Darbo biržos veikla Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Darbo biržos veikla Lietuvoje

1121314151617181

Vilniaus universiteto

Kauno humanitarinis fakultetas

Verslo ekonomikos ir vadybos katedra

Darbo ekonomikos referatas

Darbo biržos veikla Lietuvoje

Tikrino: lekt R.Matiušaitytė

Kaunas 2003

Turinys

ĮVADAS 3

DARBO BIRŽOS VEIKLA LIETUVOJE 4

DARBO BIRŽA ATVIRA VISIEMS 4

PAGRINDINĖS DARBO BIRŽOS FUNKCIJOS 4

REGISTRACIJA DARBO BIRŽOJE 5

DARBO BIRŽOS INFORMACINĖ SISTEMA 6

DARBO BIRŽOS PASLAUGOS 7

PROFESINIS MOKYMAS 7

SAVO VERSLO ORGANIZAVIMAS 8

VIEŠIEJI DARBAI 9

DARBO KLUBAI 10

REMIAMŲ DARBŲ PROGRAMA 10

DARBO RINKOJE PAPILDOMAI REMIAMŲ BEDARBIŲ UŽIMTUMO RĖMIMAS 11

DARBAS UŽSIENYJE 12

LIETUVOS DARBO BIRŽOS VEIKLA 2002 METAIS 12

IŠVADOS 39

INFORMACIJOS ŠALTINIAI 40

ĮVADAS

1991 metais Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, kartu atsirado ir nedarbo problema. Šiai problemai spręsti buvo įkurta Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. LDB sudaro respublikinė ir 46 teritorinės darbo biržos. Ši institucija savo veiklą pradėjo 1991 m. kovo 1 d. „Lietuvos darbo birža, įgyvendindama valstybines užimtumo garantijas darbo rinkoje, padeda ieškantiems darbo žmonėms įsidarbinti, taip pat aprūpina darbdavius reikiama kvalifikuota darbo jėga, įtraukia registruotus darbo biržoje asmenis į gyventojų užimtumo programas (profesinį mokymą ir perkvalifikavimą, savo verslo organizavimą, įdarbinimo į užimtumo fondo remiamus arba viešuosius darbus, naujų darbo vietų steigimą, darbo klubų veiklą), moka bedarbiams pašalpas“.[www.ldb.lt]

Respublikinės Lietuvos darbo biržos adresas:

Geležinio Vilko 3a, LT – 2600 Vilnius, Lietuva, tel.: +370 5 2360770,

faks.: +370 5 2360788, e. paštas: info@ldb.lt Kodas: 9076661 [www.ldb.lt]

DARBO BIRŽOS VEIKLA LIETUVOJE

Lietuvos darbo birža – tai valstybinė institucija, kuri teikia nemokamas paslaugas ir informaciją visiems darbo rinkos dalyviams:

 bedarbiams,

 ieškantiems darbo,

 dirbantiems asmenims, kurie nori keisti darbą,

 darbdaviams.

DARBO BIRŽA ATVIRA VISIEMS

„Darbo birža atvira visiems šalies gyventojams, ieškantiems darbo ir besidomintiems situacija darbo rinkoje. Išplėstas atviro informavimo ir tiesioginių paslaugų tinklas sudaro galimybes klientams savarankiškai pasinaudoti informacija apie laisvas darbo vietas, įsidarbinimo galimybes, sutrumpinti darbo paieškos kelią. Be registracijos gyventojai gali lankytis šalies darbo biržose įsteigtuose Savarankiškos informacijos paieškos (SIP) centruose, Profesinio informavimo centre (Vilniaus darbo biržoje ), Jaunimo darbo centre, Informacijos ir konsultacijų centruose. Čia galima rasti išsamią informaciją apie darbo biržos teikiamas paslaugas, pagrindinę juridinę informaciją, būtiną žinoti ieškančiam darbo, patarimų kaip bendrauti su darbdaviu.“ [www.ldb.lt]

Siekiant pagerinti ieškančių darbo asmenų aptarnavimą, Informacijos ir konsultacijų centrai, o taip pat Darbo ir Jaunimo darbo centrai sukurti ne tik darbo biržose, bet ir viešosiose vietose, gausiai lankomose gyventojų.

PAGRINDINĖS DARBO BIRŽOS FUNKCIJOS

Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymu Lietuvos darbo biržai deleguotos gyventojų užimtumo garantijų įgyvendinimas.

