Daiktinių ir rašytinių įrodymų atribojimas
5 (100%) 1 vote

Daiktinių ir rašytinių įrodymų atribojimas

112131

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………3

1. Įrodymų sąvoka, klasifikavimas………………………………………………………………….4-5.

2. Daiktų samprata, požymiai………………………………………………………………………….6.

3. Dokumentų samprata, požymiai, rūšys …………………………………………………….7-8.

4. Daiktinių ir rašytinių įrodymų atribojimas……………………………………………….9-11.

IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………12.

LITERATŪROS SĄRAŠAS……………………………………………………………………………..13.

ĮVADAS

Demokratinė teisinė visuomenė privalo patikimai ginti konstitucines piliečių teises ir laisves, apsaugoti juos nuo smurto, savivalės, ar bet kokių nusikalstamų veikų, kėslų. Kovos su nusikalstamumu sėkmė priklauso nuo teisėsaugos institucijų darbo su įrodymais. Toks darbas gali būti efektyvus, tik griežtai laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymų, bei nepažeidžiant kitų teisės aktų. Kūrybiškai ir efektyviai taikyti įstatymą gali tik asmuo turintis pakankamai teorinių žinių. Daugelis praktinių klaidų, daromos ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, būtent dėl teorijos reikalavimų ignoravimo.

Mano manymu, norint išanalizuoti šią temą neužtenka atsakyti į klausimą „ kaip atribojami daiktiniai ir rašytiniai įrodymai ?„. Būtina atsakyti į tokius klausimus : Kas yra įrodymai? Kokia jų samprata baudžiamajame procese? Kas yra daiktiniai įrodymai ? Kas yra dokumentiniai įrodymai?

Atsakant į šiuos klausimus manau svarbu būtų paanalizuoti šių įrodymų požymius, jų rūšis.

Analizuojant šią temą naudojausi lyginamuoju metodu, t.y. lyginau daiktinius ir rašytinius įrodymus.

Be to, reikėtu paminėti, kad referate įrodomoji informacija ir įrodymai yra laikomi įrodymais.

1. Įrodymai.

2003 m. gegužės 1d., įsigaliojusiame LR BPK 20 straipsnyje yra pateikta įrodymų samprata ir įrodymų kriterijai baudžiamajame procese:

1. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys.

2. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla.

3. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai.

4. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais.

5. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Kaip matyti iš įrodymų sąvokos išplaukia dvi būtinos jų savybės (principai):

– leistinumas principas ;

– sąsajumas, liečiamumas principas;

Įrodymų leistinumas rado jų tinkamumą naudoti įrodinėjimo procese, todėl, kad jie yra gauti teisėtais metodais iš teisėtų šaltinių (LR BK 20 str.1d.,4d.)

Kalbant apie leistinumo kriterijus, reikia kalbėti apie įrodymų gavimo priemones. Vienintelė teisėta įrodymų gavimo priemonė yra teisiškai reglamentuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo veiksmai. ( Šaukimas į apklausą liudytojui, nukentėjusiojo, įtariamojo apklausa, objektų tyrimas ir t.t.)

Įrodymų liečiamumas- tai jų turinio ir įrodinėjimo dalyko (įrodinėtinų byloje aplinkybių) arba kitų duomenų, turinčių reikšmės teisingai bylą ištirti, ryšys (20 str.3d.)

Liečiamumo, arba kitaip vadinamo sąsajumo principas reiškia, kad įrodymais gali būti laikomi tik tie duomenys, kuriais įrodinėjama bent viena bylai reikšminga aplinkybė. Tai veikos padarymo aplinkybės, kaltę įrodančios ar paneigiančios aplinkybės, taip pat tos , į kurias turi būti atsižvelgta skiriant bausmę ar taikant poveikio priemones ir t.t. Prie įrodymų reikia priskirti ir tuos duomenis, kurie leidžia patvirtinti ar paneigti ir tarpinius faktus, versijas.

Reikia nepamiršti paminėti, kad ikiteisminio tyrimo metu yra įrodomoji informacija, o ne įrodymai, nes tik teisminio nagrinėjimo metu, teisėjas ikiteisminio tyrimo metu surinkta įrodomąja informaciją pripažįsta įrodymais arba ne.

Tiek įrodomoji informacija, tiek įrodymai klasifikuojami tais pačiais pagrindais ir tvarka.

