Civilinio proceso
5 (100%) 1 vote

Civilinio proceso

1. CPT – kaip savarankiška teisės šaka

Visas teisės šakas galima suskirstyti į materialiąsias ir procesines.

Materialioji teisė modeliuoja bendro pobūdžio situacijas ir nustato elgesio taisykles.

Procesinė teisė reglamentuoja prievartos mechanizmą. Ji reikalinga tam, kad būtų įgyvendinta materialioji teisė. Prc. teisė leidžia išspręsti klausimus be savigynos, nes pastaroji yra išskirtinis būdas. Savigyna netinkama dėl tokių priežasčių:

1) viešasis interesas reikalauja teisėtumo;

2) būtinas šalių lygiateisiškumas;

3) ginčo metu nėra akivaizdu, kas teisus;

4) būtina vadovautis teise.

LR egzistuoja 3 Prc. teisės: civilinė, baudžiamoji, administracinė. Tų kelių teisių reikalingumas dėl to, kad nagrinėja skirtingus dalykus.

CP teisės dalykas – a) reglamentuoti santykius, kuriuos reguliuoja tos šakos teisės normos;

b) reguliuoti CP; c) nustatyti CP dalyvių veiklą, nagrinėjant ir sprendžiant ginčus dėl privatinių teisinių santykių ir teismo sprendimų vykdymo.

CP teisės reguliavimo metodas: būdingi abu – imperatyvus (būdingas ATP) – įsakmus nustatymas; dipozityvus (būdingas CT) – pasirinkimo galimybė.

CPT sistema. Tai kodifikuota teisė. Kodifikacija – aukščiausias susisteminimo lygmuo.

Yra 2 kodekso dalys:bendroji (1-175 str.) – bendrosios nuostatos, tikslai, principai, proceso dalyviai, teismų kompetencija, kt.;specialioji – taisyklės taikomos t.tikroje proceso stadijoje arba teisenoje.

Procesinė veikla t.b. nuosekli: ji susideda iš etapų, vadinamų stadijomis, kurias vienija 1 tikslas, jų metu atliekami t.tikri veiksmai. Skiriamos tokios stadijos:

Civilinės bylos iškėlimas (paduodamas ieškininis pareiškimas, teismo spr. Ar kelti bylą priėmimas);

Pasirengimas bylos nagrinėjimui (pranešimas atsakovui, jis gali pateikti atsiliepimus ir kt.);

Teisminis nagrinėjimas (viešame posėdy–baigiamas džn. teismo spr. priėmimu; susideda iš n posėdžių);

Teismo spr. ir nutarčių nagrinėjimas apeliacine tvarka;

Sprendimų vykdymas (antstolių veikla ar laisvanoriškas vykdymas);

Įsiteisėjusių spr. ir nutarčių nagrinėjimas kasacine tvarka (tikrinamas tik spr. teisėtumas);

Proceso atnaujinimas.

Teisena – tai speciali bylų nagrinėjimo tvarka. Skirstoma:

1) ginčo (ieškinio) teisena – kai yra dvi šalys, ieškovas ir atsakovas, nagrinėjama teisme. Nepriklausomai, iš kokių santykių kyla. Yra ypatumų sprendžiant atskiras bylas (darbo, šeimos).

2) ypatingoji teisena- yra 1 asmuo, kuris susidūrė su problemom įgyvendindamas savo teisę, kurios niekas neginčija. Tai vienašalė ne ginčo teisena. Pvz. 1) nori atkurti nuosavybę ir neturi įrodymų – tą faktą galima nustatyti (juridinio fakto nustatymas). 2) dėl alimentų išieškojimo 3) asmens pripažinimas neveiksniu ir tt.

supaprastintas bylų nagrinėjimas: 256¹str.-256¹ºstr. Dėl atskirų bylų nagrinėjimo ypatumų.

Tai ieškinio ir ypatingoji (supaprastinta) teisena.

