Biurokratija
5 (100%) 1 vote

Biurokratija

1. Biurokratijos samprata

Nėra tokio biurokratijos sampratos apibrėžimo, kuris būtų visuotinai pripažintas.

Biurokratijos istorinė genezė nueina tolyn į žmonijos civilizacijos priešaušrį.

Šiuolaikinis „Biurokratijos“ sąvokos variantas, atrodo, atėjęs iš XVIII a. Prancūzijos , tačiau ir dabar šis žodis yra daugiareikšmis.

Terminas „Biurokratija“ dažniausiai vartojamas valdymo institucijose , ši organizavimo forma gyva ir verslo, taip pat pelno nesiekiančiose ir net religinėse institucijose.

Biurokratinis organizavimas toks patrauklus, nes suteikia nemažas galimybes vienokiu ar kitokiu mastu kontroliuoti didelio įmonių skaičiaus veiklą, siekiant tam tikrų tikslų. Istorinė praktika rodo, kad biurokratiniu valdymo būdu, kai taikomos racionalios priemonės ir kontrolė, kartais galima pasiekti efektyvaus darbo rezultatų. (Šiuolaikinė valstybė 287psl.)

Organizacijų teorijos srityje dirbantys mokslininkai suformulavo keletą šios sąvokos reikšmių.

Pirmoji iš jų daugiausiai atspindi semantinę kilmę: biurokratija – valdžios sistema, kurioje dominuoja tarnautojai. Biurokratijos kaip tarnautojų valdžios konceptualizavimas yra dažnas reiškinys.

Taip pat „biurokratijos“ sąvokos interpretuotojai traktuoja ją kaip elgesio būdą. Tai susiję su elgesiu, kuris grindžiamas bendrų jų taisyklių taikymu. Ši interpretacija vyrauja kasdienėje praktikoje.

Dažna nūdienos frazė sprendžiant įvairius nusiskundimus – „ biurokratiškas vilkinimas“ reikštų, kad jis bus sprendžiamas pagal atitinkamą formą, tam tikras taisykles, kurias retkarčiais gali pakeisti bendrosios taisyklės. Biurokratinis požiūris atspindi nuomonę, kad teisingumas negali būti tik asmeniško bendrų jų taisyklių taikymo rezultatas, kad didesnis teisingumas gali būti pasiekiamas gerinant bendrąsias taisykles. (Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai : 2004. Nr. 29 27psl.)

Trečioji biurokratijos sampratos traktavimo galimybė gali būti „efektyvumas“ ir „neefektyvumas“. Organizacijų sociologijoje iki septintojo dešimtmečio buvo paplitęs suabsoliutintas M. Weber interpretavimas, pasak kurio, biurokratinei sistemai, jos formaliųjų taisyklių tobulinimui suteikiama hipertrofuota galia, ypač kai siekiama didesnio efektyvumo sprendžiant organizacijų uždavinius. Dauguma dabartinių analitikų gana rezervuotai žiūri į priklausomybės ryšį tarp efektyvumo ir biurokratijos. Tačiau vis dar galima rasti „biurokratinio efektyvumo“ pavyzdžių.

Tiksliau tariant, organizacijos ir struktūros laikomos efektyviomis , nes jos buvo ir yra biurokratinės.

Tokiomis galima laikyti senųjų vergovinių valstybių vandens ir drėkinimo sistemas. Taip pat kitas pavyzdys – tarybinė biurokratija, ištisus dešimtmečius administravusi „efektyvų“ penkmečio planų vykdymą. Apskritai biurokratija sukelia neefektyvumo įvaizdį – ji trsi tarnautojų liga, kuri gali būti pagydoma, bet visiškai išgydyti jos neįmanoma. Taip suvokiant biurokratiją, biurokratizmas geriausiu atveju yra nepakankamas efektyvumas, kai įtraukiamos dažnai nereikalingos taisyklės ir procedūros. Blogiausiu atveju toks šios sampratos interpretavimas reiškia iniciatyvų nuslopinimą tam tikromis taisyklėmis ir procedūromis, kurios iš esmės užblokuoja realius veiksmus(Šiuolaikinė valstybė 287psl.).

Ketvirtoji reikšmė- biurokratija gali būti siejama su socialine grupe, su tais, kurie dirba administracinėse institucijose. Tai gali būti taikoma bet kam, kas dirba įstaigoje- visuomeninėje ar privačioje, dažniausiai pirmojoje.

Fredas W. Riggsas (1979) ištyrė visą „biurokratijos“ reikšmių įvairovę ir padarė išvadą, kad ši sąvoka apibūdinama, ištisai arba dalimis, visumas arba sistemas, taip pat įvairias jų savybes su joms būdingomis antrinėmis emocinėmis prasmėmis. Vargu ar tokių skirtingų prasmių rinkinį galima redukuoti iki bendros konceptualios esmės.

(Viešojo sektoriaus institucijų administravimas, Vilnius: Lietuvos teisės universitetas, 2002.80psl.)

Biurokratijos ypatumus nagrinėjo ir kiti sociologai. P. Blau pastebėjo, kad biurokratinė organizacijos forma fundamentaliai skiriasi nuo demokratinės, tiek nuo autokratinės organizacijos formos. Vertinimas pagal operatyviųjų taisyklių laikymąsi kelia vieną pavojų – ritualistinės elgsenos pavojų. Biurokratinės procedūros imamos laikyti kažkuo nepakeičiamu, tiesiog šventu.

Ilgą laiką biurokratija laikyta veikiau arbitru ir kontrolieriumi, o ne tarnu. Tačiau siekiant biurokratiją kiek įmanoma geriau suderinti su demokratinės visuomenės vertybėmis ir buvo iškelta biurokratinio reprezentatyvumo nuostata. Biurokratijos reprezentatyvumas gali reikštis trimis būdais: 1) personalu, 2) valstybės struktūromis, 3) piliečių dalyvavimu priimant valdymo sprendimus. Čia remiamasi viešojo sektoriaus institucijomis. Tarkim, valstybės institucijos pagal savo veiklos sritį atstovauja tam tikrus interesus, ką rodo vien pavadinimai: „ Žemės ūkio ministerija“, „Darbo ministerija“ ir pan. Decentralizacija bei nepriklausoma administracijos kontrolė taip pat didina biurokratinį reprezentatyvumą.

(Pivoras S., Viešojo administravimo teorijos. Kaunas: VDU leidykla, 2002. 31psl.)

2. Biurokratinės organizacijos kūrimo modelis ir M. Weber pagrindiniai idealios valdžios tipai

2.1 biurokratinės organizacijos kūrimo
modelis.

Kadangi modernioji visuomenė yra sudėtinga, M. Vėberis manė, kad biurokratinės sistemos išplitimas į visas žmogiškosios veiklos sferas yra vienintelė svarbi naujojo pasaulio raida. Verslai, vyriausybės, bažnyčios – visi, atrodo, organizuojasi pagal tuos pačius principus, kurie pabrėžia valdžios įgyvendinimą per hierarchines struktūras. Ši raida, pasak Vėberio, nors ir stimuliuoja kapitalistinių sistemų išaugimo, neapsiriboja vien jomis. Vėberis pabrėžė, kad socialistinėse sistemose, kad būtų užtikrintas stabilus ekonominis gyvenimas, gali reikėti netgi didesnio biurokratizavimo laipsnio negu kapitalistinėse. „Formaliu techniniu požiūriu biurokratinė administracija, kitiems veiksniams esant vienodiems, yra racionaliausia.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 822 žodžiai iš 2491 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.