Biurokratija jos vaidmuo dabartinėje valstybėje
5 (100%) 1 vote

Biurokratija jos vaidmuo dabartinėje valstybėje

Biurokratija, jos vaidmuo dabartinėje valstybėje

Planas

Įvadas

1. M. Vėberio biurokratijos modelis

1.1 Biurokratijos pranašumai

1.2 Biurokratijos charakteristika

1.3 Biurokratinio mechanizmo pastovumas

2. Biurokratija ir biurokratai: neigiamas požiūris

3. Biurokratai ir jų asmeniniai interesai

Pabaiga

Naudotos literatūros sąrašas

Įvadas

Biurokratija kaip valstybės valdžios organizavimo būdas yra

pastaruoju metu labiausiai paplitusi pasaulyje – ir demokratinėse, ir

totalitarinėse valstybėse.

Biurokratijos principus ir pageidaujamas valdininkų – biurokratų –

savybes dar šio amžiaus pradžioje aptarė vokiečių sociologas M. Vėberis (M.

Weber). Tačiau panašu, kad jo minėti principai liko nevisiškai ar ne visur

įgyvendinti arba neužtikrina objektyviai priimtino valdymo. Todėl

biurokratijos tyrinėjimai dabar apima ne tiek idealų biurokratijos modelį,

kiek – pripažįstant biurokratinėsvaldymo organizavimo formos pranašumus –

jos trūkumus ir apskritai įvairias biurokratijos formas bei biurokratų kaip

ypatingos valdininkų grupės interesus. Taigi pats terminas „biurokratija“

gali reikšti ir teigiamą, bene vienintelį priimtiną šiuolaikinės valstybės

valdymo organizavimo būdą, ir neigiamą, dažniau vartojamą buitine prasme,

biurokratijos kaip niekam neatsakingų valdininkų valdžios apibūdinimą.

Taigi šioje apžvalgoje ir bus parodyta, kokią biurokratiją matė ir

norėjo matyti jos teoretikas M. Vėberis, ir kokią ją mato kai kurie

dabartiniai tyrėjai.

1. M. Vėberio biurokratijos modelis

1.1 Biurokratijos pranašumai

Šio šimtmečio pradžioje M. Vėberis pastebėjo, kad biurokratija yra

jau vien techniškai pranašesnė už kitas iki tol buvusias valdymo

organizavimo formas „taip, kaip gamyba, pasitelkiant mašinas, už

nemechaninę gamybą“ . Jis atskyrė politikų ir valdininkų valdymą ir parodė,

kad jų interesai priešingi: valdininkas siekia sąžiningai įvykdyti bet

kokį, net prieštaraujantį jo įsitikinimams įsakymą, tuo

įgyvendindamas valstybinę valdžią, o politikas remiasi asmenine

atsakomybe už jo siūlomus ar priimamus sprendimus. Taigi valdininkas turi

atlikti savo pareigas sine ira et studio – nepiktai ir bešališkai. Kuo

labiau dehumanizuojamas, išvalomas nuo „nesuskaičiuojamų“ dalykų

biurokratinis valdymas, tuo jis labiau priimtinas šiuolaikinėmis sąlygomis.

Pagrindiniai biurokratinio valdymo pranašumai, pasak Vėberio, yra

šie: tikslumas, greitis, dalyko žinojimas, tęstinumas, diskretiškumas,

griežta subordinacija, trinties, materialinių ir personalinių kaštų

mažėjimas, stabilumas, patikimumas, disciplinos griežtumas. Biurokratinis

valdymas pranašus dar ir tuo, kad jis gali atlikti bet kokius valdymo

veiksmus ir gana intensyviai. Biurokratinio valdymo rezultatai

„suskaičiuojami“, juos galima prognozuoti. Tuo jis pranašesnis už

kolegialųjį (labai lėtas, susijęs su nuolatiniais konfliktais ir kompromisų

ieškojimu, priklausomas nuo lyderių ar „viršūnių“) ar garbės pareigūnų

(neturi tęstinumo, yra gana mėgėjiškas, todėl didina ne tiek ekonominius

kaštus, kiek praradimus dėl netikslumų ir atidėliojamų sprendimų) valdymą.

Įdomu, kad būtent privataus, didelių mastų verslo valdymą M.

Vėberis laiko „neprilygstamu griežtos biurokratinės struktūros pavyzdžiu“.

Šiuolaikinėje visuomenėje pirmiausiai kapitalistinei rinkos ekonomikai

reikia tikslaus, nedviprasmiško ir, svarbiausia, kiek įmanoma greitesnio

valdymo mechanizmo. Modernios komunikacijos priemonės informaciją skelbia

labai greitai, todėl verslui taip pat privalu kuo greičiau į ją reaguoti.

Per optimalų laiką reaguoti, tvirtina M. Vėberis, paprastai gali tik

biurokratinė organizacija.

Taigi šiuolaikinėje visuomenėje esti tik du pasirinkimo variantai:

biurokratija ir diletantizmas. Tačiau pats biurokratinis valdymas efektyvus

gali būti tik tada, kai valdininkui darbas biurokratinėje struktūroje yra

pagrindinis ar bent jau prioritetinis užsiėmimas.