CP tikslai: ginti asmenis, kurių interesai pažeisti; atkurti teisinę tvarką tarp ginčo šalių; aiškinti/vystyti teisę.

CP santykis su kt.teisės šakom:

1. su Konstitucine teise ir K-ja. Joje numatyta teisė kreiptis į teismą, aptariami bendrieji principai. Be to, jei yra spragų įstatymuose, civ. bylą galima išspręsti pasiremiant K-ja.

2. su Baudžiamojo proceso teise. Yra dalis bendrų principų; bendras įrodinėjimo institutas; yra nuostata, kad įsigaliojęs nuosprendis yra privalomas civilinėje byloje. BPT susijusi su APT.

Civ.proceso teisė – tai sistema teisės normų, reguliuojančių teismo, byloje dalyvaujančių asmenų ir kt. proceso dalyvių veiklą, teismui nagrinėjant ieškinius ir vykdant teismo sprendimus.

CP teisės normas džn. sudaro 2 strukt. elementai: hipotezė ir dispozicija, bet g.b. ir sankcija.

Jos atgal negalioja (yra taikomos tos,kurios galioja bylos nagrinėjimo metu). Skirstomos:

Pagal normose įtvirtintų elgesio taisyklių privalomumo laipsnį 1)imperatyvios ir 2)dispozityvios;

Pgal taikymo sritį 1)bendrosios (taikomas visoms teisenoms ar proceso stadijoms); 2)specialiosios (taikomas tik kuriai nors 1 teisenai ar proceso stadijai), 3)išimtinės (nurodo bendros ar specialios taisyklės išimtį);

Pagal turinį 1)reguliuojamosios nustato subjektų teises/ pareigas 2)definicinės- pateikia sąvokų apibrėžimus;

Pagal normoje įtvirtintos elgesio taisyklės išraiškos formas 1) įgaliojamosios- suteikia tam tikras procesines teises, galimybę atlikti atitinkamus procesinius veiksmus 2) įpareigojamosios-nustato pareigą atlikti tam tikrus procesinius veiksmus ir 3) draudžiamosios- formuluoja t.t. draudimą;

CP teisės normos galioja visiems asmenims ir visoje LR teritorijoje, nusileidžia tarptaut. teisei.

CP teisės principai – tai pagrindinės nuostatos ir idėjos. Jų reikšmė:

l. svarbūs įst. leidybai ir tik suvokiant principus galima tobulinti įstatymus;

2 atlieka teisės aiškinimo funkciją, kadangi reikia aiškinti atsižvelgiant į pamatines nuostatas;

3.jų pagalba užpildomos teisės spragos;

4.atlieka kolizijų šalinimo funkciją. (Kolizija – tai 2 teisės normų susilietimas interpretuojant skirtingai tą patį dalyką). Tada taikoma ta norma, kuri atitinka bendruosius principus;

5.. svarbūs teisinei argumentacijai.

CP teisės principai yra tokie:

1. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – CPK 5 str. (reikalingas advokatas,
būtinybė sumokėti žyminį mokestį);

2. Teisingumą vykdo tiktai teismas – CPK 6 str. (Šis prc. turi formaliąją pusę, t.y. išreiškia valdžių padalijimo principą ir suteikia teismui teisę spręsti ginčus dėl teisės. Materialioji šio prc. Pusė yra ta, kad išanalizavę teismų praktiką galime žinoti, kaip teisingai taikyti materialiąją teisę);

3.Proceso koncentracija ir ekonomiškumas – CPK 7 str.;

4.Kooperacijos prc. – CPK 8 str. (teismas g.b. aktyvus vaikų t. klausimu, darbuotojo dėl atleidimo iš darbo ir kt.);

5.Teismo posėdžio viešumas, bylos medžiagos viešumas – CPK 9-10 str.;

6.Proceso kalbos prc. – CPK 11 str. (kalba lietuvių, vertėją samdo valstybė);

