Civilinės teisės
5 (100%) 1 vote

Civilinės teisės

1121314151

Civilinės teisės klausimai ir atsakymai

2.3. Kuo pasireiškia ryšys tarp civilinės teisės paskirties, tikslų, funkcijų?

Civilinės teisės paskirtis funkcijos iš esmės sutampa su bendrąja teisės paskirtimi ir funkcijomis. Teisės teorijos atstovai daro prielaidą, kad teisės funkcijas lemia socialinė teisės paskirtis, įgyvendindama teisės funkcijomis.

6. Civilinės teisės apibrėžimas ir jos vieta Lietuvos teisės sistemoje

6.1. Kokią praktinę reikšmę turi civilinės teisės apibrėžimas?

Civilinė teisė yra viena iš teisės šakų. Jos reikšmė mūsų gyvenime labai didelė, nes kiekviename žingsnyje visiems mums tenka susidurti su šios teisės reguliuojamais santykiais. Daugelis šių santykių tokie dažni, įprasti, kad nejaučiame jų teisinio pobūdžio. Pavyzdžiui, tokie santykiai yra gyventojų nuolat sudaromos maisto prekių, pramoninių prekių, valgyklose patiekalų pirkimo-pardavimo sutartys, rangos sutartys dėl avalynės, rūbų taisymo, valymo, pervežimo sutartys ir pan. Kai nėra pažeidimų, žmonės paprastai negalvoja apie šių santykių teisinę prigimtį, kai pažeidimų atsiranda, teisė ir žmonių santykių teisinis charakteris tampa aktualūs. Kasdienio gyvenimo civilinėms teisinėms sutartims nekeliama jokių ypatingų sudarymo ir įvykdymo reikalavimų. Būna sudėtingesnių: pavyzdžiui, namo ar buto pirkimas. Tokiais atvejais jau iš anksto žinoma, kad yra taikomi įstatymo reikalavimai. Dar sudėtingesni civiliniai santykiai sudaromi su ūkiniais subjektais (įmonėmis, bankais, kredito įstaigomis, draudimo organizacijomis). Tai rodo, kad civiliniai teisiniai santykiai visuomenėje plačiai paplitę.

Jie gali būti:

1) tarp fizinių asmenų;

2) tarp fizinių ir juridinių asmenų;

3) tarp juridinių asmenų.

6.2. Pagal kokį civilinės teisės apibrėžimo elementą galime atskirti civilinę ir darbo teisę?

Darbo teisės atskyrimą lėmė XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje susiformavusi nauja socialinė politika, siekianti užtikrinti dirbančiųjų samdomąjį darbą žmonių teises. Be to, pagrindinis kriterijus dėl ko galime atskirti civilinę ir darbo teisę yra darbo teisinių santykių objektas. Tai darbinė funkcija.

6.3. Kaip pagrįsti teiginį, kad šeimos teisė yra civilinės teisės sudedamoji dalis?

Rinkos ekonomikos šalyse turtinių santykių reikšmė šeimoje yra labai didelė, todėl beveik visose valstybėse šeimos teisė yra civilinės teisės sudedamoji dalis. Be to, Civiliniam Kodekse yra atskirta net 3 knyga, kuri vadinasi Šeimos teisė.

6.4. Kodėl Lietuvos Respublikos civilinė teisė priskiriama prie monistinės privatinės teisės?

Todėl, kad Civilinis Kodeksas reglamentuoja visus turtinius, tarp jų ir komercinius, santykius. Poreikis atriboti komercinę teisę nuo civilinės teisės išlieka ir monistinėje sistemoje, nes tai būtina norint pagrįsti specialiųjų normų taikymą.

6.5. Kuo skiriasi materialiosios tarptautinės privatinės teisės normos nuo CK ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų teisės normų?

Tarptautinės privatinės teisės paskirtis yra reglamentuoti santykius tarp privačių subjektų( fizinių ir juridinių asmenų). Šių teisės normų ypatumas tas, kad jos reglamentuoja privačius santykius, kuriuose yra užsienio elementas.

