Darbas apie banko korteles
5 (100%) 1 vote

Darbas apie banko korteles

TURINYS

Įžanga 3

I. Lietuvos Taupomasis Bankas 5

1. Istorija ir dabartis 5

II. Mokėjimo kortelės pasaulyje 14

1. Mokėjimo kortelių rinkos pagrindai 14

1.1. Mokėjimo kortelių atsiradimas ir paplitimas 14

1.2. Kortelių rūšys 15

1.3. Atsiskaitymo sistemos 18

1.4. Mokėjimo kortelių verslo ypatumai ir pavojai 20

2. Mokėjimo kortelių rinkodaros principai 22

2.1. Dalyvavimo kortelių rinkoje formos 22

2.2. Banko pajamos ir išlaidos išleidžiant bei aptarnaujant korteles 22

2.3 Operacijos su kreditine kortele schema 24

2.4. Kreditinių kortelių sistemos nauda ir trūkumai 27

2.5. Bankai – atsiskaitymų su kortelėmis sistemos dalyviai 29

3. Visa ir EUROCARD / MASTERCARD – labiausiai pasaulyje paplitusios mokėjimo kortelės 34

3.1. Visa International 34

3.2. Eurocard / Mastercard ( EC / MC ) 36

3.3. Mokėjimo kortelių perspektyvos pasaulyje 38

III. Mokėjimo kortelės Lietuvos Taupomajame banke 42

1. Trumpa istorija 42

2. AB Lietuvos Taupomojo Banko mokėjimo kortelių išdavimo ir kortelių sąskaitų tvarkymo taisyklės 68

2.1. Bendrosios nuostatos 68

2.2. Korelių išdavimo tvarka skyriuose 71

2.3. Kortelių išdavimo LTB darbuotojams tvarka 76

2.4. Įmokų į kortelės sąskaitą priėmimas Skyriuose 77

2.5. Kortelės sąskaitos atidarymas, tvarkymas ir uždarymas 85

2.6. Kortelių galiojimo sustabdymas 92

2.7. Įsiskolinimo kortelių sąskaitose padengimo tvarka 94

2.8. Mokėjimo kortelių personalizavimas ir PIN kodų generavimas bei spausdinimas 96

2.9. Atsiskaitymai tarp AD ir Skyrių 97

2.10. Kortelių sąskaitų buhalterinė apskaita 98

2.10.1. Skyriuose 98

2.10.2. AD 100

2.10.3. Nepersonalizuotų ir personalizuotų kortelių apskaita 104

Išvados ir siūlymai 107

Literatūra 109

Priedai 111

ĮŽANGA

Kalbant apie bankines mokėjimo korteles, pirmiausia reikėtų paminėti šios šakos naujumą ir perspektyvumą. Lietuvoje bankų kortelių rinka dar tik formuojasi. Dauguma bankų savo kortelių programas vykdo dar tik 4 – 5 metus. Dabartiniu metu vyksta gana spartus rinkos pasidalijimas, ir investavimo į šią sritį vajus, tikintis, kad tai kada nors atsipirks. Užsienio kolegų patirtis rodo, kad atsipirkimo galimybės realios, mat pasaulio valstybių sienos vis labiau tampa atviros ir buvusių socialistinių šalių gyventojai vis dažniau vyksta uždarbiauti ar šiaip savais reikalais ir būtent čia jiems praverčia banko mokėjimo kortelė, kai prie sienų nereikia įrodyti reikalaujamo pinigų limito turėjimo pragyvenimui šalyje. Vyriausybė reikalauja biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus pervesti į mokėjimo korteles, su tikslu skatinti bankų apyvartas, kad jie būtų labiau patrauklūs užsienio investicijoms, bei modernizuoti valstybines atsiskaitymos sistemas ir be abejo mažinti kasininkų etatų skaičių.

Lietuvoje kortelių tema yra visiškai nauja ir dažnas nemoka ja naudotis ir net nesupranta kortelių panaudojimo galimybių jų teikiamo pranašumoir aplamai kas tai yra kortelė.