7.Rungimosi prc. – CPK 12 str. – kas ką teigia, tas tą ir turi įrodyti. Procese dalyvauja 2 šalys, kurios turi lygias galimybes įrodinėti. Įrodinėjimo dalyką suformuoja šalys, o ne teismas. Teismas negali iškelti bylos savo iniciatyva; negali priteisti to, ko šalis neprašė. Priimdamas spr. gali remtis tik faktais, kurie buvo pateikti teismui;

8.Dispozityvumo prc. – CPK 13str. Dipozityviškumas reiškia šalių laisvę. Jis pasireiškia:

a) byla g.b. iškeliama tik suinteresuoto asmens iniciatyva;

b) bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys ir ieškovas nurodo, ko jis nori;

c) šalys gali įtakoti proceso eigą;

d) šalys turi teisę apskųsti teismo spr. Ir gali šia teise nesinaudoti;

e) šalys gali pripažinti faktus ir tada jų nereikia įrodinėti;

f) vykdymo procesas prasideda tik išieškotojo iniciatyva;

9.Betarpiškumo prc. – CPK 14 str. – vivi faktai t.b. ištirti;

10.Žodiškumo – CPK 15 str.;

11.Bylos nagrinėjimo nepertraukiamumas ir teisėjų sudėties nekintamumas – CPK 16 str.;

12.Šalių procesinis lygiateisiškumas – CPK 17 str.

13.Teismo sprendimų privalomumas – CPK 18 str.

14.Sprendimo priėmimo slaptumas – CPK 19 str.

15.Valstybės garantuota teisinė pagalba – CPK 20 str.

16Teisėjų ir teismų nepriklausomumas ir nešališkumas – CPK 21 str.

CP teisės principų Klasifikacija Pagal:

įtvirtinimo formą: 1)konstituciniai – turi prioritetą prieš kt. principus 2) įtvirtinti kt. įstatymuose.

veikimo sferą: 1) bendrieji – bendri visai teisės sistemai (lygiateisiškumo) 2) tarpšakiniai – veikia keliose teisės šakose (dispozityvumo) 3) šakiniai – veikia vienoje teisės šakoje.taikymo sritį ir subjektus: 1) nustatantys šalių teisinę padėtį (lygiateisiškumo princ.), 2) teismo padėtį ir vaidmenį (nepriklausomumo), 3) įrodinėjimo dalykus (laisvo įrodymų vertinimo princ.), 4) bylos nagrinėjimo tvarką (žodinis princ.; viešumo princ.).

CP šaltiniai:Bendrieji teisės principai (protingumo, teisingumo, ekonomiškumo, sąžiningumo ir kt.);Tarptautinės teisės normos (tarpt. Teisė turi viršenybę prieš LR teisę);.Lietuvos teisės normos: 3.1.pagrindinės – K-cija, CP kodeksas; 3.2. papildomos – įstatymai (tik kai kurie, pvz.: bankroto, teismų) ir Vyr. nutarimai (dėl liudytojų atvykimo išlaidų apmokėjimo);4. Papročiai (nereikšmingi. jie svarbūs materialinei teisei);5. Precedentai (teismų pavyzdžiai (Aukšč.teismo nutartys); Jie palengvina praktiką. Jie turi: 1)horizontalų efektą –teismai turi vienodas bylas vienodai spręsti 2) vertikalų ef. – aukštesnio teismo sprendimas t.b. argumentas žem. teismų sprendimams.6. Teisės doktrina (mokslininkų darbai).

2. Civiliniai procesiniai santykiai

CP santykių ypatumai:

1) procesinių santykių dalyvis yra teismas;

2) specifiniai santykių atsiradimo, pasikeitimo, pasibaigimo pagrindai:

a) t.b. atitinkama proceso teisės norma, kuri numatytų teisinį santykį;

b) santykių subjektai t.t. procesinį veiksnumą;

c) juridiniai faktai yra t.tikri procesiniai veiksmai;

d) įvykiai proceso neįtakoja.