7. Lietuvos civilinės teisės sistema ir struktūra

7.1. Kuo skiriasi civilinės teisės sistema ir struktūra?

Lietuvos civilinę teisės struktūrą apibūdina CK struktūra. Jį sudaro šešios knygos, kurios savo ruožtu skirstomos į dalis ir skyrius. Tiek vidinė civilinė teisės sistema, tiek jos struktūra yra vienodai svarbios aiškinant konkrečios teisinės normos turinį, jos taikymo sritį. CK 1.9 straipsnyje nustatyta: „Siekiant užtikrinti šio kodekso vientisumą ir atskirų struktūrinių dalių suderinamumą, taikant jo normas jos aiškinamos atsižvelgiant į šio kodekso sistemą bei struktūrą.“

7.2. Kokios aplinkybės sąlygoja civilinės teisės struktūrą?

Antriniai civilinės teisės elementai: 1) Institutas;

2) Subinstitutas;

3) Pošakis.

7.3. Kaip atskirti specialiąsias civilinės teisės normas nuo bendrųjų?

Lietuvos civilinei teisės sistemai būdingi pandektinės privatinės teisės bruožai. Ji turi išplėtotą bendrąją dalį, kurios nuostatos suformuoja teisinius pagrindus ne tik pačiai civilinei, bet ir kitoms Lietuvos privatinės teisės(darbo ir šeimos) šakoms funkcionuoti, ir vadinamąją specialiąją dalį, kuri reglamentuoja atskiras civilinių santykių rūšis.

7.4. Kas turi didesnę reikšmę – daiktinė ar prievolių teisė?

Prievolių teisė, nes ji apima didžiausią CK dalį.

7.5. Ar bendrosios CK normos yra tik CK Pirmojoje knygoje?

Bendrosios dalies normos yra išdėstytos CK Pirmojoje ir Antrojoje knygose.

8. Civilinės teisės šaltiniai

8.1. Kokios tarptautinės privatinės teisės normos vadinamos kolizinėmis?

Kolizinių normų savitumas yra tai, kad jos pačios tiesiogiai bylos šalių santykių nereguliuoja, o tik nurodo užsienio valstybės teisės sistemą, kurios teisės normos turi būti taikomos santykiams. Taigi
kolizinių normų priemonėmis kitų valstybių civiliniai įstatymai gali būti taikomi Lietuvoje ir, atvirkščiai, Lietuvos civiliniai įstatymai – užsienyje.

8.2. Kodėl LR Konstitucija laikoma civilinės teisės šaltiniu?

Todėl, kad CK 1.3. straipsnio 1 dalis sako, kad: „Civilinės teisės šaltiniai yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis kodeksas, kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.“

8.3. Kas priima kolizines tarptautines privatines teises normas?

Kiekviena valstybė pati kuria ir priima savo kolizines tarptautines privatines teises normas.

8.4. Nuo kokio momento materialiosios tarptautinės teisės normos tampa LR civilinės teisės sudėtine dalimi?

Pagal Lietuvos įstatymus tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo, t.y. patvirtino Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji LR civilinės teisės sudėtine dalis.

8.5. Kuo skiriasi ES teisės normos nuo tarptautinių privatinės teisės normų?

Visų pirma skiriasi tuo, kad ES teisės normos reglamentuoja ir vidinius Lietuvos santykius, o ne tik santykius su užsienio elementu. O antra, Lietuvai tapus ES nare, Europos Sąjungos teisės aktų Lietuvai nebereiks ratifikuoti.

8.6. Ką reiškia teiginys, kad ES teisė yra sui generis teisė?

Europos Bendrijų yra taisyklių sistema, kurią galima vadinti nauja teisine tvarka – sui generis(lot. – savitas), atskira nuo tarptautinės.

8.7. Jeigu tarptautinės sutarties taisyklės prieštarauja CK normoms, kas turi būti taikoma – CK norma ar tarptautinė sutartis?

CK norma turi būti taikoma.

8.8. Kodėl reikia unifikuoti ir harmonizuoti civilinę teisę?

Todėl, kad Lietuvai reikia turėti tokią pat turtinių santykių reglamentavimo ir žmogaus teisių užtikrinimo garantijų sistemą, kokia yra Europos Sąjungoje ir jos valstybėse narėse ir kitose pasaulio valstybėse, su kuriomis jungiamasi į ekonominio bendradarbiavimo sąjungas.

