Civilinės būklės aktai
5 (100%) 1 vote

Civilinės būklės aktai

112131415161

UTENOS KOLEGIJA

VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS

TEISES STUDIJŲ PROGRAMACIVILINĖS TEISĖS KURSINIS DARBAS

CIVILINĖS BŪKLĖS AKTAI

Atlikėjas:

gr.stud.

2006-10-17

Vadovas:

Doc. R.Balkevičienė

2006- –

UTENA 2006

TURINYS

Įvadas………………………………………………………………………………………………3

1. Civilinės būklės aktų bendra registravimo tvarka ir vieta…………………………………….4

2. Atskirų civilinės būklės aktų registravimo specifika………………………………………….6

2.1. Gimimo registravimas………………………………………………………………….6

2.2. Tėvystės pripažinimo ir tėvystės nustatymo registravimas…………………………….7

2.3. Įvaikinimo registravimas……………………………………………………………….9

2.4. Santuokos registravimas………………………………………………………………10

2.5. Santuokos nutraukimo registravimas…………………………………………………11

2.6. Mirties registravimas………………………………………………………………….12

3. Civilinės būklės aktų įrašų papildymas, ištaisymas ir pakeitimas……………………………13

4. Atskirų civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo specifika……………………………………..15

4.1. Asmens vardo, pavardės pakeitimas……………………………………………………….15

4.2. Lyties pakeitimas…………………………………………………………………………..17

5. Partnerystės registravimas……………………………………………………………………18

Išvados……………………………………………………………………………………………20

Literatūros sąrašas………………………………………………………………………………..21

ĮVADAS

Su piliečio teisnumu ir veiksnumu glaudžiai siejasi kai kurie teisiniai faktai (veiksmai ir įvykiai): piliečio gimimas, santuoka, ištuoka, jo amžius, pavardė, mirtis ir kt. Šie teisiniai faktai individualizuoja žmogų, apibūdina jo teisinę padėtį (teisinį statusą) visuomenėje, iš jų galima spręsti apie jo civilinę būklę, apie jo teisnumo ir veiksnumo dinamiką, apie jo teises ir pareigas [1.P 136]

Taigi tokie teisiniai faktai (veiksmai ir įvykiai), kurie apibūdina piliečio teisinę padėtį ir kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra Valstybės privalomai registruojami civilinės metrikacijos arba kitose įstatymais numatytose įstaigose ar institucijose, yra vadinami civilinės būklės aktais.

Pagal LR Civilinio kodekso (CK) 2.18 straipsnį šiuo metu Lietuvoje egzistuoja šie civilinės būklės aktai, kuriuos Valstybė privalomai registruoja:

1) asmens gimimas;

2) asmens mirtis;

3) santuokos sudarymas;

4) santuokos nutraukimas;

5) įvaikinimas;

6) tėvystės (motinystės) pripažinimas ir nustatymas;

7) vardo ir pavardės pakeitimas;

8) asmens lyties pakeitimas;

9) partnerystė .[4]

LR CK 2.19 straipsnio 1 dalis numato civilinės būklės aktus registruojančias institucijas bei bendrą registracijos tvarką:

„Civilinės būklės aktus, išskyrus partnerystę, registruoja civilinės metrikacijos įstaigos, padarydamos įrašą civilinės būklės aktų įrašų knygose ir asmeniui išduodamos atitinkamo akto įrašo liudijimą.“[4]

Galiojantys įstatymai bei poįstatyminiai aktai numato kiekvieno iš minėtų faktų registravimo terminus ir tvarką.

1. CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ BENDRA REGISTRAVIMO TVARKA IR VIETA

Civilinės būklės aktų registravimo metrikacijos ir kitose LR įstatymų numatytose įstaigose tvarka yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu 2001 m. birželio 29 d. Nr. 129 „Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“.

Šios taisyklės numato civilinės būklės aktų registraciją:

1. Miestų ir rajonų civilinės metrikacijos įstaigose, kurios registruoja asmens gimimą, asmens mirtį, santuokos sudarymą, santuokos nutraukimą, įvaikinimą, tėvystės (motinystės) pripažinimą ir nustatymą, vardo, pavardės, tautybės pakeitimą ir asmens lyties pakeitimą.

2. Lietuvos Respublikos konsulinėse įstaigose, kurios turi teisę registruoti Lietuvos Respublikos piliečių gimimą, santuoką ir mirtį.

