Buhalterinė apskaita
5 (100%) 1 vote

Buhalterinė apskaita

1 tema. PINIGINIŲ LĖŠŲ IR SKOLŲ ĮMONEI APSKAITA

Kasos darbo organizavimas įmonėje.

Atlikdama kasos operacijas, įmonė vadovaujasi LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17d. Nutarimu Nr. 179 “Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“, bei LR finansų ministerijos 1994 m. birželio 30 d. Raštu Nr. 49N patvirtintomis dokumentų ir registrų formomis (kasos išlaidų, kasos pajamų ir išlaidų dokumentų registracijos žurnalas, kasos knyga).

Kasos operacijų dokumentinis įforminimas, šių operasijų apskaita kasoje ir buhalterijoje.

Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo vyriausiasis finansininkas ir kasininkas.

Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, mokėjimo žiniaraštį. Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: litai – žodžiais, centai – skaitmenimis, nurodo savo vardą, pavarde, asmens kodą, paso numerį. Išmokėti pinigus iš kasos asmenims, kurie nėra įmonės darbuotojai, leidžiama tik pagal įgaliojimą. Įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas įgaliojimas pridedamas prie kasos išlaidų orderio.

Visi išrašyti kasos pajamų ir išlaidų orderiai registruojami priimtų ir išduotų pinigų apskaitos knygose.

Kasininkas, neišmokėjęs pinigų per mokėjimo žiniaraštyje nurodytą laikotarpį, privalo juos “deponuoti“. Kasininkas sudaro deponuotų sumų žiniaraštį.

Kasos pajamų ir išlaidų orderiuose nirodomi dokumentai, kurių pagrindu priimami į kasą arba išmokami iš kasos pinigai. Pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną.

Kiekvieną dieną visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, kurios lapai sunumeruoti, perverti virvelė. Kasos knyga užantspauduota ir pasirašyta įmones vadovu. Įrašai kasos knygoje daromi dviem egzemplioriais. Pirmieji lapų egzemolioriai lieka kasos knygoje, o antrieji atplėšiami ir naudojami kaip kasininko apyskaita.

Finansininkas patikrina kasininko apyskaitoje padarytus įrašus, išmokėtas bei deponuotas sumas, pasirašo ir atiduoda buhalteriui. Buhalteris iš ksinninko apyskaoitos duomenys įveda į analitinė 272 sąskaitą “SKAITOJE “

Kasos revizija.

Pagal įmonės įsakymą kasos revizija atliekama vieną kartą per menesį . Nustatyta komisija surašo patikrinimo aktą

Sąskaitos banke, jų atidarymo tvarka.

Visos įmonės savo lėšas privalo laikyti viename ar keliuose iš pasirinktų LR bankų, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotų Lietuvos banke. Sąskaitos bankuose atidaromos ir jomis disponuojama remiantis LR civiliniu kodeksu bei banko sąskaitos susitarimu. Jose apskaitomi pinigai, kuriais realiai disponuoja įmonė. Įmonė pinigus laiko ne tik litais, bet ir kita valiuta (pav. USD, EURO). Įmonė pinigus laiko ne viename, o keliuose bankuose, kad vienam iš jų bankrotavus, neprapultų visos piniginės lėšos. Tokiu atveju sąskaita Nr. 271 išskaidoma į smulkesnes subsąskaitas ir jų įvedama tiek, keliuose bankuose laikomi pinigai.

Kaupiamoji sąskaita.

Neretai pinigų reikia atidėti laikotarpiui, kuriuo numatomas pinigų įplaukų sumažėjimas.Pavizdžiui, įmonės paslaugos daug vangiau perkamos žiemą ir sumažėja įmonės veiklos apimtis. Todėl artėjant tokiam “ne sezono metui” pravartu dar vasarą pradėti kaupti tam tikras pinigų sumas žiemos išmokėjimams.Vasarą, kai įmonė turi šiek tiek “laisvų” pinigų, buhalteris daro atidėjimus iš vienos banko sąskaitos į kitą. Banko sąskaitoje pinigų nesumažėja.Tačau pinigus tvarkantys darbuotojai apie juos iki žiemos “pamiršta”.



ABEJOTINŲ GAUTINŲ SUMŲ ATIDĖJIMŲ

T V A R K A

1. Gautina suma (pirkėjų skola) finansinių požiūriu yra trumpalaikis turtas, t.y. toks, kurį tikimasi realizuoti (paversti pinigais) per metus nuo balanso sudarymo dienos. Pagal LR finansų ministerijos 1994 m. kovo 8 d. nutarimo “Dėl turto įvertinimo” 3.11 str. gautina suma finansinėje atskaitomybėje turi būti mažinama abejotinos skolos dydžiu, t.y. turi būti parodyta jos realizavimo vertė.

