Cd ir dvd panašumai ir skirtumai
5 (100%) 1 vote

Cd ir dvd panašumai ir skirtumai

TURINYS

TURINYS 3

ĮVADAS 4

1. KOMPAKTINIAI DISKAI 5

1.1. Įrašymo į CD-ROM technologija 6

1.4. CD-R technologija 7

1.5. CD-MO technologija 8

1.6. CD-RW technologija 8

1.7. CD diskų kodavimas ir duomenų išdėstymas 9

1.8. CD įtaisų struktūra 11

2. DVD DISKAI 12

2.1. DVD diskų informacijos kodavimas 12

2.2. DVD optika 13

2.3. DVD diskų struktūriniai tipai 13

2.3.1. Vienpusis diskas su vienu informaciniu sluoksniu 15

2.3.2. Dvipusis diskas su vienu informaciniu sluoksniu 15

2.3.3. Vienpusis diskas su dviem informaciniais sluoksniais 15

2.3.4. Dvipusis diskas su dviem informaciniais sluoksniais 16

2.4. DVD tipai 16

2.4.1. DVD-R diskai 17

3. CD IR DVD PANAŠUMAI BEI SKIRTUMAI 19

3.1. CD ir DVD gamyba 19

3.2. CD ir DVD diskų talpa 20

3.3. DC ir DVD diskų sudėtis 21

3.4. CD ir DVD diskų įrašymo formatai 22

3.5. Optinių diskų apsauga nuo kopijavimo 23

IŠVADOS 25

LITERATŪROS SĄRAŠAS 26ĮVADAS

Šiais, greitai besikeičiančiais laikais, kai be įvairiausių technologijų neįsivaizduojame savo gyvenimo, kai informacijos kiekis viršija žmogaus suvokimo ribas, reikia pripažinti, kad nuolat besivystančios kompiuterinės technikos ima viršų ir kad reikia mokėti visą informaciją saugoti ir ja greitai bei efektyviai pasinaudoti. Tam yra naudojamos įvairiausios elektroninės laikmenos, kurias savo darbe aš aprašysiu ir pateiksiu pagrindinius jų skirtumus bei panašumus.

Optiniai diskai yra viena iš daugelio informacijos laikmenų, sutrumpintai vadinami CD (Compact Disc) arba DVD (Digital Versatile Disk). Optinis diskas – tai saugojimo įrenginys, iš kurio duomenys nuskaitomi ir į kurį įrašomi lazerio pagalba. Pirmiausia, prieš dvidešimt tris metus, buvo sukurti kompaktiniai diskai. 1981 m. firma „Sony“ šią technologiją panaudojo stereofoniniams įrašams – buvo sukurtas pirmasis kompaktinių diskų audio grotuvas. Vėliau, kai CD talpos pradėjo nebeužtekti, 1995 metais dešimt elektronikos gigantų („Hitachi“, „Matsushita“, „Electronic Industrial“, „Mitsubishi Electric“, „Philips Electronics“, „Pioneer Electronics“, „Sony“, „Thomson Multimedia“, „Time Warner“, „Toshiba“ ir „JVC“) įkūrė organizaciją DVD Consortium ir sukūrė naujus discus, kurie buvo pavadinti DVD.

Pagrindinis šio darbo tikslas yra apžvelgti šiuolaikinių, labiausiai paplitusių informacijos laikmenų DVD ir CD kompaktų panašumus bei skirtumus. Mano manymu, tai gana aktualus klausimas – įžvelgti ir vienų ir kitų trukumus bei privalumus. Todėl mano uždavinys buvo ne tik apžvelgti panašumus ar skirtumus, bet ir parašyti kiekvieną iš laikmenų šiek tiek plačiau, aptariant pagaminimo technologijas, išvaizda, struktūrą.

