Civilinio proceso
5 (100%) 1 vote

Civilinio proceso

1121314151617181

1. CPT – kaip savarankiška teisės šaka

Visas teisės šakas galima suskirstyti į materialiąsias ir procesines.

Materialioji teisė modeliuoja bendro pobūdžio situacijas ir nustato elgesio taisykles.

Procesinė teisė reglamentuoja prievartos mechanizmą. Ji reikalinga tam, kad būtų įgyvendinta materialioji teisė. Prc. teisė leidžia išspręsti klausimus be savigynos, nes pastaroji yra išskirtinis būdas. Savigyna netinkama dėl tokių priežasčių:

1) viešasis interesas reikalauja teisėtumo;

2) būtinas šalių lygiateisiškumas;

3) ginčo metu nėra akivaizdu, kas teisus;

4) būtina vadovautis teise.

LR egzistuoja 3 Prc. teisės: civilinė, baudžiamoji, administracinė. Tų kelių teisių reikalingumas dėl to, kad nagrinėja skirtingus dalykus.

CP teisės dalykas – a) reglamentuoti santykius, kuriuos reguliuoja tos šakos teisės normos;

b) reguliuoti CP; c) nustatyti CP dalyvių veiklą, nagrinėjant ir sprendžiant ginčus dėl privatinių teisinių santykių ir teismo sprendimų vykdymo.

CP teisės reguliavimo metodas: būdingi abu – imperatyvus (būdingas ATP) – įsakmus nustatymas; dipozityvus (būdingas CT) – pasirinkimo galimybė.

CPT sistema. Tai kodifikuota teisė. Kodifikacija – aukščiausias susisteminimo lygmuo.

Yra 2 kodekso dalys:bendroji (1-175 str.) – bendrosios nuostatos, tikslai, principai, proceso dalyviai, teismų kompetencija, kt.;specialioji – taisyklės taikomos t.tikroje proceso stadijoje arba teisenoje.

Procesinė veikla t.b. nuosekli: ji susideda iš etapų, vadinamų stadijomis, kurias vienija 1 tikslas, jų metu atliekami t.tikri veiksmai. Skiriamos tokios stadijos:

Civilinės bylos iškėlimas (paduodamas ieškininis pareiškimas, teismo spr. Ar kelti bylą priėmimas);

Pasirengimas bylos nagrinėjimui (pranešimas atsakovui, jis gali pateikti atsiliepimus ir kt.);

Teisminis nagrinėjimas (viešame posėdy–baigiamas džn. teismo spr. priėmimu; susideda iš n posėdžių);

Teismo spr. ir nutarčių nagrinėjimas apeliacine tvarka;

Sprendimų vykdymas (antstolių veikla ar laisvanoriškas vykdymas);

Įsiteisėjusių spr. ir nutarčių nagrinėjimas kasacine tvarka (tikrinamas tik spr. teisėtumas);

Proceso atnaujinimas.

Teisena – tai speciali bylų nagrinėjimo tvarka. Skirstoma:

1) ginčo (ieškinio) teisena – kai yra dvi šalys, ieškovas ir atsakovas, nagrinėjama teisme. Nepriklausomai, iš kokių santykių kyla. Yra ypatumų sprendžiant atskiras bylas (darbo, šeimos).

2) ypatingoji teisena- yra 1 asmuo, kuris susidūrė su problemom įgyvendindamas savo teisę, kurios niekas neginčija. Tai vienašalė ne ginčo teisena. Pvz. 1) nori atkurti nuosavybę ir neturi įrodymų – tą faktą galima nustatyti (juridinio fakto nustatymas). 2) dėl alimentų išieškojimo 3) asmens pripažinimas neveiksniu ir tt.

supaprastintas bylų nagrinėjimas: 256¹str.-256¹ºstr. Dėl atskirų bylų nagrinėjimo ypatumų.

Tai ieškinio ir ypatingoji (supaprastinta) teisena.

CP tikslai: ginti asmenis, kurių interesai pažeisti; atkurti teisinę tvarką tarp ginčo šalių; aiškinti/vystyti teisę.

CP santykis su kt.teisės šakom:

1. su Konstitucine teise ir K-ja. Joje numatyta teisė kreiptis į teismą, aptariami bendrieji principai. Be to, jei yra spragų įstatymuose, civ. bylą galima išspręsti pasiremiant K-ja.

2. su Baudžiamojo proceso teise. Yra dalis bendrų principų; bendras įrodinėjimo institutas; yra nuostata, kad įsigaliojęs nuosprendis yra privalomas civilinėje byloje. BPT susijusi su APT.

Civ.proceso teisė – tai sistema teisės normų, reguliuojančių teismo, byloje dalyvaujančių asmenų ir kt. proceso dalyvių veiklą, teismui nagrinėjant ieškinius ir vykdant teismo sprendimus.

