Daiktinių ir rašytinių įrodymų atribojimas
5 (100%) 1 vote

Daiktinių ir rašytinių įrodymų atribojimas

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………3

1. Įrodymų sąvoka, klasifikavimas………………………………………………………………….4-5.

2. Daiktų samprata, požymiai………………………………………………………………………….6.

3. Dokumentų samprata, požymiai, rūšys …………………………………………………….7-8.

4. Daiktinių ir rašytinių įrodymų atribojimas……………………………………………….9-11.

IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………12.

LITERATŪROS SĄRAŠAS……………………………………………………………………………..13.

ĮVADAS

Demokratinė teisinė visuomenė privalo patikimai ginti konstitucines piliečių teises ir laisves, apsaugoti juos nuo smurto, savivalės, ar bet kokių nusikalstamų veikų, kėslų. Kovos su nusikalstamumu sėkmė priklauso nuo teisėsaugos institucijų darbo su įrodymais. Toks darbas gali būti efektyvus, tik griežtai laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymų, bei nepažeidžiant kitų teisės aktų. Kūrybiškai ir efektyviai taikyti įstatymą gali tik asmuo turintis pakankamai teorinių žinių. Daugelis praktinių klaidų, daromos ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, būtent dėl teorijos reikalavimų ignoravimo.

Mano manymu, norint išanalizuoti šią temą neužtenka atsakyti į klausimą „ kaip atribojami daiktiniai ir rašytiniai įrodymai ?„. Būtina atsakyti į tokius klausimus : Kas yra įrodymai? Kokia jų samprata baudžiamajame procese? Kas yra daiktiniai įrodymai ? Kas yra dokumentiniai įrodymai?

Atsakant į šiuos klausimus manau svarbu būtų paanalizuoti šių įrodymų požymius, jų rūšis.

Analizuojant šią temą naudojausi lyginamuoju metodu, t.y. lyginau daiktinius ir rašytinius įrodymus.

Be to, reikėtu paminėti, kad referate įrodomoji informacija ir įrodymai yra laikomi įrodymais.

1. Įrodymai.

2003 m. gegužės 1d., įsigaliojusiame LR BPK 20 straipsnyje yra pateikta įrodymų samprata ir įrodymų kriterijai baudžiamajame procese:

1. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys.

2. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla.

3. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai.

4. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais.

5. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Kaip matyti iš įrodymų sąvokos išplaukia dvi būtinos jų savybės (principai):

– leistinumas principas ;

– sąsajumas, liečiamumas principas;

Įrodymų leistinumas rado jų tinkamumą naudoti įrodinėjimo procese, todėl, kad jie yra gauti teisėtais metodais iš teisėtų šaltinių (LR BK 20 str.1d.,4d.)

Kalbant apie leistinumo kriterijus, reikia kalbėti apie įrodymų gavimo priemones. Vienintelė teisėta įrodymų gavimo priemonė yra teisiškai reglamentuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo veiksmai. ( Šaukimas į apklausą liudytojui, nukentėjusiojo, įtariamojo apklausa, objektų tyrimas ir t.t.)

Įrodymų liečiamumas- tai jų turinio ir įrodinėjimo dalyko (įrodinėtinų byloje aplinkybių) arba kitų duomenų, turinčių reikšmės teisingai bylą ištirti, ryšys (20 str.3d.)

Liečiamumo, arba kitaip vadinamo sąsajumo principas reiškia, kad įrodymais gali būti laikomi tik tie duomenys, kuriais įrodinėjama bent viena bylai reikšminga aplinkybė. Tai veikos padarymo aplinkybės, kaltę įrodančios ar paneigiančios aplinkybės, taip pat tos , į kurias turi būti atsižvelgta skiriant bausmę ar taikant poveikio priemones ir t.t. Prie įrodymų reikia priskirti ir tuos duomenis, kurie leidžia patvirtinti ar paneigti ir tarpinius faktus, versijas.

