Civilinės teisės
5 (100%) 1 vote

Civilinės teisės

Civilinės teisės klausimai ir atsakymai

2.3. Kuo pasireiškia ryšys tarp civilinės teisės paskirties, tikslų, funkcijų?

Civilinės teisės paskirtis funkcijos iš esmės sutampa su bendrąja teisės paskirtimi ir funkcijomis. Teisės teorijos atstovai daro prielaidą, kad teisės funkcijas lemia socialinė teisės paskirtis, įgyvendindama teisės funkcijomis.

6. Civilinės teisės apibrėžimas ir jos vieta Lietuvos teisės sistemoje

6.1. Kokią praktinę reikšmę turi civilinės teisės apibrėžimas?

Civilinė teisė yra viena iš teisės šakų. Jos reikšmė mūsų gyvenime labai didelė, nes kiekviename žingsnyje visiems mums tenka susidurti su šios teisės reguliuojamais santykiais. Daugelis šių santykių tokie dažni, įprasti, kad nejaučiame jų teisinio pobūdžio. Pavyzdžiui, tokie santykiai yra gyventojų nuolat sudaromos maisto prekių, pramoninių prekių, valgyklose patiekalų pirkimo-pardavimo sutartys, rangos sutartys dėl avalynės, rūbų taisymo, valymo, pervežimo sutartys ir pan. Kai nėra pažeidimų, žmonės paprastai negalvoja apie šių santykių teisinę prigimtį, kai pažeidimų atsiranda, teisė ir žmonių santykių teisinis charakteris tampa aktualūs. Kasdienio gyvenimo civilinėms teisinėms sutartims nekeliama jokių ypatingų sudarymo ir įvykdymo reikalavimų. Būna sudėtingesnių: pavyzdžiui, namo ar buto pirkimas. Tokiais atvejais jau iš anksto žinoma, kad yra taikomi įstatymo reikalavimai. Dar sudėtingesni civiliniai santykiai sudaromi su ūkiniais subjektais (įmonėmis, bankais, kredito įstaigomis, draudimo organizacijomis). Tai rodo, kad civiliniai teisiniai santykiai visuomenėje plačiai paplitę.

Jie gali būti:

1) tarp fizinių asmenų;

2) tarp fizinių ir juridinių asmenų;

3) tarp juridinių asmenų.

6.2. Pagal kokį civilinės teisės apibrėžimo elementą galime atskirti civilinę ir darbo teisę?

Darbo teisės atskyrimą lėmė XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje susiformavusi nauja socialinė politika, siekianti užtikrinti dirbančiųjų samdomąjį darbą žmonių teises. Be to, pagrindinis kriterijus dėl ko galime atskirti civilinę ir darbo teisę yra darbo teisinių santykių objektas. Tai darbinė funkcija.

6.3. Kaip pagrįsti teiginį, kad šeimos teisė yra civilinės teisės sudedamoji dalis?

Rinkos ekonomikos šalyse turtinių santykių reikšmė šeimoje yra labai didelė, todėl beveik visose valstybėse šeimos teisė yra civilinės teisės sudedamoji dalis. Be to, Civiliniam Kodekse yra atskirta net 3 knyga, kuri vadinasi Šeimos teisė.

6.4. Kodėl Lietuvos Respublikos civilinė teisė priskiriama prie monistinės privatinės teisės?

Todėl, kad Civilinis Kodeksas reglamentuoja visus turtinius, tarp jų ir komercinius, santykius. Poreikis atriboti komercinę teisę nuo civilinės teisės išlieka ir monistinėje sistemoje, nes tai būtina norint pagrįsti specialiųjų normų taikymą.

6.5. Kuo skiriasi materialiosios tarptautinės privatinės teisės normos nuo CK ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų teisės normų?

Tarptautinės privatinės teisės paskirtis yra reglamentuoti santykius tarp privačių subjektų( fizinių ir juridinių asmenų). Šių teisės normų ypatumas tas, kad jos reglamentuoja privačius santykius, kuriuose yra užsienio elementas.