„Darbo birža:

 analizuoja darbo paklausą ir pasiūlą, prognozuoja galimus darbo rinkos pakitimus;

 registruoja laisvas darbo vietas ir bedarbius;

 ieško laisvų darbo vietų ir informuoja norinčius įsidarbinti;

 tarpininkauja Lietuvos Respublikos piliečiams ir nuolat gyvenantiems Lietuvoje asmenims įsidarbinant;

 tarpininkauja bei pati organizuoja bedarbių ir darbuotojų, įspėtų apie atleidimą iš darbo, profesinį mokymą;

 tarpininkauja Lietuvos Respublikos piliečiams ir nuolat gyvenantiems Lietuvoje asmenims įsidarbinant užsienyje;

 nustatyta tvarka disponuoja iš Užimtumo fondo gautomis lėšomis ir viešai skelbia, kaip jos naudojamos, teikia pasiūlymus dėl Užimtumo fondo naudojimo;

 dalyvauja rengiant gyventojų užimtumo programas;

 kartu su savivaldybėmis organizuoja viešuosius darbus, nukreipia į juos bedarbius;

 organizuoja Užimtumo fondo remiamus darbus;

 skiria bedarbio pašalpas;“[www.ldb.lt]

Visuomeniniais pagrindais prie darbo biržų veikia trišalės komisijos, sudarytos iš profesinių sąjungų, darbdavių bei valstybės valdymo organų atstovų, kurie periodiškai nagrinėja šalies bei teritorijų gyventojų užimtumo klausimus.

Kaip matome iš pateiktos informacijos, LDB veikla apima viską, kas yra susiję su darbu, jo paieška, pašalpų mokėjimu. Šiuo atžvilgiu LDB nedaug kuo skiriasi nuo užsienio šalyse veikiančių valstybinių darbo biržų.

REGISTRACIJA DARBO BIRŽOJE

„Darbo biržoje gali registruotis visi ieškantys darbo asmenys:

 nedirbantys (bedarbiai);

 turintys įspėjimą apie atleidimą iš darbo;

 kiti asmenys:

• dirbantys,

• besimokantys dieninėse mokymo įstaigose,

• pensinio amžiaus. „[www.ldb.lt]

REGISTRACIJAI REIKALINGI DOKUMENTAI

„Ieškantys darbo asmenys turėtų kreiptis į gyvenamosios vietos teritorinę darbo biržą ir su savimi turėti tokius dokumentus:

• pasą arba jį atstojantį dokumentą; valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, darbo knygelę (išskyrus niekada nedirbusius);

• dokumentus,
patvirtinančius išsilavinimą, specialybę ir kvalifikaciją;

• gaunantys iš valstybės ar socialinio draudimo biudžetų pensiją – pažymėjimą apie pensijos paskyrimo terminą ir dydį;

• invalidai – invalidumo pažymėjimą ir dokumentą, nurodantį darbingumo laipsnį (darbo rekomendaciją);

• įspėti apie atleidimą iš darbo asmenys pateikia raštišką įspėjimą apie atleidimą. „[www.ldb.lt]

DARBO BIRŽOS INFORMACINĖ SISTEMA

„1999 m. birželio mėn. Lietuvos darbo biržoje buvo įdiegta nauja informacinė sistema DBIRŽA-I, kurią sukūrė akcinės bendrovės “ALNA” specialistai. DBIRŽA-I yra Client/Server struktūros, naudoja Windows NT tinklo operacinę ir SQL duomenų bazių valdymo sistemas. Tai šiuolaikinė informacinė sistema, padedanti gerinti Lietuvos darbo biržos valdymo kokybę ir klientų aptarnavimą. Ši sistema veikia ne tik lokaliame teritoriniame lygyje, bet ir globaliame kompiuterių tinkle, apimančiame visus Lietuvos rajonus. Ji atitinka kuriamos Lietuvos informacinės infrastruktūros reikalavimus ir tarptautinius standartus, leidžia keistis informacija su kitomis informacinėmis sistemomis, integruotis į ES darbo rinkos institucijų erdvę. Lietuvos darbo biržos informacinėje sistemoje kompiuterizuotos visos darbo biržos funkcijos, aptarnaujant ieškančius darbo asmenis nuo registravimo iki įdarbinimo ir darbdavius. Sistema padeda atlikti įvairius darbo rinkos rodiklių analitinius ir prognozių skaičiavimus. Tai leidžia operatyviai analizuoti ir įvertinti situaciją darbo rinkoje bei priimti sprendimus. Sistema DBIRŽA-I atvira sistema, kurios laisvų darbo vietų duomenų bazės pagrindu sukurta ir įdiegta savarankiškos informacijos paieškos (SIP) sistema, skirta plačiam vartotojų ratui. Tai nauja klientų aptarnavimo kokybė, kai ieškantys darbo žmonės gali patys susirasti informaciją, nesiregistruodami darbo biržoje.“[www.ldb.lt]

DARBO BIRŽOS PASLAUGOS

Svarbiausias Lietuvos darbo biržai keliamas uždavinys – užsiregistravusiems darbo biržoje ir ieškantiems darbo žmonėms padėti susirasti darbą pagal turimą profesiją ir kvalifikaciją. Asmenims neturintiems profesijos arba turintiems nepaklausią darbo rinkoje profesiją bei tiems, kuriems dėl kitų priežasčių sunku integruotis į darbo rinką, darbo birža siūlo dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos programose: profesinio mokymo, viešųjų darbų, Darbo klubų, iš Užimtumo fondo remiamų darbų, savo verslo organizavimo, ir kt.

