Civilinė atsakomybė1
5 (100%) 1 vote

Civilinė atsakomybė1

112131415161

Civilinės atsakomybės samprata, jos skirtumai nuo kitų atsakomybės rūšių. Civilinės atsakomybės paskirtis.

Teisės aktai, reguliuojantys civilinę atsakomybę. Teisės šaltinių vystymo tendencijos.

Civilinės atsakomybės formos: pareiga atlyginti žalą, nuostolius, pareiga mokėti netesybas. Netesybų ir nuostolių santykis.

Civilinės atsakomybės rūšys ir sankcijos.

Deliktinė ir sutartinė civilinė atsakomybė. Dalinė ir solidari atsakomybė. Pagrindinė ir papildoma (subsidinė) atsakomybė. Ribota ir visiška atsakomybė. Atsakomybės padidinimas ar sumažinimas. Tiesioginė ir netiesioginė (regresinė) atsakomybė.

Civilinė atsakomybė ir kiti žalos kompensavimo būdai. Civilinės atsakomybės draudimas.

——————————————————————————————

Žmogaus ar bet kurio kito teisės subjekto teisinę padėtį apibrėžia subjektiškumas. Tai individui tenkanti teisių ir pareigų visuma. Subjektiškumas reiškia:

1) galimybę naudotis teikiamomis teisėmis. Teisės – tai asmeniui tenkančios galimybės pozityviai naudotis jam prieinamais dalykais savo naudai, taip pat teisė reikalauti iš kitų asmenų nesiaurinti šių galimybių (nevaržyti teisių), neužkirsti kelio arba netrukdyti jų įgyvendinimui (nepažeisti teisių).

2) būtinumą laikytis nustatytų reikalavimų. Tai asmeniui tenkančios pareigos, kai jis kitų asmenų atžvilgiu privalo elgtis taip pat – nevaržyti ir nepažeisti jų teisių.

3) galimybę gauti savo teisių gynybą.

Asmens pažeisto teisinio statuso atkūrimas yra atsakomybė. Asmens subjektiškumui būdingos dvi atsakomybės pusės, susijusios su teise ir su pareiga.

Teisė gauti asmens pažeisto teisinio statuso atkūrimą yra jo teisė reikalauti kito asmens atsakomybės, o pareiga pačiam imtis priemonių atkurti pažeistą kito asmens teisinį statusą yra pareiga atsakyti pačiam.

Asmens subjektinių teisių įgyvendinimas, kiek jis nepažeidžia ir nevaržo kito asmens teisių ir interesų, nesukuria individui pareigos. Priešingai, kito asmens teisinio statuso pažeidimas sukuria situaciją, kai asmens elgesys turi būti įvertintas su pageidaujamu elgesio modeliu ir atitinkamame lygmenyje reaguojama individui neigiamomis pasekmėmis. Tuo sukuriama pareiga pašalinti asmens teisinio statuso pažeidimą.

Atsakomybė bendriausia prasme suprantama kaip dorovinių, pareiginių, teisinių ir kitokių reikalavimų paisymas. Žmogus yra atsakingas už savo poelgius, kiekvieną jo poelgį galima vertinti pagal tam tikrų elgesio taisyklių atitinkamoje srityje reikalavimus. Priklausomai nuo to, kokioje srityje asmuo veikia, atitinkamoje srityje galiojančios elgesio taisyklės numato, kokiu būdu žmogus privalo elgtis. Taip nustatytas elgesio modelis yra pageidautinas. Sukurta tokia sistema, kad asmens elgesys turi atitikti pageidaujamo elgesio modelį, o kartu tai reiškia, kad bus paisoma kitų asmenų interesų.

Priimtų moralinių, etinių, paprotinių, teisinių ir kitokių elgesio nuostatų nesilaikymas sukelia naują pareigą, kurios nebuvo iki tol, kol šie reikalavimai nebuvo pažeidžiami. Visais atvejais pastebime kelis bendrus dalykus:

1) pažeidimą, tai yra asmens elgesio neatitikimą pageidaujamam elgesio modeliui,

2) reakciją į pažeidimą, jeigu nepageidaujamas elgesys yra tokio laipsnio ir pobūdžio, kad

sukelia aplinkiniams asmenims neigiamas pasekmes, tai jie pareikalauja pasekmes šalinti.

3) valstybės dalyvavimą. Tiesiogiai įstatymais numatytais atvejais valstybė pati taiko sankcijas už pažeidimą. Tais atvejais, kai šalių santykiai yra privataus pobūdžio, kai šalys savo nuožiūra gali naudoti įstatymo numatytas priemones pažeistoms teisėms atkurti, tai valstybės įsikišimas yra netiesioginis (jeigu asmuo geranoriškai nesiima priemonių nepageidaujamo elgesio pasekmėms ištaisyti ar panaikinti, tai galimas valstybės įsikišimas, kuri siekia panaikinti netinkamo elgesio pasekmes ir pamokyti taip besielgiantį asmenį).

