Civilinė teisė3
5 (100%) 1 vote

Civilinė teisė3

11

PLANAS

ĮVADAS

Nuosavybės teisės sąvoka (objektyviąja ir subjektyviąja prasme)

Nuosavybės teisės turinys

Nuosavybės teisės įgyvendinimas

APIBENDRINIMAS

LITERATŪRA

ĮVADAS

Įvadą į nuosavybės teisę norėčiau pradėti filosofinėmis Georgo Wilhelmo Friedricho Hegelio mintimis. ,,Nuosavybės protingumas yra ne poreikių patenkinimas, o tai, kad panaikinamas grynas asmenybės subjektyvumas. Tik nuosavybėje asmuo pasireiškia kaip protas. Asmuo turi teisę įkurdinti savo valią kiekviename daikte, kuris dėl to tampa manuoju, gauna mano valią kaip savo substancialų tikslą, <….> kaip savo apibrėžtį ir sielą; tai absoliuti žmogaus teisė pasisavinti visus daiktus. Visi daiktai gali tapti žmogaus nuosavybe, nes jis yra laisva valia ir kaip toks yra savyje ir sau, o tai, kas yra jo priešprieša, tokios savybės neturi. Taigi kiekvienas turi teisę savo valią padaryti daiktu arba daiktą savo valia <….>, nes daiktas kaip išoriškumas nėra savitikslis, nėra begalinis santykis su pačiu savimi, o yra tam tikras išoriškumas pačiam sau.

Kad asmuo savo valią įdeda į daiktą, yra tik nuosavybės sąvoka, o toliau yra būtent jos realizacija. Vidinį mano valios aktą, kuris sako, kad kas nors yra mano, turi pripažinti ir kiti.’’

Taigi nuosavybės teisę galima apibrėžti kaip prigimtinę, kuri yra neliečiama, pastovi bei ilgalaikė teisė, teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų bei kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

I. NUOSAVYBĖS TEISĖS SĄVOKA.

Nuosavybės teisė yra plačiausia savo turiniu absoliuti teisė. Nuosavybės teisė gali būti suprantama objektyviąja ir subjektyviąja prasme. Subjektyviąja prasme nuosavybės teisė suprantama kaip savininko teisė savo nuožiūra, bet nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti daiktą bei juo disponuoti. Pagal civilinį kodeksą savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias turto valdymo, nuosavybės teisės objekto ir disponavimo juo teises.

Objektyviąja prasme nuosavybės teisė apibūdinama kaip visuma teisės normų, reguliuojančių ekonominius santykius dėl daiktų valdymo, naudojimosi jais bei disponavimo. Nuosavybės teisės, objektyviąja prasme kaip teisės instituto, uždavinys yra reguliuoti visuominėje egzistuojančius nuosavybės santykius, kadangi dėl objektyviosios teisės normų egzistuoja galimybė atskirų asmenų subjektyviajai nuosavybės teisei atsirasti bei jos turiniui įtvirtinti.

Nuosavybės teisės objektas – tai daiktai ar kitas turtas. Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo.

Civilinis kodeksas numato šiuos nuosavybės teisės įgijimo pagrindus (4.42 str.):

1) pagal sandorius;

2) paveldėjimu;

3) pasisavinant vaisius ir pajamas;

4) pagaminant naują daiktą;

5) pasisavinant bešeimininkį daiktą;

6) pasisavinant laukinius gyvūnus, laukines ir namines bites;

7) pasisavinant bepriežiūrius ir priklydusius naminius gyvūnus;

8) pasisavinant radinį, lobį;

9) atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultūrines vertybes ir kitus daiktus (turtą) visuomenės poreikiams;

10) konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paiimant pagal įstatymą daiktus (turtą);

11) įgyjamąja senatimi;

12) kitais įstatymo numatytais pagrindais.II. NUOSAVYBĖS TEISĖS TURINYS.

Pagal Lietuvos Respublikoje (Užnemunėje) galiojusio Napoleono kodekso 544 straipsnį, nuosavybės teisės turinys suprantamas kaip teisė naudoti daiktus ir disponuoti jais pačiu absoliučiausiu būdu, tačiau su sąlyga, kad tokiu naudojimu nebūtų pažeidžiami įstatymais ir tam tikromis taisyklėmis nustatyti reikalavimai.

Nuosavybės teisės turinį galima apibūdinti ir išvardijant visas savininko teises į jo turtą. Greta jau minėtų valdymo, naudojimo bei disponavimo teisių, kaip savarankiškos teisės išskiriamos: ,,teisė gauti daikto duodamas pajamas, sunaudoti ar išeikvoti daiktą, perduoti jį kitam, teisė saugiai eksplotuoti daiktą, teisė turėti daiktą neterminuotai, teisė naudoti daiktą tik taip, kad nebūtų tuo naudojimu daroma žala kitiems asmenims, galimybė paimti daiktą už skolą, taip pat garantija, kad bus užtikrintas pažeistos nuosavybės teisės gynimas, atstatymas’’ .

Tačiau toks nuosavybės teisės turinio interpretavimas nėra tikslus, todėl nuosavybės teisės turinį apibūdinti pakanka trijų pagrindinių teisių grupių, t.y. daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo.

Teisė valdyti daiktą suprantama kaip konkrečių valdymo teisių visuma – teisė turėti daiktą savo žinioje ir teisė daryti daiktui fizinį bei ūkinį poveikį. Tačiau šia prasme daikto turėjimas savo žinioje turi būti suprantamas ne kaip fizinis, o kaip juridinis turėjimas, kadangi net ir tada kai nėra galimybės faktiškai turėti savo žinioje daiktą, kurį iš tikrųjų turi svetimas asmuo, daikto juridinio turėjimo teisė išlieka, ir asmuo lieka daikto savininku.

Naudojimas – tai gavimas iš daikto naudos, kuria pasireiškia jo ekonominis reikšmingumas. Daikto naudojimo teisių grupę sudaro teisė pritaikyti daikto naudingas savybes savininko poreikiams tenkinti, teisė gauti iš daikto pajamas ir produkciją.

Disponavimas turtu – tai ,,galimybė sudaryti įvairius
atlygintinius ir neatlygintinius sandorius, kurių objektas yra būtent tas turtas’’ . Disponavimo turtu teisių grupei priklauso: teisės nustatyti daikto teisinę padėtį, jo teisinį likimą, pakeisti jo ekonominę būklę.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 847 žodžiai iš 1638 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.