3) santykių nuoseklumas ir sistemingumas;

4) proceso santykiams būdingas l. platus ryšys su materialiniais teisiniai santykiais.

CP santykių subjektai:

1) teismas (teisėjai, teisėjų kolegija, arbitražas);

2) asmenys, kurie dalyvauja nagrinėjant bylas (šalys: ieškovas ir atsakovas; tretieji asmenys; asmenys, pareiškę ieškinį kt. asmenų teisėms apginti (vaikų teisių apsg. tarnyba), pareiškėjai);

3) asmenys, kurie atlieka pagalbinę proceso funkciją (vertėjai, ekspertai, liudytojai).

Procesinis veiksnumas ir teisnumas

Teisnumas ir veiksnumas yra susijęs su materialiąja teise. CP-se yra 3 gr. asmenų:1.neveiksnūs – procesine prasme teisnumą turi; jie g.b. proceso šalimi, tačiau byloje nedalyvauja, juos atstovauja atstovai; kai kuriais atvejais gali dalyvauti CP-se, pvz., 9-ių m. vaiko klausiama nuomonės dėl gyvenamosios vietos nustatymo;

2.turintys ribotą veiksnumą – kai kuriais atvejais bylas gali vesti savarankiškai (pvz., 15-tis gali paduoti ieškinį dėl darbo užmokesčio priteisimo);3.turintys visišką veiksnumą – tai suaugę ar emancipuoti asmenys.

8. Teismo sudėtis ir nušalinimai

Teismas yra privalomas procesinių santykių subjektas.

Įstatymas numato įv. galimybes teismo šališkumui apriboti.

Pirmos instancijos (apylinkės ar apygardos) teisme civilinės bylos nagrinėjamos vienasmeniškai. CPK 62 str.: kad sudėtingose bylose teismo pirmininkas gali sudaryti 3-jų teisėjų kolegiją.

Apeliacine tvarka bylas nagrinėja 3-jų teisėjų kolegija.

Kasacine tvarka visas bylas nagrinėja 3-7 teisėjų kolegija arba plenarinė sesija. 2/3 civ. bylų
tiesėjų?

Teisėjas visada veikia valstybės institucijos vardu. Įst. reikalauja, kad jis būtų nešališkas, kuriam užtikrinti įvestas nusišalinimo institutas. Teisėjas gali nusišalinti pats ar jį nušalinti byloje dalyvaujantys asmenys. Pagrindai nu(si)šalinimui yra tokie:

1) giminystės ar bendros tarnystės santykiai;

2) teisėjas negali nagrinėti bylos, jeigu jis buvo vieno iš asmenų atstovu;

3) tei-jas negali nagrinėti bylos, kurioje interesų turi sugyventinis, sutuoktinis, artimi giminaičiai;

4) niekada tos pačios bylos pakartotinai negali nagrinėti tas pats teisėjas.

Nušalinimas g.b. pareikštas paruošiamajame bylos nagrinėjimo etape. Jeigu nušalinimas reiškiamas vėliau, reiškia, kad asmuo vilkina bylos laiką.

Argumentuotas nušalinimas pareiškiamas raštu ar žodžiu, įrašant pareiškimą į posėdžio protokolą.

Nušalinimo klausimą sprendžia teismo pirmininkas, o jei nušalinimas pareiškiamas jam pačiam, tai sprendžia vyriausias pagal darbo stažą teisėjas.

Teismų priskirtinumas

K-ja garantuoja kiekv. asmeniui teisę kreiptis į teismą, kuriam priklauso spręsti visus ginčus, kurie kyla iš civilinės teisės. Tačiau g.b. išimčių: yra numatyti atvejai, kai klausimą būtina išspręsti ikiteismine tvarka ir tik po to kreiptis į teismą; šalys, sudarydamos sandorį , gali numatyti nagrinėti ginčą arbitraže – tada byla negali būti nagrinėjama teisme. Bet jei sujungiami 2 reikalavimai, iš kurių 1 nagrinėtinas teisme, tai visa byla nagrinėjama teisme.

