Cukraus vidaus rinkų apsaugos priemonių raida ir jų vertinimas
5 (100%) 1 vote

Cukraus vidaus rinkų apsaugos priemonių raida ir jų vertinimas

TURINYS

ĮVADAS………………………………………………………… ………………………………………………………………….4

1. CUKRAUS VIDAUS RINKŲ APSAUGOS ESMĖ, REIKŠMĖ IR PAGRINDINĖS NUOSTATOS ………………………………………………………… …………………………………………………..5

1.1. Cukraus gamybos reglamentavimas Europos Sąjungoje…………………………………………5

1.2. Situacija pasaulineje cukraus rinkoje……………………………………………………………………7

2. CUKRAUS VIDAUS RINKŲ APSAUGOS PRIEMONĖS BEI JŲ VYKDYMO SĄLYGOS………………………………………………………………………………………………………………….9

2.1. Importo į ES reglamentavimas…………………………………………………………………………..10

2.1.1. Tarptautiniai susitarimai………………………………………………………….10

2.1.2. Muitai…………………………………………………………………………………..11

2.1.3. Licencijos……………………………………………………………………………..12

2.1.4. Laikinasis cukraus įvežimas…………………………………………………….12

2.2. Eksporto iš ES reglamentavimas………………………………………………………………………..13

3. CUKRAUS VIDAUS RINKŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ VERTINIMAS……………………..15

3.1. Apsaugos priemonių administravimas ir kontrolė……………………………………………….15

3.2. Apsaugos priemonių vertinimas ir tęstinumas…………………………………………………….16

IŠVADOS……………………………………………………………………………………………………………………….18

LITERATŪROS SĄRAŠAS …………………………………………………………………………………………….20

SANTRAUKA

Giedrė GRIGARAVIČIŪTĖ

Cukraus vidaus rinkų apsaugos priemonių raida ir jų vertinimas

Kursinis darbas, 20 puslapių, 21 literatūros šaltinis, lietuvių kalba.

Raktažodžiai: CUKRUS, VIDAUS RINKOS, RINKŲ APSAUGOS PRIEMONĖS.

Tyrimo objektas – cukraus vidaus rinkos.

Darbo tikslas – parodyti vidaus rinkų apsaugos priemonių raidą ir atlikti jų vertinimo analizę.

Darbo uždaviniai:

▪ Apibendrinti vidaus rinkų apsaugos esmę ir reikšmę;

▪ Įvardinti vidaus rinkų apsaugos priemones bei jų vykdymo sąlygas;

▪ Atlikti vidaus rinkų apsaugos priemonių vertinimą.

Tyrimo metodai : mokslinės literatūros analizė bei interpretacija, informacijos atrinkimas ir sisteminimas, išvadų formulavimas.

.

ĮVADAS

Cukraus sektorius yra vienas iš svarbiausių žemės ūkio bei maisto pramonės sektorių tiek Europos Sąjungoje, tiek Lietuvoje. Įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvos cukraus rinka įsiliejo į bendrą ES rinką. Teisiniu pagrindu ekonominiams cukraus sektoriaus subjektų santykiams reguliuoti tapo ES cukraus režimas, kuriuo vadovaudamasi aš ir rašysiu šį kursinį darbą. Įstojus į ES, Lietuvos cukraus gamintojai įgijo teisę laisvai prekiauti visoje Sąjungoje, o taip pat pasinaudoti kurį laiką teikta parama eksportuojant cukrų į trečiąsias šalis. Kita vertus padidėjo konkurencija parduodant cukrų vidaus rinkoje (Europos Sąjungos viduje cukraus judėjimas yra laisvas, jį reguliuoja tik rinkos sąlygos).

Manau, jog praėjus trejiems metams nuo naujojo cukraus režimo įsigaliojimo pradžios, cukraus vidaus rinkų apsaugos priemonės vis dar išlieka aktualia tema, todėl ją ir pasirinkau nagrinėti savo kursiniame darbe.

Pasirinkti darbo metodai: mokslinės literatūros analizė bei interpretacija, informacijos atrinkimas ir sisteminimas, išvadų formulavimas.

Darbo tikslas – parodyti vidaus rinkų apsaugos priemonių raidą ir atlikti jų vertinimo analizę.

Darbe keliami šie uždaviniai:

▪ Apibendrinti vidaus rinkų apsaugos esmę ir reikšmę;

▪ Įvardinti vidaus rinkų apsaugos priemones bei jų vykdymo sąlygas;

▪ Atlikti vidaus rinkų apsaugos priemonių vertinimą.