CP teisės normas džn. sudaro 2 strukt. elementai: hipotezė ir dispozicija, bet g.b. ir sankcija.

Jos atgal negalioja (yra taikomos tos,kurios galioja bylos nagrinėjimo metu). Skirstomos:

Pagal normose įtvirtintų elgesio taisyklių privalomumo laipsnį 1)imperatyvios ir 2)dispozityvios;

Pgal taikymo sritį 1)bendrosios (taikomas visoms teisenoms ar proceso stadijoms); 2)specialiosios (taikomas tik kuriai nors 1 teisenai ar proceso stadijai), 3)išimtinės (nurodo bendros ar specialios taisyklės išimtį);

Pagal turinį 1)reguliuojamosios nustato subjektų teises/ pareigas 2)definicinės- pateikia sąvokų apibrėžimus;

Pagal normoje įtvirtintos elgesio taisyklės išraiškos formas 1) įgaliojamosios- suteikia tam tikras procesines teises, galimybę atlikti atitinkamus procesinius veiksmus 2) įpareigojamosios-nustato pareigą atlikti tam tikrus procesinius veiksmus ir 3) draudžiamosios- formuluoja t.t. draudimą;

CP teisės normos galioja visiems asmenims ir visoje LR teritorijoje, nusileidžia tarptaut. teisei.

CP teisės principai – tai pagrindinės nuostatos ir idėjos. Jų reikšmė:

l. svarbūs įst. leidybai ir tik suvokiant principus galima tobulinti įstatymus;

2 atlieka teisės aiškinimo funkciją, kadangi reikia aiškinti atsižvelgiant į pamatines nuostatas;

3.jų pagalba užpildomos teisės spragos;

4.atlieka kolizijų šalinimo funkciją. (Kolizija – tai 2 teisės normų susilietimas interpretuojant skirtingai tą patį dalyką). Tada taikoma ta norma, kuri atitinka bendruosius principus;

5.. svarbūs teisinei argumentacijai.

CP teisės principai yra tokie:

1. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – CPK 5 str. (reikalingas advokatas,
būtinybė sumokėti žyminį mokestį);

2. Teisingumą vykdo tiktai teismas – CPK 6 str. (Šis prc. turi formaliąją pusę, t.y. išreiškia valdžių padalijimo principą ir suteikia teismui teisę spręsti ginčus dėl teisės. Materialioji šio prc. Pusė yra ta, kad išanalizavę teismų praktiką galime žinoti, kaip teisingai taikyti materialiąją teisę);

3.Proceso koncentracija ir ekonomiškumas – CPK 7 str.;

4.Kooperacijos prc. – CPK 8 str. (teismas g.b. aktyvus vaikų t. klausimu, darbuotojo dėl atleidimo iš darbo ir kt.);

5.Teismo posėdžio viešumas, bylos medžiagos viešumas – CPK 9-10 str.;

6.Proceso kalbos prc. – CPK 11 str. (kalba lietuvių, vertėją samdo valstybė);

7.Rungimosi prc. – CPK 12 str. – kas ką teigia, tas tą ir turi įrodyti. Procese dalyvauja 2 šalys, kurios turi lygias galimybes įrodinėti. Įrodinėjimo dalyką suformuoja šalys, o ne teismas. Teismas negali iškelti bylos savo iniciatyva; negali priteisti to, ko šalis neprašė. Priimdamas spr. gali remtis tik faktais, kurie buvo pateikti teismui;

8.Dispozityvumo prc. – CPK 13str. Dipozityviškumas reiškia šalių laisvę. Jis pasireiškia:

a) byla g.b. iškeliama tik suinteresuoto asmens iniciatyva;

b) bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys ir ieškovas nurodo, ko jis nori;

c) šalys gali įtakoti proceso eigą;

d) šalys turi teisę apskųsti teismo spr. Ir gali šia teise nesinaudoti;

e) šalys gali pripažinti faktus ir tada jų nereikia įrodinėti;

f) vykdymo procesas prasideda tik išieškotojo iniciatyva;

9.Betarpiškumo prc. – CPK 14 str. – vivi faktai t.b. ištirti;

10.Žodiškumo – CPK 15 str.;

11.Bylos nagrinėjimo nepertraukiamumas ir teisėjų sudėties nekintamumas – CPK 16 str.;

12.Šalių procesinis lygiateisiškumas – CPK 17 str.

13.Teismo sprendimų privalomumas – CPK 18 str.

14.Sprendimo priėmimo slaptumas – CPK 19 str.

15.Valstybės garantuota teisinė pagalba – CPK 20 str.

16Teisėjų ir teismų nepriklausomumas ir nešališkumas – CPK 21 str.