3. Miestų, kuriuose nėra civilinės metrikacijos įstaigų, ir seniūnijų (išskyrus savivaldybių centrų seniūnijas) seniūnų, kurie turi teisę registruoti asmens mirtį.

Taisyklės nustato, kad yra draudžiama įrašyti civilinės būklės aktų įrašus sau, savo sutuoktiniui, tėvams, vaikams, broliams ir seserims.

Duomenys apie asmenį į civilinės būklės aktų įrašus ir jų liudijimus įrašomi Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo ir Civilinės metrikacijos taisyklių nustatyta tvarka.

Įrašant civilinės būklės aktų įrašus turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo asmens tapatybę ir aktus, registruotinus civilinės metrikacijos ar konsulinėje įstaigoje, taip pat seniūnijoje.

Civilinės būklės aktai įrašomi lietuvių kalba.

Kiekvienas civilinės būklės akto įrašas įrašomas dviem egzemplioriais. Aktų įrašai registruojami atskiruose registracijos žurnaluose pagal aktų rūšis,
pradedant registruoti kasmet sausio 1 dieną ir baigiant gruodžio 31 dieną įskaitytinai. Akto įrašo numeris įrašomas pagal registracijos žurnalą. Aktų įrašai pildomi remiantis pasu ar jį atstojančiu dokumentu, taip pat gyventojų registro centrinės duomenų bazės duomenimis. Akto įrašą pasirašo ir civilinės metrikacijos įstaigos herbiniu antspaudu tvirtina įstaigos vadovas arba jo pavaduotojas bei įrašą įrašęs tarnautojas. Aktų įrašai įrašomi bei jų liudijimai išrašomi kompiuteriniu spausdintuvu arba rašomąja mašinėle.[11]

Įrašytas civilinės būklės akto įrašas turi būti perskaitytas pareiškėjui (pareiškėjams), jo (jų) ir akto surašiusio tarnautojo pasirašytas ir patvirtintas civilinės būklės aktus registruojančios įstaigos herbiniu antspaudu. Jeigu pareiškėjas (pareiškėjai) nemoka lietuvių kalbos, jie privalo pasikviesti vertėją. Apie gimimo, santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo, pavardės, vardo, tautybės pakeitimo ir mirties įrašų įrašymą pareiškėjams išduodami atitinkami liudijimai.

Civilinės būklės aktų įrašuose atsiradusias klaidas ištaiso ir pakeitimus padaro civilinės metrikacijos organai, jeigu tam yra pakankamas pagrindas ir tarp suinteresuotų asmenų nekyla ginčas. Atsisakymas ištaisyti ar pakeisti įrašą gali būti apskųstas teismui. Kilus ginčui tarp suinteresuotų asmenų, įrašas gali būti taisomas remiantis teismo sprendimu.

Civilinės būklės aktų įrašymo civilinės metrikacijos įstaigose ir seniūnijose teisėtumą prižiūri Teisingumo ministerija jos nuostatuose nustatyta tvarka.

Civilinės metrikacijos įstaigose registruojant civilinės būklės aktus, taip pat papildant, keičiant aktų įrašus ir išduodant įrašų liudijimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava imama Lietuvos Respublikos valstybės rinkliavos įstatymo nustatyta tvarka, kurio 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad valstybės rinkliavos objektas yra civilinės būklės aktų registravimas civilinės metrikacijos įstaigoje, įrašų civilinės būklės aktuose pakeitimas bei papildymas ir dokumentų, patvirtinančių įrašą civilinės būklės akte, išdavimas. Šis įstatymas taip pat numato lengvatų ir atleidimo nuo valstybės rinkliavos atvejus.

Civilinės būklės aktų įforminimas ir dokumentų išdavimas teikiant konsulines paslaugas yra konsulinio mokesčio objektas pagal LR konsulinio mokesčio įstatymą, kuris reglamentuoja konsulinio mokesčio ėmimą už Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento, Lietuvos respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų užsienyje teikiamas konsulines paslaugas, atliekamus veiksmus ar išduodamus juridinę galią turinčius dokumentus.

Valstybės rinkliavos dydžius civilinės metrikacijos įstaigose registruojant civilinės būklės aktus, taip pat papildant, keičiant aktų įrašus ir išduodant įrašų liudijimus, galima pamatyti priede Nr. 1.

