Civilinė teisė1
5 (100%) 1 vote

Civilinė teisė1

11213141

TURINYS

1. Įžanga 3 – 4 psl.

2. Atskiras turtas – juridinio asmens požymis 4 – 5 psl.

2.1. Akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės 5 – 8 psl.

2.2. Valstybės ir savivaldybės įmonės 8 – 9 psl.

2.3. Valstybinės ir savivaldybių įstaigos 10 psl.

2.4. Bankai 10 – 11 psl.

2.5. Politinės partijos ir politinės organizacijos 11 –12 psl.

2.6. Visuomeninės organizacijos 12 psl.

2.7. Individuali įmonė 13 psl.

2.8. Ūkinės bendrijos 13 – 14 psl.

3. Išvados 14 psl.

Naudota literatūra 15 psl.

ATSKIRAS TURTAS – JURIDINIO ASMENS POŽYMIS

1. ĮŽANGA

“Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises ir pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme.”* Tai yra dabartinė juridinių asmenų sąvoka.

Juridinio asmens, kaip savarankiško ūkinio gyvenimo vieneto idėją, iškėlė dar romėnų teisininkai, ir nors jie nesuformavo juridinio asmens sąvokos, jie šią idėją plačiai taikė teisinėje praktikoje. Juridinio asmens institutas minimas jau Hamurapio teisyne. Jau seniausiais Romos laikais pastebėta, kad civilinės subjektinės teisės priklauso ne fiziniams asmenims, o įvairiems kolektyviniams jų junginiams, tokiems kaip sodalitas, universitas, collegium, societas. Jau XII lentelių įstatyme buvo tam tikrų nuostatų, kurios leido jungtis į privačias koorporacijas, čia minimos įvairios religinio pobūdžio kolegijos, amatininkų sąjungos ir t. t. Tačiau tuo metu dar nebuvo ekonominės politikos, kuri būtų reikalavusi plačiau išvystyti šias teisines struktūras.

Vėliau, Romos Respublikos laikotarpiu, kolektyvinių junginių ėmė daugėti. Iš pradžių šie junginiai neturėjo vieno iš šiuolaikinių juridinių asmenų požymio – atskiro turto, – tačiau, laikui bėgant, ryškėjant būtinybei sukurti savarankiško ekonominio vieneto, kuris galėtų savarankiškai dalyvauti civiliniuose turtiniuose santykiuose, kategoriją, juridinių asmenų turtas tapo toks pats svarbus kaip ir fizinių asmenų turtas. Taip ir atsirado šiuolaikinis, vienas iš svarbiausių juridinių asmenų požymių – atskiras turtas.

Iš pradžių kolektyvinių junginių (juridinių asmenų) turtas buvo visų jų narių nuosavybė. Vėliau, stengantis atriboti narių turtą, stengiantis išvengti problemų, atsirandančių pasitraukiant kai kuriems jų nariams, buvo įvesta nuostata, kad kolektyvinių junginių turtas yra nedalomas.

Romos teisėje buvo šie juridinių asmenų tipai:

1) universitas personarum – tai fizinių asmenų bendrija, turinti asavo atskirą turtą, nepriklausantį ją sukūrusiems asmenims, bei teisnumą;

2) universitas rerum – tai turto masė, skirta tam tikram tikslui, pvz.: švietimui, mokslui ir t. t. Šiai turto masei taip pat buvo suteiktos tam tikros teisinės asmenybės sąvybės.

Juridinio asmens idėjos vystymosi rezultatas buvo, kad klasikinė teisė pripažino tokius jo bruožus:

1) civilinių teisinių santykių sferoje koorporacijos prilyginamos fiziniams asmenims;

2) atskirų narių pasitraukimas iš susivienijimo neturi įtakos susivienijimo teisiniam statusui;

________________________________________________________________________

* Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. Vilnius, 2001. P. 51.

