Biurokratijos vaidmuo modernioje visuomenėje
5 (100%) 1 vote

Biurokratijos vaidmuo modernioje visuomenėje

Įvadas.

Biurokratija – vėlyvasis modernios politinės struktūrios žiedas. Ji tyliai ir nenumaldomai augo šešėlyje – retai pastebima, mažai tyrinėta. Jos gyvybės syvai – ne ideologija ar teisumas, o patogumas ir būtinybė: jos nemyli ir negerbia, tačiau ją toleruoja ir nuo jospriklauso. Naujame dešimtmetyje viešajam administravimui mesra didžiulė gausybė iššūkių. Galima pagrįtai teigti, kad organizacinės formos ir valdymo stiliai keitėsi ne taip sparčiai, kaip keitėsi pati visuomenė. Šio referato tikslas apžvelgti biurokratijos vaidmenį modernioje visuomenėje, paanalizuoti kaip biurokratija įtakoja polininį šalių gyvenimą, bei pačių piliečių elgesį vienu ar kitu atvejais.

Viešoji biurokratija.

Viešoji biurokratija – pati yra laikoma valstybės išlaidų ir valdžios augimo priežastimi. Vienas iš daugelio stereotipų yra tas, kad viešoji biurokratija – tai žodžių ir ekspansyvių organizacijų virtinė. Šį požiūrį itin įtaigiai savo veikale išdėstė Williamas Niskanenas. Jis įrodinėja, jog įstaigų vadovai – manoma jie yra nuolatoniai valstybės tarnautojai – maksimalia didina biudžetą ir jog jie naudojasi informacijos kontrole ir savo galimybėmis nuslėpti tikrąją jų teikiamų paslaugų savikainą tam, kad smarkiai padidintų savo biudžetus daugiau, negu reikia. Pagal Niskaneno modelį įstatymų leidžiamoji mažai arba visiškai neturi galimybių kontroliuoti įstaigų, nes šių rankose yra informacijos monopolis. Todėl įstatymų leidžiamoji valdžia negali savarankiškai įvertinti biudžeto ir vyriausybės išlaidos smarkiai didėja. Viešosios biurokratijos kontroliavimo problemą Niskanenas siūlo spręsti sukuriant kažką panašaus į įstaigų, konkuruojančių dėl teisės teikti kurią nors paslaugą, rinką, kuria esant vis daugiau kokybiškų paslaugų pasiektų vis daugiau piliečių. Tokia konkurencija sulaikytų paslaugų kainų augimą ir išstuntų iš verslo blogiau dirbančias organizacijas.

Pirmoji ir bene pati svarbiausia prielaida ta, kad pavieniai biurokratai suinteresuoti naksimaliai išplėsti savo įstaigas. Taciau palyginti dėl nelanksčių mokėjimo tarifų, grindžiamų daugiau formalia tarnautojo padėtimi bei tarnybos trukme, o ne organizacijos dydžiu, įstaigos tarnautojas iš didesnio biudžeto turės nedaug asmeninės naudos. Tiesa, sukūrus naujas pareigas, žemesniojo ir viduriniojo rango pareigūnai gal ir turėtų galimybę sparčiau kopti tarnybos laiptais, tačiau įstaigų vadovai – pasak Niskaneno modelio, biudžeto maksimizuotojai, – vargu ar ką išloštų. Iš tikrųjų didinamą įstaigą būtų sunkiau valdyti, o tai prieštarautų kitam paplitusiam stereotipui, kad biurokratas suinteresuotas pirmiausia pasilengvintu sau darbą, o ne didinti biudžetą. Niskanenas taip pat įvertinoįstatymų leidžiamosios valdžios galimybių tobulinti nepriklausomo vertinimo priemones.