Konsulinio mokesčio tarifai, susiję su civilinės būklės aktų įforminimu ir dokumentų išdavimu, yra pateikiami priede Nr. 2.

2. ATSKIRŲ CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ REGISTRAVIMO SPECIFIKA

2.1. GIMIMO REGISTRAVIMAS

Registravimo vieta

Gimimas registruojamas vaiko tėvų pasirinkimu vaiko gimimo vietos arba jo tėvų ar vieno iš jų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje arba Lietuvos Respublikos konsulinėje įstaigoje.

Rasto vaiko gimimas registruojamas vaiko teisių apsaugos tarnybos pareiškimu vaiko radimo vietovės civilinės metrikacijos įstaigoje.

Gimimo registravimo terminai bei registravimo dokumentai

Apie vaiko gimimą pareiškia žodžiu arba raštu jo tėvai ar vienas iš jų.

Jeigu tėvai serga, yram mirę ar dėl kitų priežasčių negali pareikšti, – apie vaiko gimimą gali pareikšti giminaičiai, kaimynai, medicinos įstaigos, kurioje motina pagimdė vaiką, administracija arba vaiko teisių apsaugos tarnyba. Įstaigos apie vaiko gimimą pareiškia raštu.

Apie vaiko gimimą turi būti pareikšta ir vaiko gimimas turi būti įregistruotas per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos, o jeigu vaikas gimė negyvas, – per tris paras nuo gimimo laiko. Pareiškimas dėl rasto vaiko gimimo įregistravimo turi būti paduotas per tris paras nuo vaiko radimo laiko. Jei vaikas gimė negyvas medicinos įstaigoje, tai pranešti civilinės metrikacijos įstaigai apie tai privalo šios medicinos įstaigos administracija.

Registruojant gimimą, turi būti pateikiami šie dokumentai:

1. Medicinos įstaigos arba gydytojų konsultacinės komisijos išduotas pažymėjimas, kuriuo patvirtintas vaiko gimimo faktas ir laikas. Jeigu vaikas gimė negyvas arba mirė per pirmąsias šešias gyvenimo dienas, – medicinos perinatalinės mirties liudijimas. Jeigu vaikas gimė laive, – laivo kapitono surašytas ir antspaudu patvirtintas laisvos formos aktas, kuriame nurodoma vaiko gimimo laikas ir lytis, motinos vardas, pavardė, asmens kodas ar gimimo data; esant galimybei, nurodomi duomenys ir apie vaiko motinos sutuoktinį. Pagal LR prekybinės laivybos įstatymą šį laivo kapitono aktą pasirašo dar du liudininkai, laivo gydytojas arba felčeris, jeigu jie yra laivo įgulos nariai.

2. Kartu pateikiami abiejų tėvų pasai ir santuokos liudijimas. Užsienio valstybės pilietis pateikia savo galiojantį pasą, o asmuo be pilietybės – leidimą gyventi
Lietuvos Respublikoje. Kai negalima pateikti antrojo iš tėvų paso arba leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje dėl to, kad jis yra išvykęs, duomenys apie jį įrašomi remiantis gyventojų registro centrinės duomenų bazės duomenimis arba vaiko tėvų tarpusavio santuokos liudijimu.

3. Registruojant rasto vaiko gimimą, pateikiamas vaiko teisių apsaugos tarnybos prašymas, policijos įstaigos protokolas apie vaiko radimo aplinkybes, vietą ir laiką bei gydytojų konsultacinės komisijos išduotas pažymėjimas apie vaiko gimimą.

4. Kai vaiko tėvai nesusituokę, pateikiamas motinos pasas ar jį atstojantis asmens dokumentas ir nustatyta tvarka patvirtintas vaiko tėvo pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo.

Civilinės būklės duomenų įrašymo tvarka gimimo atveju

Vaiko gimimas registruojamas įrašant gimimo įrašą ir išduodant gimimo liudijimą.

