Darbinių santykių etika
5 (100%) 1 vote

Darbinių santykių etika

TURINYS

TURINYS 2

ĮVADAS 3

1.KOMPIUTERIS IR SVEIKATA 4

2. NEIGIAMA KOMPIUTERIO ĮTAKA SVEIKATAI 7

2.1REKOMENDACIJOS REGĖJIMO SUTRIKIMŲ PROFILAKTIKAI 9

2.2KAULŲ IR RAUMENŲ SISTEMOS PAKENKIMAI 10

2.3STRESO MAŽINIMO PRIEMONĖS 12

2.4VEIDO IR KAKLO SRITIES ODOS PAKENKIMAI 12

3.KOMPIUTERIZUOTOS DARBO VIETOS ORGANIZAVIMAS 13

4.DARBO VIETOS ERGONOMIKA 14

5.DARBO IR POILSIO REŽIMAS 16

IŠVADOS 19

LITERATŪRA 20

ĮVADAS

XXI amžiaus technikos stebuklas – kompiuteris. Neoficialiais statistikos duomenimis, dabar mūsų šalyje instaliuota daugiau kaip 400000 kompiuterių. Be jų neapsieina moksleiviai ir studentai. Nemažai laiko tiek darbe, tiek namuose prie monitoriaus ekrano praleidžia ir suaugusieji. Kompiuteris tapo nebe prabanga ar žaidimų šaltinis vaikams, o kasdieniniu darbo įrankiu. Kompiuteriai šiandien daugumai mūsų yra tokia būtina ir neatskiriama aplinkos dalis,kaip šaldytuvas,televizorius,telefonas. Jis gali būti naudojamas darbui,poilsiui,žaidimams,mokymuisi ir daugeliui kitų tikslų.

Kompiuterį sukūręs žmogus dabar sėdi prie jo ir labai dažnai pamiršta, kur esąs. Kompiuterio pagalba gali užsisakyti prekių,įsigyti būtiniausių daiktų,susirasti draugų,žaisti,o pagaliau net šeimą sukurti. Patogu ir greita.Mokslininkai apskaičiavo, kad taip bendraudamas su kompiuteriu žmogus per pusmetį gali prarasti ryšius su jį supančiu gyvuoju pasauliu. Tačiau informatikos specialistų ir ypač medikų nuomone, kompiuterių turėtojams yra iškilęs rimtas pavojus sveikatai. Todėl, dirbdami kompiuteriu, ir nesilaikydami tam tikrų standartų reikalavimų, higienos normų ar specialistų rekomendacijų, vartotojai gali pakenkti savo sveikatai. 40% ilgai dirbančių žmonių skundžiasi akių negalavimais, apie 60% vargina sprando raumenų įsitempimas, pečių ir nugaros skausmai. Daugeli kompiuterininku kamuoja neaiškus sveikatos sutrikimai, jie tampa nervingi, jaučiasi išsekę ir blogai miega. Ką daryti, kad šis sudėtingas darbo įrankis būtų ne tik svarbiausias pagalbininkas1.KOMPIUTERIS IR SVEIKATA

Lietuvoje 2000 metų pradžioje buvo instaliuota apie 230000 kompiuterių. Įvertinant tai, kad daugelis šių kompiuterių yra kolektyviai naudojami mokyklose, biuruose ar namuose, realiai šiuo metu apie pusė milijono Lietuvos gyventojų dalį laiko arba net ir visą darbo dieną praleidžia kompiuterių aplinkoje. Asociacijos INFOBALT duomenimis pastaraisiais metais kasmet Lietuvoje buvo nuperkama ir instaliuojama apie 30000-40000 kompiuterių. Žemiau pateiktoje diagramoje parodyta, kaip pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje augo bendras kompiuterių kiekis.

Nemažas darbuotojų būrys įvairiose Lietuvos institucijose kasmet tampa kompiuterių vartotojais. Įvertinant bendrąją informacinės visuomenės kūrimo Europoje ir Lietuvoje tendenciją, galima prognozuoti, kad kompiuterinės įrangos plitimo tempai ateityje dar sparčiau augs. Daugės kompiuterizuotų darbo vietų, atsiras naujos kompiuterių klasės mokyklose ir universitetuose, vis daugiau ekonominių, valdymo, projektavimo, mokymo, kūrybos uždavinių padės spręsti intelektualaus darbo įrankis – kompiuteris.