Todėl šio darbo tikslas – trumpai supažindinti su Lietuvos Taupomuoju banku, jo turto, kapitalo, pelno apimtimis, šių rodiklių augimo tendencijomis, pajėgumu vykdyti didelio masto investicijas, taip pat su viena iš tokių investicijų – mokėjimo kortelių rinka, jos tendencijomis Lietuvoje ir pasauliniu mastu, jų istorija ir paskirtimis, buhalterine apskaita, kuri gerokai skiriasi nuo paprastų sąskaitų apskaitos.

Tiriant vieno banko mokėjimo kortelių rinką negalima neatsižvelgti į pasaulinę patirtį, kur kortelių istorija siekia daugiau nei 100 metų. Todėl šiame darbe išsamiai aptariama pasaulinė kortelių rinka, jų įvairovė, paplitimas, privalumai ir trūkumai, jų istorinis susiformavimas ir naujovės. Tik taip bus galima objektyviai ir teisingai įvetinti Lietuvos kortelių rinką, pagrindinius aspektus ir ateities perspektyvas.

Atliekant šį darbą naudotasi visa prienama literatūrine informacija, internetinėmis duomenų bazėmis, straipsniais spaudoje, bankų sferos darbuotojų patarimais ir teikiamomis konsultacijomis.

I. LIETUVOS TAUPOMASIS BANKAS

1. ISTORIJA IR DABARTIS

Lietuvos taupomasis bankas – seniausias šalies bankas. Jo užuomazgos siekia XIX amžiaus vidurį, kai dabartinėje Lietuvos teritorijoje Prūsijai priklausiusiame Klaipėdos mieste 1830 m. buvo įsteigta pirmoji taupomoji kasa.

Dabartinio Lietuvos taupomojo banko ištakos – 1919 m. rugpjūčio 4 diena, kai Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovai patvirtino Taupomųjų valstybės kasų įstatus.

1 pav. Istoriniai Lietuvos Taupomojo banko simboliai

Vilniuje pirmoji taupomoji kasa buvo įsteigta 1849 metais.

Pirmasis kredito kooperatyvas (unija) pradėjo veikti Vokietijai priklausančioje Šilutėje 1865 metais.

Taupomųjų valstybės kasų indėlių lyginamasis svoris visų Lietuvos bankų ir kredito įstaigų indėliuose ir einamosiose sąskaitose 1925 m. gruodžio 31 d. sudaręs tik 1,33 proc., 1931 m. gruodžio 31 d. pakilo iki 17,07 proc., o 1936 m. gruodžio 31 d. pasiekė rekordinį tarpukario laikotarpio lygį – 29,79 proc.

Taupomosios valstybės kasos sėkmingai veikė iki okupacijos 1940 metais. 1941 m. sausio 1 d. tuometinės sovietines Lietuvos vyriausybės nutarimu taupomosios valstybės kasos buvo likviduotos. Jų pagrindu buvo sukurtos Tarybų Sąjungos
valstybinės darbo taupomosios kasos, vadovaujamos Respublikinės darbo taupomųjų kasų ir valstybinės kredito valdybos. Tuo pačiu nutarimu taupomųjų kasų indėliai, viršijantys vieną tūkstantį litų, buvo nacionalizuoti, indėliai iki vieno tūkstančio litų buvo išmokėti už vieną litą mokant po 90 kapeikų. Kitose kredito įstaigose laikomi gyventojų indėliai buvo nacionalizuoti nepriklausomai nuo indėlių sumos.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui respublikos taupomosios kasos nebuvo evakuotos. Vokiečių okupacijos metais (1941-1944) taupomųjų kasų valdyba buvo panaikinta, o visi rubliniai indėliai perskaičiuoti į reichmarkes. Pagrindinė tuometinių taupomųjų kasų pagrindinė funkcija buvo išmokėti atlyginimus vokiečių kariškių šeimoms.

Pasibaigus vokiečių okupacijai, 1944 m. rudenį Tarybų valdžia atkūrė Taupomųjų kasų valdybą.

1944 m. gruodžio 31 d. taupomosiose kasose buvo tvarkomos 8970 indėlininkų sąskaitos.

1947 m. pabaigoje jau buvo 24,3 tūkst. indėlininkų sąskaitų, 1960 m. – 330,5 tūkst., 1970 m. -770,3 tūkst., 1973 m. – 1033,2 tūkst., 1979 m. – 1,8 mln., 1987 m. – 2,5 mln.

