Civilinė teisė – juridinis asmuo
5 (100%) 1 vote

Civilinė teisė – juridinis asmuo

112131415161

TURINYS

1. Įvadas

2. Juridiniai asmenys užsienio šalių civilinėje teisėje.

3. Juridinio asmens požymiai ir bruožai:

a. juridinio asmens įsteigimas ir registravimas

b. juridinio asmens teisnumas

c. juridinio asmens pavadinimas ir buveinė

d. juridinio asmens organizacinis vieningumas

e. atskiras juridinio asmens turtas

f. juridinio asmens galimybė savo vardu įgyti teises ir prisiimti pareigas

g. juridinio asmens savarankiška atsakomybė

4. Išvados

ĮVADAS

“Žmogus savo prigimtimi yra visuomeniškas asmuo, turįs didesnį, negu kiti gyvuliai, ūpą gyventi visuomenėje”1 – jau XVII a. pastebėjo Hugo Grocijus. Žmogaus prigimtis jokiu būdu negalėtų tverti be individų bendrijos. Visuomenė egzistuoja tiek kiek individai gerbia vieni kitų teises, teikia pagalbą. Žmogus gyvenantis visuomenėje yra susijęs su įvairiais ryšiais ir santykiais su kitais asmenimis. Jis priverstas su kitais asmenimis sueiti į įvairius giminystės, kaimynystės, draugystės, partnerystės, darbo ir kitus santykius. Iš kultūrinio nepakankamumo atsiranda būtinybė bendrauti.

Kad visuomenė gyvuotų kaip vieningas organizmas bet kuri bendrija privalo paklusti tam tikrose elgesio taisyklėse ir kiekvienas narys privalo tų taisyklių laikytis. Socialinės formos ir palaiko visuomenės stabilumą. Tai moralės, etikos, paprotystės ar pačių žmonių sukurtos – teisės normos.

Teisės moksle vieną iš pagrindinių vietų užima teisinių santykių samprata. Teisiniai santykiai tai visuomeniniai santykiai tarp žmonių ir kitų tų santykių dalyvių (asmenų), sureguliuoti teisės normomis ir esantys visuomeninių santykių dalyvių subjektinių teisių ir teisinių pareigų tarpusavio priklausomybėje. Teisinis santykis yra teisinis ryšys tarp konkrečių subjektų, kurie atitinkamose situacijose sukonkretinami įvairiai. Kaip ir bet kurie santykiai tarp žmonių, teisiniai santykiai yra žmonių valios rezultatas. Tokie individualiai valingi santykiai pasireiškia ekonomikos, kultūros, socialinių santykių srityje. Valingi ir tarpusavio ryšiai sudaro individualiai valingus santykius tarp žmonių. Tą patį procesą galime pastebėti ir įmonių, įstaigų, organizacijų veikloje.

Viena iš teisinių santykių sudedamųjų dalių (sandaros elementų) yra teisinių santykių dalyviai (arba subjektai), kuriems teisės normos nustato subjektyvines teises ir teisines pareigas.

Teisiniuose santykiuose dalyvauja žmonės (individai) ir įvairiais asmeniniais ir visuomeniniais tikslais jų sukurti dariniai: valstybė ir jos organai bei institucijos, tai įvairių rūšių bei nuosavybės formų įmonės, visuomeninės organizacijos bei susivienijimai, religinės bendruomenės bei įvairūs kiti žmonių junginiai, sukurti tam tikriems tikslams.

Tam, kad žmonės ar jų sukurti dariniai, taptų teisinių santykių dalyviais, jie turi turėti tam tikrų, visiems ir kiekvienam iš jų, įstatymu nustatytų ir pripažintų savybių (ypatybių). Tų savybių visuma ir formuoja teisės subjekto (asmens ar organizacijos) subjektiškumo sampratą. “Civilinis teisinis subjektiškumas – tai civilinės teisės normomis nustatyta fizinių, juridinių asmenų bei valstybės galimybė būti civilinių teisinių santykių subjektais.”2 Subjektiškumo samprata apima asmens teisnumą ir veiksnumą bei kitų juridinių teisės subjekto teisinį statusą. Valstybės organų, visuomeninių organizacijų bei kitų juridinių asmenų teisnumas ir veiksnumas, kaip taisyklė, sutampa ir atsiranda nuo jų įregistravimo momento.