CP teisės principų Klasifikacija Pagal:

įtvirtinimo formą: 1)konstituciniai – turi prioritetą prieš kt. principus 2) įtvirtinti kt. įstatymuose.

veikimo sferą: 1) bendrieji – bendri visai teisės sistemai (lygiateisiškumo) 2) tarpšakiniai – veikia keliose teisės šakose (dispozityvumo) 3) šakiniai – veikia vienoje teisės šakoje.taikymo sritį ir subjektus: 1) nustatantys šalių teisinę padėtį (lygiateisiškumo princ.), 2) teismo padėtį ir vaidmenį (nepriklausomumo), 3) įrodinėjimo dalykus (laisvo įrodymų vertinimo princ.), 4) bylos nagrinėjimo tvarką (žodinis princ.; viešumo princ.).

CP šaltiniai:Bendrieji teisės principai (protingumo, teisingumo, ekonomiškumo, sąžiningumo ir kt.);Tarptautinės teisės normos (tarpt. Teisė turi viršenybę prieš LR teisę);.Lietuvos teisės normos: 3.1.pagrindinės – K-cija, CP kodeksas; 3.2. papildomos – įstatymai (tik kai kurie, pvz.: bankroto, teismų) ir Vyr. nutarimai (dėl liudytojų atvykimo išlaidų apmokėjimo);4. Papročiai (nereikšmingi. jie svarbūs materialinei teisei);5. Precedentai (teismų pavyzdžiai (Aukšč.teismo nutartys); Jie palengvina praktiką. Jie turi: 1)horizontalų efektą –teismai turi vienodas bylas vienodai spręsti 2) vertikalų ef. – aukštesnio teismo sprendimas t.b. argumentas žem. teismų sprendimams.6. Teisės doktrina (mokslininkų darbai).

2. Civiliniai procesiniai santykiai

CP santykių ypatumai:

1) procesinių santykių dalyvis yra teismas;

2) specifiniai santykių atsiradimo, pasikeitimo, pasibaigimo pagrindai:

a) t.b. atitinkama proceso teisės norma, kuri numatytų teisinį santykį;

b) santykių subjektai t.t. procesinį veiksnumą;

c) juridiniai faktai yra t.tikri procesiniai veiksmai;

d) įvykiai proceso neįtakoja.

3) santykių nuoseklumas ir sistemingumas;

4) proceso santykiams būdingas l. platus ryšys su materialiniais teisiniai santykiais.

CP santykių subjektai:

1) teismas (teisėjai, teisėjų kolegija, arbitražas);

2) asmenys, kurie dalyvauja nagrinėjant bylas (šalys: ieškovas ir atsakovas; tretieji asmenys; asmenys, pareiškę ieškinį kt. asmenų teisėms apginti (vaikų teisių apsg. tarnyba), pareiškėjai);

3) asmenys, kurie atlieka pagalbinę proceso funkciją (vertėjai, ekspertai, liudytojai).

Procesinis veiksnumas ir teisnumas

Teisnumas ir veiksnumas yra susijęs su materialiąja teise. CP-se yra 3 gr. asmenų:1.neveiksnūs – procesine prasme teisnumą turi; jie g.b. proceso šalimi, tačiau byloje nedalyvauja, juos atstovauja atstovai; kai kuriais atvejais gali dalyvauti CP-se, pvz., 9-ių m. vaiko klausiama nuomonės dėl gyvenamosios vietos nustatymo;

2.turintys ribotą veiksnumą – kai kuriais atvejais bylas gali vesti savarankiškai (pvz., 15-tis gali paduoti ieškinį dėl darbo užmokesčio priteisimo);3.turintys visišką veiksnumą – tai suaugę ar emancipuoti asmenys.

8. Teismo sudėtis ir nušalinimai

Teismas yra privalomas procesinių santykių subjektas.

Įstatymas numato įv. galimybes teismo šališkumui apriboti.

Pirmos instancijos (apylinkės ar apygardos) teisme civilinės bylos nagrinėjamos vienasmeniškai. CPK 62 str.: kad sudėtingose bylose teismo pirmininkas gali sudaryti 3-jų teisėjų kolegiją.

Apeliacine tvarka bylas nagrinėja 3-jų teisėjų kolegija.

Kasacine tvarka visas bylas nagrinėja 3-7 teisėjų kolegija arba plenarinė sesija. 2/3 civ. bylų
tiesėjų?

Teisėjas visada veikia valstybės institucijos vardu. Įst. reikalauja, kad jis būtų nešališkas, kuriam užtikrinti įvestas nusišalinimo institutas. Teisėjas gali nusišalinti pats ar jį nušalinti byloje dalyvaujantys asmenys. Pagrindai nu(si)šalinimui yra tokie:

1) giminystės ar bendros tarnystės santykiai;

2) teisėjas negali nagrinėti bylos, jeigu jis buvo vieno iš asmenų atstovu;

3) tei-jas negali nagrinėti bylos, kurioje interesų turi sugyventinis, sutuoktinis, artimi giminaičiai;

4) niekada tos pačios bylos pakartotinai negali nagrinėti tas pats teisėjas.