1987 m. perestroikos metu, reorganizuojant TSRS bankų sistemą taupomosios kasos tapo sąjunginio pavaldumo Lietuvos respublikiniu banku.

1988 m. bankas pradėjo dirbti visiškos ūkiskaitos sąlygomis.

Atkūrus nepriklausomybę, 1990 m. Lietuvos Respublikos Ministrų Taryba nutarė reorganizuoti TSRS darbo santaupų ir gyventojų kreditavimo banką į Lietuvos taupomąjį banką ir suteikė jam valstybinio banko statusą.

1992 metų viduryje, priėmus Komercinių bankų įstatymą, buvo pradėtas rengti Lietuvos taupomojo banko statutas.

1992 m. spalio 26 d. Vyriausybė patvirtino Lietuvos taupomojo banko Statutą ir priėmė nutarimą reorganizuoti Lietuvos taupomąjį banką į valstybinį akcinį.

1993 m. rugsėjo 10 d. įvyko pirmasis Lietuvos taupomojo banko akcininkų susirinkimas, kuriame išrinkta banko Taryba ir Valdyba.

1993 m. gruodžio 28 d. Lietuvos bankui įregistravus Lietuvos taupomojo banko Statutą, bankas pradėjo funkcionuoti kaip komercinis bankas su valstybės akciniu kapitalu.

1997 m. gegužės 14 d. buvo įkurta pirmoji banko dukterinė įmonė UAB LTB Lizingas.

1998 m. kovo mėn. pabaigoje Vyriausybės sprendimu Lietuvos taupomasis bankas perėmė likviduojamo Lietuvos valstybinio komercinio banko turtą ir įsipareigojimus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė patikėjo Lietuvos taupomajam bankui įgyvendinti svarbią socialinę programą – nuvertėjusių rublinių indėlių atkūrimą. 1998 m. pabaigoje ši programa pradėta įgyvendinti, iš viso bus atkurtos 1,2 mln. gyventojų santaupos ir joms bus skirta beveik 3,5 mlrd. litų.

1999 m. vasario 10 d. buvo įkurta dukterinė įmonė UAB LTB Investicijų valdymas.

1998 m. gruodžio 31 d. bankas tvarkė beveik 51 tūkst. verslo klientų sąskaitų ir daugiau kaip 6 mln. 686 tūkst. gyventojų sąskaitų, iš kurių 2 mln. 976 tūkst. einamosios, 183 tūkst. terminuotųjų indėlių, 2 mln. 377 tūkst. investicinės ir 1 mln. 150 tūkst. atkuriamųjų indėlių.

Vidutiniškai per mėnesį Lietuvos taupomajame banke atliekama apie 6 mln. įvairių finansinių operacijų.

1999 m. antro ketvirčio duomenimis Lietuvos taupomojo banko užimama rinkos dalis sudarė:

•30,79 proc. bankų turto rinkos – I vieta tarp visų Lietuvos bankų,

•39,19 proc. indėlių rinkos – I vieta,

•19,91 proc. ūkio subjektų indėlių rinkos – III vieta po Vilniaus banko (26,81 proc.) ir LŽŪB (20,26 proc.),

•54,43 proc. gyventojų indėlių rinkos – I vieta,

•23,62 proc. paskolų rinkos – II vieta po Vilniaus banko (27,82 proc.).

Jo turtas siekė 3,168 mlrd. Lt, o paskolos ūkio subjektams, gyventojams ir finansinėms institucijoms – 1,169 mlrd. Lt (Žr.Žemiau)

1 lentelė

1999 m. LTB antro ketvirčio balansas

2 lentelė

1999 m. LTB antro ketvirčio pelno (nuostolio) ataskaita

Pasibaigus 1999 m. išryškėjo pagrindinės Lietuvos Taupomojo banko veiklos tendencijos. Visiškai akiviazdu, kad pagrindine sėkmingos veiklos priežastimi tapo šio banko segebėjimas pritraukti indėlių lėšas, kurios nuo 1997 m. padidėjo ~ 1,074 mlrd. Lt , t.y. daugiau nei 70 % (Žr. Žemiau). To pasėkoje sukaupęs pakankamai aktyvų bankas sugebėjo juos panaudoti teikiant kreditavimo paslaugas ūkio subjektams bei gyventojų sektoriui, kurios per pastaruosius dvejus metus išaugo ~ 599 mln. Lt t.y. daugiau nei 100 % (Žr. Žemiau).