Teisės subjektai yra asmenys kuriuos pripažįsta teisės normos, suteikiančios galimybę dalyvauti įvairiuose santykiuose su kitais asmenimis.

Teisinių santykių subjektai gali būti klasifikuojami pagal įvairius kriterijus. “Pagal interesų apsaugos ir užtikrinimo pobūdį teisinių santykių subjektai klasifikuojami į dvi grupes: fizinius asmenis ir organizacijas.”3

Toks teisinių santykių subjektų skirstymas į fizinius ir juridinius asmenis yra daugiau būdingas privatinei teisei. Jau senovės Romos juristai visas teisės normas

1 P.Leonas “Teisės filosofijos istorija”, 1995 m. – 152 psl.

2 P.Vitkevičius “Civilinė teisė”, 1998 m. – 48 psl.

3 S.Vancevičius, 1998 m. – 45 psl.

skirstė į dvi dideles grupes: viešąją teisę ir privatinę teisę. Svarbiausia privatinės teisės šaka yra civilinė teisė, kurios reguliuojami santykiai grindžiami privačios autonomijos ir dalyvių lygiateisiškumo principais. Tie dalyviai – teisės subjektai – tai fiziniai ir juridiniai asmenys. Teisės subjektų klasifikacija į fizinius ir juridinius asmenis turi praktinę reikšmę, kadangi privatinėje teisėje visi teisės subjektai turi būti lygūs ir negali būti vienos šalies pavaldumo santykio kitai šaliai – ir valstybė, jos organai, sukurtos organizacijos, įmonės, taip pat visų kitų rūšių ir nuosavybės formų įmonės, organizacijos ir kiti subjektai teisiniuose santykiuose dalyvauja kaip lygiateisiai subjektai, turintys tokias pat galimybes ir garantijas ginti savo interesus. todėl asmenys, tame tarpe ir juridiniai asmenys, kaip teisinė kategorija, neatsitiktinai yra civilinės teisės dalyko dalis.

Taigi visos įmonės, įstaigos ir organizacijos dalyvaujančios teisiniuose santykiuose yra civilinių teisių ir pareigų subjektai ir dalyvauja juose lygiais pagrindais bei turi bendrą
pavadinimą juridiniai asmenys.

Šiandien, kai visuomeniniai santykiai dėl visuomenės vystymosi tapo labai sudėtingi ir persipynę bei tuose santykiuose vienais ar kitais pagrindais, tikslais, uždaviniais ir funkcijomis dalyvauja tikrai nemažas kiekis asmenų (plačiąja prasme) – privačių, tiek pelno siekiančių tiek ir nesiekiančių, bei valstybės sukurtų darinių (organų bei organizacijų) tam tikriems tikslams pasiekti, vėl aktuali tampa juridinio asmens sąvoka.

JURIDINIAI ASMENYS UŽSIENIO VALSTYBIŲ CIVILINĖJE TEISĖJE

Kalbant apie juridinį asmenį taip pat svarbu žinoti kaip jis suvokiamas ir, kaip teisės subjektas priimamas, užsienio valstybių civilinėje teisėje. Užsienio valstybėse asmenys taip pat skirstomi į dvi dideles grupes: fizinius ir juridinius asmenis.

Užsienio valstybių civilinės teisės doktrina skiria keturis pagrindinius juridinio asmens požymius:

– organizacinė struktūra,

– atskiras turtas,

– ribota atsakomybė,

– galimybė būti ieškovais ir atsakovais teisme.

Juridiniai asmenys gali būti klasifikuojami įvairiai. Pagal steigėjų pobūdį ir juridinio asmens tikslus užsienio šalyse juridiniai asmenys skirstomi į privačius – steigiami privačių asmenų iniciatyva, privatiems tikslams pasiekti ir viešuosius – steigiami administraciniu aktu (pagal įstatymą), patenkinti viešuosius interesus. Užsienio valstybių civilinėje teisėje skiriami pelno siekiantys ir pelno nesiekiantys juridiniai asmenys.