8.9. Kuo skiriasi civilinės teisės unifikavimas nuo harmonizavimo?

Unifikavimas reiškia, kad ES teisės aktai visiškai pakeičia nacionalinės teisės aktus atitinkamoje srityje. O harmonizavimas – tai toks ES teisinių priemonių pagalba siekiamas suderinamumo lygis, kai ES lygiu sukuriamos vienodos teisinės prielaidos(pagrindai), kuriais remiantis vyksta tolesnis reglamentavimas nacionaliniu lygiu.

8.10. Kas yra laikoma civilinės teisės spraga?

Civilinė teisės spraga – tai CK suformuluotas sakinys, bet su trūkumais ir reikalaujantis papildymų.

8.11. Kaip užpildomos civilinės teisės spragos?

Lietuvos Konstitucija yra tiesiogiai taikymo aktas, todėl ja gali būti remiamasi, kai reikia užpildyti civilinės teisės spragas.

8.12. Kuo skiriasi civilinės ir viešosios teisės spragų užpildymas?

Civilinėje teisėje spragos užpildomos Civiliniu Kodeksu, o viešojoje teisėje – Konstitucija ir CK užpildomos spragos.

9. Civilinis teisinis santykis

9.1. Ar gali egzistuoti civiliniai teisiniai santykiai be juos reglamentuojančių teisės normų?

Negali.

9.2. Kuo pasireiškia teisių ir pareigų vienovė teisiniame santykyje?

Civilinio teisinio santykio dalyviams atsiranda tarpusavio subjektinių civilinių teisių ir pareigų. Tai reiškia, kad vieno dalyvio subjektinės teisės atitinka kito dalyvio subjektinę civilinę teisinę pareigą.

9.3. Kas yra civilinio teisinio santykio atsiradimo pagrindas?

Civiliniam teisiniam santykiui atsirasti būtinas teisinis-faktinis pagrindas, vadinamas teisiniu faktu.

9.4. Ar kiekvienas faktas yra teisinis faktas?

Ne.

9.5. Ar visuomeniniai santykiai gali būti teisės faktu?

Ne.

9.6. Kuo skiriasi sudėtingas teisės faktas nuo faktų sudėties?

Teisinių faktų sudėtis yra kelių savarankiškų faktų sistema, o sudėtingas juridinis teisės faktas – vieno fakto požymių sistema.

9.7. Ar teisėti veiksmai gali būti laikomi teisės faktu?

Taip.

10. Fiziniai asmenys

10.1. Ar galima perleisti teisnumą kitam asmeniui?

Negalima.

10.2. Kokios yra teisinės pasekmės, kai grįžta asmuo, kuris buvo paskelbtas mirusiu?

Kai grįžta asmuo, kuris buvo paskelbtas mirusiu, jis turi teisę išsireikalauti tik tą turtą, kuris perėjo neatlygintinai tretiesiems asmenims, arba jo vertę, be to, tais atvejais, kai asmuo nežinia kur buvo dėl svarbių priežasčių, jis turi teisę reikalauti grąžinti jo turtą, išlikusį pas įpėdinius.

10.3. Ar neveiksnus asmuo turi civilinį teisnumą?

Taip.

10.4. Koks pagrindinis skirtumas tarp teisės į privatų gyvenimą ir garbės bei orumo pažeidimų?

Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas žmogaus privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas, o asmens garbės ir orumo gynimas yra specifinė fizinių asmenų teisė, ginama ir civilinės teisės, ir viešosios teisės normų.

10.5. Ar visuomenės informavimo priemonė privalo atlyginti asmeniui turtinę ir neturtinę žalą tuo atveju, kai ji turėjo žinoti, jog paskleisti neatitinka tikrovės, bet nurodė anonimiškai paskleistus duomenis pateikusį autorių?

Taip.

11. Juridiniai asmenys

11.1. Kokie juridiniai asmenys steigiami pareikštine tvarka?

Tokia tvarka yra steigiamos profesinės sąjungos.

11.2. Kokia ultra vires doktrinos esmė?

Pagal ultra vires doktriną kiekvienas juridinio asmens sandoris, nenumatytas jo įstatuose(neatitinkantis jo tikslų), yra ultra vires sandoris. Ji yra taikoma viešiesiems juridiniams asmenims.

11.3. Ar gali juridinis asmuo būti individualios įmonės steigėju?

Gali.