1.2 Biurokratijos charakteristika

Viena iš pagrindinių biurokratinės valdymo organizavimo formos

sąlygų yra, pasak Vėberio, oficialios ir fiksuotos įstatymais ar

taisyklėmis jurisdikcijos principas. T. y. biurokratiškai valdomai

struktūrai reikalingos valdininkų pastangos paskirstomos kaip oficialios

pareigos, o galia leisti įsakymus (naudoti prievartą), vykdant šias

pareigas, yra griežtai ribojama. Valdymo struktūrą idealiu atveju sudaro

individualūs pareigūnai, todėl Vėberis vadina tokią valdymo organizavimo

formą „monokratija“.

Kaip tik jurisdikcijos principo M. Vėberis pasigenda tradicinėse

visuomenėse: „Nuolatinė ir vieša valdžia su fiksuota jurisdikcija yra ne

istorijos taisyklė, bet veikiau išimtis“ . Šitaip suprantama biurokratija

išsivystė tik moderniosiose bendruomenėse – vyriausybėse, išsiplėtojus

kapitalizmui –
privačiame versle, armijose, politinėse partijose, interesų

grupėse ir kitur. „Biurokratinės administracijos vystymasis ir nuolatinis

plėtimasis […] yra ne kas kita, kaip moderniosios Vakarų visuomenės

pagrindas“,- teigia M. Vėberis. Kartu jis pripažįsta, kad stabilios,

griežtos, intensyvios ir prognozuojamos administracijos poreikį sukūrė

socializmo vystymasis.

Valdininko pareigoms egzistuoja laisvas konkursas, į jas priimami

tik asmenys, turintys tinkamą pasiruošimą (taigi skiriami, o ne renkami –

tarp renkamų pareigūnų negali būti hierarchijos), be to, jiems nuolat

teikiama informacija, kaip geriau vykdyti savo pareigas ir naudotis

teisėmis. Jie lieka asmeniškai laisvi, ir paklūsta aukštesnių pareigūnų

sprendimams tik pagal savo oficialius įsipareigojimus. Jei kompetencija yra

nesusieta su asmeniu, tačiau pats asmuo nėra laisvas, M. Vėberis siūlo

vartoti terminą „patrimonialinė biurokratija“.

Kita biurokratinio valdymo savybė yra hierarchijos principas.

Subordinacija pagrįstoje sistemoje žemesniųjų valdininkų sprendimais

nepatenkintiems valdomiesiems paliekama teisė apskųsti jų darbą aukštesnėms

institucijoms. Tačiau tai nereiškia, kad aukštesnė institucija turi vykdyti

žemesniosios funkcijas – M. Vėberis net pastebi taisyklę, kad jei jau kuri

nors institucija yra įkuriama, ji ir toliau egzistuos ir bus perimta kito

valdininko. Be to, biurokratinėje hierarchijoje aukščiausią postą būtinai

užima asmuo, kuris yra bent jau nevisiškai biurokratiškas (tačiau jo

kompetenciją taip pat griežtai riboja įstatymai ir taisyklės) – išrinktas,

pasisavinęs postą arba gavęs jį paveldėjimo keliu. Kitaip sakant,

biurokratijos kategorija apibūdina kontrolės (valdymo) įgyvendinimą tam

tikro administracinio personalo priemonėmis.

Šiuolaikinėje kontoroje viskas pagrįsta rašytiniais dokumentais,

todėl, natūralu, atsirado daugybė raštininkų ir kitokių pavadinių.Aktyviai

įsitraukusių į viešąjį padalinį valdininkų ir jų darbo priemonių visumą

Vėberis vadina „biuru“, o dirbančių privačioje įmonėje – „ofisu“. Jame

dirbantys valdininkai turi būti rofesionalūs.

Biuro taisyklės daugmaž stabilios ir nuodugnios, o šių taisyklių

(ypač jurisprudencijos, administracinių padalinių arba verslo vadybos)

žinojimas ir yra techninis valdininko pasirengimas. Moderni civilinės

tarnybos organizacija atskiria biurą nuo privataus valdininkų gyvenimo, nes

valdininkas, dirbdamas biure, naudojasi visuomenės lėšomis ir įranga. Tai

tinka ir verslo įmonei, ir netgi jos vadovui: čia taip pat atskiriamos

lėsos, skiriamos verslui (jo vystymui) ir paties verslininko gaunamos

pajamos. Iš kitos pusės, valdininkas privalo dirbti visiškai atskirtas nuo

administraciją nulemiančių sąlygų ir nesisavindamas savo posto.

Dar vienas reikalavimas valdininkui yra dirbti ne tiek, kiek

reikalauja susitarimas ar taisyklės, o tiek, kiek reikia įgyvendinti

užduotį. Už tai jam turi būti fiksuotai atlyginama pagal vietą

biurokratinėje hierarchijoje bei jo atsakomybę. Be to, valdininkas visuomet

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1120 žodžiai iš 3701 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.