Rašydama šį darbą, rėmiausi šaltiniais bei straipsniais rastais internete. Kadangi technologijos nuolat kinta, tai knygose parašyta informacija sparčiai morališkai pasensta, todėl norėdama pateikti naujausią informaciją rėmiausi sparčiausiai naujienas pernešančia priemone – internetu.1. KOMPAKTINIAI DISKAI

CD (angl. Compact Disc) (kompaktinis diskas) – yra mažas plastikinis diskas su atspindinčiu metaliniu paviršiumi. Milijonai mažyčių taškelių yra išdeginama šiame paviršiuje. Šie išdeginimai saugo muziką bitų pavidalu. Kiekvienas išdeginimas saugo vieną muzikos bitą. Išdeginti danteliai atspindi mažiau šviesos nei sidabrinis disko paviršius. Silpnas lazerinis spindulys yra siunčiamas į diską per dvipusį veidrodį, ir sensoriai registruoja skirtumus tarp šviesos atspindžių kaip nuliukus ir vienetukus.

Ilgainiui augant šio formato populiarumui ir universalizuojant jo pritaikymą, 1985 metais muzikinis kompaktinis diskas buvo pritaikytas kompiuterinės informacijos saugojimui ir pavadintas CD-ROM, kas reikštų „tik skaitoma atmintis“ (Compact Disc – Read Only Memory). CD-ROM duomenys yra saugomi sektoriais, kurie skaitomi nepriklausomai, kaip ir iš kieto disko. Ilgus metus duomenų perkėlimui naudojama buvo disketė, tačiau ji neatitiko grafinės medžiagos naudojimo ir „Windows“ aplinkos poreikių, jos talpa buvo labia maža, todėl instaliuoti kokias nors programas, praktiškai nebuvo įmanoma. CD – ROM tapo daug pigesnis programų gamintojams ir platintojams, programas instaliuoti tapo daug greičiau ir pigiau, be to klaidų koregavimo mechanizmu aprūpinta CD-ROM plokštelė tapo visuotinai priimtina ir tapo dominuojančia priemone duomenų perkėlimui, perdavimui, pernešimui. CD sudarantys sluoksniai parodyti paveiksle (1 pav.)

Šie diskai buvo kuriami nenumatant, kad juos reikės naudoti kompiuterių informacijai saugoti, todėl jie buvo optimizuoti skaitmeninio garso įrašams saugoti. Juos kuriant buvo iškeltas uždavinys – diske sutalpinti valandos trukmės HiFi kokybės garso įrašą. Pradėjus taikyti šiuos diskus kompiuterijoje iškilo begalės trūkumų. Pradėti kurti nauji diskų standartai, didinamas duomenų perdavimo greitis. Buvo sukurta daug CD modifikacijų tai CD-ROM/XA, VIDEO CD, CD-Extra, CD-I, CD-R, CD-RW, Photo CD. Tai laikinai patenkino vartotojų poreikius.

CD-ROM gali būti lyginamas su lanksčiu diskeliu, kadangi abu diskai yra keičiami. Abu jie turi kišenes priekinėje kompiuterio dėžutės dalyje. CD-ROM diametras yra 4,6 colio. Kai CD-ROM įdedamas į kišenę, jis pradeda suktis ir pasiekia savo darbinį greitį po 1-2 sekundžių. Tuomet tvarkyklė yra
pasiruošusi disko skaitymui. Duomenų skaitymas iš CD-ROM vyksta tiesiogiai. Todėl skaitymo galvutė turi šokinėti į skirtingas disko dalis. Tai sukelia pauzes skaitymo funkcijoje. Tai yra CD-ROM trūkumas. Greitesnės tvarkyklės gali kelti triukšmą.