3) koorporacijos turtas nėra nei bendra ją sudarančių asmenų nuosavybė, nei atskirų jos narių turtas;

4) koorporacija savo vardu gali dalyvauti bet kuriuose civiliniuose teisiniuose santykiuose su fiziniais asmenimis, per savo atstovus – fizinius asmenis, nustatyta tvarka įgaliotus atlikti tokius veiksmus.*

Dabartinė užsienio valstybių teisės doktrina skiria tokius keturis juridinio asmens požymius:

1) tam tikra organizacinė struktūra, kuri reiškia, jog juridinis asmuo nesutampa su jo nariais – fiziniais asmenimis, o sudaro atskirą, savarankišką vienetą, turintį savo vardą;

2) atskiras turtas;

3) ribota atsakomybė. Bendra taisyklė, jog už juridinio asmens prievoles atsako tik pats juridinis asmuo savo turtu, o jo narių atsakomybė neatsiranda;

4) galimybė būti ieškovu ir atsakovu teisme.**

Visi šie šiuolaikinių juridinių asmenų požymiai remiasi romėnų teisės pagrindais. Romėnų teisės nuostatos yra visos civilinės teisės pagrindai, taigi ir juridinių asmenų institutas nėra išimtis. Lietuvos civilinė teisė pagrindinius institutus, sąvokas, nuostatas taip pat perėmė iš romėnų teisės. Taigi norėčiau šiek tiek plačiau panagrinėti vieną iš juridinių asmenų požymių – atskirą turtą.

2. ATSKIRAS TURTAS – JURIDINIO ASMENS POŽYMIS

“Juridiniais asmenimis laikomos organizacijos, kurios turi atskirą turtą, gali savo vardu įgyti turtines ir asmenines neturtines teises ir turėti pareigas, būti ieškovais ir atsakovais teisme, trečiųjų teisme (arbitraže).”***

Šioje sąvokoje minimas juridinių asmenų atskiras turtas, taigi reikia apibrėžti kas yra tas atskiras turtas.

“Atskiras turtas. Kad juridinis asmuo galėtų veikti, jis turi turėti materialinę bazę: pinigines lėšas, pastatus ir patalpas, statinius, įrenginius, įrankius, kompiuterinę įrangą ir kitas priemones. Šis turtas juridiniams asmenims priklauso arba nuosavybės teise, arba
patikėjimo teise. Patikėjimo teise turtą valdo ir naudoja valtybinės įstaigos. Juridiniams asmenims priklausantis turtas yra atribotas nuo jį įsteigusių asmenų turto. Antai akcinė bendrovė yra jai priklausančio turto savininkė. Akcininkams nuosavybės teise priklauso tik akcijos. Valstybinių įstaigų ir įmonių materialinę veiklos bazę sudaro joms patikėjimo teise valstybės perduotas turtas.”****

________________________________________________________________________

*I. Nekrošius, V. Nekrošius, S. Vėlyvis Romėnų teisė. Vilnius, 1999.

**Civilinė teisė. Vilnius, 1998. P. 89 – 90.

***ten pat. P. 139.

****ten pat. P. 140.

Taigi juridinių asmenų turto yra įvairių rūšių. Norint suvokti, kokios yra jo naudojimo, valdymo, disponavimo juo galimybės, reikėtų peržiūrėti atskirai visų juridinių asmenų turtą, jo rūšis.

Juridiniai asmenys yra viešieji ir privatieji.

“Viešieji juridiniai asmenys yra vastybės ir savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t.t.).”*

“Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas tenkinti privačius interesus.”**

2.1. AKCINĖS BENDROVĖS IR UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS

Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendovių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2000 m. liepos 13 d. Akcinių bendrovių įstatymas Nr. VIII – 1835.

“2 straipsnis. Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė

1. Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Ji gali būti įsteigta Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiamai ūkinei veiklai.

2. Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo.

3. Bendrovės turtas yar atskiras nuo akcininkų turto. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas.

4. Akcinė bendrovės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150 000 litų. Jos akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių viešąją apyvartą reglamentuojančiais teisės aktais.

5. Uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 000 litų. Joje negali būti daugiau kaip 100 akcininkų. Uždarosios akcinės bendrovės akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, jei įstatymų nenumatyta kitaip.”***

Taigi pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 3 punktą Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė turi savo atskirą turtą, kuris nepriklauso akcininkams. Akcininkams priklauso tik bendrovės akcijos. Jas akcininkai valdo nuosavybės teise. Taip pat jie turi teisę į dividendus, gaunamus iš bendrovės pelno, taip pat į turtą, kuris lieka likvidavus bendrovę. Bendrovės turtą sudaro kapitalas, kuris skiriamas į nuosavą ir skolintą. Nuosavas kapitalas sudaromas iš akcinikų mokesčių už

________________________________________________________________________

*,**Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. Vilnius, 2001. P. 51.