3 lentelė

1999 m. metinis balansas

Padidėjęs paskolų portfelis atitinkamai 100 % padidino ir palūkanų pajamas, kurios 1999 m. gale siekė ~ 219 mln. Lt, tai dvigubai daugiau nei prieš dvejus metus.

Teisingai pasirinktos strategijos ir sėkmingos banko veiklos įrodymas nuo 1997 m. daugiau kaip trigubai padidėjęs grynasis banko pelnas, kuris 1999 m. siekė 16 582 000 Lt (Žr. Žemiau).

4 lentelė

1999 m. metinė pelno (nuostolio) ataskaita

Na o šių (2000-ųjų) metų kovo 29 d. tarptautinė audito kompanija „Deloitte & Touche“ galutinai patvirtino šiuos duomenis – 1999 m. Lietuvos taupomojo banko pelnas – 16,582
Audito kompanija savo nuomonę pareiškė be jokių išlygų.

Taupomojo banko turtas 1999 gruodžio 31 d. siekė 3,168 mlrd. Lt. Išduotų paskolų bendra suma pasiekė 1308,4 mln. litų. Specialieji atidėjimai paskoloms ir palūkanoms 1999 gruodžio 31 d. sudarė 18,1 mln. Lt arba tik 1,4 proc. paskolų portfelio. Prieš metus šis rodiklis buvo 4,1 proc.

Praėjusiais metais bankas vykdė visus Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus. Metų pabaigoje LTB kapitalo pakankamumo rodiklis sudarė 19,05 proc., o likvidumas buvo 34,08 proc.

1999 m. labai padidėjo ir banko klientų skaičius. Vien ūkio subjektų sąskaitų padidėjo beveik dviem tūkstančiais. Metų pabaigoje Taupomasis bankas buvo išdavęs daugiau kaip 19000 paskolų, virš 83000 mokėjimo kortelių, aptarnavo daugiau kaip 7 milijonus sąskaitų.

Audito kompanijos pateiktos išvados ir 2000 m. kovo 15 dieną tarptautinės reitingo agentūros Fitch IBCA-Londonas Lietuvos taupomajam bankui suteiktas aukštas ilgalaikis reitingas BB, taip pat trumpalaikis B reitingas, individualus D/E reitingas ir teisinis – paramos Trečios pagal reitingas 2T patvirtina, kad Taupomasis bankas ir toliau išlieka patikimas ir stabilus bankas .

Agentūra taip pat primena, kad LTB šiuo metu valdomas valstybės (90,7 proc. akcijų), tačiau banką numatyta 2001 metų pradžioje privatizuoti. Stambi banko akcijų dalis bus parduota strateginiam užsienio investuotojui.

Na o pasibaigus pirmąjam šių metų ketvirčiui Lietuvos Taupomasis bankas pateikė šiuos duomenis:

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvos taupomasis bankas iš savo veiklos uždirbo 6,7 mln. litų pelno, vien kovo mėn. – 2,4 mln. litų. Specialiųjų atidėjimų probleminiams aktyvams sudaryta 3,3 mln. litų, tad banko grynasis pelnas per pirmąjį metų ketvirtį – 3,4 mln. litų.

Banko turtas balandžio 1 d. siekė 3.248,9 mln. litų. Indėliai ir akredityvai balandžio 1 d. sudarė 2.691,1 mln. litų.

Į indėlių draudimo fondą LTB bankas per tris šių metų mėnesius jau priskaičiavo apie 5,3 mln. litų.

Laikui bėgant į rinką ateina vis nauji produktai. Jų atėjimą sąlygoja paklausa. Kiekvienas rinkos dalyvis stengiasi patenkinti atsiradusią naujų paslaugų ar produktų paklausą. Vienas naujausių ir perspektyviausių bankinių paslaugų produktų yra bankinės mokėjimo kortelės, turėjusios didžiulį pasisekimą visame pasaulyje. Lietuvoje tai visai naujas ir labai modernus produktas, kuriam reikia daug kapitalinių investicijų ir neprošal būtų pasisemti užsienio kolegų patirties, juolab, kad jie taip pat suinteresuoti plėsti šio bankinio produkto panaudojimo tinklą.

