Cheminės medžiagų savybės
5 (100%) 1 vote

Cheminės medžiagų savybės

ĮVADAS

Medžiagos cheminėmis savybėmis apibūdinama, kaip ji reaguoja į poveikį kitų medžiagų, galinčių pakeisti jos cheminę sudėtį. Prie pagrindinių cheminių savybių priklauso tirpumas, atsparumas korozijai, atsparumas rūgštims, šarmams ir dujoms.

Tirpumas yra medžiagos savybė ištirpti vandenyje, alyvoje, benzine, terpentine ar kituose skystuose tirpikliuose. Tirpumas gali būti teigiama ir neigiama savybė.

Atsparumas korozijai – medžiagos savybė išlaikyti pirmykštę kokybę ir patvarumą agresyvioje (ardančioje) aplinkoje: vandenyje, dujose, druskų, šarmų ir rūgščių tirpaluose, organiniuose tirpikliuose ir kt. koroziją sukelia fiziniai, cheminiai arba biologiniai veiksniai. Antikorozinės yra šios medžiagos: pigmentai, dervos, cemento skiediniai. Jomis apsaugomos metalinės detalės nuo korozijos.

Atsparumas rūgštims – tai medžiagos gebėjimas nekeisti savybių, veikiant rūgštims. Atsparios rūgštims stipriųjų rūgščių (azoto, silicio – fluoro) druskos, kai kurios sintetinės medžiagos. Atsparios rūgštims yra šios medžiagos: stiklas (išskyrus fluoro rūgštį), polivinilchloridinės ir specialiosios keraminės plytelės, polietileninės plėvelės.

Atsparumas šarmams – medžiagų gebėjimas nekeisti savybių, veikiant šarmams. Tokios turi būti medžiagos, kuriomis aptaisomi pramonės statiniai, veikiami šarmų. Atsparūs šarmams turi būti pigmentai , naudojami spalvotam tinkui, nes į tinko skiedinių sudėtį įeina kalkės (kalcio hidroksidas), t.y. stiprus šarmas. iš tokių pigmentų paminėtini ochra, umbra, ir kt. Dekoratyvinis tinkas su neatspariais šarmams pigmentais greitai išblunka.

Atsparumas dujoms – medžiagos savybė nereaguoti su aplinkoje esančiomis dujomis. Pramonės pastatams ir statiniams, kuriuose gali susidaryti įvairių dujų, naudojamos specialios medžiagos, pavyzdžiui, gyvenamoje statyboje naudojamos medžiagos turi būti atsparios anglies dvideginio dujoms ir sieros vandeniliui, nes šių dujų gali susidaryti ore dideli kiekiai, ypač kai netoliese yra pramonės įmonių. Dėl šios priežasties pastatų fasadų apdailai negalima imti pigmentų, į kurių sudėtį įeina švinas arba varis: jie reaguoja su sieros vandeniliu ir pajuosta.

1. MOLIS

Moliu vadinamos nuosėdinės uolienos, sudarytos iš 0,15-5mm dydžio smėlio dalelių, 0,005 -0,15mm dulkių ir mažesnių kaip 0,005 mm pačių molingųjų dalelių.

Sudrėkęs molis virsta plastiška tešla, iš kurios nesunku formuoti įvairius dirbinius. Jų forma nepakinta, molui išdžūvus. Degamas molis virsta kietu kūnu. Kaimo statyboje molis vartojamas kaip orinė rišančioji medžiaga tinko skiediniams , plaušamoliui, nedegtoms plytoms gaminti. Molis dažnai maišomas kaip plastifikuojantis priedas į tinko ir mūrinio skiedinius.

Molingosios dalelės – tai kaolinito mineralas ( Al2 O3 • 2SiO2 •2H2 O). Molis, kuriuo sudėtyje yra daug kaolinito, vadinamas kaolinu. Kaolinas labai vertinga žaliava, iš jo gaminami porceliano ir fajanso dirbiniai.

Molis, atsižvelgiant į jo lydimosi temperatūrą, skirstomas į atsparų ugniai, sunkiai ir lengvai besilydantį.

Ugniai atspariu laikomas grynas, be mechaninių priemaišų molis, atlaikantis aukštesnę kaip 1580° C temperatūrą. Iš jo gaminamos specialiosios plytos pramonės krosnių vidaus apdarui, porceliano ir fajanso dirbiniai, sieno apdaro plytelės.

