Biurokratija
5 (100%) 1 vote

Biurokratija

Turinys

Įvadas……………………………………………………………………………………………………..3

Biuroktatijos samprata………………………………………………………………………………4

Biurokratinis personalas, jo atranaka…………………………………………………………..6

Biurokratai ir jų asmeniniai interesai………………………………………………………….10

Biurokratijos kontrolė………………………………………………………………………………12

Išvados…………………………………………………………………………………………………..13

Naudota literatūra…………………………………………………………………………………….14

Įvadas

Biurokratija kaip valstybės valdžios organizavimo būdas yra pastaruoju metu labiausiai paplitusi pasaulyje – ir demokratinėse, ir totalitarinėse valstybėse. Biurokratijos principus ir pageidaujamas valdininkų – biurokratų – savybes dar šio amžiaus pradžioje aptarė vokiečių sociologas M. Vėberis. Tačiau panašu, kad jo minėti principai liko nevisiškai ar ne visur įgyvendinti arba neužtikrina objektyviai priimtino valdymo. Todėl biurokratijos tyrinėjimai dabar apima ne tiek idealų biurokratijos modelį, kiek – pripažįstant biurokratinės valdymo organizavimo formos pranašumus – jos trūkumus ir apskritai įvairias biurokratijos formas bei biurokratų kaip ypatingos valdininkų grupės interesus.

Taigi pats terminas „biurokratija“ gali reikšti ir teigiamą, bene vienintelį priimtiną šiuolaikinės valstybės valdymo organizavimo būdą, ir neigiamą, dažniau vartojamą buitine prasme, biurokratijos kaip niekam neatsakingų valdininkų valdžios apibūdinimą.

Taigi šiame referate aš stengsiuosi apžvelgti, kokią biurokratiją matė ir norėjo matyti jos teoretikas M. Vėberis, kokią ją mato kiti teoretikai, koks yra biurokrtinis personalas ir jo funkcijos, bei kaip patys biurokrtai vertina patys save pasauliniame kontekste.

Biurokratijos samprata

Analizuojant biurorkatijos vaidmenį politikos formavimo procese, reikia pradėti nuo M. Vėberio. Pasak jo, biurokratija yra „neišvengiama istorinės raidos išdava“ . Šis vokiečių sociologas teigė, jog biurokratija – tai racionali organizacija. M. Vėberis išskyrė tris teisinio valdymo sistemas:

– charizmatinį valdymą. Jis paremtas atsidavimu ir ištikimybe vadovui bei iškelia vienos asmenybės poveikį, jos ypatingą charakterį, misiją;

– tradicinį valdymą. Jis paremtas įtvirtintomis tradicijomis bei tikėjimu esama valdžia;

– racionalų valdymą. Jis paremtas tikėjimu įstatymų leidėjais ir priimtais įstatymais,

kitais teisės aktais, taip pat tikėjimu valdžios, kaip taisyklių kūrėjos, teisėmis ir teisėtumu.

Taigi yra aišku, kad paskutinysis valdymo tipas, t.y. racionalusis, remiasi paklusnumu įtvirtintai tvarkai, kurią vykdo įvairios administracinės organizacijos ir jų darbuotojai. Todėl galima teigti, jog biurokratija yra aiškiausių ir svarbiausių racionalaus valdymo tipo formų.

Dažnai biurokratija yra apibūdinama kaip sudedamoji administravimo sistemos, kuri koordinuoja vykdomąją veiklą, transformuoja politiką į sprendimines direktyvas organizacijoms, dalis. Dar būtų galima surasti daug „biurokratijos“ termino apibrėžimų, tačiau vienintelio visiems priimtino nėra. Šiuolaikinė „biurokratijos“ sąvoka atėjo iš XVIII a. Prancūzijos, tačiau ji nėra vienareikšmiška. Organizacijų teorijos srityje dirbantys mokslininkai išskiria kelias šios sąvokos reikšmes:

1. Biurokratija – tai valdžios sistema, kurioje dominuoja tarnautojai. Biurokratijos kaip tarnautojų valdžios koncepsija yra gana dažna.

2. Biurokratija – tai toks elgesio būdas, kai yra taikomos bendros taisyklės. Kai sakoma, kad koks nors dalykas , pvz. planavimo metodas ar nusiskundimas, sprendžiamas biurokratiškai, tai turima omenyje, kad jis bus sprendžiamas pagal atitinkamą formą, pagal apibrėžtas taisykles, kurios tam tikrais atvejais gali būti pakeistos bendromis taisyklėmis. Šiuo biurokratiniu požiūriu teigiama, jog teisingumas negali būti tik asmeniško bendrų taisyklių taikymo rezultatas ir, kad didesnio teisingumo gali būti pasiekta gerinant bendras taisykles. Ši biurorkatijos koncepsija gana dažna kasdieninėje praktikoje.

