Buhalterinis balansas
5 (100%) 1 vote

Buhalterinis balansas

Buhalterinis balansas

Referatas

Vadovas:

…………..

Atliko:

…………………….

Šiauliai,

2006Analizei reikalingos informacijos galima rasti įmonių metinėje

arba ketvirtinėje finansinėje atskaitomybėje. Visos juridinio asmens teises

turinčios įmonės, pasibaigus ketvirčiui, rengia ketvirtinę finansinę, o

pasibaigus finansiniams metams, sudaro tikslią metinę finansinę

atskaitomybę. Laikotarpis, kuriam pasibaigus rengiama atskaitomybė,

vadinamas ataskaitiniu laikotarpiu, o 12 mėnesių laikotarpis, kuriam

pasibaigus rengiama metinė finansinė atskaitomybė, vadinamas finansiniais

arba ūkiniais metais. Metinė finansinė atskaitomybė – tai ataskaitų, kurias

įmonės užpildo pasibaigus atskaitiniam laikotarpiui, rinkinys ir visos

atskaitomybę sudarančios dalys (ataskaitos) nėra tik atskiri elementai, o

yra susijusios tarpusavyje, nes jose pateikiami skirtingi tų pačių ūkinių

operacijų ar įvykių aspektai.

Atsižvelgiant į įmonių dydį, Įmonių finansinės atskaitomybės

įstatyme numatytos dvi finansinės atskaitomybės ataskaitų formos – trumpa

ir pilna.

Trumpą finansinę atskaitomybę sudaro:

➢ Balansas;

➢ Pelno (nuostolių) ataskaita;

➢ Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;

➢ Aiškinamasis raštas.

Prie šių formų pridėjus pinigų srautų ataskaitą, gaunama pilna finansinė

atskaitomybė.Metinę finansinę atskaitomybę trumpų balanso, pelno (nuostolių)

ataskaitų forma gali sudaryti įmonės, kurių finansinės atskaitomybės

sudarymo dieną dvejus metus iš eilės (įskaitant ataskaitinius finansinius

metus) ne mažiau kaip du rodikliai neviršija šių dydžių:➢ Pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius metus – 7 mln. Litų;

➢ Balanse nurodyto turto vertė – 5 mln. Litų;

➢ Vidutinis metų sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius

metus – 10 žmonių.Kai du nurodyti rodikliai dvejus metus iš eilės yra viršijami,

įmonė privalo rengti pilnos finansinės atskaitomybės ataskaitų formas.

Balanso lygybės charakteristika

Duomenys apie visą turtą, kuriuo disponuoja įmonė, ir šio turto

savininkus pateikiami ataskaitoje, kuri vadinama balansu. Tai iš prancūzų

kalbos kilęs žodis, jo pirminė reikšmė – svarstyklės. Toks šios ataskaitos

pavadinimas visiškai pagrįstas, nes joje atspindimos dvi visuomet viena

kitai lygios fundamentinės apskaitos lygybės dalys – turtas ir nuosavybė.

Atspindint savininkų nuosavybę, balanse nurodoma ir jiems priklausančio

pelno arba patirto nuostolio suma, bet ši ataskaita nieko nesako, kokiu

būdu kokias pajamas uždirbdama ir kokias sąnaudas patirdama) įmonė pasiekė

tokių rezultatų

Balanse nurodoma, kokiu turtu disponuoja įmonė ir kam šis turtas priklauso.

Įmonė gali disponuoti labai įvairiu turtu, todėl norint jį visą pavaizduoti

balanse, turtas turi būti sugrupuotas – sujungtas į tam tikras grupes.

Finansinės atskaitomybės vartotojui, akcininkui nebūtina tiksliai žinoti,

kokių, kokio senumo ir kiek staklių turi įmonė. Todėl visas ilgai įmonės

veikloje naudojamas turtas sujungiamas į gana stambius balanso straipsnius.

Balanso Turto dalis atspindi fundamentinės apskaitos lygybės kairiąją pusę.

Dešinioji pusė atsispindi balanso Savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų

dalyje.

TURTAS = SAVININKŲ NUOSAVYBĖ

Fundamentinės apskaitos lygybės turto pusė. Kairiojoje

fundamentinės apskaitos lygybės pusėje pavaizduotas turtas nebūna

vienalytis. Norėdama veikti įmonė už pinigus turi nusipirkti įvairių

atsargų, įsigyti ilgalaikio turto.PASTATAI+ĮRENGIMAI+ATSARGOS+PINIGAI = SAVININKŲ + SKOLINTOJI

(70 000 LT) (30 000 LT) (50 000 LT) (20 000) NUOSAVYBĖ

NUOSAVYBĖ(120 000 LT) (50 000 LT)

TURTAS (170 000 LT)Turto įvairovė kiekvienoje įmonėje gali būti neišsemiama. Taigi

visą turtą, kuriuo disponuoja įmonė, skirstome į ilgalaikį ir trumpalaikį.

