Darbo ir civilinė sutartys
5 (100%) 1 vote

Darbo ir civilinė sutartys

1121314151617181

Turinys

I dalis. Teorinė dalis 2

Įvadas 2

Dėstomoji dalis 3

Darbo sutartis 3

Darbo sutarties turinys ir sąvoka 3

Darbo sutarčių rūšys 4

Darbo sutarties sudarymas 7

Civilinė sutartis 10

Civilinės sutarties turinys ir sąvoka 10

Civilinių sutarčių rūšys 11

Civilinės sutarties sudarymas 12

Teisminės praktikos pavyzdys 15

Išvados pasiūlymai 22

Naudotos literatūros sąrašas 23

II dalis. Praktinė dalis 24

Darbo sutartis 24

Kolektyvinė sutartis 29

Visiškos materialinės atsakomybės sutartis 30

Ieškininis pareiškimas 33

Priedai 35

I dalis. Teorinė dalis

Įvadas

Šiuolaikinė sutarčių teisė – ilgos istorinės raidos rezultatas, klasikinės sutarčių teisės tobulinimo padarinys.

Teisę bei sutartį bandė paaiškinti jau Antikos filosofai. Jie sutartį ir jos privalomumą aiškino kaip tam tikrą etikos kategoriją, kaip valios fenomeną.

Klasikinės sutarčių teisės ištakomis pripažįstamos romėnų bei kanonų teisės. Kanonų teisės įtaka sutarčių teisei formuotis nebuvo didelė, nes pačią kanonų teisę veikė romėnų teisė. Romėnų teisė sutartį laikė vienu iš prievolių atsiradimo pagrindų. Esminiu sutarties požymiu romėnų teisė laikė šalių susitarimą. Tačiau tik tie susitarimai buvo pripažįstami sutartimis, kuriuos buvo galima priversti įvykdyti ieškiniu.

Romėnų teisė pirmiausia buvo taikyta Romos imperijos teritorijoje. Europoje XI – XII a. ji buvo iš naujo atrasta. XIII a. ši teisė įsitvirtino pietų Europos šalyse, XV – XVI a. įsitvirtino visoje centrinėje Europoje ir tapo bendrąja Europos teise. XVIII – XIX a. kodifikavus Prancūzijos, Vokietijos ir kitų valstybių civilinę teisę, susiformavo klasikinė sutarčių teisė.

Civilinių sutarčių teisė reglamentuoja civilinių teisinių santykių sukūrimą, pakeitimą ar nutraukimą civilinėmis sutartimis. Civiliniame kodekse pateiktos sutarčių teisės bendrosios normos taikomos visoms sutartims. Iš visų civilinių sutarčių savo specifiškumu išsiskiria darbo sutartys. Darbo sutartys nustato teisinius santykius atsirandančius tarp darbuotojo ir darbdavio.Dėstomoji dalis

Darbo sutartis

Pasaulio civilizacija nežino geresnės darbo laisvės įkūnijimo darbo santykiais teisės formos, kaip darbo sutartis, kuri viena vertus , suteikia galimybes kiekvienam asmeniui atlikti labiausiai jo interesus atitinkantį darbą, kita vertus, – atsižvelgia į darbdavio poreikius pasirinkti jam tinkamus pagal kvalifikaciją ir sveikatos būklę darbuotojus.

Darbo sutarties sudarymas, rūšys, vykdymas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos 2002 06 22 išleistame Darbo kodekse (toliau DK).

Darbo sutarties turinys ir sąvoka

Darbo sutartis –tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys – mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. (DK 93 str.)

Minėtos darbuotojo ir darbdavio pareigos darbo sutartį išskiria iš kitų civilinių – teisinių sutarčių. Pavyzdžiui, palyginkime darbo sutartį su rangos (civiline sutartimi). Darbo sutarties dalykas yra individualus darbo funkcijos atlikimas, o rangos sutarties – materialaus daikto (konkretaus užsakymo) galutinis rezultatas. Pagal rangos sutartį darbdavys negali nubausti drausmine tvarka blogai dirbančių rangovų, neatsako už jų darbo organizaciją ir jo sąlygas. Be to asmenims dirbantiems pagal rangos sutartis netaikomos darbo įstatymuose numatytos lengvatos ir garantijos.