Pastaruoju metu nemažai kompiuterių įsigyja piliečiai privačiam naudojimui. Prie bute instaliuoto kompiuterio ilgas valandas leidžia studentai, moksleiviai ir net darželinukai.

Europos Sąjungos valstybėse kompiuterizacijos tempai yra gerokai spartesni. Lietuva 1999 metais pagal šimtui šalies gyventojų tenkančių kompiuterių kiekį pakankamai smarkiai atsiliko ne tik nuo pirmaujančių šiuo požiūriu Europos Sąjungos valstybių, bet ir nuo kaimyninių valstybių – kandidačių į Europos Sąjungą, kaip tai parodyta kitoje diagramoje.

Aišku, kad kompiuterizacijos procesai Lietuvoje turės spartėti, nes to reikalauja pasaulinės ekonomikos vystymosi tendencijos, Europos Informacinės visuomenės kūrimo planai.

Žiūrintys į šį visuotinio kompiuterizavimo procesą skeptiškai, kelia klausimą – ar darbo vietoje atsiradęs kompiuteris visada yra tik nesavanaudiškas pagalbininkas. Populiarus Vokietijos žurnalas FOCUS rašė, kad eilinis darbuotojas visos savo darbinės karjeros metu darbo vietoje išbūna iki 65 000 valandų. Neretai to darbuotojo veiklos erdvė yra smarkiai apribota tarp stalo krašto ir sienos, sėdima ant išklerusios kėdės ne visada gerai vėdinamoje ir pakankamai apšviestoje patalpoje. Įvertinant tai, kad mūsų kompiuterių klasės ar biurai su kompiuterizuotomis darbo vietomis neretai organizuojami be didesnių investicijų – paprasčiausiai ant darbo stalo atsiranda kompiuteris – tada skeptikas ir klausia – ar kartu su kompiuteriu į darbo vietą neateina papildoma rizika sveikatai.

Nagrinėjant publikacijas kompiuterizuotų darbo vietų organizavimo bei vertinimo tema, galima tik stebėtis tokių publikacijų įvairiomis kalbomis gausa. Darbo vietų organizavimui visose šalyse skiriamas didelis dėmesys, nes nuo to priklauso darbuotojo sveikatos stovis, o tai tiesiogiai lemia ir darbo rezultatus. Publikacijos rodo, kad daugelyje šalių, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje dirbančiojo priešais displėjų sveikatingumo klausimai nagrinėjami ypač aštriai. Vokietijoje darbas priešais displėjų yra įtauktas į keturiasdešimties labiausiai pavojingų ir kenksmingų profesijų sąrašą. Tai akivaizdžiai demonstruoja
nagrinėjamos problemos aktualumą ir svarbą.

Medikai kompiuterio poveikį sveikatai sieja su regėjimo problemomis, kaulų ir raumenų sistemų pakenkimu, psichosocialinėmis problemomis bei stresu, veido bei kaklo odos pažeidimais bei įtaka reprodukcinei sistemai. Augantis susidomėjimas kompiuterių vartotojų sveikata jaučiamas nuo pat pirmosios Tarptautinės mokslinės konferencijos „Darbas su videodisplėjais“, įvykusios 1986 metais Švedijoje. Pirmieji moksliniai pranešimai apie kompiuterių įtaką sveikatai atkreipė visuomenės dėmesį į darbo kompiuteriu įtaką regos organui, jo nuovargiui ir pakenkimui. Vėliau susidomėta kaulų ir raumenų sistemų pakenkimais, atsirandančiais dėl nepatogios kūno padėties ir šių sistemų įtampos darbo metu. Tuo pačiu metu pradėta diskutuoti apie protinio darbo krūvius, protinio nuovargio įvertinimo metodus, stresą, monotoniją ir darbo organizavimo įtaką dirbančiųjų sveikatai. Devintajame dešimtmetyje iškilo tokios naujos mokslinės problemos, kaip darbo kompiuteriu įtaka nėščiųjų sveikatai, reprodukcinei funkcijai, odos pakenkimai, susiję su padidintu jautrumu elektros krūviams, o taip pat karpalinio tunelio sindromas, kurio atsiradimas sutampa su naujo personalinio kompiuterio priedo – pelės – atsiradimu. Dvidešimtojo amžiaus paskutiniojo dešimtmečio moksliniai tyrimai, nagrinėjantys dirbančiųjų kompiuteriu sveikatos pakenkimus, orientuoti atskirų pakenkimų atsiradimo priežasčių bei jų tarpusavio sąveikos tyrimui. Moksliniuose tyrimuose pradedamas nagrinėti elektromagnetinės spinduliuotės žemų dažnių diapazone poveikis sveikatai ir jo vystymosi mechanizmai. Gausios publikacijos įvairiuose leidiniuose rodo problemos svarbą ir įvairius jos sprendimo aspektus. Nustatyta, jog susirgimus ar atskirus sindromus lemia įvairūs aplinkos veiksnių deriniai, kurių tarpe yra svarbiausi psichosocialiniai, darbo organizavimo ir aplinkos veiksniai.