Taip skirstyti yra prasminga, nes kai kuris turtas sunaudojamas (ar

perparduodamas) greičiau nei per vieną ataskaitinį laikotarpį, t.y. per

metus. Prekės, skirtos perpardavimui, žaliavos bei medžiagos, naudojamos

gamyboje ar kokiems nors tikslams išleidžiami pinigai – visa tai vadinama

trumpalaikiu turtu.

Tačiau beveik kiekvienai įmonei neužtenka vien tik trumpalaikio turto, jai

reikalingos ir ilgą laiką (ne vieną ataskaitinį laikotarpį) naudojamos

gamybos priemonės – pastatai, statiniai, mašinos, įrengimai – ir savo vertę

į gaminamus produktus perkelia dalimis, tam turtui pamažu nusidėvint. Toks

turtas vadinamas ilgalaikiu.

Fundamentinės apskaitos lygybės nuosavybės ir įsipareigojimų

pusė. Nuosavybės dalis taip pat gali būti įvairi. Personalinėje įmonėje

visas turtas priklauso vienam ar keliems savininkams, ir jų nuosavybė

vadinama Petraičio ar Jonaičio kapitalu. Akcinėse bendrovėse savininkų gali

būti labai daug, todėl visas turtas pirmiausia padalijamas lygiomis

dalimis,
kad visi žinotų, kiek jo tenka vienai akcijai. Tokia nuosavybė

vadinama akciniu kapitalu. Pati akcija tarsi piniginis vienetas išreiškia

mažiausią, smulkiau nebedalijamą nuosavybės dalį.

Dar įvairesnė skolintosios nuosavybės dalis. Įmonė gali

disponuoti turtu, kuris nuosavybės teise priklauso bankui, kuriuos bankas

paskolino įmonei, leisdamas jais laikinai disponuoti ir pirkti įvairių

materialinių vertybių. Įmonės įsipareigojimų gali atsirasti ir daugeliu

kitų atvejų: neapmokėjus tiekėjams už gautas iš jų medžiagas, laiku

nesumokėjus mokesčių valstybei, netgi neišmokėjus priskaičiuoto darbo

užmokesčio savo įmonės darbuotojams, kurie įmonės įsiskolinimo jiems

laikotarpiu taip pat tampa savotiškais jos kreditoriais.Norint parengti balansą, pirmiausia būtina suskaičiuoti

(inventorizuoti) visą turtą, kuriuo disponuoja įmonė ataskaitinio

laikotarpio pabaigoje, nustatyti, kokia turto dalis buvo sunaudota per

ataskaitinį laikotarpį. Reikia įvertinti ir visas įmones skolas ir

įsipareigojimus. Parengiamieji balanso sudarymo darbai užima nemažai laiko

(didesnėse įmonėse – keletą mėnesių). Balansas pateikia informaciją apie

įmonės turtą, jos nuosavybę bei įsipareigojimus kiekvienų metų gruodžio 31-

ąją dieną. Tačiau pats balansas baigiamas rengti iki akcininkų susirinkimo,

t.y. kitų metų pradžioje, o viešai, kaip ir visa finansinė atskaitomybė,

paskelbiamas per mėnesį po to, kai jį patvirtina akcininkai.Kaip jau buvo minėta, balansas sudarytas iš dviejų didelių dalių.

Turto dalyje nurodoma, kokiu turtu disponuoja įmonė, o Savininkų nuosavybės

ir įsipareigojimų dalyje atsakoma į klausimą, kam šis turtas priklauso, nes

ir labai didelį turtą valdanti įmonė gali būti įsiskolinusi. Tai reikštų,

kad turtu įmonė tik disponuoja, t.y. turi jį savo žinioje, valdo ir tvarko,

naudojasi tuo turtu, uždirbdama pajamas, tačiau įmonės savininkams realiai

visa balanse nurodyta turto suma nuosavybės teise nepriklauso.

Balansas yra viena pagrindinių metinės finansinės atskaitomybės ataskaitų.

Tačiau metai – labai ilgas laiko tarpas, todėl įmonės rengia ir tarpines

ataskaitas: ketvirtines (trijų mėnesių) ar mėnesines balanso ataskaitas.

Tačiau šių ataskaitų valdžia nereglamentuoja, o jose atsispindi tik

apytikriai apskaičiuoti patys svarbiausi įmonių veiklos finansiniai

rodikliai, o duomenys labiau reikalingi vidinei įmonės kontrolei.

Balanso sudarymą reglamentuoja 2 VAS „Balansas“. Balanse pateikta

informacija turi išsamiai ir teisingai parodyti įmonės turto, nuosavo

kapitalo ir įsipareigojimų būklę. Turi būti pateikta tokia informacija:

▪ Nematerialusis turtas.

▪ Materialusis turtas.

▪ Finansinis turtas.