Taip pat CD-ROM gali būti lyginamas ir su kietu disku, kadangi panašios duomenų saugojimo apimtys. Iš tiesų, CD-ROM gali saugoti iki 680 MB duomenų. Tai atitinka 470 lanksčių diskelių. Lanksčių ir kietų diskų plokštelės yra suskirstytos į koncentrinius takelius. Tokių takelių, einant nuo centro link plokštelės išorės, gali būti šimtai. CD-ROM suprojektuotas skirtingai. Jis turi tik vieną takelį, kuris vyniojasi nuo centro link išorės. Taip gaunasi 5 kilometrų ilgio spiralė su 5,5 bilijono taškelių po 1 bitą. Taip pat CD-ROM turi nuosavą failų sistemą, vadinamą ISO9660. Jis nenaudoja failų išdėstymo lentelės (FAT), kas būdinga tiek lanksčiam, tiek kietam diskui. [8]

1.1. Įrašymo į CD-ROM technologija

CD-ROM diskai yra skirti tik skaitomos (read only) informacijos saugojimui. Rašymo į CD-ROM pagrindai yra paimti iš muzikinių plokštelių rašymo metodo -naudojamas besisukantis diskas su spiralės formos takeliu. Optiniame rašyme lazerio spindulys panaudojamas ne tik informacijos įrašymui, bet ir jos nuskaitymui.

Pradinis įrašas į diską padaromas ant poliruoto stiklinio disko, padengto 0,12-0,15 µm lako, jautraus šviesai, sluoksniu. Rašymas vyksta lazerio spindulio pagalba. Spindulio paveiktos sluoksnio vietos panaikinamos tirpikliu ir lako paviršiuje kas 1,6 mm susidaro 0,12 mm aukščio ir 0,6 mm pločio kauburėliai. Šie kauburėliai vadinami pitais Jų ilgis atsižvelgiant į įrašomus duomenis būna nuo 1 iki 3 mm. Išsidėstę paeiliui pitai sudaro spiralinį takelį, kuris prasideda disko centre.

Diskų kopijų gaminimas taip pat panašus į patefono plokštelių tiražavimą. Nuo stiklinio disko, padengto laku, gaunamos metalinės kopijos, kurios ir naudojamos kaip matricos presuojant karšto (skysto) polikarbonato diskus. Ant šių diskų užgarinamas metalo sluoksnis atlieka reflektoriaus funkciją. Gauti diskai padengiami skaidriu apsauginiu polikarbonato sluoksniu, atspariu mechaniniam poveikiui, drėgmei ir temperatūrai. [4]

1.4. CD-R technologija

Dažnai kai yra kalbama apie kompaktinius diskus, turima mintyje tik skaitomuosius diskus, kurių viduje esančios informacijos ištirinti, ar pakeisti negalima. Juos galima skaityti su kompaktinių diskų grotuvais ir CD-ROM įrenginiais, bet informacijos juose šiais įrenginiais pakeisti negalima. Tai yra naudinga, kai reikia pagaminti daug disko kopijų už žemą savikainą, bet nenaudinga, kai kopijų skaičius yra mažas.

Tobulėjant optinių kaupimo įtaisų technologijoms, buvo sukurti keli optiniai informacijos įrašymo būdai. Vienas iš jų WORM (Write Once-Read Many, rašyti vieną kartą – skaityti daug kartų). Gaila, bet šis procesas yra negrįžtamas. Informaciją į diską galima įrašyti tik vieną kartą, jos ištrinti neįmanoma. WORM technologija buvo sukurta Japonijos kompanijoje „Taiyo Yuden“. Šį standartą Philips ir Sony korporacijos priėmė 1990 metais. CD-R diskus galima skaityti su standartiniais CD-ROM įrenginiais. Taip pat buvo įvesti papildomi patobulinimai. Rašant informaciją, dalį WORM disko galima palikti tuščia. Šią vietą galima užpildyti kitos rašymo sesijos metu. Tai vadinamasis daugkartinio rašymo („multisession“) režimas. Privalumas – gana žema vieno disko savikaina. Šių CD-R diskų struktūra ir gamyba yra panaši į paprastų CD-ROM.

Kompaktinis diskas yra pagamintas iš polikarbonato, kurio vidinis paviršius yra padengtas specialių dažų sluoksniu. Lazerio spindulys judėdamas gali pakeisti dažų sluoksnio šviesos absorbcijos laipsnį. Kitas sluoksnis yra pagamintas iš aukso ar paauksuoto metalo (naujausios technologijos jau leidžia naudoti sidabrą). Šis metalo sluoksnis padengtas apsauginiu lako paviršiumi (2 pav.)