Reikia nepamiršti paminėti, kad ikiteisminio tyrimo metu yra įrodomoji informacija, o ne įrodymai, nes tik teisminio nagrinėjimo metu, teisėjas ikiteisminio tyrimo metu surinkta įrodomąja informaciją pripažįsta įrodymais arba ne.

Tiek įrodomoji informacija, tiek įrodymai klasifikuojami tais pačiais pagrindais ir tvarka.

Įrodymų kvalifikacija – tai jų suskirstymas į grupes, įrodymų teorijos, ikiteisminio tyrimo ir teismo praktikos tikslais pagal jų objektyvius požymius, atsižvelgiant į atsiradimo specifiką ir taip pat , pagal jų surinkimo, įvertinimo, patikrinimo, įvertinimo formų ir būdų įvairumą.

Įrodymai klasifikuojami:

I. Pagal informacijos atspindėjimo būdą:

1. Asmeniniai – tokia informacija, kuri užsifiksavusi ir išlikusi žmonių sąmonėje. Žmogus ją perduoda žodžiu arba raštu.

2. Daiktiniai – įrodymai, kurie perduoda informaciją, atsispindėjusią ir išlikusia materialiuose objektuose.

II. Pagal informacijos šaltinio pirmumą:

1. Pirminiai – įrodymai, kai tiriamąjį faktą perdavęs asmuo tiesiogiai jį suvokė
savo jutimo organais arba egzistuoja tiesioginis įvykio atspindys materialiuose objektuose.

2. Išvestiniai – įrodymai, gaunami iš kito informacijos šaltinio. Pvz. , asmens parodymai, kuris ne pats matė, o jam pasakojo; parodymų, kurie dingsta, fiksavimas ant materialaus objekto, dokumento nuorašas.

Išvestinių įrodymų reikšmė ta, kad pagal juos gali būti išaiškinti bei patikrinti pirminiai įrodymai.

III. Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis:

1. Tiesioginis – toks įrodymas, kuris pats be tarpinių grandžių nustato įrodinėjimo dalyką arba bent vieną iš jo elementų.

2. Netiesioginis – įrodymas, kuris per keleto pakopų procedūrą iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o paskui per jį ir įrodinėjimo dalyką ar jo elementą.

IV. Pagal įrodymo santykį su kaltinimo versija :

Kaltinantys – pagrindžia kaltinimo turinį: nustato faktus, kurie patvirtina nusikaltimo įvykį, pasekmes, kaltininko kaltumą, o taip pat aplinkybes, didinančias jo kaltę ir atsakomybę.

Teisinantys – visiškai ar iš dalies paneigia kaltinimą, kaltinimus daro abejotinus, parodo kaltinamojo nekaltumą ar kaltę lengvinančia aplinkybes.

2. Daiktinių įrodymų samprata, požymiai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 91 straipsnyje yra apibrėžiama daiktų, turinčių reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, sąvoka baudžiamajame procese. Taigi daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonėmis nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti. Daiktai kaip įrodymais gali būti ne tik tradicinę, daikto sampratą atitinkantys objektai, bet ir mikropluošteliai, kitokie mikroobjektai, daiktų liekanos.

Ikiteisminio tyrimo stadijoje daiktai dar nelaikomi įrodymais. Specifiniais įrodymais daiktai tampa tada, kai tokius įrodymus ištiria bei įvertina teismas ir pasiremia jais priimdamas nuosprendį.

Taigi, daiktai – tai materialūs pasaulio objektai, kurie buvo paveikti tiriamo įvykio arba buvo sukurti nusikalstamais veiksmais, nusikalstamos veikos materialūs pėdsakai arba padariniai.

Be to, LR BPK 91 straipsnyje yra nurodyti daiktų požymiai. Jeigu materialūs daiktai turi bent vieną iš straipsnyje išvardintų požymių, jie laikomi daiktais, turinčiais reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1033 žodžiai iš 3433 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.