Tam, kad būtų sudaryta darbo sutartis, darbuotojas ir darbdavys turi susitarti keletu svarbių klausimų, kurie sudaro darbo sutarties turinį, t.y. jos šalių sulygtas sutarties sąlygas, apibrėžiančias šalių teises ir pareigas. Darbo sutarties sąlygos gali būti skirstomos į sąlygas, sulygtas pačių šalių susitarimu, ir į sąlygas, nustatytas darbo įstatymų ir kitų norminių teisės aktų. Sąlygos, kurias parengia susitariančios šalys, skirstomos į būtinąsias ir papildomas.

Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, t.y darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t.y dėl tam tikros specialybės, profesijos, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų.(DK 95 str.)

Darbuotojo darbo vieta, t.y. įmonė, įstaiga, organizacija, jos struktūrinis padalinys pagal darbovietės buvimo vietą, o ne pagal darbo funkcijų atlikimo vietą. Tai reiškia, kad darbuotojas gali būti panaudojamas bet kokiame struktūriniame padalinyje, esančiame toje pačioje vietovėje. Todėl labai svarbu nurodyti ne vien darbovietę, o konkrečią darbo vietą. Kuo tiksliau yra apibrėžiama darbo vieta, tuo labiau konkretizuojamos darbuotojo darbo pareigos, darbo sąlygos, priklausančios lengvatos, tuo mažiau darbdavys turi galimybių perkelti darbuotoją be jo sutikimo į kitą įmonės padalinį.

Darbo funkcija apibrėžiama nustatant, pagal kokią profesiją, specialybę ir kvalifikaciją darbuotojas dirbs arba kokias pareigas jis eis. Sutartyje reikia nurodyti konkrečias pareigas, kad darbdavys negalėtų reikalauti, jog
darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartyje. Kylant abejonėms dėl darbo funkcijos neapibrėžtumo, prie sutarties gali būti pridėta iš anksto parengta pareigybės instrukcija. Deja šiuo metu, ši sąlyga nėra visiškai teisingai įgyvendinama. Trūkstant darbo ir nenorėdami parasti savo darbo vietos, darbuotojai dažnai atlieka ir darbo sutartyje nenumatytas pareigas.

Bet kuri sutartis, kurioje nėra aptartos šios dvi sąlygos, negali būti pripažinta galiojančia.

Taip pat kiekvienoje darbo sutartyje abi šalys susitaria dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir pan.). Darbo užmokesčio suma negali būti mažesnė nei valstybės nustatyta minimali mėnesinė alga.

Šalių susitarimu gali būti numatytos ir papildomos sąlygos, konkretizuojančios šalių įsipareigojimus, tačiau tik tada jei darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba kolektyvinė sutartis nedraudžia jas nustatyti. (DK 95 str.) tai gali būti susitarimas dėl darbo ir poilsio laiko režimo, reguliaraus papildomo mokymo, vežiojimo į darbą įmonės transportu.

Darbo sutarčių rūšys

Darbo kodekse, atsižvelgiant į įvairių kategorijų darbuotojų darbo specifiką, jų užimtumo formas, yra numatytos šios darbo sutarčių rūšys (DK 108 str.):

• neterminuotos;

• terminuotos, laikinosios, sezoninės;

• dėl papildomo darbo, antraeilių pareigų;

• su namudininkais;

• patarnavimo darbams;

• kitos.

Darbo sutartis dažniausiai sudaroma neapibrėžtam laikui (neterminuota). (DK 108 str.)

Neterminuotoje darbo sutartyje nėra aptartas jos veikimo laikas, t.y. ji sudaroma nuolatiniam darbui arba apskritai terminas nenustatomas. Neterminuota darbo sutartis tęsiasi tol, kol panorės sutartį sudariusios šalys.