***Valstybės žinios Nr. 64. Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas. Vilnius, 2000. P. 14.

bendrovės akcijas, t. y iš akcininkų įnašų, pajamų už obligacijas ir gaunamo pelno. Nuosavą bendrovės kapitalą sudaro:

1) įstatinis kapitalas (akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės akcininkų piniginiai įnašai);

2) akcijų priedai (nominalios vertės perviršijimas);

3) privalomas rezervas (turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą);

4) privalomas rezervas (naudojamas atlyginti nuostoliams);

5) rezervas savoms akcijoms įsigyti ((akcinėje bendrovėje) savų akcijų įsigyjimo vertei padengti);

6) įstatuose nurodyti rezervai;

7) kiti rezervai;

8) nepaskirstytasis pelnas (nuostolis);

9) dotacijos ir negrąžintos subsidijos;

10) atidėtosios išlaidos (einamojo laikotarpio sąnaudų didinimo arba pajamų mažinimo būdu susidarančios išlaidos, numatomos ateinantiems laikotarpiams tam, kad būtų teisingai parodyti tų laikotarpių veiklos rezultatai).*

Skolintas bendrovės turtas atsiranda platinant obligacijas, imant kreditus ar kaip kitaip skolinantis lėšas, reikalingas įmonės veiklai.

Pats pagrindinis akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės turto elementas yra akcijos. “Akcijos – tai investiciniai vertybiniai popieriai, pažymintys jų savininkų įnašus į bendrovės kapitalą ir suteikiantys jiems turtinių ir neturtinių asmeninių teisių. Akcijos gali būti materialios, atspausdintos kaip vertybiniai popieriai, ir nematerialios, kaip įnašas vertybinių popierių sąskaitoje.”** Akcinės bendrovės akcijos būtinai turi būti nematerialios. Pagal disponavimo būdą akcijos skirstomos į vardines ir pareikštines, o pagal teises, kurias jos suteikia, į paprastąsias ir privilegijuotąsias.

Materialiosios vardinės akcijos savininkas yra nurodomas pačioje akcijoje ir tokia akcija turi būti užregistruojama bendrovės akcininkų registracijos knygoje. Turi būti nurodoma fizinio ar juridinio asmens (akcininko) duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas ir adresas,
akcijų skaičius ir jų nominali vertė).

Nematerialiosios vardinės akcijos savininko vardu turi būti atidaryta vertybinių popierių sąskaita, kurioje ir įrašomos nuosavybės teise priklausančios akcijos.

Pareikštinių akcijų savininkas akcijoje nenurodomas. Šias akcijas galima laisvai perduoti kitam asmeniui. Nematerialiosios pareikštinės akcijos įrašomos į akcininko vertybinių popierių sąskaitą. Pareikštinės akcijos gali būti pakeistos į vardines, o vardinės į pareikštines, tačiau tai padaryti galima tik tam tikra tvarka visuotiniame akcinikų susirinkime.

Paprastosios akcijos sudaro pagrindinę bendrovės akcijų dalį. Jos suteikia savininkui

________________________________________________________________________

* Valstybės žinios Nr. 64. Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas. Vilnius, 2000. P. 27.

** Civilinė teisė. Vilnius, 1998. P. 159.

teisę į dividendus, balsavimo visuotiniame akcininkų susirinkime teisę, teisę gauti tam tikrą likviduojamos bendrovės turto dalį, tačiau tik po to kai bus įgyvendintos privilegijuotųjų akcijų savininkų turtinės teisės.

Privilegijuotų akcijų nominali vertė negali būti didesnė kaip 1/3 įstatinio kapitalo. Pagal šias akcijas išmokami atitinkami dividendai.

Yra tokia akcijų rūšis kaip nevisiškai apmokėtos akcijos, kurios pažymimos specialiais išrašais iš akcininkų sąrašo. Sumokėjus pilną įnašą už akciją ji turi būti pakeista į materialiąją.