Ieškokite žinių tarp 100 000+ kokybiškų dokumentų tinklapyje mokslobaze.lt

Iš šių požymių galime padaryti išvadą, kad atsirado teisinė atsakomybė – neigiama valstybės reakcija į padarytą teisės pažeidimą.

Įvertinus teisės subjekto elgesį ir nustačius, kad jis neatitinka kokios nors jo elgimąsi reglamentuojančios normatyvinės sistemos reikalavimų, gali kilti klausimas dėl poveikio priemonių tam subjektui taikymo. Poveikio priemones sąlygoja tai, kokios nuostatos buvo pažeistos ir kokie yra pažeidimo rezultatai. Jeigu tai yra moralinių įsipareigojimų ar nuostatų pažeidimas, tai gali būti taikomos moralinio poveikio priemonės – asmuo pasmerkiamas, jeigu tai turtinio pobūdžio įsipareigojimų ar pareigų nevykdymas – asmuo įpareigojamas vykdyti savo turtinio pobūdžio pareigą ar prievolę, jeigu tai yra dar kitokio pobūdžio normas pažeidžiantis veiksmas, tai jis sukelia dar kitokio pobūdžio atoveiksmį.

Teisės pažeidėjui gali būti taikomi įvairūs poveikio būdai, tačiau jie turi būti taikomi laikantis tam tikrų vienodų taisyklių – principų.

Bendrieji teisinės atsakomybės taikymo principai:

1. atsakomybė galima tik už neteisėtą veiką (principas taikomas įstatymų leidėjui ir juos taikančioms institucijoms, kad teisinės atsakomybės rūšys būtų nustatytos tik už visuomenei žalingas veikas),

2. atsakomybė galima tik už kaltą (nesąžiningą) veiką (nekaltumo
prezumpcija),

3. teisingumas (už vieną teisės pažeidimą skiriama viena bausmė, nustatantis bausmę ar ją padidinantis įstatymas negalioja atgal, už nusižengimus negali būti skiriama bausmė kaip už nusikaltimą)

4. teisėtumas (teisinė atsakomybė galima tik už veiką, numatytą įstatyme, atsakomybė taikoma įstatymu nustatytos procedūros),

5. tikslingumas (bausmės adekvatumas pažeidimui su tokiu apskaičiavimu, kad būtų pasiekti auklėjamieji bausmės tikslai),

6. atsakomybės neišvengiamumas (nė vienas pažeidimas neturi likti nepastebėtas, už pažeidimą turi būti operatyviai taikyta atsakomybės priemonė).

CIVILINĖ ATSAKOMYBĖ, KAIP TEISINĖS ATSAKOMYBĖS RŪŠIS, JOS BRUOŽAI

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius(žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Civilinio kodekso 6.245 straipsnis).

Civilinės atsakomybės pagrindiniai požymiai:

1. Asmens elgesys vertinamas civilinės teisės požiūriu ir į jį reaguojama civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Civilinė arba privatinė teisė plačiąja prasme, reguliuoja privačių asmenų turtinius ir su jais susijusius neturtinius santykius.Civilinė atsakomybė yra neigiama reakcija į privataus intereso pažeidimą. Šia prasme civilinė teisinė atsakomybė skiriasi nuo viešosios atsakomybės rūšių – administracinės, baudžiamosios atsakomybės, kurios yra neigiama reakcija į viešo intereso pažeidimą.

Prielaida civilinei teisinei atsakomybei yra privataus intereso pažeidimas, tai neigiama reakcija pirmiausia yra privataus asmens, kuriam padaryta žala, o ne valstybės. Šio pobūdžio aplinkybė turi du aspektus: 1) neigiama turtinė reakcija pažeidėjo sąskaita yra vykdoma ne viešojo subjekto naudai, o nukentėjusiojo naudai; 2) valstybė tiesiogiai ir betarpiškai nesikiša į privataus pobūdžio intereso gynimą, kol nukentėjusysis nesikreipia teisminės gynybos. Valstybė įsikiša tada, kai žalą padaręs asmuo jos savanoriškai neatlygina.