PROFESINIS MOKYMAS

„Jei Jūs esate bedarbis arba gresia nedarbas, Jums gali būti organizuojamas profesinis mokymas.

Profesinio mokymo tikslai:

 Sudaryti galimybes ieškantiems darbo asmenims įsigyti profesiją, pakelti kvalifikaciją arba persikvalifikuoti pagal poreikį darbo rinkoje.

 Suteikti atsakingam, sąžiningam, turinčiam patirties darbuotojui, kurį darbdavys siekia išlaikyti darbe, papildomą profesinę kompetenciją arba naują kvalifikaciją.

 Operatyviai paruošti darbdaviams reikiamos kvalifikacijos darbuotojus, galinčius prisitaikyti prie nuolat kintančių darbo rinkos reikalavimų pagal realizuojamus verslo planus.

Profesinis mokymas organizuojamas:

• Jei Jūs turite paklausią vietos darbo rinkoje profesiją ir turite ne ilgesnę nei 1 metai darbo pertrauką pagal profesinį pasirengimą ir darbo birža nustatyta tvarka 3 mėnesius negali pasiūlyti darbo, atitinkančio Jūsų profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę.

• Neturite profesinio pasirengimo, turite nepaklausią vietos darbo rinkoje profesiją, turite ilgesnę kaip 1 metai darbo pertrauką pagal profesinį pasirengimą ir jei darbo birža nustatyta tvarka negali pasiūlyti nekvalifikuoto darbo.

• Jei Jūs dirbate darbus finansuojamus iš Užimtumo fondo ir nuolatiniam įsidarbinimui būtinas papildomas profesinis pasirengimas.

• Jei Jūs gavote įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą. Patobulinus esamą arba įsigijus naują kvalifikaciją, atsiranda galimybė pasilikti toje pačioje darbo vietoje ar įsidarbinti kitoje įmonėje.

Profesinis mokymas organizuojamas ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Jei tam tikrai profesijai įgyti reikia daugiau laiko, trišalės komisijos prie darbo biržos siūlymu, mokymas gali būti pratęstas iki 10 mėnesių. Teritorinės darbo biržos nukreiptiems mokytis padengia nuvykimo į mokymo įstaigą, apgyvendinimo, sveikatos patikrinimo išlaidas, gavusios iš mokymo įstaigos, įmonės informaciją apie lankomumą, kartą per mėnesį moka bedarbiui mokymo pašalpą.“[www.ldb.lt]

SAVO VERSLO ORGANIZAVIMAS

Savo verslo organizavimo programos tikslas: skatinti bedarbių aktyvumą, organizuojant ir vystant smulkų savo verslą.

Bedarbiams, kurie turi gerų sumanymų dėl savo verslo, darbo birža teikia metodinę – finansinę pagalbą.

„Savarankiškai apie verslo organizavimo galimybes galima sužinoti Informacijos ir konsultacijų centre. Verslo aplinkos žemėlapis, kuriame vaizdžiai parodytos teritorijoje jau teikiamos ir trūkstamos paslaugos, padės apsispręsti, kokį verslą naudinga pradėti. Čia pateikiama naudinga informacija apie mokesčių lengvatas, taikomas pradedantiems verslininkams.:[www.ldb.lt]

Organizuojant savo verslą, iškyla daug klausimų, į kuriuos atsakyti padės nemokami iki 2 savaičių trukmės verslo pagrindų kursai, kuriuos organizuoja darbo biržos specialistas. „Kursų metu yra
ipažinti su verslo aplinka ir verslo organizavimo galimybėmis;

• Sudaryti verslo planą;

• Pasirinkti įmonės rūšį, kuri geriausiai tiks veiklai;

• Susipažinti su mokesčiais, kuriuos yra privaloma mokėti;

• Gauti koordinates visų įstaigų, į kurias privaloma kreiptis, registruojant įmonę (savivaldybės, mokesčių inspekcijos, Sodros, banko ir kt.)“[www.ldb.lt]

Finansinė pagalba verslo pradžiai galima iš banko, Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo prie savivaldybės ir iš darbo biržos.

„Bedarbiams, nustatyta tvarka užsiregistravusiems gyvenamosios vietos darbo biržoje ir turintiems teisę į bedarbio pašalpą, gali būti suteikiama beprocentė paskola savo verslui organizuoti. Turint galimą įkeisti turtą paskola suteikiama ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui, pradedama grąžinti antrais metais po jos gavimo‘.[www.ldb.lt]

Darbo birža taip pat išduoda rekomendacijas lengvatiniams patentams įsigyti. Veikla išsiperkant lengvatinį patentą – tai laikina galimybė išspręsti savo užimtumo problemą, susikuriant sau darbo vietą.

„Siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas smulkaus verslo plėtrai, visokeriopai padėti bedarbiams patiems spręsti savo užimtumo klausimus, Lietuvos darbo birža ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pasirašė bendradarbiavimo sutartį. INVEGA teikia garantijas komerciniams bankams už investicines ir apyvartines paskolas smulkaus verslo subjektams, šios garantijos prilygintos valstybės garantijoms. Verslininkams, kurie pasinaudojo INVEGA garantijomis, kompensuojama iki 50 proc. bankams sumokėtų palūkanų“.[www.ldb.lt]

VIEŠIEJI DARBAI

Jei asmuo neranda nuolatinio darbo, bet jam būtinas pragyvenimo šaltinis, darbo birža tokiam asmeniui gali pasiūlyti dalyvauti viešųjų darbų programoje.

„Viešieji darbai – tai:

• savivaldybėms priklausančios teritorijos tvarkymo darbai;

• mokyklų, lopšelių-darželių, ligoninių, kultūrinių ir buitinių objektų statybos ir remonto darbai;

• darbai sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos sferoje;

• sezoniniai darbai (kurortinis aptarnavimas, darbai žemės ūkyje, miško tvarkymo darbai ir pan.);

• kiti socialiai naudingi darbai.“[www.ldb.lt]

Viešųjų darbų trukmė – iki 6 mėnesių. Kiek laiko asmuo dirbs šiuos darbus, priklausys nuo viešųjų darbų pobūdžio ir darbo biržos finansinių galimybių. Dirbant viešuosius darbus jam bus tęsiama darbo paieška.

Pirmenybė dirbti viešuosius darbus suteikiama labiausiai socialiai pažeidžiamiems asmenims.

Jei asmuo- moksleivis ar studentas ir šeimoje sunki materialinė padėtis, laisvu nuo mokymosi metu viešuosiuose darbuose jam bus suteikta galimybė įgyti pirminius darbinius įgūdžius ir užsidirbti lėšų pragyvenimui.

Už darbą jam bus mokamas atlyginimas ne mažesnis už valstybės nustatytą minimalų atlyginimą ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

DARBO KLUBAI

Darbo klubų tikslas – padėti žmonėms įveikti stresą ir įtampą, atsiradusią dėl nedarbo, suteikti žinių ir įgūdžių, padedančių susirasti darbą.

„Lankant darbo klubą, sužinoma:

• apie padėtį darbo rinkoje ir galimybes įsidarbinti,

• kaip ir kur ieškoti darbo,

• kaip pasiruošti pokalbiui su darbdaviu,

• kas gali padėti darbo paieškoje.“[www.ldb.lt]

Darbo klubų užsiėmimų metu yra lavinami bendravimo įgūdžiai, realiai įvertinami norus ir galimybės, mokomasi įveikti neigiamus išgyvenimus ir kt.

REMIAMŲ DARBŲ PROGRAMA

„Programos tikslas – sudaryti galimybę bedarbiams:

• įgyti darbo įgūdžius, juos tobulinti betarpiškai darbo vietoje, siekiant įsitvirtinti nuolatiniam darbui;

• nustatyti kvalifikacinių žinių, kurių trūksta, pasilikus dirbti šioje darbo vietoje, ir jas papildyti profesinio mokymo kursuose.

Pirmenybė dalyvauti programoje suteikiama:

• pradedantiems darbinę veiklą pagal specialybę – profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų absolventams ir darbo biržos siuntimu baigusiems darbo rinkos profesinį mokymą;

• nepasirengusiems darbo rinkai –neturintiems jokio profesinio pasirengimo, turintiems nepaklausią vietos darbo rinkoje profesiją ar veiklos praktiką arba turintiems ilgesnę kaip 1 metų darbo pertrauką.

Remiamus darbus gali organizuoti visų nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos. Pirmenybė suteikiama privačioms įmonėms, steigiančioms pastovias darbo vietas ir prisidedančioms prie vietos ekonominės socialinės struktūros plėtojimo“.[www.ldb.lt]

DARBO RINKOJE PAPILDOMAI REMIAMŲ BEDARBIŲ UŽIMTUMO RĖMIMAS

„Darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių užimtumo rėmimo programos tikslas:

 padėti įsidarbinti sunkiai integruojamiems į darbo rinką asmenims, ypatingai I ir II grupės invalidams:

 skatinti darbdavius steigti naujas darbo vietas, teikiant subsidijas iš Užimtumo fondo.“[www.ldb.lt]