Nušalinimas g.b. pareikštas paruošiamajame bylos nagrinėjimo etape. Jeigu nušalinimas reiškiamas vėliau, reiškia, kad asmuo vilkina bylos laiką.

Argumentuotas nušalinimas pareiškiamas raštu ar žodžiu, įrašant pareiškimą į posėdžio protokolą.

Nušalinimo klausimą sprendžia teismo pirmininkas, o jei nušalinimas pareiškiamas jam pačiam, tai sprendžia vyriausias pagal darbo stažą teisėjas.

Teismų priskirtinumas

K-ja garantuoja kiekv. asmeniui teisę kreiptis į teismą, kuriam priklauso spręsti visus ginčus, kurie kyla iš civilinės teisės. Tačiau g.b. išimčių: yra numatyti atvejai, kai klausimą būtina išspręsti ikiteismine tvarka ir tik po to kreiptis į teismą; šalys, sudarydamos sandorį , gali numatyti nagrinėti ginčą arbitraže – tada byla negali būti nagrinėjama teisme. Bet jei sujungiami 2 reikalavimai, iš kurių 1 nagrinėtinas teisme, tai visa byla nagrinėjama teisme.

7. Teismingumas.Teismingumas nustato:

1. Teismų kompetenciją tarp skirtingų teismų sistemų (administracinis ar bendrasis teismas);

2. Vėliau nustatoma teismų sistemos dalis (apylinkės ar apygardos);

3. Nustato konkretų teismą.

Teismingumas yra rūšinis ir teritorinis.

Rūšinis teismingumas nustato 1) teismų sistemą, 2) sistemos konkrečią grandį.

1) bendros kompetencijos teismams priskiriami visi ginčai iš privatinės teisės. Administraciniai ginčai nagrinėjami administraciniame teisme. Sudėtingiausia, kai ginčas turi civilinį ir administracinį pobūdį. Esant neaiškumams, bylų priklausomumo klausimus sprendžia Aukščiausiojo Teismo kolegija, į kurią įeina ir Vyriausiojo administrc. teismo teisėjai.

2) Grandies nustatymas – tai yra išsprendimas ar apylinkės, ar apygardos teismas nagrinės bylą. Visas bylas nagrinėja apylinkių teismai, išskyrus išimtis numatytas CPK 27 str. Bankroto bylos, ieškinius didesnius kai 100 tūkst. Lt. ir kt. nagrinėja apygardos teismai.? Vilniaus apygardos teismui suteikta speciali kompetencija, pvz., dėl įvaikinimo užsienio piliečiams, dėl ginčų patentų, ženklų įstat. CPK 28 str.). Apylinkės spr. apskundi apygardos t., o kasacine tvarka į Aukščiausiąjį t. Apygardos ( 1 instnc.) spr.. apskundi apeliaciniam, o kasacine tvarka į Aukšč. teismą.

Teritorinis teismingumas nustatomas pagal kelis kriterijus ir yra 5 jo porūšiai:

1) Bendrasis teismingumas nustato bendrą taisyklę, kad ieškinys t.b. reiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą.

2) Alternatyvusis teismingumas reiškia, kad bylą gali nagrinėti 2 ar dg. teismų, o pasirinkimo teisė priklauso ieškovui, pvz., dėl žalos atlyginimo, dėl išlaikymo, dėl tėvystės nustatymo (CPK 30 str.).

3) Išimtinis teismingumas nurodo bylos 1 nagrinėjimo vietą, kuri yra nesusijusi nei su ieškovu, nei su atsakovu, pvz., ieškiniai dėl nekilnojamojo turto padalinimo sprendžiami pagal turto buvimo vietą. Išimtinio teismingumo negalima pakeisti šalių susitarimu (CPK 31 str.).

4) Sutartinis teismingumas reiškia, kad šalys tarpusavyje susitarusios gali pakeisti teritorinio teismingumo vietą, jeigu nėra išimtinio teismingumo.

5) Kai yra susijusios kelios bylos ir keli asmenys gyvena skirtingose vietose, tada teismingumo vietą pasirenka ieškovas. Tačiau jei 1 reikalavimas yra rūšinio ar išimtinio teismingumo, tai nulemia pastarieji.

Bylos perdavimas kitam teismui. CPK suformuluota taisyklė, kad jeigu teismas iškėlė bylą, nepažeisdamas teismingumo, tai jis ir turi bylą išnagrinėti iki galo. CPK 34 str. nurodyti atvejai, kada teismas bylą gali perduoti kitam teismui:

1. Jeigu nušalinami keli teisėjai ir nėra kam bylos nagrinėti.

2. Jei byla iškelta pažeidus teismingumą.

3. Jei byla operatyviau ir ekonomiškiau būtų išnagrinėta kitame teisme.

4. Jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta nebuvo žinoma, prašo bylą perduoti nagrinėti kt. teismui pagal jo gyven. vietą.