Šie diskai gamybos metu yra suformatuojami, t.y. jų neskaidriame dažų sluoksnyje yra suformuotas 0,6-0,7 µm spiralinis takelis (griovelis), kuris ir „rodo kelią“. Šiame takelyje informacija įrašoma galingu lazerio spinduliu išdegina skylutes iki atsispindinčiojo sluoksnio. Informacija skaitoma mažos galios spinduliu, matuojant atsispindėjusios šviesos intensyvumą. Šviesos srauto pokytis atsiranda lazerio spinduliui einant per duobutės kraštą, yra koduojamas vienetu, o nekintantis šviesos srautas – nuliu. Informacijos įrašymo patikimumui padidinti tarp dviejų vienetų daromas mažiausiai dviejų nulių tarpelis. Pagrindinis trūkumas dėl ko WORM technologija nepaplito – buvo tas, kad CD-R diskelyje įrašytos informacijos negalima pakeisti. [4]

1.5. CD-MO technologija

Išsiaiškinus, jog WORM technologija turi savo trūkumų, buvo pradėta ieškoti naujų optinių informacijos saugojimo būdų. Kitas, jau ne WORM, informacijos saugojimo būdas – magneto optinis. Šiuo būdu išsaugotą informaciją galima keisti kiek norima kartų, išsaugojant panašią įtaisų struktūrą.

CD-MO diskelį sudaro pagrindas, šviesą atspindintis aliuminio sluoksnis, informacinis ir apsauginis sluoksnis. Magneto optinis metodas pagrįstas Kero efektu. Šis efektas pasireiškia tuo, kad įmagnetintas paviršius keičia atsispindėjusio poliarizuoto šviesos srauto poliarizaciją
priklausomai nuo magnetinio lauko poliškumo. Informacija įrašoma naudojant lazerio spindulio ir magnetinio lauko derinį, o skaitoma matuojant grįžtančio lazerio spindulio poliarizaciją.

Informacinį sluoksnį sudaro tik kelių atomų storio įmagnetintas, temperatūrai jautrus, šviesą poliarizuojančio oksido sluoksnis. Informacijos vienetas įrašomas lazerio spinduliu įkaitinus šio sluoksnio mikrosritį iki Kiuri taško (Kiuri taškas – temperatūra prie kurios medžiagos diamagnetinės savybės susilpnėja, tai yra apie 145 laipsniai Celsijaus) ir tuo pat metu rašymo galvutės sukurtu stipriu magnetiniu lauku mikrosrityje pakeičiant sluoksnio dalelių įmagnetinimo poliškumą, kuris užsifiksuoja mikrosričiai auštant. Įmagnetinimo kryptis ir poliarizacinės mikrosrities savybės priklauso nuo to, kas buvo įrašyta – vienetas ar nulis. Skaitant informaciją, jau mažos galios lazerio spindulys pereina permagnetintą mikrosritį, atsispindi nuo aliuminio sluoksnio ir jau poliarizuotas grįžta į analizatorių, kuris ir nustato, kas toje mikrosrityje buvo įrašyta. Tačiau, kaip galime pastebėti realybėje šie diskai nėra labai paplitę, iš dalies dėl to, kad buvo sukurta paprastesnė su fazės detekcija PD (Phase Detected) technologija. [7]

1.6. CD-RW technologija

Perrašomi kompaktiniai diskai (angl. Compact Disc ReWritable). CD-RW diskai dar vadinami CD-PD (angl. compact disc phase detected). Taip yra todėl, kad informacija saugoma keičiant medžiagos fizinę būseną (fazę). Nors ir CD-MO diskai yra perrašomi, jie turi daug trūkumų, vienas iš pagrindinių – rašymo proceso sudėtingumas ir nesuderinamumas su ankstesniais CD.