Prancūzijos civilinėje teisėje skiriamos: 1. Asociacijos – pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kuriami labdaros, švietimo, mokslo tikslais; 2. Prekybos bendrijos – paprastos, kurių narių atsakomybė yra ribota, specialios, kurių narių atsakomybė ribojama jų turto dalimi, kurią jie įneša į bendriją ir specialios bendrijos išleidusios akcijas; 3. Bendrovės, kurių akcininkų atsakomybė už bendrovės prievoles ribojama tik ta pinigų suma, kuri sumokama įsigyjant akcijas. Bendrovės kuriamos steigimo sutarties pagrindu ir registruojamos prekybos rejestre.

Anglijoje skiriamos dvi juridinių asmenų rūšys – vienasmenės korporacijos, kurias sudaro vienas asmuo ir kolektyvinės korporacijos, kurias sudaro keli asmenys. Anglijoje skiriamos viešosios (neribojamas akcininkų skaičius) ir privačios (ribojamas akcininkų skaičius) kompanijos. Pagal narių atsakomybę kompanijos yra: 1. Kuriose akcininkai atsako akcijomis; 2. Kuriose nariai atsako kompanijos likvidavimo garantuota sumokėti pinigų suma; 3. Kuriose narių atsakomybė yra neribota. Bendrijos (nors jos ir savo vardu gali būti ieškovais ir atsakovais teisme), kurių atsakomybė yra neribota bet taip vadinamos neinkorporuotos asociacijos (klubai, profesinės sąjungos, draugijos) Anglijoje nėra pripažįstamos juridiniais asmenimis.

Juridiniai asmenys Vokietijoje skirstomi į susivienijimus, kurie steigiami pagal sutartį ir registruojami vietiniuose teismuose ir įstaigas. Susivienijimai gali būti sukurti ūkinei veiklai t.y. pelno nesiekiantys, sukurti labdaros, mokslo, meno ir kt. tikslams. Įstaigos steigiamos tik turint kompetentingos valstybės institucijos leidimą. Prekybinė bendrija nėra laikoma juridiniu asmeniu ir nors bendrijos turtas priklauso bendrijos nariams dalinės nuosavybės teise, jis atribotas nuo asmeninio jos narių turto, todėl bendrijos nario kreditorius negali pareikšti ieškinio bendrijai. Komanditinės bendrijos bent vieno nario atsakomybė turi būti neribota, kitų narių atsakomybė ribojama įnešta turto dalimi.

JAV teisėje skiriamos asociacijos ir korporacijos. Asociacijos rūšis yra bendrija, kuri nėra laikoma juridiniu asmeniu – jos narių atsakomybė už bendrijos prievoles neribota, nors bendrija gali turėti kai kuriuos juridinio asmens požymius kaip antai turtą. Korporacijos skirstomos į pelno siekiančias ir pelno nesiekiančias, valstybines ir privačias, į atviras ir uždaras.

“Užsienio valstybių civilinė teisė juridiniams asmenis pripažįsta bendrą teisnumą t.y. jie gali įgyti teises ir pareigas, išskyrus tas, kurias įgyti gali tik fizinis asmuo.”4 Specialus teisnumas gali būti nustatytas tik viešiesiems juridiniams asmenims.

4 P.Vitkevičius “Civilinė teisė”, 1998 m. – 94 psl.

JURIDINIAI ASMENYS

Kalbant apie juridinio asmens sąvoką, kaip ir apie bet kurio kito objekto sąvoką, reikia suprasti ką ji apima. Sąvoka yra mąstymo forma, išreiškianti esminius ir bendruosius objekto požymius. Esminiai objekto požymiai yra tokie, kurių kiekvienas skyrium objektui būtinas, o visi kartu yra pakankami, kad jų dėka tam tikrą objektą būtų galima atskirti nuo jam gretimų objektų. Sąvokos sudaromos abstrakcijos procese, išskiriant mus dominančius objektų požymius. Sąvokos turinį atskleidžia sąvokos apibrėžimas, taip atskleidžiantis esminius objekto požymius, kad apibrėžiamasis objektas atskiria nuo gretimų objektų. Norint pabrėžti objektą reikia atskleisti esminius jo požymius bei jį atskirti nuo gretimų objektų. Apibrėžimą sudaro: sąvoka kuri apibrėžiama, sujungta su sąvokomis kuriomis apibrėžiama.