Klausimai dėl bylos perdavimo sprendžiami nutartimis, o jos skundžiamos atskiraisiais skundais.

3. Šalių samprata ir procesinės teisės

Kai kyla ginčas (ieškinio teisenoje), materialaus santykio dalyviai tampa proceso šalimis (kreditorius – ieškovu, skolininkas – atsakovu). Ypatingoje teisenoje asmuo, besikreipiantis į teismą, vadinamas pareiškėju, o atsakovo nėra (nes nėra ginčo). Gali išaiškėti, kad tarp šalių nebuvo jokių materialinių santykių, tokiu atveju procesiniai santykiai taip pat nėra pagrįsti. Būna atvejų, kai į procesą įstoja ne materialinio santykio subjektas, o kt. asmuo, ginantis viešąjį interesą (prokuroro ieškinys dėl santuokos pripažinimo negaliojančia).

Taigi, šalys g.b. ir materialinių teisinių santykių subjektai, ir kt. asmenys, dalyvaujantys ginče. Šalys yra pagrindiniai byloje dalyvaujantys asmenys, ir jų visada yra tik dvi.
Šalių bruožai:

1.Turi materialinį arba procesinį interesą bylos baigtimi.

2.Procesas vedamas šalių vardu, todėl šalys personifikuoja bylą.

3.Šalys yra džn. ginčijamo materialinio teisn. santykio subjektai.

4.Šalys turi teisę daryti įtaką proceso eigai ir nuo jų priklauso procesas visose instancijose.

5.Šalys turi specifinių procesinių teisių ir pareigų, kurių neturi kt. proceso dalyviai (sumokėti žyminį mokestį, ieškovas pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką ir t.t.).

Tinkama ir netinkama šalis. Kai pateikiamas ieškinys teismui, daroma prielaida, kad ieškovas turi reikalavimo teisę (t.y. materialinę teisę), o atsakovas yra jo teisę pažeidęs. Prasidėjus procesui reikia atsakyti ar ieškovas turi tą teisę ir ar atsakovas ją pažeidė. Gali pasirodyti, kad šalys materialine prasme nėra šalimis. Paaiškėjus, kad šalis yra netinkama, ją galima pakeisti tinkama šalimi ir toliau tęsti pradėtą procesą. Galimi keli atvejai, kai keičiamos šalys:

1.Jei yra netinkamas ieškovas, teismas pasiūlo jam pasitraukti iš bylos ir praneša tinkamam ieškovui. Jei tinkamas ieškovas neįstoja, o netinkamas nepasitraukia, tai teismas bylą nagrinėja ir ieškinį atmeta. Jeigu netinkamas nepasitraukia, o tinkamas nori įstoti, tai tinkamas ieškovas tampa trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais ir jo naudai g.b. išspręsta byla.

2.Jeigu netinkamas atsakovas ir jis neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, teismas apie tai informuoja ieškovą ir pasiūlo pakeisti atsakovą. Jeigu ieškovas nesutinka keisti atsakovo, teismas nagrinėja bylą, ieškinį atmeta, o bylinėjimosi išlaidas padengia ieškovas.

Kai netinkama šalis keičiama tinkama, bylos nagrinėjimas t.b. atidėtas, nes naujai įstojusi šalis turi susipažinti su bylos medžiaga. Jeigu naujai įstojęs asmuo nepageidauja to, procesas tęsiamas toliau (CPK 45 str.).

Procesinis bendrininkavimas. Jo ištakos glūdi materialinėje teisėje (pvz.:kai yra solidarūs skolininkai). Kai ginčas kyla iš tokių santykių, turime sudaryti sąlygas visiems asmenims dalyvauti procese. Šis institutas ir vadinamas procesiniu bendrininkavimu. Tai tokia situacija, kai ieškinį pareiškia keli ieškovai arba ieškinys reiškiamas keliems atsakovams. Tokie asmenys vadinami bendraieškovai ir bendraatsakovai. Bendrininkavimo pagrindai numatyti CPK 43-44 str.

Pagal tai, kieno pusėje yra bendrininkavimas, jis g.b. skirstomas į:

1) alternatyvųjį, kai yra keli bendraieškovai;

2) pasyvųjį, kai yra keli atsakovai;

3) mišrųjį, kai yra keli ieškovai ir keli atsakovai.