„Darbo rinkoje papildomai remiami bedarbiai yra:

 invalidai – Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka;

 asmenys nuo 16 iki 25 metų, pirmą kartą pradedantys darbinę veiklą;

 profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų absolventai, pradedantys darbinę veiklą pagal specialybę;

 ilgalaikiai bedarbiai, kurių nedarbo trukmė nuo įsiregistravimo darbo biržoje dienos ilgiau kaip 2 metai;

 asmenys,
kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę ne ilgiau kaip 5 metai;

 motina arba tėvas, auginanti (-is) vaiką iki 8 metų ;

 asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis negu 6 mėnesiai“.[www.ldb.lt]

Tuo atveju, kai per 3 mėnesius nuo įsiregistravimo dienos neįsidarbinama ir yra nenumatomas asmens dalyvavimas aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, jam įdarbinti organizuojamas darbo vietų steigimas (pritaikymas).

Darbdaviams, darbo biržos siuntimu įdarbinusiems darbo rinkoje papildomai remiamus bedarbius į papildomas kvotomis nustatytas arba pagal darbo biržos ir darbdavių sutartis įsteigtas darbo vietas, jų darbo laikotarpiu iš Užimtumo fondo mokamos užimtumo rėmimo subsidijos.

DARBAS UŽSIENYJE

Tarpininkauti Lietuvos piliečių įdarbinimui užsienyje – išimtinė valstybės teisė, kurią įgyvendina Lietuvos darbo birža. Pastaruoju metu Lietuvos darbo birža vykdo Susitarimą, pasirašytą tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės dėl stažuotojų įdarbinimo, jų specialybės, bei kalbos žinioms gilinti bei Sutartį tarp Švedijos Karalystės Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl pasikeitimo stažuotojais. Taip pat įgyvendinamas Susitarimas tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Vyriausybės dėl abipusio piliečių įdarbinimo bei Sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės dėl abipusio piliečių įdarbinimo. Vykdoma kultūrinė Au-Pair programa VFR. Darbo biržos tarpininkavimo paslaugos – nemokamos. Tai patikimas ir legalus būdas įsidarbinti užsienyje.

LIETUVOS DARBO BIRŽOS VEIKLA 2002 METAIS

GYVENTOJŲ UŽIMTUMO PRIEMONIŲ REALIZAVIMAS

Užimtumo politikos strateginėms kryptims įgyvendinti, Lietuvos darbo biržos veikla buvo orientuota į užimtumo rėmimą ir tobulinimą, gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių, lygių galimybių darbo rinkoje didinimą bei į darbo vietų sistemos plėtojimą.

„Per 2002 metus gyventojų užimtumo priemonėmis pasinaudojo 276,8 tūkst. ieškančių darbo asmenų, tai 22 tūkst. daugiau nei 2001 m. Teritorinėms darbo biržoms finansuojant iš Užimtumo fondo ar tarpininkaujant sukurta 71,7 tūkst. laikinų darbo vietų, tai 17,3 tūkst. daugiau nei 2001 m“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita].

ĮDARBINIMO TARPININKAVIMAS

„Per 2002 m. įdarbinta 133,7 tūkst. – arba kas antras besikreipiantysis. Tokia įdarbinimo tarpininkavimo rezultatų tendencija išlieka antrus metus iš eilės. Tiek 2002 m., tiek ir 2001 m. įdarbinta daugiau negu per dvejų 1996 — 1997 m. laikotarpį.“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita]

„Nuolatiniam darbui įdarbinta 92,7 tūkst. asmenų, palyginti su 2001 m., padidėjo 6,3 tūkst. Beveik tiek pat sumažėjo terminuotas įdarbinimas“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita].

Pasak LDB veiklos atskaitos tarp visų įdarbintųjų, bedarbiai, registruoti iki 12 mėn. sudaro 80 proc., kai tuo tarpu – ilgalaikiai bedarbiai tik 20 proc. Atitinkamai, turintys aukštąjį, aukštesnįjį išsilavinimą- 17 proc., pagrindinį (pradinį), vidurinį išsilavinimą ir profesinį parengimą -60 proc., o be profesinio mokymo – 23 proc.

„Paslaugų sektoriaus įmonėms nukreipta įdarbinimui 65,4 tūkst. asmenų, iš jų daugiausiai darbui didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, sauskelių transporte, švietime. Pramonės sektoriui – 42,4 tūkst., iš jų daugiausiai drabužių siuvimo, maisto ir medienos gamybos įmonėms. Statybos sektoriui- 18,6 tūkst. ir žemės ūkio – 7,3 tūkst.“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita]

SĄVEIKOS SU DARBDAVIAIS VYSTYMAS

Pagrindiniai sąveikos su darbdaviais uždaviniai – padėti parinkti ar parengti reikiamos kvalifikacijos darbuotojus laisvoms vietoms užimti, kartu įgyvendinti nedarbo prevencijos priemones. Bendradarbiavimo strategija ir taktika buvo diferencijuota pagal įmonių strateginės veiklos planus: steigiančios ar likviduojančios darbo vietas, plečiančios gamybą ar paslaugas, diegiančias naujas technologijas ar įrengimus.

