Bombos
5 (100%) 1 vote

Bombos

BOMBOS

Atomine bomba



Visais laikas buvo kuriami ginklai, kurias būtų galima sunaikinti kuo daugiau priešo pajėgų, pačiai puolančiąjai pusei nepatiriant nuostuolių. Pirmieji tokį ginklą išbandė vokiečiai pirmojo pasaulinio karo metu, panaudodami gyvybei mirtinas dujas. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, JAV ant Japonjos numetė dvi atomines bombas, ginklus, kurie visam laikui pakeitė karo pobūdį. Tačiau pasaulyje nevyskatant labai dideliems karams, branduoliniai, cheminiai, ar bakterialoginiai ginklai tapo “per daug galingi“. Be to šių ginklų panaudojimą varžė įvairūs nusiginklavimo projektai, šaltojo karo metu inicijuoti JTO. JAV viena pirmųjų pradėjo gaminti ypač galingas nebranduolines bombas. Šių bombų galią jau galėjo pajusti Irako ir Talibų kovotojai operacijų “DESERT STORM“ ir “ENDURING FREEDOM“ metu. Tada buvo naudojama to meto galingiausia nebranduolinė bomba „Daisy Cutter“. Besiruošdamos antrąjai karinei invazijai į Iraką, JAV išbandė naują nebranduolinę bombą, kuri tapo galingiausiu šios rūšies ginklu. Daug ką pasako ir neoficialus šios bombos pavadinimas: MOAB (Massive Ordnance Air Blast) – visų bombų motina.

MOAB buvo pradėta kurti praeitais metais.

Bombos galingumas prilygsta 8200 kg trotilo, „Daisy Cutter“ galingumas buvo 6800 kg trotilo. Ši bomba bus naudojama prieš pėstininkus, bunkerius bei požeminius taikinius.

Ekspertai mano, kad bomba tokiu metu buvo išbandyta siekiant parodyti Irakui savo karinę galią bei įbauginti Irako ginkluotąsias pajėgas. JAV armijos strategai planavo, kad išsigandę galimo šios bombios panaudojimo Irako kareiviai patys paisiduos. Pasak pentagono vadovo, Donaldo Rumsveldo, ši bomba turi netiek padaryti daug nuostolių, kaip psichologiškai paveikti priešininką.

Ši bomba yra transportuojama ir numeta iš C-130 lėktuvo. MOAB turi parašiutą, tačiau nutaikoma yra GPS sistema. Kaip ir dauguma tokio tipo bombų, ji turi sparnus ir “pelekus“. JAV karinės oro pajėgos (USAF) nesako kaip dažnai ši bomba gali būti naudojamą Irake ir ar apskritai bus naudojama. Gynybos analistas John Pike mano, kad bomba bus naudojama prieš Irako respblikinę gvardiją bei Saddamo rezidencijas įrengtas po žeme. Pentagonas paskelbė, kad ši bomba po sprogimo nekelia jokio pavojaus, kaip branduolinė bomba savo radiacija.

Vandeniline bomba

Vienas svarbiausių praeitų metų povandeninių radinių amerikiečiams buvo vandenilinė bomba.

Ją 1958 metais Atlanto vandenyne pametė amerikiečių bombonešis. Kaip sakė ekspedicijos vadovas, objektas gali būti kaip tik ta vandenilinė bomba Mark-15, kurios amerikiečiai ieško jau kelis dešimtmečius. Ekspedicijoje buvo naudojami specialūs prietaisai, kurie užfiksavo dideli metalinį objektą ir padidėjusį radiacijos foną. Iškelti šį objektą ar pilnai apžiūrėti nepavyksta, nes jis paskendęs dumble.