11.4. Kokiais būdais ginama teisė į pavadinimą?

CK numato tokias gynimo priemones į juridinio asmens pavadinimą: 1) reikalauti, kad teismas įpareigotų juridinį asmenį nutraukti neteisėtus veiksmus;

2) įpareigoti pakeisti pavadinimą ir atlyginti tais veiksmais padarytą žalą(pvz., patirtą dėl klientų praradimo);

3) jeigu teisės buvo įgytos prisidengiant kito juridinio asmens pavadinimu, reikalauti, kad asmuo perduotų viską, ką gavo prisidengęs ar naudodamas pavadinimą be jo savininko sutikimo.

11.5. Kokių teisių netenka bankrutuojanti įmonė?

Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, atsiranda šios pasekmės: teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Įmonės valdymo organai netenka įgaliojimų, o įmonės administratorius per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo įspėja įmonės darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po 15 darbo dienų nuo tokio įspėjimo nutraukia su jais darbo sutartis.

12. Privatieji juridiniai asmenys

12.1. Kaip suprantate neribotą atsakomybę pagal įmones prievoles?

Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl už individualios įmonės prievoles įmonės savininkas atsako visu turtu.

12.2. Ar neribota atsakomybė už įmonės prievoles reiškia, kad kreditorius su savo reikalavimu visais atvejais gali kreiptis tiesiogiai į įmonės savininką?

Taip.

12.3. Kokie yra neribotos atsakomybės įmonių požymiai?

1) atsakomybė yra viena iš įstatymo ar sutarties nustatytų sankcijų;

2) atsakomybės atsiradimo pagrindas yra teisės pažeidimas;

3) atsakomybė pasireiškia teisės pažeidėjui nenaudingomis (neigiamomis) turtinėmis pasekmėmis, dažniausiai turto sumažėjimu dėl žalos, nuostolių atlyginimo, netesybų sumokėjimo;

4) atsakomybė yra papildoma arba nauja prievolė, kuri nėra pažeisto teisinio santykio elementas;

5) atsakomybė įgyvendinama valstybės prievarta arba jos taikymo galimybe.

12.4. Kokie individualios įmonės ir ūkinės bendrijos skiriamieji požymiai?

Individualios įmonės skiriamieji požymiai: 1) įstatymai nereikalauja jokio minimalaus pradinio kapitalo;

2) IĮ gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą;

3) IĮ savininkas gali dirbti savo įmonėje pats vienas arba padedamas šeimos narių, t.y. jam nebūtina įdarbinti kitų darbuotojų ir su jais sudaryti darbo sutartis.

Ūkinės bendrijos skiriamieji požymiai: 1) Ūkinei bendrijai nebūtina įdarbinti darbuotojus pagal darbo sutartis, joje jungtines veiklos sutarties pagrindu gali dirbti ūkinės bendrijos tikrieji nariai;

2) ūkinė bendrija gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą;

3) įstatymai nereglamentuoja ūkinės bendrijos minimalaus nuosavo kapitalo.

12.5. Kas gali būti individualios įmonės savininkas?

Individuali įmonė – tai neinkorporuota įmonė, kuri asocijuojasi su fizinio asmens – komersanto, verslininko individualia komercine veikla.

12.6. Kokie reikalavimai keliami individualios įmonės pavadinimui ir kokia pavadinimo teisinė reikšmė?

Individuali įmonė privalo turėti firmos vardą, kuriame nurodomi jos teisinę formą nusakantys žodžiai „individuali įmonė“ ar „IĮ“.

12.7. Kokia tvarka valdoma individuali įmonė?

Individuali įmonė valdoma remiantis savininko turtu, t.y. jei IĮ bankrutuoja, tai bankrutuoja ir savininkas, nes jis atsako visu savo turtu.

12.8. Kokios ypatybės sąlygoja individualios įmonės savarankiškumą?

Pagrindinė ypatybė yra ta, kad individualios įmonės savininkas atsako visu savo turtu, bet jis gali remtis savo šeimos turtu, jei yra kažkokios finansinės bėdos.

12.9. Kokia tvarka steigiama ūkinė bendrija?

Steigiant ūkinę bendriją tarp steigėjų, kurie įregistravus bendriją tampa tikraisiais nariais, pasirašoma jungtinė veiklos sutartis. Ji gali būti sudaroma terminuota, sudaryta tam tikram jungtinės veiklos tikslui, arba neterminuota. Sutartis turi būti patvirtinta notaro.