„2002 metais dešimtadaliu išaugo aptarnaujamų darbdavių skaičius – iki 31,6 tūkst., kas sudaro 41 proc. realiai veikiančios darbo rinkos.“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita]

Bendradarbiavimui su darbdaviais stiprinti. bei darbo rinkos aktyvios politikos priemonėmis įgyvendinti pasirašyti 10,6 tūkst. susitarimai su šalies darbdaviais. Bendravimas susitarimų pagrindu ir patvirtintos priemonės padėjo pasiekti konkrečių sąveikos rezultatų. Panevėžio darbo birža AB ,,Ekranas““ nukreipė 410 asmenų terminuotam ir 136 – nuolatiniam darbui, Šiaulių darbo birža – AB ,,Baltic vairas“ nu-kreipė darbui 360 bedarbių, AB ,,Venta““ – 201, Alytaus darbo birža – AB mašinų gamykloje ,,Astra“ įdarbinti 76 bedarbiai, 64 jų dirbo viešuosius, 17 Užimtumo fondo remiamus darbus. Tai tik keletas bendradarbiavimo pavyzdžių.

Siekdami išsiaiškinti paslaugų poreikį, darbo biržų specialistai 31 tūkst. kartų lankėsi įmonėse, iš jų šeštadalį- pas naujus darbdavius. Buvo organizuota per 1 tūkst. susitikimų-seminarų bei pasitarimų, per 1,1 tūkst. darbo mugių.

Darbdaviams suteiktų paslaugų kokybei įvertinti, lanksčiau atsiliepti į jų poreikius, įdiegta nauja įmonės kortelė, suformuota apie 21 tūkst.
duomenų bazė.

GALIMYBĖ ĮSIDARBINTI UŽSIENYJE

„Lietuvos darbo birža tarpininkavo per 700 Lietuvos Respublikos piliečių darbui užsienyje. Vyko stažuotojų į Vokietijos Federacinę Respubliką ir Švedijos Karalystę atranka įdarbinimui, tarpininkavimas studentų darbui vasaros atostogų metu bei merginų dalyvavimui Au Pair programoje Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Tęsiamas bendradarbiavimas su Airijos Respublikos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Norvegijos Karalystes darbdaviais bei privačiomis įdarbinimo tarnybomis. Pirmieji statybininkai išvyko dirbti į Norvegijos Karalystę bei merginos dalyvauti kultūrinėje Au Pair programoje Austrijoje. Pradėtas bendradarbiavimas su Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Londono municipalitetu dėl socialinių darbuotojų įdarbinimo.“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita]

Užsienyje stažavosi ir buvo įdarbinti viešbučių ir restoranų ūkio, gastronomijos, žemės ūkio specialistai, statybininkai, slaugytojai.

LAIKINAS UŽSIENIEČIŲ DARBAS LIETUVOJE

Darbdavių poreikiams kvalifikuotai darbo jėgai patenkinti, galimybei perimti kitų šalių darbo patirtį, skatinti investicijas, toliau vyko užsieniečių įdarbinimas. Išduoti 477 leidimai dirbti. Daugiausia jų išduota naftos perdirbimo, aviacijos ir telekomunikacijų inžinieriams, virėjams, kepėjams ir pedagogams. Atsirado poreikis vamzdynų projektuotojams, laivų dažymo – konservavimo specialistams. Lietuvoje dirbo užsieniečiai, atvykę iš 38 šalių, daugiausiai i.š Kinijos, Rusijos, JAV. Didžioji jų dalis dirba Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune.

DARBO RINKOS AKTYVIOS POLITIKOS PROGRAMŲ REALIZAVIMAS

„2002 m. dominuojančia Lietuvos darbo biržos veikla tapo perėjimas nuo pasyvaus į aktyvų bedarbių rėmimą. 2002 metais pirmą kartą šiose programose dalyvavo daugiau kaip 125 tūkst. ieškančių darbo. Palyginti su 2001 m., jų skaičius išaugo ketvirtadaliu. Ypač išsiplėtė nepasirengusių darbo rinkai (26,7 tūkst.), darbo rinkoje papildomai remiamų (25,9 tūkst.) ir ilgalaikių bedarbių (11 tūkst.) įtraukimas į programas. Darbo rinkos aktyvi politika išsiplėtė visose teritorinėse darbo biržose. Trečdaliu ir daugiau – Druskininkuose, Prienuose, Šilutėje, Jurbarke, Šilalėje, Mažeikiuose, Utenoje, didžiausiuose miestuose — penktadaliu“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita].