7. Teismingumas.Teismingumas nustato:

1. Teismų kompetenciją tarp skirtingų teismų sistemų (administracinis ar bendrasis teismas);

2. Vėliau nustatoma teismų sistemos dalis (apylinkės ar apygardos);

3. Nustato konkretų teismą.

Teismingumas yra rūšinis ir teritorinis.

Rūšinis teismingumas nustato 1) teismų sistemą, 2) sistemos konkrečią grandį.

1) bendros kompetencijos teismams priskiriami visi ginčai iš privatinės teisės. Administraciniai ginčai nagrinėjami administraciniame teisme. Sudėtingiausia, kai ginčas turi civilinį ir administracinį pobūdį. Esant neaiškumams, bylų priklausomumo klausimus sprendžia Aukščiausiojo Teismo kolegija, į kurią įeina ir Vyriausiojo administrc. teismo teisėjai.

2) Grandies nustatymas – tai yra išsprendimas ar apylinkės, ar apygardos teismas nagrinės bylą. Visas bylas nagrinėja apylinkių teismai, išskyrus išimtis numatytas CPK 27 str. Bankroto bylos, ieškinius didesnius kai 100 tūkst. Lt. ir kt. nagrinėja apygardos teismai.? Vilniaus apygardos teismui suteikta speciali kompetencija, pvz., dėl įvaikinimo užsienio piliečiams, dėl ginčų patentų, ženklų įstat. CPK 28 str.). Apylinkės spr. apskundi apygardos t., o kasacine tvarka į Aukščiausiąjį t. Apygardos ( 1 instnc.) spr.. apskundi apeliaciniam, o kasacine tvarka į Aukšč. teismą.

Teritorinis teismingumas nustatomas pagal kelis kriterijus ir yra 5 jo porūšiai:

1) Bendrasis teismingumas nustato bendrą taisyklę, kad ieškinys t.b. reiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą.

2) Alternatyvusis teismingumas reiškia, kad bylą gali nagrinėti 2 ar dg. teismų, o pasirinkimo teisė priklauso ieškovui, pvz., dėl žalos atlyginimo, dėl išlaikymo, dėl tėvystės nustatymo (CPK 30 str.).

3) Išimtinis teismingumas nurodo bylos 1 nagrinėjimo vietą, kuri yra nesusijusi nei su ieškovu, nei su atsakovu, pvz., ieškiniai dėl nekilnojamojo turto padalinimo sprendžiami pagal turto buvimo vietą. Išimtinio teismingumo negalima pakeisti šalių susitarimu (CPK 31 str.).

4) Sutartinis teismingumas reiškia, kad šalys tarpusavyje susitarusios gali pakeisti teritorinio teismingumo vietą, jeigu nėra išimtinio teismingumo.

5) Kai yra susijusios kelios bylos ir keli asmenys gyvena skirtingose vietose, tada teismingumo vietą pasirenka ieškovas. Tačiau jei 1 reikalavimas yra rūšinio ar išimtinio teismingumo, tai nulemia pastarieji.

Bylos perdavimas kitam teismui. CPK suformuluota taisyklė, kad jeigu teismas iškėlė bylą, nepažeisdamas teismingumo, tai jis ir turi bylą išnagrinėti iki galo. CPK 34 str. nurodyti atvejai, kada teismas bylą gali perduoti kitam teismui:

1. Jeigu nušalinami keli teisėjai ir nėra kam bylos nagrinėti.

2. Jei byla iškelta pažeidus teismingumą.

3. Jei byla operatyviau ir ekonomiškiau būtų išnagrinėta kitame teisme.

4. Jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta nebuvo žinoma, prašo bylą perduoti nagrinėti kt. teismui pagal jo gyven. vietą.

Klausimai dėl bylos perdavimo sprendžiami nutartimis, o jos skundžiamos atskiraisiais skundais.