Įrodymų kvalifikacija – tai jų suskirstymas į grupes, įrodymų teorijos, ikiteisminio tyrimo ir teismo praktikos tikslais pagal jų objektyvius požymius, atsižvelgiant į atsiradimo specifiką ir taip pat , pagal jų surinkimo, įvertinimo, patikrinimo, įvertinimo formų ir būdų įvairumą.

Įrodymai klasifikuojami:

I. Pagal informacijos atspindėjimo būdą:

1. Asmeniniai – tokia informacija, kuri užsifiksavusi ir išlikusi žmonių sąmonėje. Žmogus ją perduoda žodžiu arba raštu.

2. Daiktiniai – įrodymai, kurie perduoda informaciją, atsispindėjusią ir išlikusia materialiuose objektuose.

II. Pagal informacijos šaltinio pirmumą:

1. Pirminiai – įrodymai, kai tiriamąjį faktą perdavęs asmuo tiesiogiai jį suvokė
savo jutimo organais arba egzistuoja tiesioginis įvykio atspindys materialiuose objektuose.

2. Išvestiniai – įrodymai, gaunami iš kito informacijos šaltinio. Pvz. , asmens parodymai, kuris ne pats matė, o jam pasakojo; parodymų, kurie dingsta, fiksavimas ant materialaus objekto, dokumento nuorašas.

Išvestinių įrodymų reikšmė ta, kad pagal juos gali būti išaiškinti bei patikrinti pirminiai įrodymai.

III. Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis:

1. Tiesioginis – toks įrodymas, kuris pats be tarpinių grandžių nustato įrodinėjimo dalyką arba bent vieną iš jo elementų.

2. Netiesioginis – įrodymas, kuris per keleto pakopų procedūrą iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o paskui per jį ir įrodinėjimo dalyką ar jo elementą.

IV. Pagal įrodymo santykį su kaltinimo versija :

Kaltinantys – pagrindžia kaltinimo turinį: nustato faktus, kurie patvirtina nusikaltimo įvykį, pasekmes, kaltininko kaltumą, o taip pat aplinkybes, didinančias jo kaltę ir atsakomybę.

Teisinantys – visiškai ar iš dalies paneigia kaltinimą, kaltinimus daro abejotinus, parodo kaltinamojo nekaltumą ar kaltę lengvinančia aplinkybes.

2. Daiktinių įrodymų samprata, požymiai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 91 straipsnyje yra apibrėžiama daiktų, turinčių reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, sąvoka baudžiamajame procese. Taigi daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonėmis nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti. Daiktai kaip įrodymais gali būti ne tik tradicinę, daikto sampratą atitinkantys objektai, bet ir mikropluošteliai, kitokie mikroobjektai, daiktų liekanos.

Ikiteisminio tyrimo stadijoje daiktai dar nelaikomi įrodymais. Specifiniais įrodymais daiktai tampa tada, kai tokius įrodymus ištiria bei įvertina teismas ir pasiremia jais priimdamas nuosprendį.

Taigi, daiktai – tai materialūs pasaulio objektai, kurie buvo paveikti tiriamo įvykio arba buvo sukurti nusikalstamais veiksmais, nusikalstamos veikos materialūs pėdsakai arba padariniai.

Be to, LR BPK 91 straipsnyje yra nurodyti daiktų požymiai. Jeigu materialūs daiktai turi bent vieną iš straipsnyje išvardintų požymių, jie laikomi daiktais, turinčiais reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką.

Daiktų kaip įrodymų požymiai:

1) daiktas buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankis arba priemonė;

2) ant jų išliko nusikalstamos veikos pėdsakų;

3) buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektai;

4) gali pasitarnauti kaip priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti, arba atsakomybei palengvinti.

Tokie požymiai buvo nurodyti ir anksčiau galiojusiame BPK, tačiau senasis BPK kaip savarankišką požymį skyrė pinigus ir kitokias vertybes, gautas arba įgytas nusikalstamu būdu. Dabar galiojančiame BPK nėra išskirta tokio požymio, tačiau tai nereiškia, kad jo nėra. Tiesiog nusikalstamu būdu įgyti pinigai ir vertybės naujojo BPK yra priskiriami prie 4 dalyje, nurodytų daiktų grupės. Taigi galima daryti išvadą, kad “daiktiniai įrodymai senajame BPK ir “Daiktai” naujajame BPK yra ta pati kategorija.