7. Lietuvos civilinės teisės sistema ir struktūra

7.1. Kuo skiriasi civilinės teisės sistema ir struktūra?

Lietuvos civilinę teisės struktūrą apibūdina CK struktūra. Jį sudaro šešios knygos, kurios savo ruožtu skirstomos į dalis ir skyrius. Tiek vidinė civilinė teisės sistema, tiek jos struktūra yra vienodai svarbios aiškinant konkrečios teisinės normos turinį, jos taikymo sritį. CK 1.9 straipsnyje nustatyta: „Siekiant užtikrinti šio kodekso vientisumą ir atskirų struktūrinių dalių suderinamumą, taikant jo normas jos aiškinamos atsižvelgiant į šio kodekso sistemą bei struktūrą.“

7.2. Kokios aplinkybės sąlygoja civilinės teisės struktūrą?

Antriniai civilinės teisės elementai: 1) Institutas;

2) Subinstitutas;

3) Pošakis.

7.3. Kaip atskirti specialiąsias civilinės teisės normas nuo bendrųjų?

Lietuvos civilinei teisės sistemai būdingi pandektinės privatinės teisės bruožai. Ji turi išplėtotą bendrąją dalį, kurios nuostatos suformuoja teisinius pagrindus ne tik pačiai civilinei, bet ir kitoms Lietuvos privatinės teisės(darbo ir šeimos) šakoms funkcionuoti, ir vadinamąją specialiąją dalį, kuri reglamentuoja atskiras civilinių santykių rūšis.

7.4. Kas turi didesnę reikšmę – daiktinė ar prievolių teisė?

Prievolių teisė, nes ji apima didžiausią CK dalį.

7.5. Ar bendrosios CK normos yra tik CK Pirmojoje knygoje?

Bendrosios dalies normos yra išdėstytos CK Pirmojoje ir Antrojoje knygose.

8. Civilinės teisės šaltiniai

8.1. Kokios tarptautinės privatinės teisės normos vadinamos kolizinėmis?

Kolizinių normų savitumas yra tai, kad jos pačios tiesiogiai bylos šalių santykių nereguliuoja, o tik nurodo užsienio valstybės teisės sistemą, kurios teisės normos turi būti taikomos santykiams. Taigi
kolizinių normų priemonėmis kitų valstybių civiliniai įstatymai gali būti taikomi Lietuvoje ir, atvirkščiai, Lietuvos civiliniai įstatymai – užsienyje.

8.2. Kodėl LR Konstitucija laikoma civilinės teisės šaltiniu?

Todėl, kad CK 1.3. straipsnio 1 dalis sako, kad: „Civilinės teisės šaltiniai yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis kodeksas, kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.“

8.3. Kas priima kolizines tarptautines privatines teises normas?

Kiekviena valstybė pati kuria ir priima savo kolizines tarptautines privatines teises normas.

8.4. Nuo kokio momento materialiosios tarptautinės teisės normos tampa LR civilinės teisės sudėtine dalimi?

Pagal Lietuvos įstatymus tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo, t.y. patvirtino Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji LR civilinės teisės sudėtine dalis.

8.5. Kuo skiriasi ES teisės normos nuo tarptautinių privatinės teisės normų?

Visų pirma skiriasi tuo, kad ES teisės normos reglamentuoja ir vidinius Lietuvos santykius, o ne tik santykius su užsienio elementu. O antra, Lietuvai tapus ES nare, Europos Sąjungos teisės aktų Lietuvai nebereiks ratifikuoti.

8.6. Ką reiškia teiginys, kad ES teisė yra sui generis teisė?

Europos Bendrijų yra taisyklių sistema, kurią galima vadinti nauja teisine tvarka – sui generis(lot. – savitas), atskira nuo tarptautinės.

8.7. Jeigu tarptautinės sutarties taisyklės prieštarauja CK normoms, kas turi būti taikoma – CK norma ar tarptautinė sutartis?

CK norma turi būti taikoma.

8.8. Kodėl reikia unifikuoti ir harmonizuoti civilinę teisę?

Todėl, kad Lietuvai reikia turėti tokią pat turtinių santykių reglamentavimo ir žmogaus teisių užtikrinimo garantijų sistemą, kokia yra Europos Sąjungoje ir jos valstybėse narėse ir kitose pasaulio valstybėse, su kuriomis jungiamasi į ekonominio bendradarbiavimo sąjungas.

