Buhalterinis balansas
Referatas
Vadovas:
…………..
Atliko:
…………………….
Šiauliai,
2006Analizei reikalingos informacijos galima rasti įmonių metinėje
arba ketvirtinėje finansinėje atskaitomybėje. Visos juridinio asmens teises
turinčios įmonės, pasibaigus ketvirčiui, rengia ketvirtinę finansinę, o
pasibaigus finansiniams metams, sudaro tikslią metinę finansinę
atskaitomybę. Laikotarpis, kuriam pasibaigus rengiama atskaitomybė,
vadinamas ataskaitiniu laikotarpiu, o 12 mėnesių laikotarpis, kuriam
pasibaigus rengiama metinė finansinė atskaitomybė, vadinamas finansiniais
arba ūkiniais metais. Metinė finansinė atskaitomybė – tai ataskaitų, kurias
įmonės užpildo pasibaigus atskaitiniam laikotarpiui, rinkinys ir visos
atskaitomybę sudarančios dalys (ataskaitos) nėra tik atskiri elementai, o
yra susijusios tarpusavyje, nes jose pateikiami skirtingi tų pačių ūkinių
operacijų ar įvykių aspektai.
Atsižvelgiant į įmonių dydį, Įmonių finansinės atskaitomybės
įstatyme numatytos dvi finansinės atskaitomybės ataskaitų formos – trumpa
ir pilna.
Trumpą finansinę atskaitomybę sudaro:
➢ Balansas;
➢ Pelno (nuostolių) ataskaita;
➢ Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;
➢ Aiškinamasis raštas.
Prie šių formų pridėjus pinigų srautų ataskaitą, gaunama pilna finansinė
atskaitomybė.Metinę finansinę atskaitomybę trumpų balanso, pelno (nuostolių)
ataskaitų forma gali sudaryti įmonės, kurių finansinės atskaitomybės
sudarymo dieną dvejus metus iš eilės (įskaitant ataskaitinius finansinius
metus) ne mažiau kaip du rodikliai neviršija šių dydžių:➢ Pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius metus – 7 mln. Litų;
➢ Balanse nurodyto turto vertė – 5 mln. Litų;
➢ Vidutinis metų sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius
metus – 10 žmonių.Kai du nurodyti rodikliai dvejus metus iš eilės yra viršijami,
įmonė privalo rengti pilnos finansinės atskaitomybės ataskaitų formas.
Balanso lygybės charakteristika
Duomenys apie visą turtą, kuriuo disponuoja įmonė, ir šio turto
savininkus pateikiami ataskaitoje, kuri vadinama balansu. Tai iš prancūzų
kalbos kilęs žodis, jo pirminė reikšmė – svarstyklės. Toks šios ataskaitos
pavadinimas visiškai pagrįstas, nes joje atspindimos dvi visuomet viena
kitai lygios fundamentinės apskaitos lygybės dalys – turtas ir nuosavybė.
Atspindint savininkų nuosavybę, balanse nurodoma ir jiems priklausančio
pelno arba patirto nuostolio suma, bet ši ataskaita nieko nesako, kokiu
būdu kokias pajamas uždirbdama ir kokias sąnaudas patirdama) įmonė pasiekė
tokių rezultatų
Balanse nurodoma, kokiu turtu disponuoja įmonė ir kam šis turtas priklauso.
Įmonė gali disponuoti labai įvairiu turtu, todėl norint jį visą pavaizduoti
balanse, turtas turi būti sugrupuotas – sujungtas į tam tikras grupes.
Finansinės atskaitomybės vartotojui, akcininkui nebūtina tiksliai žinoti,
kokių, kokio senumo ir kiek staklių turi įmonė. Todėl visas ilgai įmonės
veikloje naudojamas turtas sujungiamas į gana stambius balanso straipsnius.
Balanso Turto dalis atspindi fundamentinės apskaitos lygybės kairiąją pusę.
Dešinioji pusė atsispindi balanso Savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų
dalyje.
TURTAS = SAVININKŲ NUOSAVYBĖ
Fundamentinės apskaitos lygybės turto pusė. Kairiojoje
fundamentinės apskaitos lygybės pusėje pavaizduotas turtas nebūna
vienalytis. Norėdama veikti įmonė už pinigus turi nusipirkti įvairių
atsargų, įsigyti ilgalaikio turto.PASTATAI+ĮRENGIMAI+ATSARGOS+PINIGAI = SAVININKŲ + SKOLINTOJI
(70 000 LT) (30 000 LT) (50 000 LT) (20 000) NUOSAVYBĖ
NUOSAVYBĖ(120 000 LT) (50 000 LT)
TURTAS (170 000 LT)Turto įvairovė kiekvienoje įmonėje gali būti neišsemiama. Taigi
visą turtą, kuriuo disponuoja įmonė, skirstome į ilgalaikį ir trumpalaikį.
