Crc kodo paskirtis ir pritaikymas
5 (100%) 1 vote

Crc kodo paskirtis ir pritaikymas

CRC kodo paskirtis ir veikimo principas:

CRC (Cyclic Redundancy Check) kodas naudojamas duomenų klaidoms aptikti tiek visame faile tiek ir failo dalyje (pakete) pastarasis atvejis naudojamas dažniausiai nes dauguma tinklų duomenis siunčia paketais, paketus būtina kokiu nors būdu tikrinti nes perduodant duomenis (juos „skaldant“ i paketus) neišvengiama klaidų kurios gali atsirasti dėl įvairiausių priežasčių. Be CRC kontrolės yra sukurta ir kitokių klaidų aptikimo kodų tokių kaip: RS-232, MD5 ir t.t.

Žemiausio lygio aparatinė įranga (hardware) persiunčia bitus laidais, radijo bangomis ar stiklo pluoštu. Dauguma tinklų tiekia patogesnę sąsają (interface), kuri leidžia kompiuteriui persiųsti duomenų bitus tinklu be jų individualaus valdymo ir be žinojimo, kaip aparatūra koduoja bitus signale.

Dauguma kompiuterių tinklų nesiunčia reikalingo informacijos kiekio ištisai. Tinklų sistema padalina duomenis į mažus blokus, vadinamus paketais (packets) ir juos siunčia individualiai. Kompiuterių tinklai dažnai vadinami paketų tinklais (packets networks) arba paketų perjungimo (komutavimo) tinklais (packet switching networks), kadangi naudoja paketų technologiją.

Pagrindiniai paketų panaudojimo motyvai yra tokie:

• siuntėjas ir gavėjas turi koordinuoti perdavimą. Perdavimo metu įvykus klaidai, duomenys gali būti prarasti. Duomenų padalinimas į smulkius paketus padeda siuntėjui ir gavėjui nustatyti, kuris blokas atėjo sugadintas ir kuris ne.

• komunikavimo grandinės ir su jomis susijusieji modemai yra brangūs, tai dauguma kompiuterių bendrai naudojasi toliau esančiais aparatūra ir perdavimo linijomis. Norint, kad visi kompiuteriai galėtų priimti informaciją, reikia, kad jie naudotų komunikavimo linijas palyginti trumpai ir nekliudytų kitiems kompiuteriams kreiptis į kitus.

Ankstesni kompiuterių tinklai negarantuodavo greitos kreipties. Tokie tinklai leisdavo programai naudoti tinklus ilgai, tiek, kiek jai reikėdavo. Kita programa galėjo naudotis tinklu, tik pirmajai baigus darbą. Šiuolaikiniai tinklai leidžia kreiptis į tinklą greičiau, nes kompiuteris gali užimti tinklą tik vieno paketo siuntimui. Po to paketą siunčia kitas kompiuteris, po to kitas ir taip toliau. Kaip parodyta pav. 1, keturi kompiuteriai dalijasi komunikavimo kanalą. Kol kompiuteris A siųs duomenis kompiuteriui B, kompiuteriai C ir D turės laukti. Persiuntimo laikas priklauso nuo duomenų kiekio ir siuntimo greičio. Pavyzdžiui, jei reikia persiųsti 5 megabitų failą 56000 bps greičiu, tai užtruks apie 12 min. Jei galima naudotis tinklu išskirtinai, tai kitiems kompiuteriams gali tekti ilgai laukti. Ir priešingai, jei duomenys bus padalinti į paketus po 8000 bitų ir kompiuteris A persiuntęs vieną paketą leis siųsti kompiuteriui C, tai pastarajam tereikės laukti 0.143 s. Tiek užims vieno paketo persiuntimas nagrinėjamu greičiu. Akivaizdu, kad toks kompiuterių tinklo naudojimas yra efektyvesnis.

Vienos priežasties, dėl kurios yra naudojami paketai, iliustracija. Kai viena kompiuterių pora perduoda duomenis, kita turi laukti (pagal D. Comer)

Paketai ir laiko dalijimo sutankinimas

Kompiuterių tinklai, kurie leidžia daugeliui šaltinių paeiliui naudotis dalijamomis komunikavimo priemonėmis, naudoja laiko dalijimo sutankinimą (multiplexing). Iliustruojama ši idėja.Šaltiniai paeiliui naudoja bendrą komunikavimo kanalą. kompiuteris 1 siunčia paketą (paveikslėlio a dalis), po to kompiuteris 2 (b dalis).