Pagal materialųjį santykių pobūdį, bendrininkavimas skirstomas į:

1privalomas, kai kelis asmenis sieja teisė ar pareiga, kuri negali būti daloma. Tuomet teismas turi taikyti specialias taisykles:

a) būtina pranešti visiems asmenims apie bylą;

b) dėl visų bendrasav-inkų priimamas 1 spr. Jei kuris asmuo spr-e praleidžiamas, tai spr. naikinamas;

c) jei kuris asmuo spr. skundžia, laikoma, kad skundžia visi.

2.neprivalomas, kai galima reikšti bendrą arba atskirą reikalavimą. Bendrininkai turi bendrą interesą, tačiau ribotą reikalavimo galimybę. Šiuo atveju privalomo bendrininkavimo taisyklės negalioja.

Esant proc. bendrininkavimui bendrininkai gali pavesti 1 asmeniui vesti bylą. Tai galima įforminti žodžiu, teismo posėdžio metu. Kiekvieno asmens atžvilgiu teismas turi aiškiai pasisakyti (pvz.: nurodyti konkrečias sumas kiekv. asmeniui).

Procesinis teisių perėmimas. Šis institutas t.p. atsirado iš materialinės teisės, kai 1 asm. teisiniame santykyje keičia kitas. Teisių perėmimą turime tais atvejais, kai 1 asm. pasitraukia iš proceso, o jo teises perima kitas. G.b. tokie teisių perėmimo atvejai (CPK 48 str.): 1) fizinio asm. mirtis;

2) reikalavimo perleidimas; 3) skolos perkėlimas; 4) juridinio asm. reorganizavimas.

Jei tokie atvejai įvyksta prasidėjus procesui, keičiasi asm. procese. Teismas gali sustabdyti bylą, kol paaiškės, kas perėmė teises. Jei teismas mano, kad proc. teisių perėmimas yra neįmanomas, tai bylą nutraukia. Jeigu materialusis perėmimas yra aiškus – 1 asm. gali perimti kt. asm. teises, tai procesas vyksta toliau. Teisės perėmimą reikia skirti nuo netinkamos šalies pakeitimo tinkama.

Šalys procesuose: sutartyje: kreditorius – skolininkas; byloje: ieškovas – atsakovas; vykdyme: išieškotojas – skolininkas.

5. Tretieji asmenys

Materialiajai teisei būdinga, kad teisinis santykis atsiranda ne tarp dviejų, o tarp daugiau asmenų. Kilus ginčui, g.b. įtakojamos ir kt. asm. teisės. Kad jie nenukentėtų, įvestas trečiųjų asmenų institutas ir sudaroma galimybė dalyvauti procese.Tretieji asmenys turi tiesioginį interesą, kuris gali nesutapti su ieškovo ar atsakovo interesu. G.b. tretieji asm. su savarankiškais reikalavimais ir asmenys, kurie sav. reikalavimų nepareiškia. Į procesą tret. asm. gali įstoti iki baigiamųjų kalbų pradžios, tačiau apeliacijoje bei kasacijoje įstoti negali. Jeigu jie neturi savarankiško reikalavimo, tai negali užimti ir savarankiškos pozicijos. Tada įstoja vieno ar kt. asmens pusėje. Jeigu asm. neįstojo į procesą, ar teismas neleido jam to padaryti, tai priimtą nutartį jis turi teisę skųsti arba pradėti savarankiškai bylą.

6. AtstovavimasCiv. procesą asmenys gali vesti patys arba per atstovus. Yra 2 atstovavimo rūšys:

1) įstatyminis (tėvai
vaikus, globėjai – neveiksniems asmenims);

2) sutartinis, kai pavedama pagal susitarimą. Atstovauti fizinius asmenis gali:

a) advokatai, advok. padėjėjai, turintys rašytinį praktikos vadovo leidimą;

b) vienas iš bendrininkų;

c) asm., turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jei jie atstovauja artimiems giminaičiams, sutuoktiniui (sugyventiniui);

d) profesinės sąjungos, jei jos atstovauja savo nariams darbo teisinių santykių bylose.

Juridinių asm. bylas teisme veda jų organai ar dalyviai, veikiantys pagal įst. ar steigimo dokumentus jiems suteiktas teises ir pareigas. Jur. asm. atstovais teisme g.b.:1.įmonės darbuotojai, 2) advokatai.

Visuom. organizacijų atstovais g.b. tokie asm., kuriems visuom. org-ja suteikia tokias teises.

Atstovas turi pateikti teismui dokumentus dėl atstovavimo. Tai g.b. dokumentai, patvirtinantys įstatyminio atstovavimo pagrindą (pvz.: spr. suteikti asm. globą, paskirti turto administratoriumi).Jeigu yra sutartinis atstovav. ir atstovauja advokatas, t.b. pateikta sutartis, o jei ne advokatas – įgaliojimas. Šiuose dokumentuose nurodomi įgalinimai, taisės; įgal-mą turi patvirtinti notaras.