Vaikui suteikiama tėvų pavardė ir tautybė. Vardas (du vardai) suteikiamas tėvų susitarimu. Tėvams nesusitarus dėl vaiko vardo ar pavardės (kai tėvų pavardės skirtingos), vaiko gimimo registravimas atidedamas tol, kol tėvai nepateiks teismo nutarties suteikti vaikui vardą (pavardę). Tėvams nesusitarus dėl vaiko tautybės, gimimo įrašo skiltyje „vaiko tautybė“ įrašomas žodis „nenurodyta“. Duomenys apie tėvus įrašomi remiantis jų pasais, civilinės būklės aktų įrašais ir liudijimais, taip pat gyventojų registro duomenimis.[11]

Jei vaiko motina nėra susituokusi su jo tėvu ir jei tevystė nepripažinta ir nenustatyta, vaikui suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas. Duomenys apie motina įrašomi remiantis jos pasu ar jį atstojančiu asmens dokumentu. Duomenys apie vaiko tėvą neįrašomi.

Registruojant rasto (taip pat medicinos įstaigoje motinos be asmens dokumentų pagimdyto ir palikto) vaiko gimimą, jo vardas, pavardė ir tautybė įrašomi vaiko teisių apsaugos tarnybos nurodymu. Duomenys apie vaiko tėvus neįrašomi, o gimimo įrašo skiltyje „Pastabos“ įrašoma: „Vaikas rastas, tėvai nežinomi“ arba „Vaikas paliktas medicinos įstaigoje. Tėvai nežinomi“. Rasto vaiko gimimo data įrašoma remiantis gydytojų konsultacinės komisijos išduotu pažymėjimu.

Įregistravus vaiko gimimą, į Lietuvos Respublikos piliečių – vaiko tėvų pasus įrašomi duomenys apie vaiką (vaikus): vardas (vardai), pavardė ir asmens kodas. Įrašas tvirtinamas civilinės metrikacijos arba Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos darbuotojo parašu ir spaudu su įstaigos pavadinimu. Į užsienio valstybių piliečių pasus ir asmenų be pilietybės leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje duomenys apie jų gimusius vaikus neįrašomi.

Įregistravus vaiko gimimą ir išdavus gimimo liudijimą, vaiko tėvams, turintiems teisę į pašalpą, išduodamas pažymėjimas gimimo pašalpai gauti.

2.2. TĖVYSTĖS PRIPAŽINIMO IR TĖVYSTĖS NUSTATYMO REGISTRAVIMAS

Registravimo vieta

Tėvystės pripažinimas registruojamas vaiko motinos gyvenamosios vietos (jei vaiko gimimas nebuvo įregistruotas arba įregistruotas ne Lietuvoje) civilinės metrikacijos įstaigoje, remiantis notaro patvirtintu vyro, laikančio save vaiko tėvu, ir motinos pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo. Jeigu tėvystė pripažįstama po to, kai vaiko gimimas buvo įregistruotas, tėvystės pripažinimas registruojamas civilinės metrikacijos įstaigoje, įregistravusioje vaiko gimimą arba saugančioje vaiko gimimo įrašo pirmąjį egzempliorių.[11]

Tėvystės nustatymas registruojamas civilinės metrikacijos įstaigoje, įregistravusioje vaiko gimimą arba saugančioje vaiko gimimo įrašo pirmąjį egzempliorių, remiantis teismo sprendimu nustatyti tėvystę. Jei vaiko gimimas įregistruotas ne Lietuvoje, tėvystės nustatymas registruojamas vaiko motinos gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje.[11]

Registravimo dokumentai

Tėvystės pripažinimas registruojamas remiantis:

 notaro patvirtintu vyro, laikančio save vaiko tėvu, ir motinos pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo;

 medicinos įstaigos išduota pažyma apie moters neštumą (jei paduodamas notaro patvirtintas bendras pareiškimas pripažinti tėvystę, kol gims vaikas);

 teismo patvirtintą pareiškimu (jei vaiko motina mirusi, pripažinta neveiksnia ar dėl kitų priežasčių negali paduoti pareiškimo pripažinti tėvystę su vaiko tėvu, ar tėvystės pripažinti nesutinka nepilnamečio ar ribotai veiksnaus vyro, laikančio save vaiko tėvu, tėvai ar globėjai (rūpintojai), ar raštiškai sutikimo nepatvirtina vaikas, kuriam yra suėję dešimt metų);

 teismo patvirtintu bendru pareiškimu (jei tėvystė pripažinta vaiko motinos, jos buvusio sutuoktinio ir vyro, laikančio save vaiko tėvu, bendru pareiškimu);

 pilnamečio vaiko sutikimu (kadangi tėvystės pripažinimo pareiškimas negali būti registruojamas, jeigu dėl tėvystės pripažinimo nesutinka pilnametis vaikas);

 kitais bendroje gimimo registravimo tvarkoje numatytais dokumentais (tėvų pasai ir pan.).