Dabar yra sprendžiamas klausimas ar reikia ją kelti iš vandenyno. Ši bomba užpildyta uranu ir turi 180kg sprogstamosios medžiagos, bet pati sprogti negali, nes neturi plutoninio sprogdiklio. Ekspertų manymu, norint iškelti ją iš dumblo reikia panaudoti sprogmenis, o tada gali būti pažeistas jos korpusas, ko pasekoje įvyktų ekologinę katastrofa. Incidentas, dėl kurio buvo pamesta Mark-15, įvyko 1958 metais vasario 5 dieną, vykstant kariniams manevrams. Tą dieną ore susidūrė naikintuvas F-86 su bombonešiu. F-86 patyrė didelius sugadinimus ir nukrito, bombonešis tęsė skrydį, tačiau nusileisti su vandeniline bomba nebegalėjo. Buvo priimtas sprendimas numesti Mark-15 į vandenyną. Po to lėktuvas sėkmingai nusileido. Po šio incidento buvo iš karto bandoma surasti slaptą krovinį. Netrukus panašus incidentas įvyko kitoje vandenyno vietoje ir paieškos komanda buvo permesta ten. Tokiu būdu ši bomba liko ant dugno daugelį metų. Kaip informuoja CNN, per visą istoriją JAV karinės pajėgos pametė 11 atominių bombų. Vandenynuose yra 50 pavojingų sprogmenų, kurių daugiausia pametė tuometinė SSSR.

Elektroninės bombos Irake

Ne visada yra būtina priešo telekomunikacijų ir radarų infrastruktūrą sunaikinti tradicinėmis bombomis. Šaltojo karo metais buvo suvokta, kad nuo elektronikos priklausančią infrastruktūrą nesunku išvesti iš rikiuotės dideliame aukštyje susprogdinus branduolinį užtaisą, vadinamąjį NEMP (Nuclear ElectroMagnetic Pulse), kuris sukels trumpą gama spinduliuotės impulsą. Šis impulsas sklis netrukdomas, kol 20-40 km aukštyje pasieks atmosferą ir gama spinduliuotės fotonai ims išmušinėti didelės energijos elektronus. Pastarieji, veikiami žemės magnetinio lauko, pradės suktis spiralinėmis orbitomis kol sustos. Elektronų judėjimas magnetiniame lauke veiks it antena, padedanti sklisti elektromagnetiniam impulsui, todėl, pavyzdžiui, virš Švedijos susprogdintos N-EMO bombos sukeltas galingas elektromagnetinis impulsas pasiektų net Vidurio Europą.

HPM ginklas (High Power Microwave – didelės galios mikrobangos), kuris yra naudojamas šiandien, veikia kur kas trumpesniu nuotoliu, be to, jo naudojami dažniai yra gerokai aukštesni, o dėl to įranga, kuri buvo apsaugota nuo EMP, HPM smūgio gali ir neišvengti.

Per pastarąjį dešimtmetį buvo kuriami nebranduoliniai HPM ginklai. Yra duomenų, kad jie jau
buvo panaudoti operacijoje „Audra dykumoje“ ir per karą Kosove. HPM skirta sistemoms, priklausančioms nuo elektronikos, sutrikdyti ar sunaikinti paleidžiant į jas vieną ar kelis didelės energijos impulsus. N-EMP veikimo principas

HPM šaltinį sudaro keturios dalys: maitinimo agregatas, impulsų generatorius, mikrobangų generatorius ir antena. Visa tai gali būti sumontuota automobilyje, lėktuve arba raketoje.

Žiniasklaidoje yra kalbama apie „mikrobanges“ arba „E-bombas“. HPM šaltiniai gali būti siauri arba plačiajuosčiai. Išjungiant Irako komunikacijų tinklus galėjo būti naudojami vadinamieji siaurajuosčiai impulsiniai šaltiniai, kuriuose elektronai yra pagreitinami, priverčiami svyruoti vienoje fazėje tam tikro dažnio mikrobangų bangolaidyje ir šitaip sukuria elektromagnetinę spinduliuotę. Norint pasiekti didelę pikinę galią, reikalinga ir didelė įtampa (200-800 kV), ir didelės srovės _ tik tada galima pasiekti reikalingas dešimčių GW dydžio galias. Sufazavus kelis HPM šaltinius, pikinę galią galima pakelti net iki 1 TW, o impulsų energiją iki 100 kJ. Impulsų trukmė paprastai yra tarp 10 ns ir kelių mikrosekundžių, o jų pasikartojimo trukmė maža, 10 Hz ar mažiau.

Jei elektronika nėra ekranuota, ginklo poveikio nuotolis yra palyginti didelis – keli kilometrai, tuo tarpu ekranuotą elektroniką galima išjungti tik kelių šimtų metrų atstumu. Aišku, įranga, turinti antenas ar sensorius, yra kur kas labiau pažeidžiama, ypač jei šie komponentai atitinka HPM generuojamų dažnių diapazoną. Šiuo atveju įrangą galima sunaikinti kelių kilometrų nuotoliu.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1007 žodžiai iš 3240 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.