Tokį diską sudaro: pagrindas, šviesą atspindintis sluoksnis, informacinis sluoksnis ir apsauginis sluoksnis. Pagrindinė šios struktūros dalis – informacinis sluoksnis. Jį sudaro: sidabras, indis, antimonis, telūras (Ag-In-Sb-Te). Tai keičiantis savo fazę sluoksnis. Trumpam lazerio spinduliu įkaitinus mikro sritį, ji pakeičia savo būseną – iš amorfinės į kristalinę, įkaitinus dar kartą sritis grįžta į pradinę būseną iš kristalinės į amorfinę. Informacijos nuskaitymo metodas yra labai paprastas ir pagrįstas tuo, kad amorfinė medžiagos būsena yra neskaidri, o kristalinė atvirkščiai – skaidri, grįžtančiojo lazerio spindulio intensyvumas priklauso nuo informacinio paviršiaus fazės. Informacija skaitoma, kaip ir CD-ROM arba CD-R kaupikliuose, matuojant atsispindėjusios mažos galios lazerio šviesos intensyvumą. [9]

1.7. CD diskų kodavimas ir duomenų išdėstymas

Audio kompaktiniuose diskuose analoginiai stereo signalai keičiami į skaitmeninę formą. Skaitmeninio 16 bitų signalo diskretizacijos dažnis Fd=44,1 kHz (aukščiausias perduodamo analoginio signalo d ažnis 20 kHz). Skaitant gautą skaitmeninį signalą gali įsivelti klaidų, todėl reikia naudoti klaidų detekciją ir korekciją. Tam naudojamas „Rido Saliamono“ kodavimas. Rezultate į signalo kadrą įvedami aštuoni kontrol iniai blokai (po 8 bitus į bloką) t.y koreguojantys 64 bitų talpos duomenys. Toliau prie kiekvieno kadro informacinių ir koreguojančių duomenų pridedamos 8 papildomos skiltys, sudarančios vieną bloką reikalingą valdymui ir indikacijai. Šie duomenys naudojami kaupiklyje reguliuoj ant disko sukimosi greitį, lazerio spindulio fokusavimą, takelio sekimui ir norimo tako radimui. Vėliau vykdoma kanalinė moduliacija pagal kodą 8 / 14. Iš kiekvieno 8 skilčių bloko suformuojamas 14 skilčių žodis (naujas blokas) ir 3 papildomi skiriamieji bitai žodžių kraštuose. Kiekvieno kadro pra džia pažymima 24 skilčių sinchrožodžiu. Šis kodas supaprastina taktinio dažnio išskyrimą iš atkuriamo skaitmeninio srauto.

Gaunama tokia rašomo skaitmenio signalo struktūra kadro tėkmėje :

 Informacijos valdymo ir indikacijos žodis,

 12 informacinių žodžių,

 4 koreguojantys duomenų žodžiai,

 12 informacinių žodžių,

 4 koreguojantys žodžiai,

 24 skilčių sinchrožodis,

 3 skiriamieji bitai.

Kompaktinio disko duomenų takelis prasideda disko centre ir baigiasi jo pakraštyje. Tai išilginė spiralinė juosta. Disko takelio ilgis siekia 10 km., o takelių tankumas yra apie 16 000 į colį (TPI Track Per Inch – takeliai į colį). Palyginimui galima paimti lankstų diskelį (floppy disc) kuris turi 69 takelius į colį.

Informacijos išdėstymą galima aprašyti dviem terminais: takeliais ir sesijomis. Kompaktinis diskas padalintas į individualius takelius (track). Šis padalinimas buvo reikalingas atskirti dainas viena nuo kitos audio kompakte. Audi o kompakte vienai dainai yra skirtas vienas takelis, na o CD-ROM turi vieną ilgą kompiuterio duomenų takelį. Kompaktai (Mixed Mode CD – maišyto tipo CD) kompiuterio duomenims naudoja pirmą takelį ir p o vieną takelį kiekvienai dainai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2161 žodžiai iš 7155 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.