Taip skirstyti yra prasminga, nes kai kuris turtas sunaudojamas (ar
perparduodamas) greičiau nei per vieną ataskaitinį laikotarpį, t.y. per
metus. Prekės, skirtos perpardavimui, žaliavos bei medžiagos, naudojamos
gamyboje ar kokiems nors tikslams išleidžiami pinigai – visa tai vadinama
trumpalaikiu turtu.
Tačiau beveik kiekvienai įmonei neužtenka vien tik trumpalaikio turto, jai
reikalingos ir ilgą laiką (ne vieną ataskaitinį laikotarpį) naudojamos
gamybos priemonės – pastatai, statiniai, mašinos, įrengimai – ir savo vertę
į gaminamus produktus perkelia dalimis, tam turtui pamažu nusidėvint. Toks
turtas vadinamas ilgalaikiu.
Fundamentinės apskaitos lygybės nuosavybės ir įsipareigojimų
pusė. Nuosavybės dalis taip pat gali būti įvairi. Personalinėje įmonėje
visas turtas priklauso vienam ar keliems savininkams, ir jų nuosavybė
vadinama Petraičio ar Jonaičio kapitalu. Akcinėse bendrovėse savininkų gali
būti labai daug, todėl visas turtas pirmiausia padalijamas lygiomis
dalimis,
kad visi žinotų, kiek jo tenka vienai akcijai. Tokia nuosavybė
vadinama akciniu kapitalu. Pati akcija tarsi piniginis vienetas išreiškia
mažiausią, smulkiau nebedalijamą nuosavybės dalį.
Dar įvairesnė skolintosios nuosavybės dalis. Įmonė gali
disponuoti turtu, kuris nuosavybės teise priklauso bankui, kuriuos bankas
paskolino įmonei, leisdamas jais laikinai disponuoti ir pirkti įvairių
materialinių vertybių. Įmonės įsipareigojimų gali atsirasti ir daugeliu
kitų atvejų: neapmokėjus tiekėjams už gautas iš jų medžiagas, laiku
nesumokėjus mokesčių valstybei, netgi neišmokėjus priskaičiuoto darbo
užmokesčio savo įmonės darbuotojams, kurie įmonės įsiskolinimo jiems
laikotarpiu taip pat tampa savotiškais jos kreditoriais.Norint parengti balansą, pirmiausia būtina suskaičiuoti
(inventorizuoti) visą turtą, kuriuo disponuoja įmonė ataskaitinio
laikotarpio pabaigoje, nustatyti, kokia turto dalis buvo sunaudota per
ataskaitinį laikotarpį. Reikia įvertinti ir visas įmones skolas ir
įsipareigojimus. Parengiamieji balanso sudarymo darbai užima nemažai laiko
(didesnėse įmonėse – keletą mėnesių). Balansas pateikia informaciją apie
įmonės turtą, jos nuosavybę bei įsipareigojimus kiekvienų metų gruodžio 31-
ąją dieną. Tačiau pats balansas baigiamas rengti iki akcininkų susirinkimo,
t.y. kitų metų pradžioje, o viešai, kaip ir visa finansinė atskaitomybė,
paskelbiamas per mėnesį po to, kai jį patvirtina akcininkai.Kaip jau buvo minėta, balansas sudarytas iš dviejų didelių dalių.
Turto dalyje nurodoma, kokiu turtu disponuoja įmonė, o Savininkų nuosavybės
ir įsipareigojimų dalyje atsakoma į klausimą, kam šis turtas priklauso, nes
ir labai didelį turtą valdanti įmonė gali būti įsiskolinusi. Tai reikštų,
kad turtu įmonė tik disponuoja, t.y. turi jį savo žinioje, valdo ir tvarko,
naudojasi tuo turtu, uždirbdama pajamas, tačiau įmonės savininkams realiai
visa balanse nurodyta turto suma nuosavybės teise nepriklauso.
Balansas yra viena pagrindinių metinės finansinės atskaitomybės ataskaitų.
Tačiau metai – labai ilgas laiko tarpas, todėl įmonės rengia ir tarpines
ataskaitas: ketvirtines (trijų mėnesių) ar mėnesines balanso ataskaitas.
Tačiau šių ataskaitų valdžia nereglamentuoja, o jose atsispindi tik
apytikriai apskaičiuoti patys svarbiausi įmonių veiklos finansiniai
rodikliai, o duomenys labiau reikalingi vidinei įmonės kontrolei.
Balanso sudarymą reglamentuoja 2 VAS „Balansas“. Balanse pateikta
informacija turi išsamiai ir teisingai parodyti įmonės turto, nuosavo
kapitalo ir įsipareigojimų būklę. Turi būti pateikta tokia informacija:
▪ Nematerialusis turtas.
▪ Materialusis turtas.