Tėvystės nustatymas registruojamas, remiantis:

• teismo sprendimu nustatyti tėvystę;

• kitais bendroje gimimo registravimo tvarkoje numatytais dokumentais (tėvų pasai ir pan.)

Civilinės būklės duomenų įrašymo tvarka tėvystės pripažinimo ir tėvystės nustatymo atveju

Registruojant tėvystės pripažinimą, kai vaiko gimimas dar neįregistruotas, civilinės metrikacijos įstaiga nustatyta tvarka
vaiko gimimo įrašą. Duomenys apie vaiko tėvus įrašomi remiantis jų pasais ar juos atstojančiais asmens dokumentais, tėvo ir motinos bendru pareiškimu, gyventojų registro duomenimis. Pavardė, vardas ir tautybė vaikui suteikiami aukščiau išvardinta bendra gimimo registravimo tvarka.

Registruojant tėvystės pripažinimą, kai vaiko gimimas buvo įregistruotas, ir tėvystės nustatymą, civilinės metrikacijos įstaiga, remdamasi nustatyta tvarka patvirtintu bendru pareiškimu arba įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti tėvystę, įrašo civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo įrašą. Duomenys apie motina įrašomi remiantis jos pasu ar jį atstojančiu asmens dokumentu. Duomenys apie tėvą įrašomi remiantis jo pasu ar pasą atstojančiu asmens dokumentu, teismo sprendimu ir gyventojų registro duomenimis.

Pavardė, tautybė vaikui suteikiami: registruojant tėvystės pripažinimą – aukščiau išvardinta bendra tvarka, registruojant tėvystės nustatymą – paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė arba, motinos nurodymu, jam suteikiama tėvo pavardė ir tautybė.

Išduodamas naujas vaiko gimimo liudijimas. Pirmiau išduotas vaiko gimimo liudijimas paimamas ir sunaikinamas nustatytąja tvarka.

2.3. ĮVAIKINIMO REGISTRAVIMAS

Įvaikinimo registravimo vieta

Įvaikinimas registruojamas civilinės metrikacijos įstaigoje, įregistravusioje vaiko gimimą, remiantis teismo sprendimu įvaikinti. Jei vaiko gimimas buvo įregistruotas ne Lietuvoje, įvaikinimas registruojamas teismo, priėmusio sprendimą įvaikinti, buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje.

Įvaikinimo registravimo dokumentai

Registruojant įvaikinimą, įvaikintojai (įvaikintojas) arba jų (jo) įgaliotas asmuo civilinės metrikacijos įstaigai privalo pateikti:

• vaiko gimimo liudijimą;

• teismo sprendimą įvaikinti;

• savo pasus (pasą) arba leidimus (leidimą) nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;

• nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą (kai įregistruoti įvaikinimą prašo įvaikintojų įgaliotas asmuo).

Civilinės būklės duomenų įrašymo tvarka įvaikinimo atveju

Registruojant įvaikinimą, įrašomas civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo įrašas, kuriuo pakeičiami duomenys apie vaiką ir jo tėvus:

 įvaikio vardas, pavardė ir tautybė (jei šie duomenys apie vaiką buvo pakeisti teismo sprendimu);

 tėvo vardas, pavardė, tautybė, asmens kodas;

 motinos vardas, pavardė, tautybė, asmens kodas.

Jei vaiką įvaikina vienas vyras arba moteris, antrojo iš vaiko tėvų duomenys išbraukiami, neįrašant naujų duomenų.

Pakeitus įvaikio gimimo įraše duomenis, išduodamas naujas vaiko gimimo liudijimas.

Įregistravus įvaikinimą, duomenys apie vaiką įrašomi į įtėvių pasus ta pačia tvarka, kaip ir genetinių tėvų.

Draudžiama be įtėvių sutikimo, o jiems mirus – be vaiko teisių apsaugos tarnybos leidimo pranešti civilinės metrikacijos įstaigoje esančius duomenis, iš kurių būtų galima nustatyti, kad įtėviai nėra įvaikio tėvai. [11]

Įvaikis duomenis apie savo įvaikinimą turi teisę gauti sulaukęs pilnametystės.