12.10. Kas gali būti ūkinės bendrijos steigėjais?

Jais gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

12.11. Kokie yra ūkinės bendrijos steigimo ir veiklos pagrindai?

Pagrindas yra tas, kad ūkinė bendrija įsteigiama tik po to, kai pasirašoma sutartis tarp steigėjų.

12.12. Kokia tvarka yra sudaromi ūkinės bendrijos steigimo dokumentai?

Pirmiausia yra pasirašoma jungtinė veiklos
sutartis. Ją pasirašo kiekvienas steigiamos bendrijos narys. Sutartis tvirtinama notariškai. Partnerių įnašai, kuriais pripažįstama visa, kas įnešta į bendrijos veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai, visų partnerių susitarimu įvertinami pinigais ir sudaro bendrijos nuosavą kapitalą.

12.13. Kokiuose dokumentuose įtvirtinamos ūkinės bendrijos narių teisės ir pareigos?

Ūkinės bendrijos steigėjų jungtinėje veiklos sutartyje.

12.14. Kokios pagrindinės ūkinių bendrijų narių teisės?

Kiekvienas tikrasis narys turi teisę atstovauti bendrijai, jeigu bendrosios jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta kitaip. Be to, kiekvienas tikrasis narys turi teisę kartu su kitais spręsti bendrijos turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo bei kitus bendrijos veiklos klausimus.

12.15. Kokia yra ūkinių bendrijų narių atsakomybė?

Į ūkinę bendriją įstojęs naujas tikrasis narys yra asmeniškai atsakingas tik už tas bendrijos prievoles, kurios atsirado, jam tapus nariu. Nariai komanditoriai atsako tik ta savo turto dalimi, kurią pagal sutartį perdavė komanditinei ūkinei bendrijai.

12.16. Kokia tvarka bendrijos kreditoriai iš bendrijos narių gali reikalauti įvykdyti prievoles?

Jei prievolėms įvykdyti neužtenka bendrijos turto, už jos tiek sutartines, tiek nesutartines prievoles atsako bendrijos tikrieji nariai solidariai, t.y. kreditorius turi teisę reikalauti, kad kitą prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš narių arba visi jie bendrai.

12.17. Kas sudaro ūkinių bendrijų turtą?

Partnerių įnašai, kuriais pripažįstama visa, kas įnešta į bendrijos veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai, visų partnerių susitarimu įvertinami pinigais ir sudaro bendrijos nuosavą kapitalą.

12.18. Kaip organizuojamas ūkinių bendrijų valdymas?

Priimant nutarimus, kiekvienas tikrasis bendrijos narys turi vieną balsą neatsižvelgiant į jo dalies bendrosios nuosavybės teisėje dydį. Nariai komanditoriai nedalyvauja valdant bendriją, išskyrus atvejus, kai toks dalyvavimas numatytas įstatyme ar jungtinės veiklos sutartyje.

12.19. Kokia tvarka skirstomas ūkinių bendrijų turtas ir nuostoliai?

Pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas nariams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis. Už bendro turto apskaitą yra atsakingas vienas iš narių, paskirtas visų narių bendru susitarimu.

12.20. Kokios yra ūkinių bendrijų rūšys?

Ūkinė bendrija gali būti dviejų teisinių formų(rūšių): tikroji ūkinė bendrija(TŪB) ir komanditinė(pasitikėjimo) ūkinė bendrija(KŪB).

12.21. Kokia yra ūkinių bendrijų narių atsakomybė už bendrijos prievoles?

Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis.

12.22. Kas turi teisę ūkinių bendrijų vardu sudaryti sandorius?

Bet kuris tikrasis ūkinės bendrijos narys.

12.23. Kokia šių sandorių sudarymo tvarka?

CK 2.83 straipsnis sako: 1. Sandoriai, kuriuos sudarė privačiojo juridinio asmens valdymo organai pažeisdami savo kompetenciją, sukelia prievoles juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus, kai įrodoma, jog sudarydamas sandorį trečiasis asmuo žinojo, jog sandorį sudarė šios teisės neturintis juridinio asmens valdymo organas, ar dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo to nežinoti.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2620 žodžiai iš 5186 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.