1. CUKRAUS VIDAUS RINKŲ APSAUGOS ESMĖ, REIKŠMĖ IR PAGRINDINĖS NUOSTATOS

1.1. Cukraus gamybos reglamentavimas Europos Sąjungoje.

Europos Sąjunga, siekdama subalansuoti cukraus gamybą ir suvartojimą bendrijos viduje, gamintojams užtikrinti ilgalaikę konkurencijos perspektyvą, iš esmės pertvarkė cukraus sektorių. Radikali ES cukraus sektoriaus reforma pradėta taikyti 2006 liepos 1 d. Ji suderino beveik 40 metų nesikeitusią sistemą su likusia pertvarkytos ES Bendros žemės ūkio politikos dalimi.

Šio režimo esmė – užtikrinti ES cukraus gamintojams ilgalaikį aiškumą dėl taisyklių, kurių jie turi laikytis. Cukraus režimo tikslas – padidinti ES cukraus pramonės konkurencingumą, labiau ją orientuojant į vietinę rinką ir užtikrinti darnią rinkos pusiausvyrą, atitinkančius tarptautinius ES įsipareigojimus. Pagrindiniai reformos elementai – bendra ES cukraus kvota nuo 17,5 mln. t mažinama iki 13 mln. t. Mažiausios cukraus kainos sumažinimas 36 procentais, kadangi Europos Sąjungoje prieš reformą cukraus kaina trigubai viršijo pasaulinės rinkos kainų lygį.

Dar vienas
svarbus pokytis įvedus naująjį ES cukraus režimą – apribotas virškvotinės gamybos cukraus eksportuotas į trečiąsias šalis. Viškvotinio cukraus eksportas galimas tik su Cukraus vadybos komiteto leidimu ir ribotas kiekis, kuris priklauso nuo cukraus poreikio pasaulyje (senajame režime eksportuoti į trečiąsias šalis apribojimų nebuvo, nors lizenzijavimo sistema taip pat galiojo). Cukraus vadybos komitetas, išanalizavęs eksporto srautus kiekiniu ir piniginiu aspektu, gali nuspręsti leisti eksportuoti nekvotinės gamybos cukrų į trečiąsias šalis.

Taip pat pasirašomi tarptautiniai įsipareigojimai, kuriuos plačiau aptarsiu antroje kursinio darbo dalyje.

Sukuriama Laikinoji Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schema, paskatinanti mažiau konkurencingus cukraus gamintojus pasitraukti iš cukraus gamybos. Tuo tikslu sukuriamas Restruktūrizavimo fondas, kurį finansuoja ES cukraus gamintojai, turintys paskirtas cukraus gamybos kvotas ir privalantys mokėti restruktūrizavimo įmokas. Restruktūrizavimo fondo pagrindiniai tikslai:

• Mažiau konkurencingiems cukrinių runkelių augintojams pasitraukti iš cukrinių runkelių auginimo, skiriant papildomą išmoką;

• Užtikrinti lėšas cukraus gamintojams, nusprendusiems savanoriškai, pilnai ar iš dalies atsisakyti cukraus gamybos;

• Užtikrinti lėšas naujam verslui kurti labiausiai paveiktuose regionuose, derinant jas su ES struktūrinių ir kaimo plėtros fondų parama (Cukraus sektoriaus reforma).

Cukraus pramonės restruktūrizavimas vykdytas keliais etapais, restruktūrizavimo pagalba kasmet mažėjo. Didžiausia restruktūrizavimo pagalba mokėta pirmaisiais restruktūrizavimo metais.

Siekiant pasinaudoti restruktūrizavimo pagalba, iš cukraus verslo pasitraukiančios įmonės privalėjo įvykdyti keliamus reikalavimus.

Po pirmųjų cukraus pramonės restruktūrizavimo metų lauktas rezultatas nebuvo pasiektas. Tuomet kai kurios restruktūrizavimo sąlygos buvo supaprastintos, ko pasekoje antraisiais metais lauktas efektas pasiektas.

Galimas ir dalinis restruktūrizavimas . Juo pasinaudojo ir Lietuvos cukraus gamintojai – tiek Marijampolės, tiek Kėdainių cukraus fabrikai. Šiuo metu šios įmonės jau yra gavę restruktūrizavimo pagalbą, kurios dydis priklauso nuo restruktūrizuoto cukraus kiekio bei kitų sąlygų.2008 metų sausio 31 diena buvo paskutinis terminas, kai cukraus gamintojai galėjo nutraukti cukraus gamybą ir gauti restruktūrizavimo pagalbą.