Paketų siuntimo sutankinimo iliustravimas

Duomenų padalijimas į mažus paketus užtikrina, kad šaltinis bus greitai aptarnautas, nes yra draudžiama užimti tinklą neapibrėžtai ilgai. Atskiru atveju, jei vienas šaltinis turi pasiųsti keletą paketų, o kitas daug, tai galimybė abiem šaltiniams siųsti paeiliui užtikrina, kad šaltinis su mažesniu paketų skaičiumi persiųs juos greičiau.

Nežiūrint į tai, kad terminas paketas susijęs su bendra mažų duomenų blokų koncepcija, nėra bendro susitarimo apie tikslų paketų formatą. Kiekvienas techninis įrenginys tiksliai apibrėžia paketo, kuris gali būti persiųstas šiuo įrenginiu, detales. Taip pat tiksliai yra nurodoma, kaip persiunčiamas kiekvienas bitas. Geresniam atskyrimui pagrindinės paketų persiuntimo idėjos ir specifinio paketų apibrėžimo duotai techninio aprūpinimo technologijai, yra naudojamas terminas duomenų grupė arba freimas (frame), apibrėžiantis paketą, naudojamą su specifiniu tinklų tipu. Taigi pirmasis terminas (paketas) nurodo maksimalų duomenų kiekį freime , antrasis – kokia tvarka freimo bitai siunčiami tinklu.

Jei reikia persiųsti duomenų bloką iš vieno kompiuterio į kitą naudojantis į simbolius orientuotą perdavimo schemą RS-232, tai standartas nustato kaip koduoti bitus ir persiųsti baitus, tačiau nėra mechanizmo, kuris leistų siuntėjui pranešti apie duomenų bloko pabaigą. Siunčiantis ir priimantis kompiuteriai turi susitarti apie šias detales, tai yra kaip jie žymės kiekvieno freimo pradžią ir pabaigą. Jei siunčiami duomenys neapima visų galimų reikšmių, tinklo sistema gali pasirinkti dvi nenaudojamas reikšmes ir naudoti jas kiekvieno freimo pradžios ir pabaigos žymėjimui. Dėl tos priežasties tinklas gali naudoti du nespausdinamus ASCII simbolius freimo riboms nurodyti. kaip atrodys freimas, jei tinklas naudos ASCII simbolius soh
(šešioliktainis 01) ir eot (šešioliktainis 04) freimo ribojimui.Freimas naudoja simbolius soh ir eot pažymėti pradžiai ir pabaigai

Formatas yra paprastas ir nedviprasmiškas – gavėjas gali pasakyti, kada atėjo freimas net jei yra vėlinimas tarp atskirų simbolių. Tokia freimo sudarymo schema turi trūkumų ir privalumų. Svarbiausias trūkumas yra tai, kad siunčiant du freimus iš eilės, reikia siųsti bereikalingą jo pradžios simbolį. Šiuo atveju pirmojo freimo pabaigoje siunčiamas eot ir po to iš karto soh, nors tokiais atvejais užtektų vieno simbolio duomenų bloko atskyrimui. Jei nesiimti jokių priemonių, yra siunčiamas vienas nereikalingas simbolis. Pagrindinis privalumas – kad yra aiškios freimo ribos esant didesniems vėlinimams tarp blokų arba kompiuterio netikėto darbo pertrūkio atveju. Galima pradėti siųsti freimą iš naujo, nes asinchroninis perdavimas leidžia neapibrėžtai ilgą laiką tarp simbolių perdavimo. Dar daugiau, kompiuteris perdavimo ar priėmimo metu gali sustoti ir operacinė sistema įkelta iš naujo. Naudojant du simbolius kadro riboms nurodyti, minėtos situacijos yra valdomos gerai. Jei siunčiantysis kompiuteris sustos nebaigęs siųsti pilno freimo , simbolis eot neateis į priimantįjį kompiuterį ir jis žinos, kad freimas yra nepilnas. Kuomet siuntėjas susitvarkys savo operacinę sistemą ir pradės siųsti freimą , jis prasidės simboliu soh ir gavėjas žinos, kad buvo problema. Jei sustos gavėjo kompiuteris ir operacinė sistema bus įkelta iš naujo, jis galės naudoti soh simbolį pasirinkimui dviejų galimybių: sistemos įkėlimas įvyko prieš siuntėjui pradedant siųsti freimą (šiuo atveju soh ateina prieš visus kitus freimo simbolius) arba siuntėjas pradėjo siųsti prieš įkeliant operacinę sistemą (šiuoatveju soh bus prarastas ir kiti simboliai ateis pirmaisiais).

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 1060 žodžiai iš 3145 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.