Atstovo įgaliojimo apimtis priklauso nuo atstovavimo rūšies. Įstatyminis atst. Turi visas teise ir pareigas, numatytas įst., o įgalioto asm. teisės priklauso nuo susitarimo.

Atstovo teisinė padėtis g.b. analizuojama 3 aspektais:

1.advokato ir atstovaujamo asm. santykiai – advokatas privalo teisingai konsultuoti asm., ginti jo interesus ir yra saistomas atstovaujamojo pozicijos

2.santykis tarp advokato ir teismo – t.b. bendrininkavimas, nevilkinti proceso.

3.Santykiai su kt. šalimi – du skirtingų šalių advokat. turi su kolega sutarti.

Visus šiuos santykius reikia remti konfidencialumo, lojalumo, teisingumo ir kt. principais.

4. Prokuroras ir valstybinės institucijos civ. procese

Dispozityvumo principas reiškia, kad civilinę bylą gali iškelti tik pats asmuo. Tašiau šis princ. nėra absoliutus. Yra atvejų, kai bylą gali pradėti prokuroras. Tai reikalinga dėl tokių priežasčių:

1) silpnesnis asm. gali neapsiginti ar nesuvokti, kad reikia gintis (neveiksnus asm. negali kreiptis);

2) būtinumas apginti viešąjį interesą. Ar yra vieš. interesas galima išsiaiškinti tik nagrinėjant bylą.

Prokuroras, pareiškęs ieškinį, tampa šalimi procesine prasme ir turi tik procesinį interesą. Materialiąja santykio šalimi jis netampa. Jis turi visas procesines teises ir pareigas, tačiau neprivalo mokėti žyminio mokesčio. Prokuroras byloje gali dalyvauti itk vienintele forma – iškelti bylą.

Valstybinės institucijos procese t.p. gali ginti viešąjį interesą arba dalyvauti byloje duodamos išvadą (vaikų teisių tarnyba kelia ieškinį dėl tėvų teisių apribojimo arba duoda išvadą dėl tokio apribojimo). Valst. ir saviv-ių veiklą šioje srityje numato CK, Vartotojų teisių gynimo, Produktų saugos, Intelektinės nuosavybės įst. ir kt. įst., kurie numato, kokios institucijos ir kada gali reikšti ieškinius. Institucijos gali dalyvauti duodamos išvadą, kurios teismui nėra privalomos ir vertinamos panašiai kaip įrodymas.

10. Procesiniai terminaiProc. terminas yra įst. ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį asm. privalo atlikti tam tikrus veiksmus. CK yra nustatyti tam tikri bylos etapų trukmės terminai: pasirengimo nagrinėti bylą ir kt. Pvz. teismas gali nustatyti terminą atsiliepimui parašyti nuo 14 iki 30 k.d. Įst. numato konkrečius terminus atskirl bylų kategorijoms, pvz.: darbo bylos t.b. išnagrinėtos per 30 k.d. nuo ieškinio priėmimo dienos; leidimų klausimu – per 5 k.d.. Procesiniai terminai nustatomi: 1) tikslai kalendorine diena, 2) nustatant tam tikrą laiko tarpą, 3) nurodant įvykį, kuris būtinai įvyks.

Terminai skaičiuojami CPK 74 str. numatyta tvarka kaip ir CK.Terminai g.b. sustabdomi, kai sustabdomas bylos nagrinėjimas, o po atnaujinimo eina toliau. Terminai atnaujinami, kai asm. kreipiasi į teismą ir yra praleidęs terminą dėl svarbių priežasčių.Laikomasi nuostatos, kad liga svarbia priežastimi nelaikoma. Ar priežastys svarbios – sprendžia teismas. Įst. numato, kad asmenims, nevykdantiems savo pareigos, g.b. taikomos nuobaudos ir nuo pareigos jie nėra dėl to atleidžiami.

9. Bylinėjimosi išlaidos

B.išlaidos – tai pinigų sumos, kurias šalys turi sumokėti už tam tikrus veiksmus ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Jos numatytos dėl tokių priežasčių:

1) dėl teismų išlaikymo; 2) dėl prevencijos; 3) skatinama ginčus spręsti taikiai ir vykdyti įsipareigojimus.

Byl. išlaidos yra tokių rūšių:

1.žyminis mokestis – tai pinigų suma, kurią privalo sumokėti asmuo už tam tikrus veiksmus. Mokesti mokamas valstybei, avansu už ieškinio padavimą, apeliacinių ir kasacinių skundų padavimą ir prašymus dėl proceso atnaujinimo. Mokesčio dydžiai numatyti CPK 80 str. Mokesti nustatomas arba tvirta suma, arba procentas nuo turtinio ginčo dydžio.

Numatyti atvejai (CPK 83 str.) kada galima atleisti nuo žym. mokesčio – tai bylos dėl išlaikymo priteisimo, dėl darbo ginčų ir kt.