3. Šalių samprata ir procesinės teisės

Kai kyla ginčas (ieškinio teisenoje), materialaus santykio dalyviai tampa proceso šalimis (kreditorius – ieškovu, skolininkas – atsakovu). Ypatingoje teisenoje asmuo, besikreipiantis į teismą, vadinamas pareiškėju, o atsakovo nėra (nes nėra ginčo). Gali išaiškėti, kad tarp šalių nebuvo jokių materialinių santykių, tokiu atveju procesiniai santykiai taip pat nėra pagrįsti. Būna atvejų, kai į procesą įstoja ne materialinio santykio subjektas, o kt. asmuo, ginantis viešąjį interesą (prokuroro ieškinys dėl santuokos pripažinimo negaliojančia).

Taigi, šalys g.b. ir materialinių teisinių santykių subjektai, ir kt. asmenys, dalyvaujantys ginče. Šalys yra pagrindiniai byloje dalyvaujantys asmenys, ir jų visada yra tik dvi.
Šalių bruožai:

1.Turi materialinį arba procesinį interesą bylos baigtimi.

2.Procesas vedamas šalių vardu, todėl šalys personifikuoja bylą.

3.Šalys yra džn. ginčijamo materialinio teisn. santykio subjektai.

4.Šalys turi teisę daryti įtaką proceso eigai ir nuo jų priklauso procesas visose instancijose.

5.Šalys turi specifinių procesinių teisių ir pareigų, kurių neturi kt. proceso dalyviai (sumokėti žyminį mokestį, ieškovas pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką ir t.t.).

Tinkama ir netinkama šalis. Kai pateikiamas ieškinys teismui, daroma prielaida, kad ieškovas turi reikalavimo teisę (t.y. materialinę teisę), o atsakovas yra jo teisę pažeidęs. Prasidėjus procesui reikia atsakyti ar ieškovas turi tą teisę ir ar atsakovas ją pažeidė. Gali pasirodyti, kad šalys materialine prasme nėra šalimis. Paaiškėjus, kad šalis yra netinkama, ją galima pakeisti tinkama šalimi ir toliau tęsti pradėtą procesą. Galimi keli atvejai, kai keičiamos šalys:

1.Jei yra netinkamas ieškovas, teismas pasiūlo jam pasitraukti iš bylos ir praneša tinkamam ieškovui. Jei tinkamas ieškovas neįstoja, o netinkamas nepasitraukia, tai teismas bylą nagrinėja ir ieškinį atmeta. Jeigu netinkamas nepasitraukia, o tinkamas nori įstoti, tai tinkamas ieškovas tampa trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais ir jo naudai g.b. išspręsta byla.

2.Jeigu netinkamas atsakovas ir jis neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, teismas apie tai informuoja ieškovą ir pasiūlo pakeisti atsakovą. Jeigu ieškovas nesutinka keisti atsakovo, teismas nagrinėja bylą, ieškinį atmeta, o bylinėjimosi išlaidas padengia ieškovas.

Kai netinkama šalis keičiama tinkama, bylos nagrinėjimas t.b. atidėtas, nes naujai įstojusi šalis turi susipažinti su bylos medžiaga. Jeigu naujai įstojęs asmuo nepageidauja to, procesas tęsiamas toliau (CPK 45 str.).

Procesinis bendrininkavimas. Jo ištakos glūdi materialinėje teisėje (pvz.:kai yra solidarūs skolininkai). Kai ginčas kyla iš tokių santykių, turime sudaryti sąlygas visiems asmenims dalyvauti procese. Šis institutas ir vadinamas procesiniu bendrininkavimu. Tai tokia situacija, kai ieškinį pareiškia keli ieškovai arba ieškinys reiškiamas keliems atsakovams. Tokie asmenys vadinami bendraieškovai ir bendraatsakovai. Bendrininkavimo pagrindai numatyti CPK 43-44 str.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2677 žodžiai iš 8834 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.