Civilinė teisė – juridinis asmuo
5 (100%) 1 vote

Civilinė teisė – juridinis asmuo

TURINYS

1. Įvadas

2. Juridiniai asmenys užsienio šalių civilinėje teisėje.

3. Juridinio asmens požymiai ir bruožai:

a. juridinio asmens įsteigimas ir registravimas

b. juridinio asmens teisnumas

c. juridinio asmens pavadinimas ir buveinė

d. juridinio asmens organizacinis vieningumas

e. atskiras juridinio asmens turtas

f. juridinio asmens galimybė savo vardu įgyti teises ir prisiimti pareigas

g. juridinio asmens savarankiška atsakomybė

4. Išvados

ĮVADAS

“Žmogus savo prigimtimi yra visuomeniškas asmuo, turįs didesnį, negu kiti gyvuliai, ūpą gyventi visuomenėje”1 – jau XVII a. pastebėjo Hugo Grocijus. Žmogaus prigimtis jokiu būdu negalėtų tverti be individų bendrijos. Visuomenė egzistuoja tiek kiek individai gerbia vieni kitų teises, teikia pagalbą. Žmogus gyvenantis visuomenėje yra susijęs su įvairiais ryšiais ir santykiais su kitais asmenimis. Jis priverstas su kitais asmenimis sueiti į įvairius giminystės, kaimynystės, draugystės, partnerystės, darbo ir kitus santykius. Iš kultūrinio nepakankamumo atsiranda būtinybė bendrauti.

Kad visuomenė gyvuotų kaip vieningas organizmas bet kuri bendrija privalo paklusti tam tikrose elgesio taisyklėse ir kiekvienas narys privalo tų taisyklių laikytis. Socialinės formos ir palaiko visuomenės stabilumą. Tai moralės, etikos, paprotystės ar pačių žmonių sukurtos – teisės normos.

Teisės moksle vieną iš pagrindinių vietų užima teisinių santykių samprata. Teisiniai santykiai tai visuomeniniai santykiai tarp žmonių ir kitų tų santykių dalyvių (asmenų), sureguliuoti teisės normomis ir esantys visuomeninių santykių dalyvių subjektinių teisių ir teisinių pareigų tarpusavio priklausomybėje. Teisinis santykis yra teisinis ryšys tarp konkrečių subjektų, kurie atitinkamose situacijose sukonkretinami įvairiai. Kaip ir bet kurie santykiai tarp žmonių, teisiniai santykiai yra žmonių valios rezultatas. Tokie individualiai valingi santykiai pasireiškia ekonomikos, kultūros, socialinių santykių srityje. Valingi ir tarpusavio ryšiai sudaro individualiai valingus santykius tarp žmonių. Tą patį procesą galime pastebėti ir įmonių, įstaigų, organizacijų veikloje.

Viena iš teisinių santykių sudedamųjų dalių (sandaros elementų) yra teisinių santykių dalyviai (arba subjektai), kuriems teisės normos nustato subjektyvines teises ir teisines pareigas.

Teisiniuose santykiuose dalyvauja žmonės (individai) ir įvairiais asmeniniais ir visuomeniniais tikslais jų sukurti dariniai: valstybė ir jos organai bei institucijos, tai įvairių rūšių bei nuosavybės formų įmonės, visuomeninės organizacijos bei susivienijimai, religinės bendruomenės bei įvairūs kiti žmonių junginiai, sukurti tam tikriems tikslams.

Tam, kad žmonės ar jų sukurti dariniai, taptų teisinių santykių dalyviais, jie turi turėti tam tikrų, visiems ir kiekvienam iš jų, įstatymu nustatytų ir pripažintų savybių (ypatybių). Tų savybių visuma ir formuoja teisės subjekto (asmens ar organizacijos) subjektiškumo sampratą. “Civilinis teisinis subjektiškumas – tai civilinės teisės normomis nustatyta fizinių, juridinių asmenų bei valstybės galimybė būti civilinių teisinių santykių subjektais.”2 Subjektiškumo samprata apima asmens teisnumą ir veiksnumą bei kitų juridinių teisės subjekto teisinį statusą. Valstybės organų, visuomeninių organizacijų bei kitų juridinių asmenų teisnumas ir veiksnumas, kaip taisyklė, sutampa ir atsiranda nuo jų įregistravimo momento.

Teisės subjektai yra asmenys kuriuos pripažįsta teisės normos, suteikiančios galimybę dalyvauti įvairiuose santykiuose su kitais asmenimis.