Taigi atskleidžiant juridinio asmens sąvoką reikia išsiaiškinti juridinio asmens požymius. Todėl juridinio asmens sąvokos turinys – esminiai ir bendrieji juridinio asmens požymiai, išskiriantys juridinį asmenį iš kitų objektų tarpo. Juridinį asmenį galima būtų apibrėžti ieškant
į kurią juridinį asmenį būtų galima įskirti bei nurodant kuo juridinis asmuo skiriasi nuo kitų tos klasės objektų.

Kaip minėta juridiniai asmenys, dalyvaudami civilinėje apygardoje, pripažįstami lygiateisiais teisinių santykių dalyviais, kartu su fiziniais asmenimis. Visi jie gali būti pavadinti vienu vardu – asmenys. Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 1996 02 28 savo nutarime yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygybės principas yra taikytinas ne tik fiziniams, bet juridiniams asmenims.

Juridinis asmuo nėra pats savaime atsirandantis ir egzistuojantis darinys. Jis, kaip teisės subjektas, neatsiranda iš niekur. Kad jis egzistuotų reikalingos žmogaus pastangos, jo konkretūs veiksmai. Taigi juridinis asmuo yra žmonių valios pasireiškimo rezultatas. Kitaip tariant jis turi būti sukurtas, taip kaip žmogus yra sugebanti kurti būtybė, fizinių asmenų t.y. įsteigtas. Kaip ir kitus žmonių tarpusavio santykius, jų konkrečius veiksmus, juridinių asmenų, kaip teisės subjektų, steigimo tvarkos reikalavimus, (kaip ir jų tikslus, organizacinę struktūrą, dalyvavimo juose pagrindus) nustato teisės normos, nes jos apibrėžia apskritai kas gali būti tų santykių subjektu. Reikia pažymėti, kad juridinius asmenis įsteigti gali fiziniai asmenys, tačiau jau įsteigti juridiniai asmenys, kaip lygiateisiai teisinių santykių dalyviai, taip pat pripažįstami juridinių asmenų steigėjais. Juridiniams asmenims įsteigus kitą juridinį asmenį, pastarieji tampa savarankiškais teisės subjektais. Jei tai įmonės, jos vadinamos dukterinėmis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 27 straipsnyje sakoma, kad “Juridiniai asmenys steigiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.”5 Juridiniai asmenys gali būti steigiami šia tvarka: potvarkine, leidimine, pareikštine normatyvine ir pareikštine. Priklausomai nuo to kas steigia juridinį asmenį, jam keliami atitinkami uždaviniai ir tikslai. Pagal tai skiriami: viešieji ir privatūs juridiniai asmenys.

Viešosios teisės juridiniai asmenys steigiami potvarkine tvarka. Viešieji juridiniai asmenys steigiami kompetentingos valstybės institucijos akto pagrindu, viešiems tikslams pasiekti t.y. valdžios ar valdymo institucija priima sprendimą dėl juridinio asmens įsteigimo. Tai gali būti parlamento, vyriausybės, savivaldos institucijos aktas (įstatymas, nutarimas, potvarkis). Toks aktas nulemia viešojo juridinio asmens teisnumą ir veiksnumą, jo organizacinę struktūrą. “Viešosios teisė juridiniai asmenys paprastai turi valdinius įgaliojimus, tačiau civiliniuose teisiniuose

5 LR Civilinis kodeksas, 1965 m.

santykiuose dalyvauja kaip lygiateisiai civilinės teisės subjektai.”6 Jie negali pasinaudoti jiem suteiktais įgaliojimais, kitam subjektui primesti savo sąlygų. Viešųjų juridinių asmenų skiriamasis bruožas yra tai, kad jie steigiami visos bendruomenės interesams patenkinti ir yra išlaikomi (ar dalinai) iš valstybės biudžeto. Tai jie yra apibrėžiami ir LR civilinio kodekso projekte, kuriame sakoma, kad viešaisiais juridiniais asmenimis yra laikomi juridiniai asmenys, įsteigti valstybės ar jos įgaliotų valdžios institucijų, kurie pilnai ar dalinai išlaikomi iš valstybės biudžeto ir kurių tikslas yra viešųjų interesų tenkinimas. Jie, jų reikmėms bei funkcijų atlikimui perduotą turtą valdo patikėjimo teise. Nuosavybės teise turtas priklauso valstybei (savivaldos institucijai).viešieji juridiniai asmenys civilinėje apyvartoje prilyginami privatiems juridiniams asmenims.