II. MOKĖJIMO KORTELĖS PASAULYJE

1. MOKĖJIMO KORTELIŲ RINKOS PAGRINDAI

1.1. MOKĖJIMO KORTELIŲ ATSIRADIMAS IR PAPLITIMAS

Mokėjimo kortelės gana naujas dalykas pasaulyje. Pirmosios mokėjimo kortelės buvo kreditinės. XIX a. Pabaigoje JAV aktyviaiplėtotas vartotojų kreditavimas. Apie 1914 metus kai kurios parduotuvės pradėjo išdavinėti specialias korteles savo geriausiems klientams, tokiu būdu siekdamos ir toliau juos išlaikyti. 1928 metais “Farrington Manufacturing” kompanija (Bostonas) pradėjo išdavinėti metalines plokštees savo kreditabiliems klientams. Plokštelėje spaustomis raidėmis buvo užrašyta pirkėjo pavardė, adresas. Pardavėjas įdėdavo plokštelę į specialę mašinėlę, vadinamą imprinteriu, ir raidės atsispauzdavo ant čekio. Vėliau buvo sugalvota minimalus skolos padengimas, lengvatinis periodas ir kt.

Pirmąja masine mokėjimo kortelių sistema laikoma “Diner Club”, įkurta 1949 metais. Pagrindinis skirtumas nuo anksčiau egzistavusių sistemų buvo tas, kad tarp pardavėjo ir pirkėjo buvo tarpininkas, atliekantis atsiskaitymus. Būtent ši ypatybė leido “Diner club” tapti pirmąja universalia (skirtingai nuo benzino kolonėlių ar parduotuvių tinklo) kortele.

1949 metus “Diner Club” pradėjo turėdama 5 tūkst. JAV dol. Kapitalą, o jau 1951 metais kompanijos apyvarta siekė 6,2 mln. JAV dol., pelnas- 61 222 JAV dolerius. Kompanija ir toliau sėkmingai plėtėsi tiek geografiškai, tiek didindama savo komercinį tinklą. Tačiau nuo 1958 metų atsirado konkurentų. Jų vis daugėjo. Tais metais rinkoje pasirodė “Card Blanch” ir “American Express” kortelės. Dar po kelerių metų jau 100 bankų platino savo korteles. Amerikoje prasidėjo kortelių bumas. Po keliolikos metų susiformavo didžiausieji šiandieniniai konkurentai- VISA ir “Mastercard”.

Šiuo metu amerikiečių rinkos apyvartoje yra daugiau kaip 750 mln. mokėjimo kortelių. Tokiu būdu kiekvienas beveik iš 100 mln. suaugusių amerikiečių savo piniginėje nešiojasi maždaug 8 įvairias mokėjimo korteles. Apie 9 mln. JAV prekybos įmonių naudoja tokias korteles kaip savo pirkėjų atsiskaitymo priemonę.

Kortelės skiriasi pagal paskolos suteikimo ir apmokėjimo sąlygas, pagal teikiamas paslaugas ir lengvatas, pagaliau pagal skaičių prekybos įmonių, kurios naudoja korteles atsiskaitymams. Daugiausia šie veiksniai ir nulemia, kokios kortelės tama populiariausiomis. Laikraščio “Boston globe” duomenimi, 37 proc. Amerikiečių šeimų pirmenybę teikia VISA kortelėms, 23 proc.- “Mastercard”, 8 proc.- “Amerikan Express”, 5 proc.- “Discover”.

Banko mokėjimo kortelių JAV galima įsigyti be problemų. Pakanka būti pilnamečiu,
turėti nuolatinę gyvenamąją vietą, sąskaitą banke, stabilias metines pajamas ir užpildyti paraišką. Paraiškų blankų lengvai galima gauti bankuose, daugelyje parduotuvių, kavinių, restoranų, taip pat oro uostuose ir stotyse. Paraiškoje mokėjimo kortelei įsigyti reikia nurodyti šeimos sudėtį, išlaikytinių skaičių ir jų amžių, dabartinį ar ankstesnį adresą, pajamų dydį ir mokestį už gyvenamąjį plotą, darbovietės adresą ir telefono numerį. Šių duomenų teisingumą patikrina privatūs agentai.