Restruktūrizavimo pagalba skiriama, jeigu per 2006–2007, 2007–2008, 2008–2009 arba 2009–2010 prekybos metus cukraus gamintojas :

a) atsisako kvotos, kurią ji priskyrė vienam ar keliems savo fabrikams ir visiškai išmontuoja atitinkamų fabrikų gamybos įrenginius,

b) atsisako kvotos, kurią ji priskyrė vienam ar keliems savo fabrikams ir iš dalies išmontuoja atitinkamų fabrikų gamybos įrenginius, ir nenaudoja atitinkamų fabrikų likusių gamybos įrenginių produktų, kuriems taikomas bendras cukraus rinkos organizavimas, gamybai,

c) atsisako dalies ar visos kvotos, kurią ji priskyrė vienam ar keliems savo fabrikams, ir nenaudoja atitinkamų fabrikų gamybos įrenginių žaliaviniam cukranendrių cukrui rafinuoti.

Restruktūrizavimo pagalba teikiama už tuos prekybos metus, kuriais buvo atsisakyta kvotų.

1 pav. Restruktūrizavimo pagalbos dydis cukraus gamintojams (sudaryta autorės)

1.2. Situacija pasaulinėje cukraus rinkoje

Cukrų pasaulyje gamina 116 šalių: 71 – iš cukranendrių, 34 iš cukrinių runkelių ir 16 šalių iš cukrinių runkelių ir cukranendrių. Pasaulinėje cukraus rinkoje lyderiaujančios cukraus gamintojos yra Brazilija bei Indija (1pav). (Cukrinių runkelių dorojimo mašinos, 2009, Akademija)

2 pav. Didžiausios cukraus gamintojos pasaulyje (sudaryta remiantis UAB “Arvi cukrus“ duomenimis)

Didelę įtaką pasaulinėje cukraus rinkoje turi Brazilija, auginanti didžiausius cukranendrių kiekius ir ir iš jų gaminanti cukrų. Tačiau cukranendrės yra ir puiki žaliava biokuro gamybai. Kylant naftos kainoms, vis daugiau šios žaliavos nukreipiama ne cukraus, bet biokuro gamybai. Todėl yra reali tikimybė, jog dėl to pasaulyje vėliau ims trukti cukraus. Todėl prognozuojama, kad nuo 2015 metų, kuomet baigsis naujasis ES cukraus režimas, ES sąjungos šalys galės gaminti daugiau cukraus ir sėkmingai jį eksportuoti į trečiąsias šalis be jokių apribojimų.

2. CUKRAUS VIDAUS RINKŲ APSAUGOS PRIEMONĖS BEI JŲ VYKDYMO SĄLYGOS

Cukraus gamyba Europos Sąjungoje reguliuojama gamybos kvotomis. Yra kvotinė ir nekvotinė gamyba. Cukraus kiekis pagamintas pagal skirtą cukraus gamybos kvotą skaitomas kvotine gamyba, o cukraus kiekis pagamintas viršijus skirtą kvotą – nekvotinė gamyba. Kiekvienai valstybei narei ES paskiria cukraus gamybos kvotą. Pirminė cukraus gamybos kvota yra įteisinta valstybių narių stojimo į ES sutartyse. Kiekvienos valstybės narės cukraus gamybos kvota per restruktūrizavimo laikotarpį sumažėto tiek, kiek tos valsybės įmonių atsisakė cukraus gamybos su restruktūrizavimo pagalba. (1 lentelė) Valstybės narės turimą kvotą skirsto registruotiems cukraus gamintojams valstybės viduje.

1 lentelė Kvotos sumažinimas pagal šalis Europos Sąjungoje (sudaryta remiantis UAB “Arvi cukrus“ duomenimis)

Airija, Latvija, Slovėnija,
100%

Portugalija 88%

Vengrija 74%

Italija 68%

Ispanija, Graikija 50%

Slovakija 49%

Suomija 45%

Belgija, Čekija, Danija 20%

Vokietija, Lenkija, Olandija, Lietuva 10-20%

Austrija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Rumunija 5-10%

VISO ES 24%

Pagamintas cukraus kiekis, viršijantis turimą gamybos kvotą, laikomas virškvotiniu.

Nekvotonės gamybos cukraus panaudojimas:

a) pramoninių produktų (ne maisto produktų) , kurių sąrašas yra išvardintas reglamento (EB) Nr. 318/2006 VII priede, gamyba;

b) cukraus perkėlimas į kitus metus; ttokiu atveju jis tampa sekančių metų pirmuoju kvotiniu cukrumi.

c) nekvotinis cukrus naudojamas specialiam tiekimo į atokiausius regionus režimui pagal reglamento (EB) Nr. 247/2006 II antraštinę dalį;

d) eksportas laikantis kvotų su eksporto licenzija.

2.1. Importo į ES reglamentavimas.

Europos Sąjungoje importas reguliuojamas kiekybiniais apribojimais (kvotomis) pagal tarptautinius susitarimus, tradiciniais tiekimo ištekliais, garantuotomis kainomis ir muitais.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1350 žodžiai iš 4436 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.