Sudarydamos darbo sutartį, šalys gali nustatyti jos galiojimo terminą. Terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip 5 metams. (DK 109 str.) Neleidžiama sudaryti terminuotosios darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai numato įstatymai arba kolektyvinės sutartys. Darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo. Jeigu sutartyje jos terminas nenurodytas arba netinkamai nustatytas, laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis.(DK 110 str.) Sudaryti terminuotą darbo sutartį reikia ir tada, kai įstatyme numatyta, kad darbuotojas, ilgą laiką nedirbantis, išsaugo teisę į darbo vietą: asmenys, pašaukti į privalomąją krašto tarnybą, moterys, turinčios vaikų iki 3 m. Su renkamaisiais darbuotojais terminuota darbo sutartis sudaroma laikui, kuriam jie išrinkti, o su darbuotojais, kuriuos pagal įstatymus arba pagal įmonės, įstaigos, organizacijos įstatus skiria į darbą renkamieji organai, terminuota darbo sutartis sudaroma tų renkamųjų organų galiojimo laikui (kadencijai). (DK 109 str.). Darbuotojo dirbančio pagal terminuotą arbo sutartį, teisės ir pareigos iš esmės niekuo nesiskiria nuo kitų darbuotojų.

Terminuota sutartis darbuotojui nenaudinga, nes jis gali nutraukti tokią sutartį savo noru tik prieš 14 dienų įspėjęs darbdavį arba dėl svarbių priežasčių, o darbdavys sutarties galiojimo metu gali ją nutraukti bendrais motyvais ar šalių susitarimu, o jos galiojimo terminui pasibaigus – atleisti darbuotoją be išankstinio įspėjimo ir nemokant išeitinės išmokos. Darbdaviai neretai tuo piktnaudžiauja.

Terminuotosios sutarties tipiška atmaina yra sezoninė darbo sutartis, nors jos ir nėra tapačios. Sezoninė darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip 8 mėnesiai, ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą. (DK 112 str.) Sezoninio darbo sutartyje, be kitų sutarties sąlygų, turi būti nurodyta, kad darbuotojas priimtas dirbti sulygtą sezoninį darbą pagal atitinkamą profesiją, specialybę, kvalifikaciją, ir nurodytas sutarties terminas. Darbuotojams dirbantiems vieną sezoną, kasmetinės atostogos nesuteikiamos, o atleidžiant iš darbo už nepanaudotas atostogas mokama piniginė kompensacija. Darbuotojams pratęsusiems darbo sutartį kitam sezonui, kasmetinės atostogos suteikiamos tarpsezoniniu laikotarpiu.

Laikinoji darbo sutartis yra darbo sutartis, sudaryta ne ilgesniam kaip 2 mėnesių laikotarpiui, laikinai nesančių darbuotojų, kuriems įstatymai išsaugo teisę grįžti į ankstesnes pareigas, pavaduoti arba kokiems nors nedidelės apimties darbams atlikti. Nurodytas darbo terminas negali būti prailgintas, tačiau manome, kad remiantis terminuotosios sutarties taisykle, jeigu laikinai priimtas dirbo ilgiau nei 2 mėnesius ir viena iš šalių nepareikalavo nutraukti sutartį, jis laikomas nuolatiniu darbuotoju.

Darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, kad jis toje pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikrą papildomą darbą.(DK 114 str.) Papildomoms pareigoms arba darbui atlikti yra sudaroma papildomo darbo sutartis.

Darbuotojas gali eiti antraeiles pareigas arba dirbti darbus kitoje darbovietėje, jeigu tai nedraudžia įstatymai ar kiti norminiai teisės aktai.(DK 114 str.) Antraeilininkai sudaro dvi darbo sutartis; vieną –
darbovietėje, kitą – kitoje darbovietėje. Vienas iš pagrindinių reikalavimų eiti antraeiles pareigas yra, kad toks darbas neturi būti dirbamas pagrindiniu darbo laiku ir kad nepažeistų pagrindinio darbdavio interesų. Šitoks darbas šiuo metu paplitęs tarp pedagoginių, medicinos darbuotojų.

Su tam tikrų kategorijų darbuotojais (asmenimis, auginančiais vaikus, neįgaliuosius, pensininkais, slaugančiais ligonius) gali būti sudaryta darbo sutartis su namudininkais. Tokioje sutartyje nustatoma, kad sulygtą darbo funkciją darbuotojas atliks savo namuose. (DK 115 str.) Namudininkams nustatomas vienetinis darbo užmokestis už faktiškai atliktus darbus ar pagamintą produkciją. Jiems kaip ir kitiems darbuotojas suteikiamos nustatytos trukmės kasmetinės atostogos ir taikomos kitos darbo įstatymų nuostatos.