Dokumentų samprata, požymiai, rūšys

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 95 straipsnyje apibrėžiama dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, sąvoką. Dokumentais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, yra materialūs objektai, kuriuose įmonė, įstaiga, organizacija, pareigūnas ar fizinis asmuo tam tikrais ženklais užfiksuoja informaciją, galinčią padėti atskleisti nusikalstamą veiką ir nustatyti su šia veika susijusias aplinkybes.

Ši samprata atspindi dabartinės epochos civilizacijos lygį, mokslo ir technikos priemonėmis dokumentuose fiksuojama informacija suteikia daugiau galimybių įrodinėjimo procese. Nepriklausomai nuo dokumentų sampratos universalumo, nuo to, ar juose informacija užfiksuota visiems suprantamu būdu ar specifiniu, atitinkančiu dokumento paskirtį, visiems dokumentams įstatymas kelia bendrą esminį teisinį reikalavimą – dokumentai privalo turėti reikšmės nusikalstamai veikai tiri ir nagrinėti.

Dažniausiai baudžiamajame procese būna rašytinės formos dokumentai, t.y. popieriuje išdėstyta informacija apie proceso veiksmų eigą ir rezultatus bei kitokius dalykus. Tačiau galimi ir kitokie dokumentai, nes jų parengimui gali būti panaudotas ne tik popierius, bet ir kitokia medžiaga: fotopopierius, garso ir vaizdo juostos ir t.t. Taigi dokumentais gali būti įvairūs grafikai, schemos, brėžiniai, lazeriniai ir elektriniai įrašai, kompaktiniai diskai ir kita informacija.

Dokumentas nėra laikomas daiktu BPK 91 straipsnio prasme. Tačiau dokumentas gali būti pripažintas daiktu, jeigu jis turi minėtame straipsnyje nurodytų požymių. Dokumentai, turintys daiktų reikšmę, tiesiogiai atspindi bylai reikšmingas aplinkybes, informacija perduodama ne per jų turinį, bet per
bylai reikšmingų aplinkybių atspindį.

Dokumentas yra pripažįstamas daiktu tada, kai jis tampa nusikalstamos veikos objektu, šios veikos parengimo, padarymo ar paslėpimo priemone, taip pat jei nusikalstamos veikos metu ant dokumento atsirado pėdsakų ar kitų žymių, kurias ištyrus galima surasti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ar išaiškinti kitas veikos aplinkybes.

Dokumentai, kurie turi reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, turi atitikti šiuos požymius:

1) juose yra informacijos apie faktinių duomenų autorių, kurią galimą patikrinti;

2) faktinius duomenis suteikia ar patvirtina institucijos ar asmenys, kompetentingi tokius duomenis teikti;

3) laikomasi įstatymų nustatytos dokumentų pridėjimo prie ikiteisminio tyrimo medžiagos ar baudžiamosios bylos teisme tvarkos;

4) juose užfiksuoti faktiniai duomenys patvirtina ar paneigia kurią nors aplinkybę (arba jų grupę), turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Dokumentai privalo būti patikrinti ir įvertinti vadovaujantis bendraisiais įrodymų vertinimo kriterijais, tačiau dokumentų įvertinimas turi kai kurių specifinių savybių:

1) tai, kad daugelį dokumentų pateikia valstybinės institucijos ar kiti oficialūs asmenys, dar nereiškia, kad tokie dokumentai turi išskirtinę ir neginčijamą įrodomąją galią. Tokie dokumentai, kaip ir visi kiti, privalo būti patikrinti ir įvertinti;

2) būtina išsiaiškinti dokumente pateiktų duomenų šaltinius, kadangi dokumento autorius galėjo pats stebėti tuos įvykius, kuriuos aprašo, arba panašios jo žinios galėjo būti gautos iš kitų šaltinių. Todėl autorių galima apklausti;

3) reikia įvertinti dokumento turinį ir formą: faktinių duomenų tikrumą ir išsamumą, ar dokumentas, išduotas laikantis nustatytos tvarkos, ar jį išdavė kompetentingas pareigūnas, ar dokumente yra visi reikiami rekvizitai ir t.t.;

4) dokumentų tikrumas patikrinamas ir įvertinamas įprastiniais procesiniai tyrimo ir teismo veiksmais, lyginant dokumentuose esančius faktinius duomenis su kitais šaltiniais;

5) teisiamojo posėdžio metu paskelbiami ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu gauti bei prie bylos pridėti dokumentai, turintys reikšmės bylai nagrinėti.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1743 žodžiai iš 3433 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.