2. Siekiant teisingai parodyti gautinos sumos vertę, balanso sudarymo datai, numatomas atidėjimas abejotinoms skoloms. Kadangi gautina suma yra trumpalaikis turtas, kurio apyvarta trumpesnė negu 1 metai, ji yra susijusi su paskutinių finansinių metų pardavimu. Todėl balanso datai periodiškai numatomo atidėjimo suma yra didinama ataskaitinio laikotarpio sąnaudos.

3. Kiekvieno mėnesio pabaigoje Finansų departamento Iždo skyriaus vadovas, remdamasis apskaitos sistemos duomenimis, parengia gautinos sumos ir jos įsisenėjimo ataskaitą.

4. Finansų departamento Iždo skyriaus vadovas, vadovaujantis gautinų sumų senėjimo ataskaita, iki kito mėnesio 8 dienos parengia skolininkų sąrašą.

5. Skolininkų sąrašas ir skolos suma iki kito mėnesio 10 dienos yra perduodama darbuotojams, atsakingiems už ryšius su tam tikrais klientais.

6. Nurodytieji darbuotojai privalo imtis tam tikrų priemonių, kad nurodytoji gautina suma būtų suderinta ir išieškota.

7. Vadovaudamasis pateiktais duomenimis ir toliau pateikta lentele Finansų departamento Iždo skyriaus
vadovas kartą per ketvirtį apskaičiuoja ir suderinęs su Finansų direktoriumi teikia svarstyti administracijai atidėjimo abejotinoms ir beviltiškoms skoloms sumą:

Banko operacijų apskaitos dokumentai.

Mokėjimo pavedimas. Tai pirminis dokumentas, kuriuo bankui pavedama pervesti nurodytą sumą iš įmonės sąskaitos banke į kitos įmonės sąskaitą. Mokėjimo pavedimas rašomas remiantis kitais dokumentais: sąskaita, sutartimį, keturiais egzemplioriais.

Banko išrašas. Tai banko dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie pinigų judėjimą įmonės sąskaitoje banke. Banko išrašo duomenys: išrašo data, sąskaitos banke numeris ir likutis dienos pradžioje, dienos įolaukos ir išmokos, mokėtojo atsiskaitomosios sąskaitos numeris, mokųjimo pavedimo numeris, sąskaitos banke likutis dienos pabaigoje. Jei per dieną nebūna nei įplaukų, nei išmokų, išrašai nespausdinami.

Čekių knygelė. Ji naudojama gryniesiems pinigams išimti iš atsiskaitomosios sąskaitos banke. Čekį sudaro dvi dalys: šaknelė ir kvitas. Šaknelė lieka knygelėje kaip pateisinamasis dokumentas, o užpildytas čekis atiduodamas bankui, kurio pagrindu išduodami grynieji pinigai.

Banko ataskaitos ir jų apdorojimas.

Bendrovė su banku turi elektroninį ryšį. Pavedimai daromi elektroniniu ryšiu. Kai išrašomi banko išrašai, prie jų nepridedami pavedimai. Banko išrašuose rodomos operacijos, atliktos per tam tikrą laikotarpį.

Bankas išrašo išrašą, kuriame atsispindi likučiai valiuta ( eurais, doleriais ) ir likutis litais.

Jeigu į banką įnešami gryni pinigai, bankas išrašo kvitą “grynųjų pinigų įnešimas”, kuriame nurodoma sąskaitos numeris,sąskaitos savininkas, mokėtojas,suma skaičiais ir žodžiais ir grynųjų pinigų įnešimo paskirtis (pvz.: sąskaitos papildymas). Šis kvitas pridedamas prie banko išrašų.

Atsiskaitomosios sąskaitos operacijų apskaita buhalterijoje.

Iš kiekvieno banko išrašo (jis išrašomas kiekvieną dieną) buhalterė pagal atitinkamas operacijas, duomenys surašomo į 271 atsiskaitomąją sąskaitą “SKAITOJE”

Valiutinės lėšos. Valiutinių operacijų registravimas apskaitoje.

Visa buhalterinė apskaita, kaip irkituose šalyse, Lietuvoje vedama viena nacionalinė valiuta – litais. Tačiau daugumos valiutų kursai lito atžvilgiu nuolat keičiasi. Dėl šios priežasties būtina kiekvieną valiutą apskaityti atskiroje sąskaitoje. Įmonė turi kelias valiutinės sąskaitas. Jų apskaita tokia pati kaip ir nacionalinės valiutos.

Valiutos kurso pasikeitimo atvaizdavimas apskaitoje.