Privatūs juridiniai asmenys steigiami privačių asmenų iniciatyva, privatiems asmenų interesams patenkinti. Privatus juridinis asmuo veikia nepriklausomai nuo jį įsteigusių ar sudarančių (turto savininkų) asmenų pasikeitimo. Steigėjas (jo savininkas) gali keistis, tačiau tai neturi įtakos juridinio asmens veiklai, jo teisėms. Priklausomai nuo juridinio asmens būsimos veiklos specifikos jie gali būti steigiami:

– leidimine tvarka – kada steigiant juridinį asmenį reikalingas kompetentingos valstybės institucijos leidimas (pvz., steigiant banką, draudimo įstaigą);

– pareikštine normatyvine tvarka – kada jau teisės normomis yra nustatyta tokių juridinių asmenų steigimo tvarka, tikslai, dalyvavimo juose pagrindai ir tokie asmenys atsiranda steigėjų iniciatyva (pvz., pelno siekiantys ūkio subjektai, visuomeninės organizacijos, politinės partijos);

– pareikštine tvarka – kada asmenų susirinkimas patvirtina įstatus ir išrenka organus (taip steigiamos profesinės sąjungos).

Kaip minėta teisės normomis nustatytas asmens galėjimas būti teisinių santykių subjektu (tame tarpe ir juridinių asmenų) sudaro subjektiškumo sampratą. Kad juridinis asmuo, kaip teisės subjektas, galėtų dalyvauti civilinėje apygardoje, yra būtinas civilinis teisinis subjektiškumas. Fizinių asmenų, juridinių asmenų ir valstybės, kaip teisinių santykių dalyvių, civilinis teisinis subjektiškumas skiriasi, nes skiriasi jų interesai, poreikiai, veikla, dalyvavimo tikslai. Skirtingai nuo fizinių asmenų, kurių subjektiškumas yra bendro pobūdžio (jie gali civilines teises ir pareigas, kurios reikalingos žmogui apskritai), juridinių asmenų subjektiškumą galima pavadinti specialiuoju (jie veikia specializuotai) dėl jo turto. Jų subjektiškumas yra labai įvairus ir turi atitikti atitinkamo juridinio
asmens tikslams ir uždaviniams.

Valstybė, kaip politinės valdžios organizacija, vykdo politinę veiklą, todėl jos civilinis teisinis subjektiškumas yra ypatingas, palyginti su kitų asmenų subjektiškumu. Dėl tos pačios priežasties valstybė pripažįstama, kaip ypatingas teisinių santykių dalyvis. “Tačiau valstybė, kaip valdžios turėtoja, yra ne ypatingas juridinis asmuo, bet ypatingas teisės subjektas, kuris steigia juridinius asmenis, reorganizuoja, likviduoja juos ir t.t.”7 Jis yra toks civilinės teisės subjektas, kur persipina ir viešoji, ir privatinė teisė. Tačiau civiliniuose teisiniuose santykiuose, ką numato ir LR civilinio kodekso projektas, ji dalyvauja lygiais pagrindais su kitais šių santykių dalyviais.

Subjektiškumas apima juridinio asmens teisnumą ir veiksnumą.”Civiliniam teisiniam subjektiškumui lemiamą vaidmenį turi teisnumas, t.y galėjimas turėti teises