Darbuotojų akcijos. “Darbuotojų akcijos yra bendrovės darbuotojams lengvatinėmis sąlygomis parduotos ar kitaip perduotos vardinės akcijos. Savininkas šių akcijų neturi teisės parduoti ar kitaip perleisti asmeniui, kuris neturi teisės įsigyti tokių akcijų. Darbuotojų akcijų įpėdiniai turi teisę jas pasilikti arba pareikalauti, kad bendrovė šias akcijas išpirktų už realią kainą ar pakeistų į kitas akcijas.”*

“46 straipsnis. Specialiosios akcijos

1. specialiosios akcijos yra paprastosios vardinės akcijos, suteikiančios valstybei ar savivaldybei papildomų neturtinių teisių. Specialiosios akcijos statusas gali būti suteiktas valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančiai akcijai (akcijoms) visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, jei tenkinamos šios sąlygos:

1) valstybė ar savivaldybė atsisako jos turimų 2/3 balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime parduodama ar kitaip perleisdama dalį valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų;

2) bendrovės pagrindinė veikla yra transporto, energetikos, naftos ūkio, ryšių ar komunalinio ūkio srityje.

2. Specialiosios akcijos suteikia šias papildomas teises:

1) vetuoti visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus dėl bendrovės reorganizavimo, likvidavimo, specialiųjų akcijų statuso atšaukimo, taip pat kitus nutarimus, kurios vetuoti specialiosios akcijos savininkui teisė suteikiama transporto, energetikos, naftos ūkio, ryšių ar komunalinio ūkio sritį reglamentuojančiuose įstatymuose;

2) pasisakyti kiekvienu visuotiniame akcinikų susirinkime svarstomu klausimu;

3) šaukti visuotinius akcinikų susirinkimus ir siūlyti susirinkimų darbotvarkės klausimus bei nutarimų projektus.”**

Be visų šių rūšių akcijų bendrovė gali turėti ir kito, kilnojamojo (automobiliai, įrenginiai, įrankiai ir t.t.) ir nekilnojamojo (žemė, pastatai ir kt.) turto, kurį gali valdyti faktiškai (turto turėjimas, nesiekiant ateityje tapti jo savininku) ir teisiškai (truto turėjimas absoliučiai įgyvendinti savo teises). Visą turtą akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės ________________________________________________________________________

*Civilinė teisė. Vilnius, 1998. P. 159.

** Valstybės žinios Nr. 64. Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas. Vilnius, 2000. P. 30.

bendrovės gali valdyti nuosavybės ar patikėjimo teise.

2.2. VASTYBĖS IR SAVIVALDYBĖS ĮMONĖS

“2 straipsnis. Valstybės ir savivaldybės įmonės samprata

1. Valstybės įmonė yra iš valstybės lėšų įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka valstybės nuosavybėn perduota įmonė, kurios turtas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o įmonė turtą valdo, naudoja bei disponuoja juo patikėjimo teisėmis.

2. Savivaldybės įmonė yra iš savivaldybės nuosavybės teise priklausančių lėšų įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybės nuosavybėn perduota įmonė, kurios turtas nuosavybės teise priklauso savivaldybei, o įmonė turtą valdo, naudoja bei disponuoja juo patikėjimo teisėmis.”*

Steigiamai valstybės ar savivaldybės įmonei turtą suteikia arba valstybė, arba savivaldybė, priklausomai nuo to, kokia yra įmonės rūšis (valstybės ar savivaldybės). Turto, kurį suteikia valstybė arba savivaldybė, įmonės savininku ir toliau lieka valstybė ar savivaldybė, o įmonė turtą valdo, juo disponuoja ir naudojasi patikėjimo teise pagal įmonės įstatus ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus.

Įmonė savo turtu atsako tik už pačios įmonės prievoles. Įmonė neatsako už valstybės ar savivaldybės prievoles. Nors valstybės ir savivaldybės įmonė yra juridinis asmuo, kuris turi atskirą turtą, tačiau tokia įmonė nėra visiškai savarankiška. Šių įmonių steigėjai turi teisę nustatyti tam tikrus
privalomus darbus, prekių ir paslaugų kainas, adminstracijos pareigybes. Taigi valstybės ir savivaldybės įmonės turi ribotą teisnumą.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2152 žodžiai iš 4280 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.