Patarnavimo sutartis – tai darbo sutartis , kuria darbuotojas įsipareigoja teikti darbdaviui (paprastai fiziniam asmeniui) asmenines namų ūkio paslaugas (auklės, virėjos, vairuotojo ir kt.) (DK 116 str.)

Darbo sutarčių su ūkininkų ūkių ir kitų žemės ūkio subjektų darbuotojais, specialiosios paskirties įmonių darbuotojais, kurių veikla gali sukelti šių įmonių veiklos sutrikimų, susijusių su itin sunkiomis pasekmėmis žmonėms ir gamtai, taip pat sutarčių, sudaromų kitais įstatymų numatytais atvejais, ypatumus Darbo kodeksas, kitų įstatymų nustatyta tvarka nustato kolektyvinės sutartys ir tų rūšių darbo sutartis reglamentuojantys norminiai teisės aktai. (DK 117 str.)

Darbo sutarties sudarymas

Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais, kurių vienas egzempliorius duodamas darbuotojui, kitą pasilieka darbdavys. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas ant abiejų egzempliorių. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių žurnale. Toks žurnalas neprivalomas, jei darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis 3 ir mažiau darbuotojų. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą). Darbo sutarties pavyzdinę formą, registravimo taisykles, taip pat darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento formą, jo išdavimo, nešiojimo bei pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarką nustato Vyriausybė. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus antrą sutarties egzempliorių ir išdavus tapatybę patvirtinantį dokumentą. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą. Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą dieną po sutarties sudarymo, jei šalys nenusprendė kitaip. (DK 99 str.)

Darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis dirbti pateiktų asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą. Jeigu darbo įstatymai sieja priėmimą į darbą su tam tikru išsimokslinimu ar profesiniu pasirengimu, sveikatos būkle, darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis pateiktų išsimokslinimą, profesinį pasirengimą, sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus. Priimdamas į darbą nepilnametį nuo 14 iki 16 metų, darbdavys privalo pareikalauti gimimo liudijimo, mokyklos, kurioje mokosi, taip pat vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštišką sutikimą bei vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo leidimą. Darbdavys turi teisę pareikalauti ir kitų įstatymų numatytų dokumentų. Pavyzdžiui, visi mūsų šalies piliečiai – vyrai nuo 16 iki 45 metų amžiaus, – remiantis karo prievolės įstatymu, privalo pateikti darbdaviui atitinkamą teritorinės karinės įskaitos įstaigos dokumentą, kad jie yra įrašyti į karinę įskaitą pagal savo gyvenamąją vietą.

Nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant būdingiems numatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įdarbinimo tvarkos. (DK 98 str.) Prieš gerą pusmetį žinoma Lietuvos politikė K. D. Prunskienė buvo apkaltinta nelegaliai samdžiusi moterį prižiūrėti savo mamą. K. D. Prunskienė mokėjo darbuotojai algą, tačiau darbo sutartis nebuvo sudaryta.

Darbo įstatymai, kiti norminiai aktai ir kolektyvinės sutartys gali nustatyti, kad į tam tikras pareigas skiriama konkurso, rinkimų būdu arba išlaikius tam tikrus kvalifikacinius egzaminus (DK 100 str.).

Konkursas yra ypatinga darbuotojų parinkimo į tam tikras pareigas arba tam tikriems darbams atlikti tvarka, kai sprendimą dėl darbuotojo tinkamumo priima kolegialus organas. Konkursas paprastai rengiamas į vadovaujančių darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat į tokias pareigas, kurias gali eiti asmenys turintys tam tikrų sugebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, medicinos ar kiti reikalavimai (DK 101 str. 1 dalis).Konkursas gali būti uždaras arba viešas, gali būti vykdomas raštu arba žodžiu.

Renkamosios pareigos – tai pareigos užimamos pagal rinkimų, kurių tvarką nustato įstatymai,
atitinkamos rūšies įmonių, įstaigų ir organizacijų veiklą, ir jų įstatai ar kolektyvinės sutartys, rezultatus.(DK 102 str.)

Jei darbas reikalauja specialių žinių, darbdavys gali pareikalauti išlaikyti kvalifikacinius egzaminus. Kvalifikacinius reikalavimus ir egzaminų tvarką valstybės ir savivaldybės įmonės organizacijose nustato Vyriausybės jos įgaliota institucija. Kitose darbovietėse kvalifikacinius reikalavimus nustato darbdavys, o egzaminų vykdymo tvarką nustato taip pat darbdavys, atsižvelgdamas į darbuotojų atstovų nuomonę. (DK 103 str.)

Sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas. Jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat, ar darbas tinka darbuotojui. Išbandymo sąlyga turi būti nustatyta darbo sutartyje. Išbandymo laikotarpis negali būti taikomas šiems asmenims:

• iki 18 metų;

• atrinktiems eiti pareigas konkurso arba rinkimų būdu, taip pat išlaikiusiems kvalifikacinius egzaminus.

• Darbdavių susitarimu perkeliant darbuotoją dirbti į kitą darbovietę ir kitais įstatymų numatytais atvejais.

Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip 3 mėnesiai, nebent kai kuriais įstatymų numatytais atvejais, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.(DK 106 str.)

Jei išbandymo laikotarpiu darbdavys pripažino, kad darbdavys yra netinkamas pavestam darbui ar netinkamai atliko užduotis, jis gali darbuotoją atleisti iš darbo, prieš tai jį raštu įspėjęs prieš tris dienas, ir nemokėti jam išeitinės kompensacijos. Jei išbandymas buvo nustatytas norint darbuotojui įsitikinti, ar šis darbas jam tinkamas, išbandymo įvertinimas priklauso nuo darbuotojo valios.. Per bandomąjį laikotarpį darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį prieš tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris dienas.

Kai išbandymo laikotarpis pasibaigia , o darbuotojas tebedirba, darbo sutartį galima nutraukti tik bendraisiais pagrindais, nustatytais DK.

Deja, šiuo metu darbdaviai išbandymo laikotarpiu dažniausiai naudojasi ne norėdami patikrinti darbuotojo tinkamumą darbui, o norėdami jam mokėti mažesnį atlyginimą. Paprastai išbandymo laikotarpiui yra nustatomas mažesnis atlyginimas, nei mokamas pasibaigus išbandymo laikotarpiui. Yra nustatyta, kad išlaikius kvalifikacinius egzaminus, išbandymo laikotarpis negali būti taikomas. Tačiau dažniausiai priimant į darbą darbuotojas turi atlikti kažkokią užduotį, kuria remiantis yra nustatoma darbuotojo kvalifikacija, ir dar turi 3 mėnesių išbandymo laikotarpį.Civilinė sutartis

Civilinių sutarčių teisė, civilinių sutarčių sudarymas, vykdymas, rūšys yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos 2000 07 18 išleistame Civiliniame Kodekse (CK).

Civilinės sutarties turinys ir sąvoka

Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. (CK )

Esminis sutarties požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Pagal šį kriterijų nesudėtinga sutartį atriboti nuo kitų, teisinių padarinių nesukuriančių susitarimų. Pavyzdžiui, nuo draugiškų susitarimų nueiti į teatrą, parodą ir pan.

Kita vertus, sutartims yra taikomos dvišalius ir daugiašalius sandorius reguliuojančios normos.

CK ypač pabrėžtas sutarties laisvės principas:

• šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas.

• yra draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas.

• taip pat šalys gali sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų. (CK 6.156 str.)

Šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato. (CK 6.157 str.) Bet kuri šalis turinti sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai.

Sutarties galiojimui pakanka veiksnių šalių susitarimo, o įstatymų numatytais atvejais – ir sutarties formos.(CK 6.159 str.)

Sutarties sąlygos gali būti aiškiai nurodytos arba numanomos. Numanomos sutarties sąlygos nustatomos atsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslą, šalių santykių pobūdį, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. (CK 6.196)

Jeigu abi šalys sudaro sutartį apsikeisdamos standartinėmis sutarties sąlygomis, tai sutartis laikoma sudaryta pagal iš esmės sutampančias standartines sutarties sąlygas.(CK 6.179 str.)

Standartinėmis sutarčių sąlygomis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse. (CK 6.185 str.)

Jei standartinės sutarčių sąlygos yra siurprizinės, t.y. kurių kita šalis negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje, jos negalioja. (CK 6.186 str.) Jeigu sutarties standartinės sąlygos prieštarauja nestandartinėms, pirmenybė teikiama nestandartinėms, t. y. individualiai šalių aptartoms sąlygoms. (CK 6.187)

Vartojimo sutarčių sąlygos nustato vartotojo arba paslaugų tiekėjo
paslaugų tiekėjo atsakomybę už vartotojui padarytą žalą, vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties nevykdymą ir pan.

