Civilinis procesas
5 (100%) 1 vote

Civilinis procesas

1121

ĮVADAS

Bylinėtis – turėti teisme bylą .Vadinasi, bylinėjimasis – civilizuotas ginčo sprendimas .Bylinėjamasi paprastai turtiniais sumetimais, siekiant tam tikro pelno, kartais dėl užgautų ambicijų ar net tam tikro pomėgio.Antai iš senų senovės yra žinomas žodis “ bylininkas “ – tai yra tas,kas dažnai bylinėjasi, mėgsta bylinėtis.

Naujausių laikų istorija Lietuvoje “bylininkų” skaičių gerokai padidino: teismai skęsta bylose dėl žemės rėžio, kiemo dalies, netgi dėl laiptinės ar teisės pasisemti vandens iš šulinio.

Bylinėjimasis kainuoja daug { ne tik pinigų – laiko, sveikatos ir t.t.},todėl nuo senų laikų žmonės bylinėjimosi kiek įmanoma vengdavo. Tačiau, iš kitos pusės, bylinėjimasis kai kam yra netgi savotiškas verslas – siekiama naudos{bylinėjamasi} dėl tyčinėje avarijoje apdaužyto automobilio,žvėrių suniokotų javų ,netgi dėl neva įžeistos garbės bei orumo.

Antai vos nuo žemės atsiplėšęs pyplys šaukia bendraamžiui: “ Kertam lažybų “{Lažybos – dviejų susiginčijusių pusių savo teiginių teisingumo garantavimas kokiu daiktu ir pinigais. }

Dabartiniu metu bylinėjimosi naštos neretai neatlaiko ne tik pavieniai piliečiai, bet ir valstybės biudžetas.

SAMPRATA

Bylinėjimosi išlaidos – tai pinigai, kuriuos turi sumokėti šalys ir tretieji asmenys, esantys materialiai teisiškai suinteresuoti bylos baigtimi.[Tam tikrais atvejais kai kurias teisminio bylos nagrinėjimo išlaidas padengia valstybė].

Bylinėjimosi išlaidomis padengiamos procesinių veiksmų atlikimo išlaidos.Jos visada tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla.

Siekiant, kad teisminė gynyba būtų prieinama visiems, teismo mokesčių sistemą siekiama supaprastinti, mažinant kai kurias bylinėjimosi išlaidas [ pvz.,žyminį mokestį ],kai kuriose bylose atleidžiant nuo pareigos iš anksto mokėti žyminį mokestį.

Tačiau visiškai išnykti bylinėjimosi išlaidų institutui neleidžia keletas priežasčių:

1) valstybės ekonominė – bylinėjimosi išlaidomis padengiama tam tikra dalis valstybės išlaidų, skiriamų teismams išlaikyti, šalims visiškai ar iš dalies padengiamos turėtos bylinėjimosi išlaidos;

2) didėjantis teismuose nagrinėjamų bylų ir nepagrįstų pareiškimų skaičius – bylinėjimosi išlaidos netiesiogiai užkerta kelią nepagrįstiems reikalavimams. Be to pareigas mokėti gana nemažas bylinėjimosi išlaidas skatina ginčo dalyvius ieškoti kitų, neteisminių priemonių išspręsti ginčą.

RŪŠYS

Bylinėjimosi išlaidos skirstomos į dvi rūšis: žyminį mokestį ir išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu.

ŽYMINIS MOKESTIS

Žyminis mokestis – tai procesinio įstatymo nustatyta suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus įstatyme numatytus teisme atliekamus procesinius veiksmus.

Žyminis mokestis mokamas už:

1) ieškinio, priešinio ieškinio, pareiškimo ypatingosios teisenos tvarka arba pareiškimo išduoti teismo įsakymą padavimą;

2) prašymų peržiūrėti sprendimą už akių padavimą;

3) apeliacinio ar kasacinio skundo padavimą;

4) prašymų atnaujinti procesą padavimą;

5) prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo dienos padavimą.