Taip pat galimi atvejai, kai privataus intereso pažeidimas žalos padarymu pasireiškia tokio pobūdžio ar intensyvumo pažeidimu, jog jis tampa viešuoju interesu – žalos padarymas privačiam asmeniui atitinkamu būdu yra kvalifikuojamas kaip administracinis nusižengimas ar baudžiamasis nusikaltimas. Tada lygia greta su civiline atsakomybe atsiranda kitokios atsakomybės rūšys. Tokiu atveju vėl yra skirtumas, prieš ką atsako pažeidėjas. Pažeidėjas privatinės atsakomybės tvarka atsako privačiam asmeniui, o viešosios atsakomybės tvarka – valstybei.

2. Civilinė teisė reguliuoja turtinius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius, tai civilinė atsakomybė pasireiškia kaip neigiama turtinė reakcija į saugomų ir ginamų vertybių pažeidimą. Turtinis civilinės atsakomybės pobūdis ją labai skiria nuo kitų atsakomybės rūšių. Asmuo kaip individas, asmenybė, nėra svarbus, kai sprendžiama dėl turtinės atsakomybės taikymo, kadangi poveikis yra ne asmeninio pobūdžio. Tinkamas atsakomybės subjektas yra tas, kuris turtu privalo atsakyti už žalą, atsakomybė yra nukreipiama į pažeidėjo turtą, o ne į jo asmenį. Šis ypatumas turi svarbią reikšmę nustatant civilinės atsakomybės pagrindus, pavyzdžiui, asmens elgesio neteisėtumą ir kaltę, kurie yra kitaip suprantami, nei taikant asmeninio pobūdžio atsakomybę.

3. Civilinė atsakomybė reiškia, kad kito asmens subjektyvinių teisių ar įstatymo saugomų interesų pažeidimas sukelia naują civilinį teisinį santykį – žalos atlyginimo prievolę. Nukentėjusysis įgyja teisę reikalauti iš teisės pažeidėjo žalos atlyginimo. Iki to laiko, kol kito subjekto teisės ar teisėti interesai nėra pažeisti, nėra žalos atlyginimo teisinio santykio. Viena iš sąlygų prievolei kilti yra neteisėti žalą padariusių asmenų veiksmai. Teisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas yra kitokios teisinės ir socialinės prigimties, todėl neturi būti reguliuojamas civilinės atsakomybės instituto normomis.

4. Ši atsakomybė realizuojama privataus asmens iniciatyva. Civilinė atsakomybė taikoma tam tikra procedūra. Ne teisinio pobūdžio atsakomybę gali taikyti bet kuris asmuo, vertinantis subjekto elgesį ir išreiškiantis neigiamas nemalonias pažeidėjui pasekmes. Teisinės atsakomybės vienas iš principų yra teisėtumas, kuris reiškia, kad atsakomybė turi būti taikoma įstatymo nustatyta tvarka. Civilinės atsakomybės, kaip vienos iš teisinės atsakomybės rūšių taikymas, taip pat turi vykti įstatymo numatyta tvarka. Neturi reikšmės, ar ją taiko valstybės įgaliotos institucijos, ar yra palikta galimybė taikyti šią atsakomybę privačiam asmeniui. Kai civilinės atsakomybės įgyvendinimas yra paliktas privačių asmenų dispozicijai (savigyna, apribojimų taikymas ne teismo tvarka ir kt.), turi būti laikomasi įstatymo reikalavimų, o jei jų nėra – bendrųjų teisės principų (teisingumo, protingumo, sąžiningumo). Jei civilinės atsakomybės taikymas yra susijęs su valstybės prievartos aparato naudojimu, tai prievarta gali būti naudojama tik įstatymais nustatyta tvarka. Civilinę atsakomybę galima taikyti tik suinteresuotam asmeniui pareiškus ieškinį, jo
reikalavimą išnagrinėjus teismo ar arbitražo tvarka. Jeigu asmuo nepageidauja civilinės atsakomybės taikyti, tai ji gali likti nerealizuota, nors būtų visos sąlygos ją taikyti. Tai skiria ją nuo administracinės ar baudžiamosios atsakomybės, kuri paprastai taikoma valstybės iniciatyva. Taip pasireiškia dispozityvumas kaip civilinės teisės principas. Asmeniui suteikiamos galimybės realizuojamos jo nuožiūra ir pasirinkimu.

CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS FUNKCIJOS

Pagrindinė funkcija – kompensacinė.

Bendrieji teisinės atsakomybės tikslai atsiskleidžia per atsakomybės funkcijas. Ji pirmiausia realizuojama kaip atpildas teisės pažeidėjui, o taip pat prevencinė priemonė kitiems asmenims. Tuo siekiama skatinti įstatymų laikymąsi, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų gerbimą ir paisymą. Paskiau ji pasireiškia kaip kompensacinė, pasireiškianti nukentėjusiojo netekimų turtiniu atlyginimu.