Teisinių santykių subjektai gali būti klasifikuojami pagal įvairius kriterijus. “Pagal interesų apsaugos ir užtikrinimo pobūdį teisinių santykių subjektai klasifikuojami į dvi grupes: fizinius asmenis ir organizacijas.”3

Toks teisinių santykių subjektų skirstymas į fizinius ir juridinius asmenis yra daugiau būdingas privatinei teisei. Jau senovės Romos juristai visas teisės normas

1 P.Leonas “Teisės filosofijos istorija”, 1995 m. – 152 psl.

2 P.Vitkevičius “Civilinė teisė”, 1998 m. – 48 psl.

3 S.Vancevičius, 1998 m. – 45 psl.

skirstė į dvi dideles grupes: viešąją teisę ir privatinę teisę. Svarbiausia privatinės teisės šaka yra civilinė teisė, kurios reguliuojami santykiai grindžiami privačios autonomijos ir dalyvių lygiateisiškumo principais. Tie dalyviai – teisės subjektai – tai fiziniai ir juridiniai asmenys. Teisės subjektų klasifikacija į fizinius ir juridinius asmenis turi praktinę reikšmę, kadangi privatinėje teisėje visi teisės subjektai turi būti lygūs ir negali būti vienos šalies pavaldumo santykio kitai šaliai – ir valstybė, jos organai, sukurtos organizacijos, įmonės, taip pat visų kitų rūšių ir nuosavybės formų įmonės, organizacijos ir kiti subjektai teisiniuose santykiuose dalyvauja kaip lygiateisiai subjektai, turintys tokias pat galimybes ir garantijas ginti savo interesus. todėl asmenys, tame tarpe ir juridiniai asmenys, kaip teisinė kategorija, neatsitiktinai yra civilinės teisės dalyko dalis.

Taigi visos įmonės, įstaigos ir organizacijos dalyvaujančios teisiniuose santykiuose yra civilinių teisių ir pareigų subjektai ir dalyvauja juose lygiais pagrindais bei turi bendrą
pavadinimą juridiniai asmenys.

Šiandien, kai visuomeniniai santykiai dėl visuomenės vystymosi tapo labai sudėtingi ir persipynę bei tuose santykiuose vienais ar kitais pagrindais, tikslais, uždaviniais ir funkcijomis dalyvauja tikrai nemažas kiekis asmenų (plačiąja prasme) – privačių, tiek pelno siekiančių tiek ir nesiekiančių, bei valstybės sukurtų darinių (organų bei organizacijų) tam tikriems tikslams pasiekti, vėl aktuali tampa juridinio asmens sąvoka.

JURIDINIAI ASMENYS UŽSIENIO VALSTYBIŲ CIVILINĖJE TEISĖJE

Kalbant apie juridinį asmenį taip pat svarbu žinoti kaip jis suvokiamas ir, kaip teisės subjektas priimamas, užsienio valstybių civilinėje teisėje. Užsienio valstybėse asmenys taip pat skirstomi į dvi dideles grupes: fizinius ir juridinius asmenis.

Užsienio valstybių civilinės teisės doktrina skiria keturis pagrindinius juridinio asmens požymius:

– organizacinė struktūra,

– atskiras turtas,

– ribota atsakomybė,

– galimybė būti ieškovais ir atsakovais teisme.

Juridiniai asmenys gali būti klasifikuojami įvairiai. Pagal steigėjų pobūdį ir juridinio asmens tikslus užsienio šalyse juridiniai asmenys skirstomi į privačius – steigiami privačių asmenų iniciatyva, privatiems tikslams pasiekti ir viešuosius – steigiami administraciniu aktu (pagal įstatymą), patenkinti viešuosius interesus. Užsienio valstybių civilinėje teisėje skiriami pelno siekiantys ir pelno nesiekiantys juridiniai asmenys.

Prancūzijos civilinėje teisėje skiriamos: 1. Asociacijos – pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kuriami labdaros, švietimo, mokslo tikslais; 2. Prekybos bendrijos – paprastos, kurių narių atsakomybė yra ribota, specialios, kurių narių atsakomybė ribojama jų turto dalimi, kurią jie įneša į bendriją ir specialios bendrijos išleidusios akcijas; 3. Bendrovės, kurių akcininkų atsakomybė už bendrovės prievoles ribojama tik ta pinigų suma, kuri sumokama įsigyjant akcijas. Bendrovės kuriamos steigimo sutarties pagrindu ir registruojamos prekybos rejestre.

