Chromatografija
5 (100%) 1 vote

Chromatografija

Referatas

ChromatografijaVilnius

2003

ChromatografijaViena iš chemijos ir biochemijos užduočių yra atskirti sudedamąsias

dalis iš įvairių gamtinių mišinių arba jas atskirti po cheminės ar

mikrobiologinės sintezės. Mišinių sudėtis dažnai labai sudėtinga:

sudedamosios dalys būna panašios sandaros, panašių cheminių ir fizikinių

savybių. Tokiems mišiniams suskaidyti į sudedamąsias dalis taikomi įvairūs

cheminiai ir fizikiniai metodai. Nuo šių metodų efektyvumo prilklauso

atskirtųjų medžiagų grynumas. Medžiagų atskyrimas, gryninimas ir valymas

yra nepaprastai svarbūs ir pramonėje, ir laboratorijose. Pavyzdžiui,

cukraus atskyrimas iš cukrinių runkelių ir cukrašvendrių, vaistinių

medžiagų atskyrimas iš augalinių ir gyvulinių žaliavų, baltymų atskyrimas

iš kraujo ir kt.

Yra žinoma daug atskyrimo metodų. Tai sedimentacija, ekstrahavimas,

dekantavimas, filtravimas, kristalizavimas, distiliavimas. Tačiau dauguma

šių klasikinių metodų yra nepakankamai efektyvūs, ypač kai reikia atskirti

individualias medžiagas (baltymus, amino rūgštis, pigmentus, sacharidus ir

kt.) iš gamtinių junginių mišinių. Todėl, be minėtų metodų, įvairiems

mišiniams atskirti dažnai taikoma chromatografija, elektroforezė ir

centrifugavimas.

Atrankinių analizinių reakcijų yra nedaug. Todėl prieš kokybinę ir

kiekybinę analizę reikia atskirti nustatomuosius junginius (komponentus).

Tarp įvairių metodų, naudojamų medžiagoms atskirti ir analizei, svarbią

vietą užima chromatografiniai metodai. Chromatografija paplito dėl

atrankumo, paprastumo, analizės atlikimo spartos. Derinant chromatografiją

su kitais analizės metodais, galima automatizuoti analizinę kontrolę.

Svarbu ir tai, kad chromatografiniai metodai universalūs, t.y. juos galima

taikyti kietiems, skystiems, dujiniams neorganiniams ir organiniams

junginiams atskirti bei jų kiekiui nustatyti, be to, yra labai platus

nustatomųjų medžiagų koncentracijų, intervalas. Chromatografija naudojama

ir junginiams atskirti, ir analizei. Be adsorbcinės chromatografijos

neįmanoma įsivaizduoti gamtinių. junginių chemijos (vitaminų, hormonų

gamybos), be jonų mainų chromatografijos — baltyminių medžiagų atskyrimo.

Dujų ir didelio slėgio skysčių chromatografija — tai vieni svarbiausių

kontrolės metodų chemijos ir biochemijos pramonėje.

Chromatografija pagrįsta sorbciniais vyksmais esant dinaminėms

sąlygoms: per kolonėlę, pripildytą susmulkinto nejudančio sorbento

(nejudančiosios fazės), leidžiamas dujų, garų ar tirpalo srautas

(judančioji fazė). Dėl skirtingų mišinio sudedamųjų dalių savybių

(skirtingos adsorbcijos gebos, pasiskirstymo tarp dviejų nesimaišančių

skysčių ir kt.) mišinys suskaidomas į sudedamąsias dalis, kurios toliau

analizuojamos atskirai. Pagal eksperimento atlikimo metodiką skiriami šie

atskyrimo būdai: eliuavimas, frontalinis ir išstūmimo.

Chromatografiškai atskiriant eliuavimo būdu, per kolonėlę, pripildytą

sorbento, leidžiamos grynos dujos (tirpiklis) E, kurios beveik

nesiadsorbuoja ant pasirinkto sorbento (arba netirpsta nejudančiame

skystyje). Po to, nenutraukus judančiosios fazės E srauto, į viršutinę

kolonėlės dalį per dozavimo įrenginį įleidžiamas nedidelis kiekis

analizuojamojo mišinio (X+Y), kuris išplaunamas nenutrūkstamu judančiosios

fazės E srautu. Iš pradžių iš kolonėlės ištekančio judančiosios fazės E

sraute pasirodo silpniausiai besiadsorbuojantis mišinio komponentas X, po

to — gryna judančioji fazė E, paskui — stipriau besiadsorbuojantis

komponentas Y, vėl judančioJi fazė E ir t.t. Jei ordinačių ašyje atidėsime

kurią nors ištekančio dujų (skysčio) srauto savybę, priklausančią nuo jo

sudėties, o abscisių ašyje — praleisto per kolonėlę srauto tūrį arba

trukmę, tai gausime eliuavimo grafiką, vadinamąją chromatogramą.

Eliuavimas dažniausiai naudojamas dujų, dujų-skysčių chromatografijoje.

Šiuo būdu galima visiškai atskirti visus mišinio komponentus, nes tarp

kiekvieno išplaunamo komponento susidaro grynų dujų (tirpiklio) zona.

Eliuavimo trūkumas tas, kad labai praskiedžiama, nes vartojama daug

judančiosios fazės, ir atskirtų. komponentų koncentracija būna daug kartų

mažesnė už pradinę.

Frontaliniu būdu atskiriama taip: tiriamasis mišinys (X+Y), ištirpintas

nesiadsorbuojančiose dujose (tirpiklyje) E, tolydžiai tiekiamas į viršutinę

kolonėlės, pripildytos sorbento, dalį ir ištekančiame sraute registruojamos

visos komponentų frakcijos. Jei mišinys sudarytas iš keleto komponentų, tai

chromatogramoje gaunama keletas pakopų. Pirmiausia iš kolonėlės ištekės

grynos dujos (tirpiklis) E, nes X ir Y adsorbuosis. Kai sorbentas

prisisotina silpniau besiadsorbuojančio komponento X, tada iš kolonėlės su

dujomis (tirpikliu) E pradeda tekėti
komponentas X. Pagaliau, sorbentui

prisisotinus komponento Y, iš kolonėlės su dujomis (tirpikliu) E pradeda

tekėti komponentų mišinys (X+V). Nesant trečio komponento, per sorbento

sluoksnį pradės tekėti mišinys, sudarytas iš pradinių medžiagų.

[pic]

Frontalinis būdas naudojamas rečiau, nes grynas gaunamas tik

silpniausiai adsorbuojamas komponentas. Kiti komponentai neatsiskiria.

Todėl šiuo būdu valomos tos medžiagos, kurių priemaišos adsorbuojasi

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 764 žodžiai iš 2504 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.