Pagal apskaičiavimo būdą žyminis mokestis gali būti paprastas ir proporcinis.

Paprastas žyminis mokestis išreiškiamas tikslia suma, nepriklausančia nuo ginčo dalyko vertės. Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kai sudėtinga arba net neįmanoma įvertinti reikalavimo pinigais: “Žyminio mokesčio dydis bylose dėl teismo įsakymų sudaro ketvirtadalį sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dešimt litų… Neturtiniuose ginčuose – vieno šimto litų žyminis mokestis. Tačiau paprastas žyminis mokestis dar yra indeksuojamas, jeigu metų ketvirčio vartojimo kainų indeksas yra didesnis negu šimtas dešimt. Todėl, jei vartojimo kainų indeksas bus šimtas penkiolika, tai už prašymą dėl sprendimo peržiūrėjimo už akių bus mokamas penkiasdešimt aštuonių litų žyminis mokestis.

Proporcinis žyminis mokestis yra taikomas turtiniams ginčams ir yra nustatomas skaičiuojant procentus nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos. Pavyzdžiui, CPK byloja, kad žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose, kai ieškinio suma: iki vieno šimto tūkstančių litų – 3 % nuo ieškinio sumos, bet ne mažiau kaip penkiasdešimt litų…didesnė nei trys šimtai tūkstančiai litų – 7 tūkstančiai plius 1% ieškinio sumos. Bet kuriuo atveju bendras žyminio mokesčio dydis esant turtiniams ginčams negali būti didesnis kaip trisdešimt tūkstančių litų. Tokiu būdu yra derinamos paprasto ir proporcinio žyminio mokesčio rūšys.

Žyminis mokestis egzistuoja ir kitose valstybėse – JAV, Japonijoje, daugumoje Europos valstybių (išskyrus Prancūziją. Ispaniją, Liuksemburgą). Rusijoje, kaip ir Lietuvoje,

“Valstybinio mokesčio dydį nustato Rusijos Federacijos įstatymas “Dėl valstybinių mokesčių”. Valstybinio mokesčio dydis esant turtinio pobūdžio ieškininiams pareiškimams, kai ieškinio suma iki vieno tūkstančio rublių – 5% nuo ieškinio sumos; nuo vieno tūkstančio iki dešimt tūkstančių rublių – penkiasdešimt rublių
plius 4% nuo ieškinio sumos. Valstybinio mokesčio dydis esant ieškininiams pareiškimams dėl santuokos nutraukimo – vienkartinio dydžio mokestis, lygus minimaliam darbo užmokesčiui.”

Iki 1995 metų sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje mokėtas mokestis taip pat vadintas ne valstybiniu, bet žyminiu, o senajame LR CPK galiojo nuostata, kad “…turtinio pobūdžio ieškininiai pareiškimai apmokami 5% ieškinio kainos žyminiu mokesčiu”.

Žyminis mokestis turėtų būti sumokamas prieš atliekant kokius nors procesinius veiksmus. Kad mokestis yra sumokėtas, parodo banko kvitai, pavedimai, kurie turi būti pridėti prie ieškinio. Kai nagrinėjant bylą paaiškėja, kad žyminis mokestis nesumokėtas, ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Jei faktas apie nesumokėtą žyminį mokestį išaiškėja pateikus ieškininį pareiškimą, bet dar nepradėjus nagrinėti bylos, teismas nustato terminą tokiam ieškinio trūkumui pašalinti: “Jei procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.”

Įstatymai numato ir tokius atvejus, kai šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio. Tokios šalys yra ieškovai (darbuotojai) bylose dėl visų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių; ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo; ieškovai bylose dėl žalos susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu; šalys bylose dėl prarasto turto ryšium su politinėm represijom ir t.t. Rusijos CPK numato beveik tokius pačius atleidimo nuo valstybinio mokesčio pagrindus.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1080 žodžiai iš 2079 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.