PROFESINIS MOKYMAS

Į profesinio mokymo programas įtraukta 23,4 tūkst. asmenų – penktadaliu daugiau, palyginti su 2001 m. ir daugiausia per visą veiklos laikotarpį. Profesinio mokymo programa buvo orientuota 3 kryptimis: nedarbo prevencijai, užimtumo gebėjimams didinti, atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius, ir verslumo gebėjimų ugdymui.

NEDARBO PREVENCIJA

Į profesinio mokymo programas nukreipta 3,2 tūkst. darbuotojų, įspėtų apie atleidimą iš darbo. Daugiausia jų persikvalifikavo (1,6 tūkst.) bei tobulino kvalifikaciją (1,1 tūkst.). Įsigiję naujas ar aukštesnes profesines kvalifikacijas, jie liko ar perėjo dirbti į darbdavių įsteigtas ar restruktūrizuotas darbo vietas. Kartu su darbdaviais įgyvendinti 239 konkretūs mokymo projektai. Pažymėtini darbo biržų ir priešgaisrinės apsaugos tarnybų, švietimo skyrių, SPAB ,,Lietuvos geležinkeliai“, UAB ,,VP Market“, UAB ,,Rimi Lietuva“, UAB ,,Čilija“ mokymo projektai.

UŽIMTUMO GEBĖJIMŲ DIDINIMAS, ATSIŽVELGIANT Į DARBO RINKOS POREIKIUS

„Įgyti profesines kvalifikacijas nukreipta 16,4 tūkst. bedarbių. Į profesinį mokymą, suteikiantį I lygio profesinę kvalifikaciją arba teisę atlikti darbą ar funkcija mokymo programas, nukreipta 1,4 tūkst., suteikiantį II lygio profesinę kvalifikaciją – 11,5 tūkst., į neformalųjį profesinį mokymą, suteikiantį darbdavio pripažintą kvalifikaciją – 3,6 tūkst. bedarbių.“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita]

Darbdavių poreikiui kvalifikuotai darbo jėgai patenkinti buvo parengti ir įgyvendinti 338 bendri mokymo projektai. Prekybos įmonėms parengta 3,9 tūkst. darbuotojų, išskirtini projektai su UAB “VP Market”, UAB “Rimi Lietuva”, UAB “Norfa”, UAB , “Maxima”. Aprangos ir tekstilės įmonėms parengta 3,4 tūkst., išskirtini projektai su AB “Kauno Baltija”, AB “Šatrija”, AB “Lelija”, AB “Gija”, AB “Žiemys”. Statybos įmonėms parengta 3,2 tūkst. darbuotojų, išskirtini projektai su UAB “Statybos montavimo darbai”, UAB “Baltukmės statyba”. Taip pat pažymėtini projektai, įgyvendinti kartu su UAB , “Velga Vilnius”, AB “Vilniaus Vingis”.

Toliau buvo siekiama, kad praktinis mokymas būtų organizuojamas gamyboje, didinant praktinių įgūdžių įsigijimą.

NEKVALIFIKUOTOS DARBO JĖGOS GEBĖJIMŲ KONKURUOTI DARBO RINKOJE DIDINIMAS

7,2 tūkst. bedarbių be profesinio mokymo suteiktos profesinės kvalifikacijos. Pirmos profesijos įsigijimo programų skaičius išaugo daugiau kaip ketvirtadaliu. Didžiąją dalį dalyvavusiųjų — 60 proc. sudarė jaunimas.

KAIMO BEDARBIŲ UŽIMTUMO GEBĖJIMŲ DIDINIMAS

0,7 tūkst. kaimo bedarbių suteiktos profesinės kompetencijos netradiciniams verslams plėtoti – kalakutų ir putpelių, vaistinių ir prieskoninių augalų, triušių, dekoratyvinių augalų auginimui.

2001m. 2002m.

Gamyba ir
perdirbimas 2700 3500

Paslaugos asmenims 3100 3500

Verslas ir administravimas 3000 3400

Architektūra ir statyba 1300 1800

Inžinerija ir inžinerinės profesijos 1400 1700

[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita]

VERSLUMO GEBĖJIMŲ UGDYMAS

Daugiau kaip 3,7 tūkst. asmenų darbo biržų specialistai suteikė žinias, kaip pradėti savo verslą, tirti verslo aplinką, rengti verslo planus, vesti apskaitą. Daugiau negu puse apmokytų bedarbių gavo beprocentę darbo biržos ar SVV fondo paskolą, išsipirko lengvatinius patentus ar įkūrė individualias įmones savo lėšomis.