3. Biurokratija traktuojama kaip „efektyvumas“ ir „neefektyvumas“. Iki septintojo dešimtmečio buvo paplitęs M. Vėberio interpretavimas, jog biurokratinei sistemai, jos formalių taisyklių tobulinimui suteikiama didelė galia, ypač kai siekiama didesnio efektyvumo atliekant organizacijų uždavinius. Dabar daugelis analitikų gana rezervuotai žiūri į efektyvumo ir biurokratijos ryšį. Vis dėlto ir šiuo metu galima rasti tokių pavyzdžių, kai organizacijos laikomos efektyviomis dėl to, kad jos yra biurokratinės (pvz. sovietinė biurokratija, kuri gana ilgai administravo planų „efektyvų“ įgyvendinimą). Ir visgi biurokratija dažnai sudaro neefektyvumo įvaizdį – „ji tarsi tarnautojų liga, kuri gali būti apgydoma, bet ne tiek, kad visiškai pagytum“ . Biurokratija geriausiu atveju yra nevisiškas efektyvumas, kai organizacijos darbuotojų veikloje taikomos dažnai nereikalingos taisyklės ir
procedūros. O blogiausiu atveju biurokratija reiškia iniciatyvos slopinimą ir visišką jos panaikinimą tomis taisyklėmis bei procedūromis.

4. Biurokratija traktuojama kaip socialinė grupė, kaip žmonės, kurie dirba administracinėse institucijose. Šiuo požiūriu biurokratija siejama su ne tik tais, kurie dirba visuomeninėje organizacijoje, bet taip pat ir su tais, kurie dirba privačioje įstaigoje (tačiau kur kas rečiau).

Kaip jau minėjome, biurokratija dažniausiai gyvuoja valdymo institucijose, tačiau taip pat ši organizavimo forma taikoma ir verslo, pelno nesiekiančiose bei religinėse institucijose. Šis organizacijų veiklos organizavimo būdas turbūt dėl to daugeliui toks priimtinas, kad suteikia nemažai galimybių kontroliuoti didelio žmonių būrio darbą. Istorinė praktika yra parodžiusi, jog, pasitelkus biurokratinį valdymo būdą, racionalias priemones ir kontrolę, galima pasiekti efektyvių darbo rezultatų.

Biurokratiją gana tiksliai galima apibrėžti dviem prasmėmis. Pirmoji biurokratijos interpretacija ją apibrėžia kaip administracinį aparatą ir žmones, tarnaujančius jame. Antroji biurokratiją apibūdina kaip moderniosios visuomenės valdymo organizavimo formą.

Rusų filosofas, kultūros istorikas Levas Karsavinas (1882 – 1952) bandė atsakyti į klausimą – kas valdo valstybę – parlamentas, ministrų kabinetas ar tauta. Savo veikale „Valstybė ir demokratijos krizė“ jis apibendrino, jog biurokratija – tai demokratinės valstybės branduolys, tačiau visiškai nedemokratiškas. Jis teigė, kad būtent biurokratija daugiausia valdo valstybę, o ne tauta, parlamentas ar ministrų kabinetas.

Biurokratinę organizavimo formą galima charakterizuoti šiais bruožais:

– hierarchija. Kiekvienas organizacijos darbuotojas turi aiškiai apibrėžtas savo kompetencijos ribas hierarchiniame darbo pasidalijime ir kiekvienas jų yra atskaitingas už savo veiklą aukštesniems darbuotojams;

– tęstinumas. Biurokratinėse institucijose dirba pastovūs darbuotojai, kurie siekia kuo geresnių karjeros pokyčių;

– objektyvumas. Visa institucijų veikla organizuojama pagal tam tikras fiksuotas taisykles, nedarant jokių nuolaidų, derybų ar ginčų;

– ekspertizė. Darbuotojai kruopščiai atrenkami pagal nustatytus tam tikrus reikalavimus ir ruošiami, kad teisingai atliktų savo funkcijas. Darbuotojų veikla įvertinama pagal jų žinias, įgūdžius bei sugebėjimus.

Biurokratinis personalas, jo atranka

Šiuo metu visame pasaulyje galime pastebėti, jog biurokratų skaičius vis didėja. Tuo pačiu auga ir jų įtaka valdymui, politikos formavimui. Galime pastebėti valdininkų galios didėjimą, kadangi renkamų vadovų ir valdininkų funkcijos yra glaudžiai susijusios. Valdininkų pagrindinė funkcija apibrėžiama kaip sprendimų įgyvendinimas. Tačiau parlamento nariams yra reikalingos profesionalų konsultacijos. O tie profesionalai būtent ir yra administratoriai ir techniniai darbuotojai. Taigi vis sunkiau yra praktiškai atskirti dvi teoriškai savarankiškas politinio proceso stadijas – sprendimų priėmimą bei sprendimų įgyvendinimą.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1070 žodžiai iš 3291 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.