6 P.Vitkevičius “Civilinė teisė”, 1998 m. – 145 psl.

7 P.Vitkevičius “Civilinė teisė”, 1998 m. – 47 psl.

ir pareigas.”8 Teisnumo apimtis sąlygoja ir veiksnumo apimtį. Juridinio asmens teisnumą lemia jo veiklą reglamentuojantys norminiai aktai ir jų pagrindu sukurti įstatai (sukonkretina kiekvieno juridinio asmens veiklą, jos apimtį, tikslus, juridinio asmens valdymą ir kitus klausimus), kuriais savo veikloje vadovaujasi juridinis asmuo. privačių juridinių asmenų teisnumą sudaro jų galimybė įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas išskyrus tas, kurios reikalingos fiziniam asmeniui, kaip žmogui. Juridinis asmuo tampa pilnateisiu teisinių santykių subjektu teisės normų nustatyta tvarka jį įsteigus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 26 straipsnyje sakoma, kad juridinio asmens teisnumas atsiranda nuo jo įstatų (nuostatų) patvirtinimo momento, o jeigu įstatai turi būti įregistruoti – tai nuo jų įregistravimo

momento. Juridinis asmuo turi būti įregistruotas ir nuo to momento jis tampa teisės subjektu. Juridiniai asmenys gali būti registruojami įvairiose valstybinės valdžios ir valdymo institucijose. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos įmonės, kaip pelno siekiantys juridiniai asmenys, registruojamos vietos savivaldybėje (registro skyriuje) ir Lietuvos Respublikos Ekonomikos ministerijoje; visuomeninės organizacijos, politinė partijos, profesinės sąjungos registruojamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijoje. Daugeliu atvejų, faktiškai juridinio asmens įstatų įregistravimas reiškia ir pačio juridinio asmens įregistravimą.

Įregistravus juridinį asmenį, jam suteikiamas kodas. Tai tam tikra skaičių (raidžių) kombinacija, priskiriama konkrečiam juridiniam asmeniui, todėl keli juridiniai asmenys to pačio kodo turėti negali. Juridinio asmens kodas, kaip ir jo pavadinimas padeda (leidžia) identifikuoti juridinį asmenį, išskirti jį iš kitų asmenų tarpo. Juridinio asmens kodas gali suteikti tam tikros informacijos. Pagal jį, tam tikrais atvejais mes galime suprasti juridinio asmens rūšį, registracijos vietą ar kt.

Juridinį asmenį identifikuoja jo pavadinimas, kodas. Taip juridinis asmuo privalo turėti buveinę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 30 straipsnyje sakoma, kad juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolat veikiantis jo organas. Juridinio asmens buveinė gali būti numatyta jo steigimo dokumentuose. Teisės normomis gali būti nustatyta, kad apie buveinę (jos vietos pasikeitimus, juridinis asmuo privalo informuoti jį registravusiai ar kitai (pvz., mokesčius administruojančiai)) institucijai. Svarbiausia, kad juridinis asmuo turėtų tam tikrą vietą, kurioje jį (jo organus, nes juridinis asmuo veikia per savo organus) galėtų surasti tretieji asmenys tam tikrų santykių užmezgimui. Taigi, kaip fizinis turi turėti gyvenamąją vietą, taip juridinis asmuo – buveinę, kad galėtų būti užtikrintas kitų asmenų teisių įgyvendinamas (nes pavyzdžiui, juridinį asmenį pripažįstant pilnateisiu teisinių santykių dalyviu, teisme jis gali būti patrauktas atsakovu, o ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo buvimo vietą).

Teisė normos apibrėžia juridinio asmens, kaip teisinių santykio dalyvio, statusą. Priklausomai nuo juridinio asmens rūšies (viešasis ir privatus) jam suteikiama vienokia ar kitokia veiklos laisvė, teisės ir pareigos. Tai įtvirtinama ir atspindi jo veiklą reglamentuojančiame dokumente – įstatuose (ar nuostatuose). Juose atsispindi juridinio asmens teisės ir pareigos, veiklos ribos ir galimybės. Įsteigtas juridinis asmuo veikia savo kompetencijos ribose. Jo kompetencijos ribas apibrėžia teisės normos, kurios reguliuoja tos rūšies juridinių asmenų veiklą (jų steigimą), taip pat juridinio asmens įstatai (nuostatai).

