Biurokratija ir jos valdymas
5 (100%) 1 vote

Biurokratija ir jos valdymas

TURINYS

ĮŽANGA 3

1. BIUROKRATIJOS SAMPRATA 4

1.1. Kas tai yra biurokratija? 4

1.2. Biurokratijos aiškinimas pagal M. Weberį 4

1.3. Biurokratijos aiškinimas ir jos bruožai šiuolaikinėje visuomenėje 6

2. BIUROKRATIJOS VALDYMAS 8

2.1. Biurokratijos rekrutavimas 8

2.2. Biurokratijos kontrolė ir jos formos 9

IŠVADOS 11

LITERATŪRA 12

ĮVADAS

Šiandieninėje visuomenėje terminas “biurokratija” dažnai apibūdinamas, įvardijamas kaip negatyvus reiškinys. Be abejo, sunku būtų tai paneigti. Per ilgą laikotarpį, nuo senųjų laikų iki šių dienų, biurokratija vystėsi, keitėsi, plėtojosi ir išryškėjo ne tik teigiamos, bet ir neigiamos jos pusės.

Nusprendžiau rašyti šia tema, pirmiausia todėl, kad šiandieninėje visuomenėje šis žodis ypač dažnai sutinkamas, tačiau tiksliai nežinodama šio žodžio reikšmės, o tik girdėdama įvairias, skirtingas ir net prieštaringas nuomones apie tai, ir aš, kaip ir daugelis kitų, biurokratiją vertinau tik kaip neigiamą socialinį reiškinį.

Taigi, pagrindinis mano darbo tikslas – išsiaiškinti, kas yra biurokratija ir kaip ji kontroliuojama bei panagrinėti tiek pozityvią, tiek negatyvią jos išraišką. Nors “biurokratijos” terminas vartojamas ne tik valdymo institucijose, bet ir verslo, taip pat pelno nesiekiančiose ir net religinėse institucijose, tačiau aš nusprendžiau analizuoti biurokratiją viešojo sektoriaus aspektu.

Darbo tikslui pasiekti, reikėjo atlikti šiuos uždavinius:

· Išsiaiškinti biurokratijos sampratą bei atskleisti jos daugiareikšmiškumą, remiantis įvairiais literatūros šaltiniais;

· Apžvelgti teigiamas ir neigiamas biurokratijos puses;

· Susipažinti su biurokratijos valdymo esme bei jos kontroliavimo formomis.

Darbe aš naudojausi moksline literatūra ir periodiniais leidiniais.

1. BIUROKRATIJOS SAMPRATA

1.1. Kas tai yra biurokratija?

Tarptautinių žodžių žodyne “biurokratija” apibūdinama kaip valstybės ar kitos socialinės organizacijos valdymo sistema su įtakingų valdininkų aparatu, kuris yra beveik nepriklausomas nuo organizacijos narių daugumos valios. Tačiau toks apibrėžimas nėra visuotinai pripažintas, nes ir pats žodis biurokratija, kuris kilęs iš prancūzų kalbos žodžio bureaucrate: bureau – biuras, kratos – valdžia, yra daugiareikšmis. Organizacijų teorijos srityje dirbantys mokslininkai suformulavo keletą šios sąvokos reikšmių:

Pirma, ši reikšmė dažniausiai atspindi semantinę kilmę: biurokratija – valdžios sistema, kurioje dominuoja tarnautojai.

Antra, biurokratijos sąvoka siejama su elgesiu, kuris grindžiamas bendrų jų taisyklių taikymu.

Trečia, biurokratijos sampratos traktavimo galimybė gali būti “efektyvumas” ir “neefektyvumas”, tačiau dauguma dabartinių analitikų gana rezervuotai žiūri į priklausomybės ryšį tarp efektyvumo ir biurokratijos.

Ketvirta, biurokratija gali būti siejama su socialine grupe, su tais, kurie dirba administracinėse institucijose. Tai gali būti takoma bet kam, kas dirba įstaigoje – visuomeninėje ar privačioje, bet dažniausiai – pirmojoje (7, p. 140).

Taigi, biurokratija yra apibrėžiama labai įvairiai. Tačiau tiksliausiai jos vietą ir vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje apibūdina biurokratijos kategorija vartojama dviem prasmėmis:

· Biurokratija – administracinis aparatas ir žmonės, tarnaujantys jame;

· Biurokratija kaip moderniosios visuomenės valdymo organizavimo forma (5, p. 148).