Valiutos kurso pasikeitimas rodomas atitinkamai: jei neigiamas kurso pasikeitimas, tai 6323, jei teigiamas kurso pasikeitimas, tai 5324 prie paskutinio buhalterinio likučio pridedamas arba atimamas valiutos kurso pasikeitimas.

Įmonės atskaitingi asmenys.

Įmonėje atskaitingų asmenų sąskaita yra 256, 257 ( avansai komandiruotėms ir kt. ūkio išlaidoms ).

Atsiskaitymų su jais dokumentavimas ir šių operacijų sintetinė ir analitinė apskaita.

Išduodant pinigus iš kasos išrašoma avanso apyskaita konkrečiam asmeniui. Vėliau asmuo, pirkęs, turi pristatyti dokumentus: kasos čekį su įmonės anspaudu, pardavėjo vardas pavardė ir parašas. Čekiai prisegami prie avanso apyskaitos.

Dėl komandiruočių, įmonė vadovaujasi 1995. 04. 28 Nr. 613 LR vyriausybės priimtu nutarimu “Dėl komandiruočių (tarnybinių) į užsienį.

Šiuo atveju taip pat išduodant pinigus išrašoma avanso apyskaita. Vėliau asmuo turi pristatyti šiuos dokumentus: kelionės draudimas, bilietai (transporto priemonės kuria buva vykstama į komandiruotę), konkrečiu atveju: bilietai į parodą, viešbučio sąskaita už nakvynę.

Dėl komandiruotės turi būti surašomas ĮSAKYMAS, kuriame paskiriamas konkretus asmuo, vykstantis į komandiruotę. Nurodoma komandiruotės priežastis ir įsakymas apmokėti visas išlaidas, susijusias su komandiruote.

Komandiruotei priskiriami dienpinigiai turi valstybės nustatytas normas. Kiekvienai šaliai konkrečios sumos dienai ir nakvynei. Avanso apyskaitoje jie surašomi kitoje pusėje kur išvardintos visos išlaidos.

Iš sutvarkitos avanso apiskaitos duomenys įnešami į “SKAITA”,kurioje yra vedamos atskaitingų asmenų kortelės.

Išankstiniai apmokėjimai.

Įmonėje išankstiniai apmokėjimas registrojami 22-oje sąskaitoje. Šį sąskaitą skirta apskaityti sumoms, iš anksto sumokėtoms tiekėjams už atsargas ar kitą turtą, kuri įmonė gaus vėliau, taip pat iš anksto sumokėtam pelno mokesčiui. Apmokėjimai tvarkomi iš banko sąskaitos. Įmonė bendradarbiauja su įvairiomis užsienio šalimis: Danija, Rusija, Prancūzija, Vokietija ir t.t Su kai kuriomis užsienio šalimis įmonė sudariusi sutartį, kad iš anksto apmoka tik 50% sumos, o kitą dalį po prekių priėmimo. Užsienio tiekėjai atsiunčia avansinę sąskaitą, kurioje išvardijamos visos prekės ir suma ( valiuta atitinka kiekvieną šalį ).

Įvairios kitos per vienerius metus gautinos sumos (savininkų, pirkėjų ir kt. debitorių), jų sintetinė ir analitinė apskaita.

PAJAMŲ IR GAUTINŲ SUMŲ APSKAITOS

T V A R K A

1. Gaunamas ataskaitas registruoja Finansų departamento buhalteris, kuris registracijos dieną ataskaitas perduoda Finansų departamento Pajamų ar Iždo

darbuotojams.

2. Gavę agento ataskaitas Finansų departamento Pajamų apskaitos darbuotojai per tris dienas išrašo PVM sąskaitas faktūras. Sąskaita išrašoma pagal kiekvieną gautą ataskaitą, nesvarbu, kiek kartų per mėnesį ataskaita gaunama. Agentams sąskaitos už parduotus bilietus išrašomos visai pardavimų sumai (bruto). BSP centrams išrašomose sąskaitose nurodome visą pardavimų sumą (bruto), komisinis mokestis ir suma atėmus komisinį mokestį (neto).

3. PVM sąskaitų faktūrų pirmasis egzempliorius siunčiamas registruotu paštu aviakompanijoje nustatyta tvarka arba atiduodamos agentui pasirašytinai. PVM sąskaitų faktūrų antrasis egzempliorius atiduodamas Finansinės apskaitos ir mokesčių skyriaus buhalteriui per 2 dienas nuo jos išrašymo, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos.

4. PVM sąskaitas faktūras pasirašo jas išrašęs Finansų departamento Pajamų apskaitos skyriaus darbuotojas ir Finansų departamento Pajamų apskaitos vadovas arba jį pavaduojantis asmuo.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1671 žodžiai iš 5483 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.