Įst. numato, kad atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, žym. mokesčio sumokėjimas g.b. atidedamas. Numatyti atvejai (CPK 86-87 str.) kada žym. mokestį reikia primokėti arba jis yra grąžinamas. Dėl grąžinimo reikia rašyti prašymą raštu.

2) išlaidos, susijusios
nagrinėjimu, t.y.:

a) sumos, sumokėtos liudytojams, ekspertams, vertėjams;

b) atsakovo paieškos išlaidos;

c) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu;

d) išlaidos, susijusios su teismo spr. Vykdymu;

e) išlaidos advokatams; ir kt. išlaidos.

Išnagrinėjus bylą, bylinėjimosi išlaidos yra paskirstomos. Jeigu šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų, tai jos tenka valstybei. Jei ieškinys tenkinamas iš dalies, taikomas proporcingumo principas. Jeigu ieškovas nuo ieškinio atsisako, tai jo išlaidų niekas neatlygina. Jeigu šalys sudaro taikos sutartį, grąžinama 75 % žym. mokesčio.

Užstatas – tai pinigų suma, kurią teismas reikalauja įnešti į teismo depozitinę sąskaitą prieš pradedant atlikti t.tikrus veiksmus (pvz., prieš atliekant brangią ekspertizę, už apsaugą ir kt.). Užstatas reikalaujamas iš užsieniečių, neturinčių nuolatinės gyvenamosios vietos LR.

11. Procesiniai dokumentai

Nors procese galioja žodiškumo principas, tačiau l. svarbūs ir procesiniai dokumentai. Jais išreiškiama šalių valia ir fiksuojami procesiniai veiksmai.Procesiniai dokumentai skirstomi į rūšis:

1. Šalių dok. – paruošiamieji – dok., kurie surašomi pradedant bylą ir rengiantis jai (prašymai, atsiliepimai). Jų reikšmė – kad išreiškiama šalių valia, apsikeičiama informacija. Šalys gali rašyti proc. dok-us prašydami, kad teismas atliktų t.tikrus veiksmus (paduoti apeliacinį skundą), ar gali informuoti t.tikrais klausimais (pranešti ~ pasikeitusią gyv. vietą). Viskas, kas vyksta teisme t.b. užfiksuota dok-tais. Proc. dok. yra formalizuoti, jiems keliami turinio/formos reikalavimai. (CPK 111)Kiekv. dok-te turi būti:1.teismo pavadinimas; 2) dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis ir pilni duomenys;3.procesinio dok-to pobūdis ir dalykas;4.aplinkybės, patvirtinančios proc. dok. dalyką; 5) reikalavimas;6) priedai (santuokos liudijimas (kopija, vaikų gim liud…);7) Asmens parašas ir data.Proces. dok-tai pateikaimi lietuvių kalba, kt. dok. daromas oficialus vertimas. Dok. t.b. tiek, kiek byloje yra dalyvaujančiųjų asmenų + 1 teismui.

Dažniausi dok. trūkumai:1) neatitinka turinys; 2) prie dok. nepridėti priedai ar neatitinka dok. skaičius; 3) nepateiktas apmokėjimo įrodymas ar neapmokėta reikiamo dydžio mokesčiu.

Esant trūkumams, teismas priima nutartį, kurioje nurodo, kas neteisingai padaryta ir nustato terminą (kuris negali būti trumpesnis nei 7 d.) trūkumams pašalinti. Nutartis dėl trūkumų pašalinimo aukštesniam teismui neskundžiama. Asmuo gali prašyti prailginti terminą trūkumams ištaisyti.

Jeigu trūkumai laiku ištaisomi, tai laikoma, kad dok. pateiktas 1-ąją padavimo dieną.

Jeigu trūkumai neištaisomi, laikoma, kad ieškinys visai nebuvo paduotas ir visi dok. grąžinami nutartimi. Ši nutartis g.b. skundžiama aukštesniam teismui.

2. Teismo – šaukimai ir pranešimai. Tai teismo dok., kurių paskirtis informuoti ~bylą ir grąžinti teismui informaciją, kad asmuo šaukimą gavo. Pirmojo bylos nagrinėjimo metu paprastai siunčiami šaukimai, o vėliau pranešimai. Šaukimo būdai įvairūs. Šaukim. svarbu tinkamai įteikti: galima asmeniškai – asmuo ~ įteikimą pasirašo, o atsisakymas pasirašyti laikomas tinkamu įteikimu. Pasirašyti gali ir kt. šeimos nariai – tokiu atveju jie priima atsakomybę už informacijos perdavimą.Įteikimo tvarka reglamentuota CPK117-132 str.Tinkamas pranešimas atsakovui ~ bylos nagrinėjimą yra l. svarbus, nes nepranešimo atveju besąlygiškai naikinamas teismo spr.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4452 žodžiai iš 8834 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.