▪ Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys.

▪ Gautinos sumos.

▪ Pinigai ir jų ekvivalentai.

▪ Kapitalas ir rezervai

▪ Finansinės ilgalaikės skolos.

▪ Trumpalaikės prekybos skolos ir kitos trumpalaikės mokėtinos

sumos.

▪ Pelno mokesčio įsipareigojimai.

▪ Atidėjimai.Į balansą turtas įtraukiamas pagal jo likvidumą, pradedant nuo

mažiausiai likvidaus: mažiausiai likvidus pateikiamas balanso pradžioje –

tai yra ilgalaikis nematerialusis turtas, o jo pabaigoje parodomas

likvidžiausias turtas – pinigai. Pabrėšime, kad turto likvidumą apibrėžia

laikotarpis, per kurį jį galima paversti grynaisiais pinigais. Nuosavo

kapitalo ir įsipareigojimų dalies informacija grupuojama pagal tokį

principą: pirmiausia parodomas nuosavas kapitalas, paskui – ilgalaikiai

įsipareigojimai ir galiausiai – trumpalaikiai įsipareigojimai (tie, kurie

turi būti įvykdyti per 12 mėnesių nuo balanso datos arba per vieną įmonės

veiklos ciklą).

Balansas paprastai pateikiamas lentelėje. Visi reikšmingi balanso

straipsniai susiejami atitinkamomis aiškinamojo rašto dalimis, kuriose

aiškinama pateikta informacija.

Ūkinių operacijų įtaka balansui

Norėdami nustatyti įmonės veiklos rezultatų, t.y. ūkinių

operacijų, įtaką balansui, galėtume panagrinėti tokį pavyzdį, kai

savininkai yra išleidę akcijų už 100 000 Lt ir dar nėra atlikta jokių

kitokių operacijų:Turtas (pinigai) (100 000 Lt) = Nuosavybė (paprastosios akcijos) (100 000

Lt)Kai įmonė pradeda veiklą, pirmiausia už pradinį turtą ar jo dalį (šiuo

atveju pinigus) perka prekes, skirtas perparduoti, ar žaliavas, moka

atlyginimus darbuotojams. Tarkime, kad prekybos įmonė iš didmeninio tiekėjo

nupirko prekių už 20 000 Lt ir apmokėjo už jas grynaisiais pinigais.

Vadinasi, įmonė padarė 20 000 Lt išlaidų ir dalis pinigų virto perparduoti

skirtomis prekėmis.

Turtas

Savininkų nuosavybė| | | |

|Perparduoti skirtos + | |Paprastosios akcijos |

|Pinigai |= |(100 000 Lt) |

|prekės | | |

|(80 000 Lt) | | |

| | | |

|(20 000 Lt) | | |

Po kurio laiko įmonė pardavė šias prekes kitiems pirkėjams

už grynuosius

pinigus ir gavo už jas jau 30 000 Lt. Dėl to pinigų suma padidėjo iki 110

000 Lt (80 000 Lt + 30 000), tačiau perparduoti skirtų prekių

sumažėjo 20 000 Lt (tokia buvo perparduoti skirtų prekių vertė). Taigi

bendra turto suma padidėjo 10 000 Lt (10 000 – 20 000 + 30 000 = 110

000). Tiek pat padidėjo ir savininkų nuosavybė, nes, patyrusi 20 000 Lt

sąnaudų, įmonė uždirbo 30 000 Lt pajamų. Apskaitos lygybė įgyja tokį

apvidalą:

Turtas

Savininkų nuosavybė| | | |

|Pinigai | |Paprastosios |

|(110 000 Lt) |= |+Pajamos |

| | |akcijos + (30 000 Lt) |

| | |(100 000 Lt) |

| | |-Sąnaudos |

| | |(20 000 Lt) |

Suma, kuria uždirbtos pajamos viršija jas uždirbant patirtas sąnaudas,

vadinama uždirbtu pelnu ir yra sudėtinė savininkų nuosavybės dalis.

Priešingu atveju (sąnaudoms viršijant pajamas) įmonė patirtų nuostolį,

kuris ne tik mažintų bendrą turto sumą, bet ir savininkų nuosavybę.Kiekviena ūkinė operacija laikoma tikslinga įmonės personalo

veikla, keičianti įmonės turto ir (ar) nuosavybės apimtį ar sudėtį,

siekiant konkrečių, iš anksto numatytų tikslų. Todėl po kiekvienos reikėtų

sudaryti naują balansą, tačiau tai neįmanoma. Koreguoti balanso straipsnius

einamuoju momentu yra naudojamos sąskaitos. Buhalterinė sąskaita – tai

informacijos kaupimo ir grupavimo būdas, ūkio subjekto turtui, nuosavam

kapitalui, įsipareigojimams, pajamoms ir sąnaudoms nustatyti per

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1502 žodžiai iš 5006 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.