Kadangi darbo vietoje centrinis darbuotojo veiklos objektas yra kompiuteris, darbo vietos įvertinimas dažniausiai ir siejamas su kompiuterio kokybe bei vartotojo santykiu su juo. Šis santykis nėra paprastas, nes kompiuteris – sudėtingas intelektualaus darbo įrankis, kurį valdyti yra nepalyginamai sudėtingiau negu bet kokį kitą darbo vietoje naudojamą įrenginį.

Lietuvoje jau dabar nemažai laiko – nuo keleto valandų per savaitę iki ištisų darbo dienų su viršvalandžiais – kompiuterių aplinkoje praleidžia bent pusė milijono įvairių specialybių, amžiaus ir polinkių žmonių. Daugeliui Lietuvos gyventojų iškyla klausimas – ar darbo su kompiuteriu sąlygos bent minimaliai tenkina saugos ir sveikatos reikalavimus. Labai trūksta informacijos lietuvių kalba apie tai, kaip turi būti organizuota kompiuterizuota darbo vieta, kad vartotojui būtų užtikrintas pakankamas komfortas darbinei veiklai ir čia jis jaustųsi ekologiškai saugus.

Keliamą klausimą sudaro bent trys dalys:

1) kompiuterio kelias pas vartotoją – kiek patikimai gamintojas ar tiekėjas užtikrina, kad kompiuterinė įranga yra kokybiška ir atitinka jos kokybei keliamus saugos ir sveikatos reikalavimus;

2) kompiuterizuotos darbo vietos organizavimas – ar tikrai vartotojui darbo metu neatsiranda rizikos laipsnis sveikatai;

3) kaip turi būti organizuotas darbas, kad rizika dirbančiojo kompiuterio aplinkoje sveikatai būtų minimali ir kokios yra susirgimų prevencijos priemonės.

Neteisingas veiklos kompiuterizuotoje darbo vietoje organizavimas gali žymiai sumažinti darbingumą, pabloginti sveikatos stovį, sukelti depresiją ir kitas nemalonias pasekmes.Todėl klausimas, kaip dirbti kompiuterio aplinkoje tampa labai aktualiu vis platesniam Lietuvos gyventojų ratui.

2.NEIGIAMA KOMPIUTERIO ĮTAKA SVEIKATAI

Siekiant sukurti saugią darbo vietą ir sumažinti neigiamą įtaką sveikatai, yra būtinos keturios pagrindinės sąlygos.

1. Kokybiška kompiuterinė įranga, atitinkanti elektromagnetinio suderinamumo, žemo dažnio elektromagnetinės spinduliuotės bei displėjaus vaizdo kokybės standartų reikalavimus.

2. Kompiuterizuotos darbo vietos organizavimas, įrengimas bei darbo ir poilsio režimas dirbant kompiuteriu. Šią problemą formaliai sprendžia 1998 metais priimta Lietuvos higienos norma HN 32-1998 ,,Darbas su videoterminalu, saugos ir sveikatos reikalavimai“. Norma apibrėžia darbo aplinkos erdvės, apšvietimo, įrangos išdėstymo, šiluminio režimo, triukšmo, vibracijos bei elektromagnetinio spinduliavimo parametrų reikalavimus.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1324 žodžiai iš 4341 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.