Civilinė sutartis paprastai turi savo kainą. Kainos nustatymo tvarka paprastai būna aptarta sudaromoje sutartyje, jei taip nėra, kaina nustatoma tokia, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis.(CK 6.198) Jeigu sutarties kaina, nustatyta vienos šalies neatitinka protingumo kriterijų, tai sutarties kaina turi būti pakeista protingumo kriterijus atitinkančia kaina.

Civilinių sutarčių rūšys

Tradiciškai sutartys yra skirstomos į vienašales ir dvišales, atlygintines ir neatlygintines, realine ir konsensualines.

Pagal įvykdymo trukmę sutartys skirstomos į vienkartinio įvykdymo sutartis ir tęstinio įvykdymo sutartis.

Priklausomai nuo gaunamos naudos apibrėžtumo sutartys skirstomos į rizikos ir ekvivalentines. Sudarant rizikos sutartis būsima nauda nežinoma. Naudos gavimas ir dydis priklauso nuo tam tikro įvykio buvimo arba nebuvimo. Paprastai nauda, kurią viena šalis gauna iš rizikos sutarties, nėra ekvivalentiška kitos šalies gaunamai naudai. Rizikos sutartys yra draudimo, rentos ir kt. sutartys. Ekvivalentinėje sutartyje šalys pasikeičia tam tikrais ekvivalentais, kurių vertė ar nauda žinoma jau sudarant sutartį.

Pagal sudarymo būdą sutartys skirstomos į sudaromas abipusėmis derybomis arba prisijungiant sudaromas sutartis.

Taip pat skiriamos vartojimo, viešoji ir preliminarioji sutartys.

Vartojimo sutartys yra tokios, kurių viena šalis yra vartotojas – asmuo, įsigyjantis prekes ar paslaugas savo paties ar savo šeimos poreikiams tenkinti.

Viešąja sutartimi laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi. Sudarydamas viešąsias sutartis juridinis asmuo neturi teisės kam nors suteikti privilegijų, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Viešosiose sutartyse nustatomos prekių ir paslaugų kainos turi būti vienodos visiems tos pačios kategorijos vartotojams, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. (CK 6.161 str.)

Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Nesilaikant formos reikalavimų preliminarioji sutartis tampa negaliojančia. Preliminariojoje sutartyje turi būti nurodytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, jei jis nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus laiko nuo preliminariosios sudarymo, o jei per nurodytą terminą pagrindinė sutartis nėra sudaroma, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Jei šalis sudariusi preliminariąją sutartį nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.(CK 6.165 str.)

Civilinės sutarties sudarymas

Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais.

Šalims susitarus dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja, nors susitarimas dėl antraeilių sąlygų ir atidėtas.(CK 6.162 str.)

Esant ikisutartiniams santykiams šalys privalo elgtis sąžiningai, turi teisę laisvai pradėti derybas, privalo atskleisti viena kitai informaciją reikalingą sutarčiai sudaryti. (CK 6.163 str.)

Jeigu viena šalis derybų metu suteikia kitai šaliai konfidencialią informaciją, tai kita šalis, sužinojusi ar gavusi šią informaciją, privalo jos neatskleisti ar nenaudoti savo tikslams. Pažeidusi konfidencialumo pareigą šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. (CK 6.164 str.)

Oferta, akceptas, jų atšaukimas ar kitoks pranešimas tapo žinomi adresatui tuo momentu, kai jie pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą (buveinę), išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą.

Oferta – tai pasiūlymas sudaryti sutartį, jeigu jis pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju.Oferta gali būti adresuota konkrečiam asmeniui arba nenustatytam asmenų skaičiui (viešoji oferta).

Viešoji oferta – visiems skirtas pasiūlymas sudaryti sutartį, taip pat prekių pažymėtomis kainomis išdėstymas parduotuvės vitrinoje ar lentynoje arba atlyginimo pažadėjimas už tam tikrų veiksmų atlikimą. Viešąja oferta nelaikomi kainoraščiai, prospektai, katalogai, tarifai ir kita informacinė medžiaga, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.(CK 6.171)

Oferta įsigalioja, kai ją gauna akceptantas. Ofertą oferentas gali panaikinti, jeigu pranešimą apie jos panaikinimą adresatas gauna anksčiau negu ofertą arba kartu su ja.