Viešoji biurokratija retai minima konstitucijose ir paprastai nefigūruoja politinių santvarkų struktūroje, bet tapo svarbiausiu veiksniu vyriausybei priimant sprendimus ir vis dar didina jai savo įtaką. Nors viešoji biurokratija yra tarp pačių seniausių politinių institucijų, ji tapo galinga – o dar tikslia jos galia tapo pastebima – tik per paskutiniuosius dešimtmečius. Žinoma, senovės imperijose ir kitose autoritarinėse valstybėse biurokratija buvo galingas veiksnys, tačiau demokratinėse šalyse biurokratai buvo pripažinti įtakingais politikos formuotojais ti po Antrojo pasaulinio karo. Viešosios biurokratijos galios stiprėjimą rodo ne tik didėjantis valstybės tarnautojų skaičius, bet ir didėjančios bendrosios valdymo išlaidos. Tai taip pat matyti iš biurokratijos sugebėjimo reguliuti ekonomiką ir visuomenę.

Biurokratinių institucijų pobūdis.

Nors nederėtų biurokratinių institucijų kaltinti (ar liaupsinti) už tai, kad išaugo viešasis sektorius, jos padarė tam tikrą įtaką, kad dalis renkamųjų institucijų galių būtų perduota pačiai biurokratijai. Net jeigu biurokratija kaip visuma nesudaro vieningos politinės jėgos, ji vis dėlto yra grėsminga jėga atskirose įstaigose. Nuolatinis personalo gebėjimas nustatyti jų tariamų šeimininkų darbotvarkę. Tai tampa ypač svarbu, kai įstaiga turi ideologiją, susijusią su tikraisiais jos tikslais ir atitinkamomis šių tikslų įgyvendinimo priemonėmis. Biurokratija, galėdama kontroliuoti informaciją, teikti siūlymus politikos klausimais ir turėdama žinių apie tai kas įmanoma įgyvendinti, iš tikrųjų gali daryti įtaką , o gal net nulemti įstaigos politiką. Tik itin gabus politikas sugeba pasipriešinti tokiai kontrolei savo vadovaujamoje įstaigoje. Manoma , kad biurokratija, konkuruodama su savo tariamais šeimininkais, užima tvirtas pozicijas. Galėdama kontroliuotiinformaciją, siūlyti politikos alternatyvas, turėdama specialių žinių ir ministerinę arba žinybinę ideologiją, kaip reikia tvarkyti reikalus, biurokratija gali kontroliuoti vadovaujančių politinių viršūnių priimamus sprendimus. Be to, konkurencija tarp institucijų, galinčių apriboti tokias biurokratijos galias, paprastai liečia tik nedaugelį klausimų, kuriuos sprendžiant susipina vienos ar daugiau įstaigų interesai. Būdama svarbiausia savo veiklos srityje, kiekviena įstaiga gali dominuoti ar daryti įtaką savo politiniam šeimininkui.

Šiulaikinėje
visuomenėje ne viskas sklandu, kai kurios tendensijos sulaiko vyriausybės bei viešosios biurokratijos augimą. Vargu ar kuriam nors ekonomiškai stiprios valstybės lyderiui buvo pavykę iš pagrindų pergrupuoti viešajį sektorių ir pakeisti jo dydį – gal būt tik Naujoji Zelandija sugebėjo radikaliai pertvarkyti savo viešajį sektorių, o Jungtinė Karalystė galbūt yra kitas pamatinių permainų atvejis. Realūs pokyčiai, žinoma įvyko buvusiose komunistinėse šalyse ir kai kuriose trečiojo pasaulio šalyse, kur valstybė atsitraukė, bet dabar šioms šalims iškilo problema, kaip sukurti visiškai naujas valstybines struktūras ir valdymo protcedūras. Vyriausybės atsitraukimas Rytų Europoje ir buvusioje Sovietų Sąjungoje atskleidžia reakcijos prieš vyriausybės ir biurokratijos galią ribas. Daugelyje trečiojo pasaulio šalių vyriausybės atsitraukimą nulėmė ne tiek vidiniai politinia procesai, kiek tokių tarptautinių organizacijų kaip Pasaulio Bankas ir Tarptautinis Valiutos Fondas atėjimas. Tačiau ir čia valstybė nėra visiškai suardoma. Pasibaigus revoliucijoms, vėl kuriamos galingos viešosios institucijos, kurios padėtų pertvarkyti netinkamą ekonomikos bazę ir sprestų išsilaisvinusių visuomenių valdymo problemas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 955 žodžiai iš 3157 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.