1.2. Biurokratijos aiškinimas pagal M. Weberį

Analizuojant biurokratijos sąvoką, esmę bei pagrindinius jos bruožus, pirmiausia reikia pradėti nuo klasikinio jos modelio, kurį suformulavo vokiečių mokslininkas – sociologas M. Weberis. Nagrinėdamas biurokratiją makrolygmeniu, jis teigė, jog biurokratija – racionali organizacija, pajėgi pasiekti aukščiausią efektyvumo laipsnį.

Naudodamasis efektyvimo sąvoka, M. Weberis išskiria bei sulygina tokias tris teisinio valdymo sistemas:

· charizmatinį valdymą, kuris remiasi atsidavimu ir ištikimybe, bei iškelia vienos asmenybės poveikį, jos heroizmą, ypatingą charakterį ir misiją;

· tradicinį valdymą, kuris remiasi įtvirtintomis tradicijomis ir tikėjimu esama valdžia;

· rasionalųjį valdymą, kur biurokratinė forma yra gryniausia, nes toks valdymo tipas grindžiamas tikėjimu įstatymų leidėjais ir priimtomis įstatyminėmis normomis bei valdžios, kaip įstatymų ir taisyklių kūrėjos, teisėmis ir teisėtumu (7, p. 138) .

Taigi, racionalaus valdymo tipas remiasi paklusnumu įtvirtintai tvarkai, kurią vykdo ir problemas sprendžia įvairios administravimo institucijos ir jų darbuotojai, o tai ir sudaro vadinamąjį biurokratinį aparatą. Todėl, biurokratija ir yra aiškinama kaip viena svarbiausių ir aiškiausių bei efektyviausių racionalaus valdymo formų (7, p. 138).

M. Weberis savo darbuose išskyrė tokius esminius idealaus biurokratinio modelio bruožus:

· Darbo pasidalijimas. Kiekvieno žmogaus darbas yra ribojamas, skaidomas į papastas, rutiniškas, pasikartojančias ir aiškiai nusakytas užduotis.

· Valdžios hierarchija. Biurokratijoje pavaldumo ir valdžios ryšiai yra sutvarkyti taip, kad kiekvienas tarnautojas toje organizacijoje žino, kam yra atsakingas ir kas
kontroliuoja jo darbą.

· Standartiškumas. Tai visiškas visų paklusimas formalioms bendroms taisyklėmis, instrukcijoms ir procedūroms, kuris lydi organizacijos veiklą ir garantuoja vienodumą, darbo kokybę ir darbo apskaitomumą

· Kvalifikacija. Darbo vietos užėmimą, įdarbinimą lemia įgytos, o ne paveldėtos savybės. Atranka ir paaukštinimas priklauso nuo nuopelnų, kvalifikacijos kėlimo ir patyrimo.

· Karjera. Darbuotojai yra skatinami siekti paaukštinimo, daryti karjerą, tobulėti. Taip jie tampa nepakeičiami, įsitvirtina savo pareigose ir įgauna visas darbo išlaikymo teises. Darbuotojų negalima atleisti šiaip sau, iš emocinių paskatų.

· Darbinis gyvenimas. Asmeninio gyvenimo ir darbo sferos atskyrimas. Asmeniniai reikalai, interesai ir poreikiai yra visiškai atskirti nuo darbo biurokratijoje.

· Racionalumas. Tarnautojų darbas ir elgesys turi būti maksimaliai racionalus (2, p. 12).

Be šių išskirtų bruožų, ypatinga reikšmė teikiama ir techniniams biurokratiniams įgūdžiams. Tikslumas, operatyvumas, apibrėžtumas, procedūros ir dokumentacijos žinojimas, perimamumas, griežtas atsiskaitomumas – būtinos valdininko savybės (5, 149). Todėl biurokratijos efektyvumas negali būti vien tik biurokratinės organizacijos pagrindinė funkcija, nes jis priklauso ir nuo biurokratų veiklos tikslų bei nuo jų naudojamų priemonių.

Taigi, būtina pažymėti, jog M. Weberis neidelizavo biurokratinės organizacijos formos. Priešingai, nagrinėdamas ją mikrolygmeniu, jis įžvelgė biurokratijos plėtimosi grėsmę liberalioms vertybėms, laisvąjam verslui bei demokratijai. Todėl, jo nuomone, tokią neigiamą ekspansiją į įvairias žmogaus veiklos bei asmenines sritis būtina kontroliuoti: teisinėmis normomis, veiksminga politine valdžia, profesionaliais politikais, kurie vadovautų administracinėms organizacijoms (5, p. 150).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 968 žodžiai iš 3151 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.