Ofertą galima atšaukti, tol kol sutartis nesudaryta, jeigu pranešimą apie jos atšaukimą akceptantas gauna prieš išsiųsdamas akceptą. Tačiau oferta negali būti atšaukta, jeigu ofertoje yra nurodytas tam tikras terminas jai akceptuoti ar kitu būdu nustatyta, kad ji neatšaukiama;

Oferta netenka galios, kai atsisakymą ją akceptuoti gauna oferentas arba per nustatytą terminą negauna atsakymo.

Akceptas – tai akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos
priėmimas. Tylėjimas arba neveikimas nelaikomas akceptu. Akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį gauna oferentas.

Oferta turi būti akceptuojama per oferento nurodytą terminą, o kai jis nenurodytas, – per protingą terminą, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, tarp jų – ir į šalių naudojamų ryšio priemonių galimybes. Žodinė oferta turi būti akceptuojama nedelsiant, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes nedarytina kitokia išvada. (CK 6.174 str.)

Pavėluotas akceptas galioja, jeigu oferentas nedelsdamas apie gavimą praneša akceptantui arba nusiunčia jam atitinkamą patvirtinimą. Akceptas netenka galios, jeigu pranešimą apie jo atšaukimą oferentas gauna anksčiau arba tuo pačiu momentu, kai akceptas įsigalioja.

Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas gauna akceptą, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. Jeigu sutartyje numatyta sąlyga sutarčiai sudaryti, tai sutartis laikoma sudaryta iškildžius reikalaujamą sąlygą. Sutarties sudarymo vieta laikoma oferento gyvenamoji ar verslo vieta, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta ko kita. (CK 6.181 str.)

Sudarant viešąją sutartį, ofertą gavusi šalis, per keturiolika dienų nuo ofertos gavimo turi atsiųsti kitai šaliai pranešimą apie akceptavimą arba apie atsisakymą akceptuoti. Šalis, nusiuntusi ofertą ir gavusi akceptą su nesutarimų protokolu, turi arba priimti akcepte nurodytas sąlygas, arba per keturiolika dienų nuo nesutarimų protokolo gavimo kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo. Jeigu pagal įstatymus ofertą išsiuntusiai šaliai sutartį sudaryti privaloma, tai ji privalo per keturiolika dienų nuo nesutarimų protokolo gavimo pranešti kitai šaliai apie sutikimą su protokole nurodytomis sąlygomis arba apie atsisakymą tas sąlygas priimti.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lema sutarties esmė arba įstatymai. Sutartyje ar įstatymuose gali būti numatyta, kad sutarties galiojimo termino pabaiga reiškia ir šalių prievolių pagal sutartį pabaigą. Sutarties galiojimo termino pabaiga neatleidžia šalių nuo civilinės atsakomybės už sutarties pažeidimą. (CK 6.189 str.)

Kai viena sutarties šalis miršta ar likviduojama, šios šalies iš sutarties atsiradusios teisės ir pareigos pereina jos įpėdiniams (teisių perėmėjams), jeigu tai įmanoma pagal sutarties prigimtį, įstatymus ar sutartį. (CK 190 str.)Teisminės praktikos pavyzdys

Kadangi referato tema susideda tarsi iš dviejų dalių: civilinės ir darbo sutartys. Buvo pasidomėta dėl šių sutarčių nesilaikymo iškeltų bylų nutartimis. Pateikiame dviejų civilinių bylų nutartis: vieną susijusią su darbo sutarties nutraukimu, kitą – dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Pirmame priede pateikiama visa civilinės bylos susijusios su darbo sutarties nutraukimu eiga: pareiškimai, skundai, teismų nutartys.

Civilinė bylaNr. 2-1236-03/2002

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2002 m. gruodžio 13 d.

Plungė

Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Ona Petrauskienė, sekretoriaujant Lina Ramanauskienė , dalyvaujant ieškovei A. Strakšienei, atsakovo atstovams A. Limanauskui, A. Sajauskienei, adv. A. Šležienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Agnės Strakšienės ieškinį atsakovui UAB „Litodos Galanterija“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir,

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4259 žodžiai iš 8466 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.