VIEŠŲJŲ MOKYMO PASLAUGŲ PIRKIMŲ – ATVIRŲJŲ KONKURSU BŪDU – PLĖTRA

„Pirmą kartą atviruosius konkursus organizavo teritorinės darbo biržos. Konkursuose dalyvavo 187 mokymo įstaigos, įmonės, kurios pateikė pasiūlymus dėl 869 skirtingų mokymu programų. Padidėjo profesinio mokymo prieinamumas, išsiplėtė galimybė įsigyti profesinę kvalifikaciją, papildomus profesinius gebėjimus savo gyvenamojoje vietovėje. Išaugus mokymo staigų, įmonių tarpusavio konkurencijai, nuo 10 iki 70 proc., palyginti su 2001 m,, sumažėjo paklausiausių – siuvėjo operatoriaus, lengvų drabužių siuvėjo, lengvųjų automobilių kėbulo taisytojo, verslo organizatoriaus, pardavėjo, virėjo, padavėjo barmeno, plataus profilio kirpėjo, kompiuterio vartojimo pagrindų mokymo programų kainos.“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita]

DARBO KLUBŲ VEIKLA

2002 m. programoje dalyvavo 46,9 tūkst. ieškančių darbo asmenų arba kas šeštas užsiregistravęs darbo biržoje asmuo. Darbo klubo programa – veiksmingiausia ieškančių darbo asmenų darbinės motyvacijos didinimo, informavimo ir darbo paieškos įgūdžių lavinimo priemonė. Programa buvo orientuota:

 į klientų profesinio apsisprendimo didinimą ir profesijos įsigijimą;

 mokymą pasinaudoti naujausiomis informacinėmis priemonėmis – SIR, PIC, internetu ir kt.;

 mokymą sudaryti gyvenimo aprašymą (CV);

 jaunimo motyvavimą ir skatinimą rinktis paklausią darbo rinkoje profesiją, padidinant užsiėmimų trukmę iki 8 dienų.

Darbo klubo užsiėmimai organizuojami pagal dalyvių poreikių ir konkurencinių galimybių panašumus. Didžiausias dėmesys skirtas šioms tikslinėms grupėms, kurios sudarė didžiąją programoje dalyvavusių asmenų skaičių:

 18,7tūkst.nekvalifikuotiems asmenims –sustiprinti motyvaciją ir apsispręsti įsigyti paklausią darbo rinkoje profesiją;

 20,7 tūkst. ilgalaikiams bedarbiams – motyvuoti aktyviai darbo paieškai, paklausios darbo rinkoje profesijos įsigijimui ar kvalifikacijos kėlimui;

 18,2 tūkst. kaimo bedarbiams – skatinti savarankiškai veiklai, susikuriant sau darbo vietą, supažindinti su perspektyviomis žemės ūkio šakomis, su verslo sąlygomis ir galimybėmis.“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita]

Darbo klubo programoje 80 proc. dalyvavusių asmenų įgijo darbo paieškos ir bendravimo įgūdžius, pusei jų suteikta psichologinė pagalba, pakeitusi neigiamą nuostatą dėl įsidarbinimo galimybių. Kas penktas po dalyvavimo programoje įsidarbino, 13 proc. nusprendė mokytis, 3,8 proc. organizavo savo verslą arba išsipirko patentą.

UŽIMTUMO RĖMIMAS

VIEŠŲJŲ DARBŲ ORGANIZAVIMAS

2002 m. viešuosius darbus dirbo 48,1 tūkst. asmenų- trečdaliu daugiau, palyginti su 2001 m. Prioritetu įtraukti į laikinus viešuosius darbus buvo teiktas ilgalaikiams, kaimo bedarbiams, labiausiai socialiai pažeidžiamiems asmenims.

Tarp įdarbintųjų – kas antras ilgalaikis ir kaimo bedarbis, kas trečias – darbo rinkoje remiamas asmuo. Vidutiniškai vienas bedarbis viešuosiuose darbuose išdirbo 2,3 mėnesio.

„Užimtumo tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu net 17-oje aukščiausio nedarbo teritorijų – Druskininkų mieste, Skuodo, Šalčininkų, Akmenės, Mažeikių, Pasvalio, Joniškio, Panevėžio, Vilniaus, Jonavos, Lazdijų, Jurbarko, Kelmės, Marijampolės, Tauragės, Ignalinos ir Rokiškio rajonuose – buvo leista darbo užmokesčio dalį, dengiamą iš Užimtumo fondo didinti iki 100 proc. Šiose darbo biržose kas 4-5 užsiregistravęs bedarbis dalyvavo viešųjų darbų programoje.“[Lietuvos darbo biržos 2002m. veiklos ataskaita]

Viešųjų darbų pagalba sumažintas galimas nedarbo lygis šalyje per metus vidutiniškai 0,5 proc. punkto, o aukščiausio nedarbo teritorijose – apie 1,5 proc. punkto.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4205 žodžiai iš 8371 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.