Toks bendrųjų teisinės atsakomybės funkcijų aiškinimas aiškiai parodo, kad kalbama apie teisinės atsakomybės taikymą pirmiausia asmeniui, labiau akcentuojant atsakomybės poveikį asmenybei, o ne turtinio pobūdžio atsakomybę, kuri specialiai, arba tiesiogiai, nesiekia daryti tokio poveikio.Civilinę atsakomybę suprantant kaip turtinę prievolę, atsirandančią dėl civilinės teisės saugomų ir ginamų interesų pažeidimo, matosi, kad pagrindinė jos funkcija yra kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą.

Viešosios teisinės atsakomybės – administracinės ar baudžiamosios – tikslas yra nubausti pažeidimą ar nusikaltimą padariusį asmenį. Tai pabrėžiama administracinę atsakomybę nustatančiame Administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui nubausti bei siekiant jį auklėti, taip pat veikti prevenciškai, kad pažeidėjas ar kiti asmenys pažeidimų nedarytų. Baudžiamajame kodekse kriminalinė bausmė taikoma siekiant įspėti asmenis nedaryti nusikaltimų, pakeisti savo elgesį po nusikaltimo ir atsisakyti tolesnės nusikalstamos veiklos, taip pat asmenį nubausti (BK 21 straipsnis).

Matome, kad abiem pastaraisiais atvejais yra pabrėžiami du aspektai – atpildas teisės pažeidėjui ir siekimas įtakoti jo elgesį. Logiška, kad tokiems tikslams geriausiai tarnauja atitinkamos poveikio priemonės – administracinis areštas, laisvės atėmimas, pataisos darbai, bauda, kuri išieškoma į valstybės pajamas, ir kt. Civilinės atsakomybės pirmutinis tikslas yra atlyginti nukentėjusiajam asmeniui jo praradimus, suvaržymus ar netekimus, tai reiškia, siekiama atkurti nukentėjusiojo turtinę padėtį, kuri buvo iki jo teisių pažeidimo. Kompensacinė atsakomybės funkcija yra pagrindinė, lemianti civilinės atsakomybės ypatumus ir pasirinktus pažeistų teisių gynimo būdus. Per turtinį poveikį netiesiogiai gali būti pasiekiami ir kiti tikslai – asmuo, pajutęs savo netinkamo elgesio jam nepalankias turtines pasekmes, logiškai svarstydamas ir protingai elgdamasis, turėtų padaryti išvadas apie savo neteisėto elgesio žalingumą, nenaudingumą sau ir tokiu keliu gali susiformuoti motyvas laikytis nustatytos tvarkos.

Taikant civilinę atsakomybę, kuri yra turtinė, pasitelkiamos atitinkamos priemonės, kurios pagal savo pobūdį geriausiai užtikrina pasirinkto tikslo pasiekimą. Pagrindinė civilinės atsakomybės forma yra padarytos žalos (nuostolių) atlyginimas. Netesybos yra specifinė civilinės atsakomybės forma, bet ji nepaneigia civilinės atsakomybės kompensacinio pobūdžio.

Kompensacinė civilinės atsakomybės funkcija sąlygoja vieną iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principą (Civilinio kodekso 6.251 straipsnis). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Kaip jau minėta, tam įstatymu numatyta atlyginti tiesioginę tikrąją žalą, nukentėjusiojo ryšium su pažeidimu turėtas išlaidas, taip pat negautas pajamas. Tokia taikomų priemonių įvairovė rodo, kad įstatymas nuosekliai sukuria sistemą, pagal kurią nukentėjusiojo pažeistieji interesai turtine prasme turi būti atkuriami kiek įmanoma geriau, siekiant visiškai atstatyti padėtį, kuri buvo iki pažeidimo. Tai bendra taisyklė, tačiau kartais įstatyme yra išimtys, kai neleidžiama atlyginti visų žalos rūšių, pavyzdžiui, ribojamas negautų pajamų išieškojimas, ribojamas žalos dydis ir pan. Išimtis iš visiško nuostolių atlyginimo gali numatyti įstatymai ar sutartys, kai nustatoma ribota atsakomybė.