Teismo sprendimu įvaikinimą panaikinus, civilinės metrikacijos įstaiga įrašo civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo įrašą, kuriuo vaiko gimimo duomenis pakeičia iki įvaikinimo buvusiais duomenimis ir išduoda naują gimimo liudijimą.

2.4. SANTUOKOS REGISTRAVIMAS

Registravimo vieta

Santuoka registruojama vieno iš susituokiančiųjų arba jų tėvų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje, taip pat Lietuvos Respublikos konsulinėje įstaigoje, specialiai tam pritaikytoje patalpoje. Vieno iš sutuoktinių sunkios ligos atveju, santuoka gali būti registruojama, gydančiam gydytojui sutikus, sergančiojo namuose arba ligoninėje. Santuoka su asmeniu, esančiu tardymo izoliatoriuje arba atliekančiu bausmę pataisos darbų įstaigoje, registruoja šių įstaigų buvimo vietos metrikacijos įstaigos.

Santuokos registravimo dokumentai

1. Asmeniškai raštu paduotas prašymas (žr. Priedą Nr. 3), kuriame yra patvirtinama, kad yra įvykdytos visos LR Civiliniame kodekse išvardytos santuokos sudarymo sąlygos. Šis prašymas netenka galios, jei bent vienas iš asmenų, padavusių prašymą, nustatytu laiku be svarbių priežasčių neatvyksta įregistruoti santuokos arba prašymas atsiimamas;

2. Gimimo liudijimai;

3. Pasai arba leidimai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;

4. Ištuokos liudijimas (ištuoktam asmeniui);

5. Sutuoktinio mirties liudijimas (našliui);

6. Savo valstybės kompetentingos įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad jo santuokai nėra kliūčių (užsienio valstybės piliečiui).

Prašymo įregistruoti santuoką padavimo faktas viešai skelbiamas civilinės metrikacijos įstaigoje ne vėliau kaip dvi savaitės iki santuokos registravimo dienos.

Civilinės būklės duomenų įrašymas santuokos atveju

Santuoka registruojama praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo prašymo padavimo dienos, dalyvaujant patiems susituokiantiesiems ir dviem liudytojams. Civilinės metrikacijos įstaigos vadovas, norinčiųjų susituokti prašymu ir esant svarbioms priežastims, turi teisę registruoti santuoką nepraėjus vienam mėnesiui, tačiau ne anksčiau kaip po dviejų savaičių nuo prašymo padavimo dienos.

Užsienio valstybių piliečių santuoka registruojama bendra tvarka.

Santuoka
registruojama iškilmingai, kai to pageidauja susituokiantieji.

Santuoka registruojama įrašant santuokos įrašą ir išduodant santuokos liudijimą.

Santuoką sudariusių Lietuvos Respublikos piliečių pasuose įrašoma apie santuokos įregistravimą, nurodant sutuoktinio vardą, pavardę ir gimimo metus, santuokos įregistravimo vietą ir laiką. Sutuoktinio, priėmusio antrojo sutuoktinio pavardę, pase daroma atžyma apie būtinumą pakeisti pasą. Užsienio valstybių piliečių pasuose ir asmenų be pilietybės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose tokie įrašai nedaromi. Apie šių asmenų santuokų įregistravimą pranešama jų gyvenamosios vietos policijos komisariatui ar tų valstybės konsulinėms įstaigoms pasiunčiant santuokos įrašo kopiją Civilinės metrikacijos taisyklių ir/arba LR tarptautinių sutarčių tvarka.

Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka po 1992 m.lapkričio 02 d. LR civilinio kodekso nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukiamos į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje įrašant santuokos įrašą, išduodant santuokos liudijimą ir pažymint tai sutuoktinių pasuose.

LR piliečių užsienio valstybių institucijose įregistruotos santuokos, nepažeidžiant LR įstatymų, įtraukiamos į apskaitą jų gyvenamosios vietos LR civilinės metrikacijos įstaigoje įrašant santuokos įrašą, išduodant santuokos liudijimą ir apie tai pažymint LR piliečio pase. Nuolat Lietuvos Respublikoje negyvenančių piliečių santuokas į apskaitą įtraukia Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius.

2.5. SANTUOKOS NUTRAUKIMO REGISTRAVIMAS

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3178 žodžiai iš 6295 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.