Anglijoje skiriamos dvi juridinių asmenų rūšys – vienasmenės korporacijos, kurias sudaro vienas asmuo ir kolektyvinės korporacijos, kurias sudaro keli asmenys. Anglijoje skiriamos viešosios (neribojamas akcininkų skaičius) ir privačios (ribojamas akcininkų skaičius) kompanijos. Pagal narių atsakomybę kompanijos yra: 1. Kuriose akcininkai atsako akcijomis; 2. Kuriose nariai atsako kompanijos likvidavimo garantuota sumokėti pinigų suma; 3. Kuriose narių atsakomybė yra neribota. Bendrijos (nors jos ir savo vardu gali būti ieškovais ir atsakovais teisme), kurių atsakomybė yra neribota bet taip vadinamos neinkorporuotos asociacijos (klubai, profesinės sąjungos, draugijos) Anglijoje nėra pripažįstamos juridiniais asmenimis.

Juridiniai asmenys Vokietijoje skirstomi į susivienijimus, kurie steigiami pagal sutartį ir registruojami vietiniuose teismuose ir įstaigas. Susivienijimai gali būti sukurti ūkinei veiklai t.y. pelno nesiekiantys, sukurti labdaros, mokslo, meno ir kt. tikslams. Įstaigos steigiamos tik turint kompetentingos valstybės institucijos leidimą. Prekybinė bendrija nėra laikoma juridiniu asmeniu ir nors bendrijos turtas priklauso bendrijos nariams dalinės nuosavybės teise, jis atribotas nuo asmeninio jos narių turto, todėl bendrijos nario kreditorius negali pareikšti ieškinio bendrijai. Komanditinės bendrijos bent vieno nario atsakomybė turi būti neribota, kitų narių atsakomybė ribojama įnešta turto dalimi.

JAV teisėje skiriamos asociacijos ir korporacijos. Asociacijos rūšis yra bendrija, kuri nėra laikoma juridiniu asmeniu – jos narių atsakomybė už bendrijos prievoles neribota, nors bendrija gali turėti kai kuriuos juridinio asmens požymius kaip antai turtą. Korporacijos skirstomos į pelno siekiančias ir pelno nesiekiančias, valstybines ir privačias, į atviras ir uždaras.

“Užsienio valstybių civilinė teisė juridiniams asmenis pripažįsta bendrą teisnumą t.y. jie gali įgyti teises ir pareigas, išskyrus tas, kurias įgyti gali tik fizinis asmuo.”4 Specialus teisnumas gali būti nustatytas tik viešiesiems juridiniams asmenims.

4 P.Vitkevičius “Civilinė teisė”, 1998 m. – 94 psl.

JURIDINIAI ASMENYS

Kalbant apie juridinio asmens sąvoką, kaip ir apie bet kurio kito objekto sąvoką, reikia suprasti ką ji apima. Sąvoka yra mąstymo forma, išreiškianti esminius ir bendruosius objekto požymius. Esminiai objekto požymiai yra tokie, kurių kiekvienas skyrium objektui būtinas, o visi kartu yra pakankami, kad jų dėka tam tikrą objektą būtų galima atskirti nuo jam gretimų objektų. Sąvokos sudaromos abstrakcijos procese, išskiriant mus dominančius objektų požymius. Sąvokos turinį atskleidžia sąvokos apibrėžimas, taip atskleidžiantis esminius objekto požymius, kad apibrėžiamasis objektas atskiria nuo gretimų objektų. Norint pabrėžti objektą reikia atskleisti esminius jo požymius bei jį atskirti nuo gretimų objektų. Apibrėžimą sudaro: sąvoka kuri apibrėžiama, sujungta su sąvokomis kuriomis apibrėžiama.

Taigi atskleidžiant juridinio asmens sąvoką reikia išsiaiškinti juridinio asmens požymius. Todėl juridinio asmens sąvokos turinys – esminiai ir bendrieji juridinio asmens požymiai, išskiriantys juridinį asmenį iš kitų objektų tarpo. Juridinį asmenį galima būtų apibrėžti ieškant
į kurią juridinį asmenį būtų galima įskirti bei nurodant kuo juridinis asmuo skiriasi nuo kitų tos klasės objektų.

Kaip minėta juridiniai asmenys, dalyvaudami civilinėje apygardoje, pripažįstami lygiateisiais teisinių santykių dalyviais, kartu su fiziniais asmenimis. Visi jie gali būti pavadinti vienu vardu – asmenys. Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 1996 02 28 savo nutarime yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygybės principas yra taikytinas ne tik fiziniams, bet juridiniams asmenims.