Tai rodo, kad taikant civilinę atsakomybę pirmiausia siekiama kompensuoti padarytą žalą, o ne nubausti jį padariusį asmenį. Esminis dalykas šios atsakomybės taikymui yra ne tik neteisėti veiksmai, bet ir žalingos teisei priešingo veiksmo pasekmės. Administracinei ar baudžiamajai atsakomybei atsirasti ne visada reikalingos žalingos pasekmės. Vadinamųjų formaliųjų nusikaltimo sudėčių atveju pasekmės yra nereikalingos, kadangi nusikaltimas yra laikomas užbaigtu nuo tam tikrų veiksmų atlikimo, vadovaujantis tuo, kad visuomenei svarbus interesas yra pažeistas formaliai pažeidus nustatytąją teisinę tvarką. Vien neteisėtų veiksmų atlikimas yra pagrindas baudžiamajai atsakomybei taikyti, tačiau tokiu atveju negali būti kalbos apie turtinę atsakomybę, kadangi
žalingų pasekmių atsiradimas yra besąlygiškas civilinės atsakomybės pagrindas.

Kompensacinis civilinės atsakomybės tikslas lemia kitokį požiūrį į asmenį ir su juo susijusias aplinkybes, taikant šią atsakomybę:

Ieškokite žinių tarp 100 000+ kokybiškų dokumentų tinklapyje mokslobaze.lt

1) civilinės atsakomybės atsiradimui, taip pat jos dydžiui neturi reikšmės, koks yra pažeidėjo požiūris į savo neteisėtą elgesį ir jo pasekmes.

2) civilinės atsakomybės taikymui nėra atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių.

3) civilinėje atsakomybėje kaltė yra suprantama kitaip, nei taikant asmeninio pobūdžio atsakomybę, nes pabrėžiamas kaltės išorinis aspektas.

4) taikant civilinę atsakomybę kitaip yra įrodinėjamos atsakomybės sąlygos, nekaltumo prezumpcijos taikymas yra kitokio pobūdžio dėl to, kad atsakomybė yra taikoma ne asmeniui, o jo turtui. Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą nesprendžiamas asmens kaltumo nusikaltimo padarymu klausimas, teismas civiline tvarka negali konstatuoti asmens kaltumo dėl kriminalinio nusikaltimo. Gali būti daromos išvados, kad savo veiksmais asmuo padarė žalą. Skolininko kaltė yra preziumuojama tada, kai nukentėjęs asmuo įrodo skolininku pasirinkto asmens padarytą žalą, skolininko tinkamumą, t.y. kad jis padarė neteisėtus veiksmus, sukėlusius neigiamas turtines pasekmes – žalą, nuostolius ar kt. Nukentėjusiajam įrodžius šias aplinkybes apie skolininku pasirinktą asmenį, yra paneigiamas šio objektyvusis sąžiningumas (nekaltumas objektyviąja prasme). Sąžiningumas yra preziumuojamas kiekvienam teisės subjektui. Kai objektyvusis sąžiningumas paneigtas, skolininkui atsiranda prievolė įrodyti, kad jis neturi būti atsakingas už žalą, siejamą su juo. Jis turi įrodyti, kad žala atsirado ne dėl jo veiksmų (dėl nenugalimos jėgos, netinkamo produkto ar paslaugos gamintojo kaltės ir kt.), kad netinkamai nustatytas priežastinis ryšys (pasekmės atsirado ne dėl jo, o kito asmens pažeidimo), ar yra kitos aplinkybės, dėl kurių jis neprivalo atsakyti už žalą. Kaltė dėl žalos atsiradimo laikoma nustatyta, kol skolininkas neįrodo, jog žalos atlyginti jis neprivalo.

Prevencinė civilinės atsakomybės funkcija.