8.9. Kuo skiriasi civilinės teisės unifikavimas nuo harmonizavimo?

Unifikavimas reiškia, kad ES teisės aktai visiškai pakeičia nacionalinės teisės aktus atitinkamoje srityje. O harmonizavimas – tai toks ES teisinių priemonių pagalba siekiamas suderinamumo lygis, kai ES lygiu sukuriamos vienodos teisinės prielaidos(pagrindai), kuriais remiantis vyksta tolesnis reglamentavimas nacionaliniu lygiu.

8.10. Kas yra laikoma civilinės teisės spraga?

Civilinė teisės spraga – tai CK suformuluotas sakinys, bet su trūkumais ir reikalaujantis papildymų.

8.11. Kaip užpildomos civilinės teisės spragos?

Lietuvos Konstitucija yra tiesiogiai taikymo aktas, todėl ja gali būti remiamasi, kai reikia užpildyti civilinės teisės spragas.

8.12. Kuo skiriasi civilinės ir viešosios teisės spragų užpildymas?

Civilinėje teisėje spragos užpildomos Civiliniu Kodeksu, o viešojoje teisėje – Konstitucija ir CK užpildomos spragos.

9. Civilinis teisinis santykis

9.1. Ar gali egzistuoti civiliniai teisiniai santykiai be juos reglamentuojančių teisės normų?

Negali.

9.2. Kuo pasireiškia teisių ir pareigų vienovė teisiniame santykyje?

Civilinio teisinio santykio dalyviams atsiranda tarpusavio subjektinių civilinių teisių ir pareigų. Tai reiškia, kad vieno dalyvio subjektinės teisės atitinka kito dalyvio subjektinę civilinę teisinę pareigą.

9.3. Kas yra civilinio teisinio santykio atsiradimo pagrindas?

Civiliniam teisiniam santykiui atsirasti būtinas teisinis-faktinis pagrindas, vadinamas teisiniu faktu.

9.4. Ar kiekvienas faktas yra teisinis faktas?

Ne.

9.5. Ar visuomeniniai santykiai gali būti teisės faktu?

Ne.

9.6. Kuo skiriasi sudėtingas teisės faktas nuo faktų sudėties?

Teisinių faktų sudėtis yra kelių savarankiškų faktų sistema, o sudėtingas juridinis teisės faktas – vieno fakto požymių sistema.

9.7. Ar teisėti veiksmai gali būti laikomi teisės faktu?

Taip.

10. Fiziniai asmenys

10.1. Ar galima perleisti teisnumą kitam asmeniui?

Negalima.

10.2. Kokios yra teisinės pasekmės, kai grįžta asmuo, kuris buvo paskelbtas mirusiu?

Kai grįžta asmuo, kuris buvo paskelbtas mirusiu, jis turi teisę išsireikalauti tik tą turtą, kuris perėjo neatlygintinai tretiesiems asmenims, arba jo vertę, be to, tais atvejais, kai asmuo nežinia kur buvo dėl svarbių priežasčių, jis turi teisę reikalauti grąžinti jo turtą, išlikusį pas įpėdinius.

10.3. Ar neveiksnus asmuo turi civilinį teisnumą?

Taip.

10.4. Koks pagrindinis skirtumas tarp teisės į privatų gyvenimą ir garbės bei orumo pažeidimų?

Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas žmogaus privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas, o asmens garbės ir orumo gynimas yra specifinė fizinių asmenų teisė, ginama ir civilinės teisės, ir viešosios teisės normų.

10.5. Ar visuomenės informavimo priemonė privalo atlyginti asmeniui turtinę ir neturtinę žalą tuo atveju, kai ji turėjo žinoti, jog paskleisti neatitinka tikrovės, bet nurodė anonimiškai paskleistus duomenis pateikusį autorių?

Taip.

11. Juridiniai asmenys

11.1. Kokie juridiniai asmenys steigiami pareikštine tvarka?

Tokia tvarka yra steigiamos profesinės sąjungos.

11.2. Kokia ultra vires doktrinos esmė?

Pagal ultra vires doktriną kiekvienas juridinio asmens sandoris, nenumatytas jo įstatuose(neatitinkantis jo tikslų), yra ultra vires sandoris. Ji yra taikoma viešiesiems juridiniams asmenims.

11.3. Ar gali juridinis asmuo būti individualios įmonės steigėju?

Gali.

11.4. Kokiais būdais ginama teisė į pavadinimą?

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1556 žodžiai iš 5186 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.