▪ Finansinis turtas.
▪ Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys.
▪ Gautinos sumos.
▪ Pinigai ir jų ekvivalentai.
▪ Kapitalas ir rezervai
▪ Finansinės ilgalaikės skolos.
▪ Trumpalaikės prekybos skolos ir kitos trumpalaikės mokėtinos
sumos.
▪ Pelno mokesčio įsipareigojimai.
▪ Atidėjimai.Į balansą turtas įtraukiamas pagal jo likvidumą, pradedant nuo
mažiausiai likvidaus: mažiausiai likvidus pateikiamas balanso pradžioje –
tai yra ilgalaikis nematerialusis turtas, o jo pabaigoje parodomas
likvidžiausias turtas – pinigai. Pabrėšime, kad turto likvidumą apibrėžia
laikotarpis, per kurį jį galima paversti grynaisiais pinigais. Nuosavo
kapitalo ir įsipareigojimų dalies informacija grupuojama pagal tokį
principą: pirmiausia parodomas nuosavas kapitalas, paskui – ilgalaikiai
įsipareigojimai ir galiausiai – trumpalaikiai įsipareigojimai (tie, kurie
turi būti įvykdyti per 12 mėnesių nuo balanso datos arba per vieną įmonės
veiklos ciklą).
Balansas paprastai pateikiamas lentelėje. Visi reikšmingi balanso
straipsniai susiejami atitinkamomis aiškinamojo rašto dalimis, kuriose
aiškinama pateikta informacija.
Ūkinių operacijų įtaka balansui
Norėdami nustatyti įmonės veiklos rezultatų, t.y. ūkinių
operacijų, įtaką balansui, galėtume panagrinėti tokį pavyzdį, kai
savininkai yra išleidę akcijų už 100 000 Lt ir dar nėra atlikta jokių
kitokių operacijų:Turtas (pinigai) (100 000 Lt) = Nuosavybė (paprastosios akcijos) (100 000
Lt)Kai įmonė pradeda veiklą, pirmiausia už pradinį turtą ar jo dalį (šiuo
atveju pinigus) perka prekes, skirtas perparduoti, ar žaliavas, moka
atlyginimus darbuotojams. Tarkime, kad prekybos įmonė iš didmeninio tiekėjo
nupirko prekių už 20 000 Lt ir apmokėjo už jas grynaisiais pinigais.
Vadinasi, įmonė padarė 20 000 Lt išlaidų ir dalis pinigų virto perparduoti
skirtomis prekėmis.
Turtas
Savininkų nuosavybė| | | |
|Perparduoti skirtos + | |Paprastosios akcijos |
|Pinigai |= |(100 000 Lt) |
|prekės | | |
|(80 000 Lt) | | |
| | | |
|(20 000 Lt) | | |
Po kurio laiko įmonė pardavė šias prekes kitiems pirkėjams
už grynuosius
pinigus ir gavo už jas jau 30 000 Lt. Dėl to pinigų suma padidėjo iki 110
000 Lt (80 000 Lt + 30 000), tačiau perparduoti skirtų prekių
sumažėjo 20 000 Lt (tokia buvo perparduoti skirtų prekių vertė). Taigi
bendra turto suma padidėjo 10 000 Lt (10 000 – 20 000 + 30 000 = 110
000). Tiek pat padidėjo ir savininkų nuosavybė, nes, patyrusi 20 000 Lt
sąnaudų, įmonė uždirbo 30 000 Lt pajamų. Apskaitos lygybė įgyja tokį
apvidalą:
Turtas
Savininkų nuosavybė| | | |
|Pinigai | |Paprastosios |
|(110 000 Lt) |= |+Pajamos |
| | |akcijos + (30 000 Lt) |
| | |(100 000 Lt) |
| | |-Sąnaudos |
| | |(20 000 Lt) |
Suma, kuria uždirbtos pajamos viršija jas uždirbant patirtas sąnaudas,
vadinama uždirbtu pelnu ir yra sudėtinė savininkų nuosavybės dalis.
Priešingu atveju (sąnaudoms viršijant pajamas) įmonė patirtų nuostolį,
kuris ne tik mažintų bendrą turto sumą, bet ir savininkų nuosavybę.Kiekviena ūkinė operacija laikoma tikslinga įmonės personalo
veikla, keičianti įmonės turto ir (ar) nuosavybės apimtį ar sudėtį,
siekiant konkrečių, iš anksto numatytų tikslų. Todėl po kiekvienos reikėtų
sudaryti naują balansą, tačiau tai neįmanoma. Koreguoti balanso straipsnius
einamuoju momentu yra naudojamos sąskaitos. Buhalterinė sąskaita – tai
informacijos kaupimo ir grupavimo būdas, ūkio subjekto turtui, nuosavam
kapitalui, įsipareigojimams, pajamoms ir sąnaudoms nustatyti per