Kompensacinė civilinės atsakomybės funkcija nėra vienintelė. Pats civilinės atsakomybės egzistavimas veikia žmogaus elgesį, todėl kad logiškai mąstydamas jis turi prieiti išvados, kad jam nenaudinga elgtis prieš nustatytą tvarką ar taip, kad kitam padarytų žalos. Supratimas, kad tai sukelia pareigą atlyginti žalą, t.y. turėti išlaidų, ryšium su žalos atlyginimu, veikia prevenciškai. Tačiau tai tik bendro pobūdžio suvokimas. Turi egzistuoti visapusiška teisės sistema, kuri realiai padėtų gauti žalos atlyginimą visais atvejais, kai žala padaryta ne dėl paties asmens kaltės, o dėl kitų asmenų. Atsakomybės už žalą neišvengiamumas reikštų ne deklaratyvų, o realų teisės gauti žalos atlyginimą įgyvendinimą ir keltų šios rūšies teisinės atsakomybės prevencinį vaidmenį. Nuoseklus civilinės atsakomybės įgyvendinimas duotų didesnį efektą, negu administracinės ar baudžiamosios atsakomybės taikymas. Civilinę atsakomybę taikyti yra palyginti lengviau (ilgesni jos taikymo terminai, nereikalaujama formalios pažeidimo sudėties ir pan.). Kita vertus, civilinės atsakomybės prevencinė funkcija gali būti susiaurinama, taikant kitus įstatymais numatytus institutus. Prof. V.Mikelėnas aiškina, kad dėl galimybės pasirinkti civilinės atsakomybės draudimą civilinės atsakomybės prevencinė funkcija gali netekti prasmės. Manyčiau, kad civilinės atsakomybės draudimo plitimas neneigia civilinės atsakomybės prevencinės funkcijos. Teisės subjektai, suvokdami galimą savo turtinę atsakomybę, nelaukdami kol ji atsiras ir reikės pačiam žalą atlyginti, paskuba užbėgti sau nemalonioms pasekmėms už akių – sudaro įstatymus atitinkančius sandorius, perleisdami žalos atlyginimo prievolę. Žalos atlyginimas tuo nepaneigiamas, kadangi atsakomybė tik perkeliama nuo vieno asmens kitam arba numatant nepageidaujamų pasekmių galimybę užsitikrinama palankesnė situacija atsakomybės taikymo atveju – pasitelkiamas dar vienas atsakovas. Tokių sandorių išplitimas ir civilinės atsakomybės draudimo instituto vystymasis rodo, kad civilinės atsakomybės taikymo galimybė realiai veikia asmens elgesį. Tiesa, yra ir kita medalio pusė, nes asmuo, sudaręs civilinės atsakomybės draudimo sutartį, gali būti mažiau apdairus ir rūpestingas, žinodamas, kad jo padarytą žalą atlygins kitas asmuo. Apibendrinus visus argumentus galima sutikti su tų autorių nuomone, kurie teigia, kad prevencinė funkcija yra antraeilė civilinės atsakomybės funkcija.

Informacinė ir stimuliavimo funkcijos.

Kai kurie autoriai išskiria civilinės atsakomybės informacinę ir stimuliavimo funkcijas kaip savarankiškas. Manau, kad šiuo atveju galime kalbėti apie civilinės atsakomybės taikymo lydimuosius reiškinius, kadangi taikant civilinę atsakomybę specialiai tokių tikslų nesiekiama. Civilinės atsakomybės taikymo asmeniui faktas susijęs su informacijos sklidimu apie šio asmens elgesį, jo kompetenciją, patikimumą ir sąžiningumą. Tai gali turėti reikšmės jo kontrahentams, verslo partneriams, kitiems asmenims, kurie ketina sudaryti sandorius su šiuo asmeniu. Pavyzdžiui, įmonės vadovas nebuvo nuteistas už tyčinį bankrotą,
jam buvo taikyta civilinė atsakomybė už įmonei padarytą žalą, notaras ketina apdrausti savo civilinę atsakomybę, tačiau jis jau yra kelis kartus pats atlyginęs žalą, padarytą neteisėtais veiksmais, įmonė nesilaiko sutartinių įsipareigojimų ir dėl to jai taikoma civilinė atsakomybė. Šie faktai verslo aplinkoje sukuria asmens įvaizdį kaip nepatikimo ar nesąžiningo partnerio, tuo informuoja galimus jo kontrahentus, skatina juos būti ypatingai atsargiais, kai sudaromi sandoriai su šiuo asmeniu (bankas gali pareikalauti didesnio suteiktos paskolos užtikrinimo, draudimo įmonė gali sudaryti draudimo sutartį pareikalaudama didesnių įmokų ir griežtesnėmis sąlygomis, prekybos partneriai gali reikalauti išankstinio apmokėjimo ir pan.). Civilinės atsakomybės buvimas, efektyvus jos taikymas ar grėsmė ją taikyti skatina civilinės atsakomybės subjektą tinkamai vykdyti savo pareigas, sutartinius įsipareigojimus, įstatymo reikalavimus. Dėl to stiprėja sutartinių santykių stabilumas, auga verslo partnerių pasitikėjimas vienas kitu, tuo civilinė atsakomybė stimuliuoja sąžiningą verslą. Manome, kad šiuo atveju civilinės atsakomybės taikymo informacinė ir stimuliavimo funkcija nėra savarankiška, o tik kaip civilinės atsakomybės taikymo pasekmė. Jas galima laikyti civilinės atsakomybės prevencinės funkcijos pasireiškimo formomis, bet ne savarankiškomis funkcijomis.