Juridinis asmuo nėra pats savaime atsirandantis ir egzistuojantis darinys. Jis, kaip teisės subjektas, neatsiranda iš niekur. Kad jis egzistuotų reikalingos žmogaus pastangos, jo konkretūs veiksmai. Taigi juridinis asmuo yra žmonių valios pasireiškimo rezultatas. Kitaip tariant jis turi būti sukurtas, taip kaip žmogus yra sugebanti kurti būtybė, fizinių asmenų t.y. įsteigtas. Kaip ir kitus žmonių tarpusavio santykius, jų konkrečius veiksmus, juridinių asmenų, kaip teisės subjektų, steigimo tvarkos reikalavimus, (kaip ir jų tikslus, organizacinę struktūrą, dalyvavimo juose pagrindus) nustato teisės normos, nes jos apibrėžia apskritai kas gali būti tų santykių subjektu. Reikia pažymėti, kad juridinius asmenis įsteigti gali fiziniai asmenys, tačiau jau įsteigti juridiniai asmenys, kaip lygiateisiai teisinių santykių dalyviai, taip pat pripažįstami juridinių asmenų steigėjais. Juridiniams asmenims įsteigus kitą juridinį asmenį, pastarieji tampa savarankiškais teisės subjektais. Jei tai įmonės, jos vadinamos dukterinėmis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 27 straipsnyje sakoma, kad “Juridiniai asmenys steigiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.”5 Juridiniai asmenys gali būti steigiami šia tvarka: potvarkine, leidimine, pareikštine normatyvine ir pareikštine. Priklausomai nuo to kas steigia juridinį asmenį, jam keliami atitinkami uždaviniai ir tikslai. Pagal tai skiriami: viešieji ir privatūs juridiniai asmenys.

Viešosios teisės juridiniai asmenys steigiami potvarkine tvarka. Viešieji juridiniai asmenys steigiami kompetentingos valstybės institucijos akto pagrindu, viešiems tikslams pasiekti t.y. valdžios ar valdymo institucija priima sprendimą dėl juridinio asmens įsteigimo. Tai gali būti parlamento, vyriausybės, savivaldos institucijos aktas (įstatymas, nutarimas, potvarkis). Toks aktas nulemia viešojo juridinio asmens teisnumą ir veiksnumą, jo organizacinę struktūrą. “Viešosios teisė juridiniai asmenys paprastai turi valdinius įgaliojimus, tačiau civiliniuose teisiniuose

5 LR Civilinis kodeksas, 1965 m.

santykiuose dalyvauja kaip lygiateisiai civilinės teisės subjektai.”6 Jie negali pasinaudoti jiem suteiktais įgaliojimais, kitam subjektui primesti savo sąlygų. Viešųjų juridinių asmenų skiriamasis bruožas yra tai, kad jie steigiami visos bendruomenės interesams patenkinti ir yra išlaikomi (ar dalinai) iš valstybės biudžeto. Tai jie yra apibrėžiami ir LR civilinio kodekso projekte, kuriame sakoma, kad viešaisiais juridiniais asmenimis yra laikomi juridiniai asmenys, įsteigti valstybės ar jos įgaliotų valdžios institucijų, kurie pilnai ar dalinai išlaikomi iš valstybės biudžeto ir kurių tikslas yra viešųjų interesų tenkinimas. Jie, jų reikmėms bei funkcijų atlikimui perduotą turtą valdo patikėjimo teise. Nuosavybės teise turtas priklauso valstybei (savivaldos institucijai).viešieji juridiniai asmenys civilinėje apyvartoje prilyginami privatiems juridiniams asmenims.

Privatūs juridiniai asmenys steigiami privačių asmenų iniciatyva, privatiems asmenų interesams patenkinti. Privatus juridinis asmuo veikia nepriklausomai nuo jį įsteigusių ar sudarančių (turto savininkų) asmenų pasikeitimo. Steigėjas (jo savininkas) gali keistis, tačiau tai neturi įtakos juridinio asmens veiklai, jo teisėms. Priklausomai nuo juridinio asmens būsimos veiklos specifikos jie gali būti steigiami:

– leidimine tvarka – kada steigiant juridinį asmenį reikalingas kompetentingos valstybės institucijos leidimas (pvz., steigiant banką, draudimo įstaigą);

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2065 žodžiai iš 6846 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.