Sunkiai besilydančio molio sudėtyje yra priemaišų (geležies oksidų, kvarcinio smėlio ir kt.). Šis molis turi atlaikyti nuo 1350 iki 1580° C temperatūrą. Iš jo gaminamos karščiui atsparios plytos gyvenamųjų pastatų krosnims, sienų apdaro plytos, grindų plytelės, keraminiai vamzdžiai.

Daugiausia priemaišų yra lengvai besilydančiame molyje. Iš šio molio, besilydančio žemesnėje kaip 1350° C temperatūroje, gaminamos paprastos plytos, keraminės čerpės, tuščiaviduriai keraminiai blokai ir kitos statybinės medžiagos.

2. GIPSINĖS RIŠANČIOS MEDŽIAGOS

Apdailai kartu su kalkėmis vartojamos gipsinės anhidritinės rišančios medžiagos. Gaminamos jos iš gamtinio gipso akmens. Gipso akmenį sudaro kalcio sulfato dvivandenės druskos kristalai CaSO4*2H2O ir įvairios mechaninės priemaišos(molis, smėlis). Atsižvelgiant į žaliavą ir jos perdirbimo technologiją, gaunamos šios rišančios medžiagos:

• statybinis gipsas,

• formuojamasis gipsas,

• labai stiprus gipsas,

• anhidritinė rišančioji medžiaga

• labai aukštoje temperatūroje degtas gipsas,

• gipsinės rišančios medžiagos iš uolienų, kuriose yra gipso.

Pastaruoju metu pastatų apdailai plačiai vartojama hidraulinė gipso-cemento pucolaninė rišančioji medžiaga, kurios pagrindą sudaro gipsas.

2.1 Statybinis gipsas

Gipso gavyba. Statybinis gipsas gaunamas, gamtinį gipso akmenį termiškai apdirbant karšto oro srove gipso virimo katiluose, šachtinėse krosnyse, džiovinimo būgnuose ir specialiuose aparatuose.Kaitinamas suspensijos būvio gipso akmuo skyla: 130-170 0C temperatūroje dvivandenis gipsas netenka dalies chemiškai prijungto vandens ir virsta pusvandeniu gipsu:

CaSO4*2H2O=CaSO4*0,5H2O+1,5H2O

Dvivandenis gipsas, įkaitintas iki 170 0C, virsta tirpiuoju anhidritu, kurio savybės panašios į kalkių, tik jis kur kas greičiau rišasi. Dažniausiai aukštos kokybės statybinis gipsas gaunamas,apdirbant gipso akmenį virimo katiluose.

Gipso kietėjimas. Sumaišyti su vandeniu gipso milteliai virsta plastine tešla, kuri greitai kietėja. Kietėjant vyksta hidratacijos procesas: pusvandenis gipsas prisijungia vandenį ir virsta dvivandeniu gipsu:

CaSO4*0,5H2O+1,5H2O=CaSO4*2H2O.

Yra trys pusvandenio gipso kietėjimo stadijos: tirpimas, koloidavimasis ir kristalizavimasis.

Gipso savybės. Gipsas įgeria daug vandens, jo suminkštėjimo koeficientas mažas– tai neigiamos savybės. Išdžiovintas gipsas vėl esti stipresnis, nors ne tiek, kaip kad prieš sugeriant vandenį. Todėl gipsas vartojamas vien sausų patalpų apdailai.

3. CEMENTAI

Cementais vadinama didelė grupė hidraulinių rišančiųjų medžiagų, besiskiriančių viena nuo kitos techninėmis savybėmis, paskirtimi ir pritaikymo sritimi.

Labiausiai vartojamas portlandcementas, šlakinis portlandcementas, aliuminatinis cementas ir kt.

3.1 Portlandcementas

Portlandcementu vadinama hidraulinė rišančioji medžiaga, gaunama smulkiai sumalus portlandcemento klinkerį kartu su gipsu ir įvairiais priedais. Portlandcemento klinkeris tai išdegtas žaliavos mišinys, kuriame daugiausia yra kalcio silikatų (70 80%). Žaliavos mišinys gaunamas, sumaišius atitinkama proporcija keletą uolienų (švarias ir mergelingas klintis, kreidą), pridėjus molio, molingo mergelio, kalkinio molio.