TEISĖS AKTAI, REGULIUOJANTYS DELIKTINĘ CIVILINĘ ATSAKOMYBĘ

Įstatymų leidėjas nuolat tobulina teisės aktus, susijusius su žalos atlyginimu ir nustatymu. Tai suprantama, nes nuo tinkamo prievolių nustatymo priklauso daugelio žmonių interesai. Šaltinių vystymosi tolesnės tendencijos yra šios:

1) teisinio reguliavimo sferos išplėtimas. Į žalos atlyginimo prievolių sąrašą patenka santykiai, kurie anksčiau nebuvo teisiškai reguliuojami, arba už tai nebuvo nustatyta turtinė atsakomybė. Kaip pavyzdžius galima paminėti tik nuo 1990 metų teisės aktuose numatytą neturtinės žalos atlyginimą, valstybės prisiėmimas atlyginti žalą, padarytą neteisėtais teismo veiksmais civilinėse bylose, atsakomybės už gyvūnų padarytą žalą, samdančio asmens atsakomybės, atsakomybės už atstovo veiksmus, statinio savininko atsakomybės nustatymas ir kt.);

2) kyla teisinio reguliavimo lygis. Daugelis klausimų, kurie anksčiau buvo sureguliuoti poįstatyminiais norminiais aktais, šiuo metu yra reguliuojami įstatymais. Tai teigiamai veikia patį teisėkūros procesą, o teisinis reguliavimas tampa labiau efektyvus. Neiškyla problema, ar žemesnės nei įstatymas teisinės galios aktu nustatyta atsakomybė teisėta, ar ji neprieštarauja įstatymui. Aišku, lieka įstatymo konstitucingumo problema. Šioje vietoje yra nemažas teismų indėlis, iškėlusių poįstatyminių aktų, pvz., apribojančių galimybę gauti žalos atlyginimą, teisėtumo klausimus. Kaip pavyzdys paminėtini Žmonių saugos darbe įstatymas, Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinasis įstatymas. Pastarasis numato detalią žalos apskaičiavimo tvarką, poįstatyminiams aktams palikdamas nustatyti mažiau reikšmingus procedūrinio pobūdžio klausimus;

3) teisių ir teisėtų interesų garantijų stiprinimas, užtikrinant geresnį žalos atlyginimą. Tai pasiekiama keliais būdais:

Ieškokite žinių tarp 100 000+ kokybiškų dokumentų tinklapyje mokslobaze.lt

– teisės aktuose įtvirtinant taisykles, kurios svarbios žalos dydžiui nustatyti, ypač tais atvejais, kai žala dėl savo pobūdžio gali būti sunkiai nustatoma ar apskaičiuojama,

– sukuriant ir įgyvendinant turto vertinimo vieningą sistemą, kuri padeda geriau nustatyti vienodai suprantamą žalos dydžio nustatymo principą, priimant teisės aktus, kuriais nustatomas specialiais atvejais padarytos žalos dydis ir pan.

– plačiau įtvirtintas solidarios atsakomybės taikymas žalos atlyginimo atveju, nuosekliau taikoma kelių didesnio pavojaus šaltinių vykdytojų atsakomybė už žalą, jų padarytą trečiajam asmeniui ir kt.

– Numatyta atsakomybė, kuri gali viršyti tikrąją žalą, – pašalpos mokėjimas žuvusio darbuotojo šeimos nariams, nustatytas konkrečia suma – vidutinių minimalią mėnesinių atlyginimų skaičiumi ir kt.

– Išplečiant ratą aplinkybių, dėl kurių civilinė atsakomybė gali būti netaikoma ar nuo jos atleidžiama. Be jau buvusių aplinkybių tokiomis aplinkybėmis yra pripažinta valstybės, trečiųjų asmenų veiksmai, savigyna;

4) plečiamas žalos padarymo užkirtimui skirtų priemonių arsenalas, įtraukiant įspėjamojo pobūdžio priemones (Civilinio kodekso 6.255 straipsnis – prevencinis ieškinys, reikalavimas uždrausti veiklą, kai žala dar nepadaryta, bet kyla realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos. Tai prievolės tarsi iš delikto, kurios buvo žinomos dar romėnų teisėje. Žalos atlyginimas – konstitucinė nuostata. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.

Pagrindinis šaltinis – CK ir jo 22 skyrius 6 knygoje – civilinė atsakomybė. Skyrių sudaro penki skirsniai, kurių pirmasis – bendrosios nuostatos, antras ir trečias – atitinkamai sutartinė ir deliktinė atsakomybė, ketvirtasis ir penktasis – specifiniams prievolių dėl žalos atlyginimo deliktams – atitinkamai atsakomybė už žalą,
padarytą dėl netinkamos kokybės produktų ir paslaugų bei atlyginimas klaidinančia reklama padarytos žalos.

Pagrindinės nuostatos yra prievolių knygos skyriuje, bet naudojamos ir kitos kodekso nuostatos. Pvz., gali būti taikomos nuostatos dėl juridinio asmens, sprendžiant jo atsakomybės klausimus, šeimos knygos nuostatos, sprendžiant dėl nepilnamečių padarytos žalos atlyginimo, daiktinės ir prievolinės teisės nuostatos, sprendžiant, kas turi teisę į padarytą žalą ir kt.