Jei banko atsakymas būna teigiamas, klientas paštu gauna 3,5×2 cm dydžio plastikinę kortelę. Dažniausiai kortelė galioja metus, automatiškai pratęsiant jos galiojimo trukmę, jei nustatytu laiku anuliuojami įsiskolinimai. Paprastai kompanijos perspėja, kad kortelė- jų nuosavybė ir jos turi teisę bet kuriuo momentu ją paskelbti negaliojančia. Tiesa, tokie kortelės panaikinimo atvejai labai reti. Jie atsiranda dėl reguliarių įsiskolinimų arba tuomet, kai klientas ilgam laikui praranda nuolatinį pajamų šaltinį.

Dauguma bankų, išduodančių mokėjimo korteles, apmokestina jas metiniu mokesčiu. Šiuo metu mokesčio suma vidutiniškai yra apie 30 JAV dolerių. Be pagrindinio kortelės turėtojo (finansiškai atsakingo), kortele gali naudotis (jam sutikus) ir kiti asmenys, pavyzdžiui, šeimos nariai: sutuoktinis ar sutuoktinė, taip pat vyresni nei 16 metų vaikai. Sąskaitos už pirkinius, kurie buvo apmokėti naudojant korteles, pateikiamos pagrindiniam kortelės turėtojui.

Šiandien mokėjimo kortelė- tai plastikinė elektroninė mokėjimo priemonė, kuri jums atstoja grynuosius pinigus ir leidžia patogiau, saugiau ir ekonomiškiau juos naudoti.

Pritrūkus mokėjimo kortelės sąskaitoje pinigų, bankas tos kortelės savininkui gali suteikti paskolą. Jūs, kaip kortelės turėtojas, galėsite daryti net ir neplanuotas išlaidas be didelių laiko sąnudų. Jeigu kelionėje atsitiko nelaimė, sugedo automobilis ar prireikė skubiai užsisakyti viešbutį, lėktuvo bilietą, Jums reikėstik paskambinti tai paslaugų įmonei ir pranešti mokėjimo kortelės numerį. Turėdami mokėjimo kortelę, bet kuriuo paros metu galėsite pasiimti reikiamą pinigų sumą ar pasitikrinti mokėjimo kortelės sąskaitos likutį automatiniame grynųjų pinigų išėmimo įrenginyje (bankomate). Jūs galėsite atsiskaityti viešbučiuose, parduotuvėse, restoranuose, degalinėse, nuomodami automobilį ir kitose paslaugų įmonėse, taip pat pasiimti grynųjų pinigų.

Mokėjimo kortelė Jums užtikrina kitų valstybių reikalavimą turėti pragyvenimo šaltinį įvažiuojant į jų teritoriją, o atsiskaitymas kortele įvairiose užsienio šalyse nesudarys pinigų keitimo, kurso apskaičiavimo problemų. Tai atliks pasaulinė mokėjimo kortelės atsiskaitymo sistema, kuri Jūsų valiutos keitimo kursą apskaičiuos pagal palanliausią tos dienos pasaulinį biržos kursą.

Kiekvieną mėnesį Jūs gausite ataskaitą apie įskaitytas lėšas į Jūsų mokėjimo kortelės sąskaitą ir padarytas išlaidas atsiskaitant kortele.

1.2. KORTELIŲ RŪŠYS

Korteles galima skirstyti pagal įvairius požymius: technologiją, technines charakteristikas, paskirtį, funkcijas. Pagal teikiamas paslaugas kortelės gali būti skirstomos taip:

1.BANKO KREDITINĖS KORTELĖS. Jos naudojamosįvairioms prekėms ir paslaugoms apmokėti paskolos, išduotos banko, sąskaita. Pagrindinės paslaugos, kurias suteikia kortelė, yra šios:

• Prekių ir paslaugų kainos apmokėjimas;

• Prekių ir paslaugų pirkimas su nuolaida. Dažniausiai tai viešbučių, automobilių nuomos, restoranų sąskaitų apmokėjimas;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2678 žodžiai iš 8907 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.