Branduolinio atgrasinimo strategija
5 (100%) 1 vote

Branduolinio atgrasinimo strategija

Įvadas

Vis dažniau ir dažniau pasaulį sukrečia terorizmo bangos. Kas tai? Civilizacijų konfliktai ar tiesiog agresijos priemonės, noras būt pastebėtiems. Tobulėjant ginklam ir jų prieinamumui ateity be abejo tai bus rimčiausia problema, nors jau gal ir yra. Savo darbe aš nekalbėsiu apie terorizmą, tačiau atgrasinimas, kurį aš aptarsiu yra vienas tų faktorių, kurie padėtų kovoje su terorizmu. Atgrasinimo sąvoka pradėta plačiau vartoti Šaltojo karo metu, kuomet ir susiformavo atgrasinimo sąvoka, kadangi tai buvo geriausias pavyzdys kaip atgrasinimas veikia realiai. Dvi šalys JAV ir TSRS turėjo tiek ginklų, kad galėjo sunaikint visą pasaulį, tačiau tas neįvyko. Ir savo darbe aš apžvelgsiu kodėl tai neįvyko ir kas tai yra branduolinis ginklas bei jo ištakos.

Pastaruoju metu branduolinis ginklas tampa ne vienos šalies problema, kadangi jo turėjimas taip pat kainuoja daug lėšų, bei kažkada jį reiks nukenksmint, o tai akivaizdu, kad turės neigimą įtaką pasaulio biosferai ir mus supančiai gyvajai gamtai.

Daugiausia naudojausi literatūra, kurią radau internete, kadangi branduolinis ginklas amerikiečiams yra labai opi problema, jie daug apie ją rašo ir nagrinėja. Amerikiečių pagrindinė baimė, kad branduolinis ginklas nepatektų į teroristų rankas, o Rusija gali būti realus branduolinio ginklo tiekėjas, kadangi ten yra sudėtinga ginklų kontrolė. Aš savo darbe ir nagrinėsiu tą branduolinio kariavimo strategiją, bei branduolinio ginklo ypatumus.

Atgrasinimas

Kiekviena šalis numato savo priemones, kaip atgrasinti galimus agresorius. Pavyzdžiui Lietuvos gynybos politika yra grindžiama keturiais pagrindiniais principais :

– demokratinė civilių kontrolė

– visuotinė ir besąlygiška gynyba

– euroatlantinis solidarumas ir kolektyvinė gynyba

– atgrasinimas

Atgrasinimas- potencialus agresorius turi žinoti, kad užpuolęs jis susidurs ne tik su kariuomenės, bet ir visos tautos pasipriešinimu ir patirs didžiulius nuostolius, kurie bus neverti siekiamo rezultato.

Toks yra Lietuvos atgrasinimo principas. Tačiau kitų šalių jis gerokai skiriasi. Vienos šalys pirmenybę teikia konvenciniam atgrasinimui, kitos – branduoliniam.

Kodėl šaliai svarbi atgrasinimo politika? Visų pirma šalis turi turėti pajėgumų atremti galimą agresorių. Antra, turi rodyti valią priešintis, t.y. kad priešininkas tikėtų jog mes priešinsimės, būtent taip ir suformuotas Lietuvos gynybos atgrasinimo principas, kuriame teigiama, kad priešininkas susidurs ne tik su ginkluotom pajėgom bet ir su visu tautos pasipriešinimo, tokiu būdu parodoma, kad jis gali nepasiekt laukiamų rezultatų. Trečia, atgrasinimas rodo, kad priešas gali turėt didelių nuostolių, todėl jis turėtų gerai pagalvot ar verta imtis agresijos.

Atgrasinimas galimas:

– įsigyjant tam tikrų priemonių, kurių pagalba atsakoma priešui

– galimas ir grasinimo atsakas, t.y. priešui tik grasinama, jei jis panaudos jėgą, to paties imsimės ir mes. Šitas principas galiojo viso Šaltojo karo metu, kadangi negalima gynyba branduolinėm raketom. Jomis galima tik grasinti. Pavyzdžiui, jei JAV smogs Rusijai, ji atsakys tuo pačiu. Tai keršto principas. Taip pat ir JAV, būtų smogusi atsakomąjį smūgį Rusijai, jei pastaroji būtų panaudojus branduolinį ginklą.

Atgrasinimas gali būti, kaip minėjau, konvencinis arba branduolinis.

Branduolinis atgrasinimas pasireiškia pirmo ir antro smūgio teorija. T.y., jei viena šalis, Šaltojo karo metais JAV arba Rusija būtų sudavus pirmoji branduolinį smūgį, jis nebūtų sunaikinęs visiškai kitos šalies, todėl pastaroji turėtų dar resursų atsakyt ir suduot vadinamąjį antrąjį smūgį. Šito antrojo smūgio arba atsakomojo galimybė ir buvo geriausia atgrasinimo priemonė Šaltojo karo metais .

Konvenciniu atgrasinimu šalys siekia atgrasint priešą nuo paprasčiausių antpuolių. Tačiau ne visada tokia politika yra veiksminga. Kadangi ji neatgrasina teroristinių išpuolių, kurie pastaruoju metu ypač padažnėjo ir nuo kurių kenčia didžiosios valstybės, tokios kaip JAV ir Rusija.

Kalbant apie atskiras šalis, reikia pabrėžt, kad didelę reikšmę atgrasinimui turi ir turimos ginkluotės parodymas ir viešas demonstravimas.

Tokiu būdu siekiama įbaugint priešininkus ir parodyt potencialias galimybes, kuriomis reikalui esant bus galima pasinaudot. Galim pažiūrėt kaip mažėjo Rusijos konvencinio atgrasinimo priemonės .

TSRS/Rusija 1986 m. 1996m. 2000m.

Tankai 53 200 17 650 5375

Šarvuočiai 83 000 28 580 9956

Artilerija 29 259 19 153 6306

Kovos lėktuvai 7 365 5 160 2733

Tačiau čia iškyla dar viena problema, kiek turimos ginkluotės rodyt, kad priešas negalėtų realiai jos įvertint ir po to padaryt atitinkamas išvadas. Pažvelgę į šią lentelę matome, kad Rusija žymiai sumažino savo ginkluotę, todėl galima teigti, kad ji susiduria su itin didelėm modernizacijos problemom. Bei iš kitos pusės galimas variantas, kad ji taikiais sumetimais mažina savo atgrasinimo priemones. Nes tarkim tankai ir šarvuočiai yra pagrindinė mūšio smogiamoji jėga ir toks jų sumažėjimas turėjo stipriai paveikt Rusijos karinę doktriną.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 793 žodžiai iš 2602 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.