Kita šaltinių grupė – specialūs įstatymai dėl žalos atlyginimo, pirmiausia, įstatymai dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo ryšium su darbu, už neteisėtais valdžios aktais padarytą žalą, medikų padarytos žalos atlyginimo ir kt.

Trečia – įstatymų specialiosios normos, reglamentuojančios žalos atlyginimui svarbius klausimus. Pvz., policijos, notariato, teismų, teismo antstolių įstatymų nuostatos apie šių pareigūnų atlyginamą žalą, visuomenės informavimo, autorių teisių įstatymai, tame tarpe kodifikuotų įstatymų dalys, numatančios žalos atlyginimo klausimus – atitinkamos Transporto kodekso, geležinkelio transporto kodekso, vandens kodekso ir kt. nuostatos.

Ketvirta, poįstatyminiai aktai, nustatantys turtinės žalos atlyginimo realizavimo sąlygas ir tvarką. Tai Vyriausybės nutarimais patvirtintos žalos apskaičiavimo taisyklės (orui, gamtai, augalijai, gyvūnijai ir kt.), ministerijų aktais patvirtintos taisyklės (nelaimingų atsitikimų gamyboje tyrimo ir apskaitos tvarka, kelių transporto priemonių vertės nustatymo taisyklės) ir kt.

Penkta, tarptautinės konvencijos ar kiti tarptautinės teisės aktai, kuriose yra svarbios žalos atlyginimo taikymui nuostatos.

Teisės šaltiniu tampa Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai konkrečiose bylose, kur pateikiami konkretus taikomų teisės normų turinys, taikytinas analogiškais atvejais. Taip pat tokių normų yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimuose, kurio tikslas yra suvienodinti teismų praktiką žalos atlyginimo klausimu. Svarbiausi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimai:

– 1997 m. sausio 16 d. nutarimas “Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenį sužalojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atėmus gyvybę”,

– 2000 m. birželio 16 d. nutarimas “Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu”,

– 1998 m. gegužės 15 d. nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas”.

Reikšmingų nuostatų dėl žalos atlyginimo yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimuose baudžiamosios teisės klausimais, kuriais duoti išaiškinimai, kaip nustatoma nusikaltimu padaryta žala, kokia nusikaltimu padaryta žala yra laikoma tikrąja žala, turinti reikšmės nusikalstamų veiksmų kvalifikavimui pagal baudžiamosios teisės normas, ir kokia žala laikytina kitomis išlaidomis, negautomis pajamomis ir kt.(pvz. 1999m. gruodžio 23 d. nutarimo “Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis”9 p.)

CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS SKIRTUMAS NUO KITŲ ATSAKOMYBĖS RŪŠIŲ

Civilinę atsakomybę nuo baudžiamosios ir administracinės nuosavybės skiria šie požymiai:

1. Skiriasi atsakomybės tikslas ir paskirtis:

– civilinės atsakomybės tikslas yra kompensuoti padarytą žalą,

– administracinės ir baudžiamosios – nubausti ir perauklėti pažeidėją, užkirsti kelią naujiems pažeidimams ir nusikaltimams ateityje.2. Skiriasi taikymo tvarka:

– civilinė atsakomybė taikoma savanoriškai ir priverstinai, pastaruoju atveju tiek civilinio proceso, tiek arbitražo tvarka, tiek administracine tvarka (ATPK 37, 371 straipsniai), net ir baudžiamojo proceso tvarka (BPK 65-70 straipsniai);

– administracinė atsakomybė taikoma tik administracinio proceso tvarka;

– baudžiamoji atsakomybė taikoma tik baudžiamojo proceso tvarka.

3. Skirtingi taikymo terminai:

– civilinės atsakomybės bendras taikymo terminas apibrėžtas 3 metais, nepriklausomai nuo civilinės atsakomybės rūšies ir dydžio, terminą numato Civilinis kodeksas (1.125 straipsnis, buvo 84 straipsnis), praleistas terminas gali būti atstatomas teismo;

– baudžiamoji atsakomybė taikoma pagal Baudžiamojo kodekso nustatytus terminus, kurie yra skirtingi kiekvienai nusikaltimų grupei, numatytai įstatymu, priklausomai nuo nusikaltimo sunkumo, galimos sankcijos griežtumo (BK 49 straipsnis), praleistas terminas negali būti teismo atstatomas, po jo pasibaigimo baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma;

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4492 žodžiai iš 8970 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.