Teisės normos reguliuojas tik tuos asmenų veiksmus, kurie yra kontroliuojami jų valios. Juridinis asmuo taip pat turi savo valią. Todėl juridinio

8 P.Vitkevičius “Civilinė teisė”, 1998 m. – 49 psl.

asmens sudaryti sandoriai prieštaraujantys jo interesams ir keliems tikslams, negalioja. Viešasis juridinis asmuo gali sudaryti tik tokius sandorius, kurie reikalingi jų funkcijų bei uždavinių įgyvendinimui. Viešieji juridiniai asmenys įsteigti viešaisiais interesais turi valdinius įgaliojimus ir asmenys (pareigūnai) privalo tiksliai pagal jiems suteiktus įgaliojimus veikti. Todėl viešiesiems juridiniams asmenims
įstaigoms) gali būti taikomas principas “viskas uždrausta, išskyrus tai kas uždrausta įstatymu”. Jiems palikta veiklos laisvė t.y. jie gali užsiimti bet kokia veikla jei ta veikla neuždrausta teisės normomis. Aišku, gali būti nustatytos tam tikros sąlygos užsiimti ta ar kita veikla, ar jos apribojimai visuomenės interesais. Taigi privačių juridinių asmenų teisnumas yra platesnis, nei viešųjų, kadangi pastarieji sukurti viešųjų funkcijų įgyvendinimui. Kadangi juridinių asmenų teisnumą sąlygoja jų įsteigimo tikslai ir paskirtis, todėl jis nėra lygus. Juridinis asmuo kartu su teisiniu pagrindu įgyja ir veiksnumą, nes jis netyrėdamas veiksnumo negalėtų įgyti teisių ir pareigų t.y. negalėtų veikti. Juridinio asmens teisnumą ir veiksnumą nulemia juridinio asmens įstatai (nuostatai), kuriose ir atsispindi asmens kompetencija.

Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme sakoma, kad bendrovė gali būti įsteigta bet kokiai Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiamai ūkinei veiklai. Juridinis asmuo gali sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, įsigyti turtą ir jį perleisti kitiems asmenims ar kitaip juo disponuoti. Juridinis asmuo gali turėti ir savo veikloje, sueidamas į teisinius santykius su kitais asmenimis, naudoti antspaudą, kaip to juridinio asmens egzistavimo ir jo dalyvavimo civilinėje apyvartoje įrodymą. Juridinis asmuo veikdamas civilinėje apyvartoje, sueina į įvairius turtinius santykius – perka ir parduoda prekes (paslaugas), vykdo kitas su piniginių lėšų judėjimu susijusias operacijas. Tuo tikslu juridinis asmuo gali turėti bankuose sąskaitas, kurių atsidarymo ir naudojimo tvarką nustato įstatymai.

Kaip juridinis asmuo turi savo pradžią,jį įstatymų nustatyta tvarka įsteigus ir įregistravus, taip jis turi ir pabaigą, vadovaujantis atitinkamu įstatymų pripažįstant jį pasibaigusiu ir išregistruojant. Tame tarpe juridinis asmuo gali būti reorganizuotas. Atskirais atvejais, juridinio asmens reorganizavimas, gali reikšti jo pasibaigimą. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatyta, kad juridiniai asmenys nustoja egzistavę likvidavimo arba reorganizavimo būdu. Taigi juridinis asmuo veikia tam tikrą laiką nepriklausomai nuo jo rūšies, tikslų ir kt. Atitinkamai priimtu sprendimu juridinis asmuo pasibaigia t.y. nustoja egzistavęs.

Tačiau Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme numatyta, kad bendrovės reorganizavimas – tai bendrovės, kaip juridinio asmens pertvarkymas be likvidavimo procedūros. Juridiniai asmenys gali būti reorganizuoti įvairiais būdais priklausomai nuo to, kokius jų numato teisės normos. Juridiniai asmenys gali būti reorganizuojami:

– jungimo(si) būdu – prie juridinio asmens, kuris tęsia veiklą prijungiant kitus juridinius asmenis arba iš kelių juridinių asmenų įsteigiant naują juridinį asmenį.

Šiuo atveju veiklą tęsia naujai sukurtas juridinis asmuo, kuriam pereina prijungiamųjų asmenų teisės ir pareigos. Pastariesiems reorganizavimas, reiškia jų pasibaigimą;

– skaidymo būdu – iš juridinio asmens įsteigiant naują juridinį asmenį, kuriam pereina juridinio asmens iš kurio jis buvo įsteigtas teisės ir pareigos.

Pastarajam reorganizavimas reiškia jo pasibaigimą;

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3426 žodžiai iš 6846 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.