Portlandcemento tankis, atsižvelgiant į priemaišų rūšį ir kiekį, yra nuo 3,0 iki 3,2 g/cm3; supiltinio tūrio masė: sutankinto nuo 1500 iki 1800 kg/m3; puraus nuo 1000 iki 1200 kg/m3. Užmaišytas vandeniu portlandcementas suakmenėja. Cementinė tešla kietėja, vykstant sudėtingiems cheminiams-fiziniams procesams.

Portlandcemento rišimosi greitis priklauso nuo daugelio priežasčių. Pirmiausia, nuo aplinkos temperatūros: pažemėjus temperatūrai, rišimosi trukmė ilgėja, temperatūrai kylant, – trumpėja. Techninėse sąlygose reglamentuojama rišimosi pradžia ir pabaiga 200C temperatūroje. Tokioje temperatūroje daugelis užmaišytų cementų, iš jų ir portlandcementas, turi pradėti rištis ne anksčiau kaip po 45 min., o baigti ne vėliau kaip po 12 h.

Sukietėjusios tešlos stiprumas, laikui bėgant, didėja. Pirmąsias 3 7 dienas tai vyksta labai sparčiai; po to, skiediniui arba betonui džiūstant, stiprumas didėja lėčiau, o po 3 mėnesių – visiškai pamažu. Drėgnoje aplinkoje ir teigiamoje oro temperatūroje stiprumas didėja net 30 ir daugiau metų.

Gaminami šių rūšių portlandcementai: plastifikuotas, hidrofobinis, atsparus sulfatams, greitai kietėjantis, baltasis ir spalvotieji portlandcementai.

Plastifikuotasis portlandcementas gaunamas sumalus portlandcemento klinkerį kartu su plastifikuojančiais priedais, dažniausiai su sulfitinio spirito žlaugtų koncentratais.Vartojant plastifikuotą portlandcementą, galima gauti slankesnius ir patogesnius dirbti skiedinius. Be to, skiediniai iš šio cemento atsparesni šalčiui. Apdailininkai gamina iš plastifikuoto portlandcemento liesus skiedinius apdaro plytelėms klijuoti.

Hidrofobinis portlandcementas gaunamas, pridėjus į paprastą portlandcementą hidrofobinių-plastifikuojančių priedų. Įmaišius priedų, sumažėja cemento higroskopiškumas, pailgėja laikymo trukmė, nesumažėjant jo stiprumui, be to, padidėja skiedinio mišinių atsparumas šalčiui, slankumas, juos patogiau krėsti. Pagal technines sąlygas hidrofobinis cementas per 5 minutes turi neįgerti vandens.

4. MAGNEZINĖS RIŠANČIOSIOS MEDŽIAGOS

Prie magnezinių rišančiųjų medžiagų priskiriami smulkiai malti milteliai, kuriuose yra magnio oksido MgO. Jos kietėja užmaišytos kai kurių druskų,dažniausiai sieros rūšties magnio chlorido, vandeniniais tirpalais. Vartojamos, gaminant fibrolitą ir ksilolitą.

Labiausiai paplitęs magnezitas ir dolomitas.

4.1 Kaustinis magnezitas

Kaustinis magnezitas, arba kaustinio magnezito milteliai, gaunami išdegant ir po to susmulkinant gamtinį magnezitą-uolieną, kurią daugiausia sudaro magnio karbonatas MgCO3. Gerai išdegtas magnezitas yra baltos spalvos arba gelsvos spalvos, jo tankis –3100—3400 kg/m3.Jei tankis mažesnis ,tai rodo, kad nepakankamai išdegta, o jei tankis didesnis-perdegta. Išdegtas kaustinis magnezitas smulkinamas sukamuose malūnuose. Kaustinio magnezito milteliai, atsižvelgiant į jų cheminę sudėtį, skirstomi į tris klases. 1 klasės milteliai skiriami chemijos pramonei. Statyboje vartojami 2ir 3 klasės milteliai.

Gniuždant standžiai suplūkto skiedinio, sumaišyto iš rišančiosios medžiagos vienos dalies ir trijų smėlio dalių, bandinius, išlaikytus ore 28 paras, nustatytos trys magnezito stiprumo markės:400,500 ir 600.

Magnezinės rišančiosios medžiagos stiprumo riba tempiant, praėjus parai po užmaišymo, turi būti ne mažesnė kaip 1,5 MPa. Kaustinio magnezito tūris turi keistis tolygiai 20˚C temperatūroje.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1461 žodžiai iš 4754 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.