Darbo paklausa ir pasiūla tobulosios konkurencijos darbo rinkoje darbo pasiūla netobulosios konkurencijos darbo rinkoje
5 (100%) 1 vote

Darbo paklausa ir pasiūla tobulosios konkurencijos darbo rinkoje darbo pasiūla netobulosios konkurencijos darbo rinkoje

TURINYS

ĮVADAS 3

1. TOBULOS KONKURENCIJOS DARBO JĖGOS RINKA 5

1.1. Darbo jėgos pasiūla 5

1.2. Darbo jėgos paklausa 6

1.3. Ribinis pajamų produktas 6

1.4. Darbo jėgos rinkos efektyvumas 6

2. NETOBULOS KONKURENCIJOS DARBO JĖGOS RINKA 8

2.1. Profesinės sąjungos 8

2.2. Monopsonija 9

2.3. Kolektyvinės derybos 9

IŠVADOS 11

LITERATŪRA 14ĮVADAS

Ekonomikos teorijoje jau nuo 19a. vidurio darbo jėgą nagrinėja kaip vieną iš prekių , kurios mainų santykių problematika galima aprašyti remiantis dėsningumais, suformuluotais nagrinėjant daiktinių prekių rinkas . Todėl darbo jėgos rinkos analizei vartojamos konkurencijos , pasiūlos , paklausos , ribinių pajamų sąvokos.

Pagrindinės prielaidos, būtinos tobulai konkurencijai darbo rinkoje, yra visiškas darbo socia-linis mobilumas ir darbdavių informuotumas apie darbo sąnaudas ir rezultatus, darbdavių bei dar-buotojų rinkos galios neturėjimas.

Socialinis mobilumas – tai gyventojų sugebėjimas keisti savo gyvenimo sąlygas. Atliekant ekonominius tyrimus atsižvelgiama į gebėjimą keisti profesiją, gyvenamąją vietą, darbo vietą, darbo intensyvumą. Socialinis mobilumas yra aukštas, jei nedideli darbo užmokesčio ar darbo sąlygų pa-kitimai atsispindi darbuotojų elgsenoje. Gyvenamoji praktika rodo, kad visiškas mobilumas nepa-siekiamas. Štai darbuotojai apie darbovietės pakeitimą pradeda rimtai galvoti, kai darbo užmokesčio skirtumas viršija 5%, apie gyvenamosios vietos pakeitimą respublikos viduje – kai šis skirtumas si-ekia 10%. Tam, kad susiformuotų troškimas emigruoti reikalingas dar didesnis pajamų skirtumas. Mobilumą riboja ne tik pasyvumas, bet ir tokie veiksniai, kaip analogiškų darbo vietų trūkumas, perkvalifikavimo sistemos trūkumai, butų, transporto bei kitos problemos.

Darbo rinkos informuotumo reikšmė aiški, todėl nurodysiu pagrindinius informacijos ribotu-mo aspektus. Darbuotojai tiksliai nežino pajamų lygio ir jo kitimo atskiroje įmonėje dinamikos tiek dėl to, kad sunku pinigais įvertinti įmonės savo darbuotojams teikiamas paslaugas, tiek ir dėl premi-jų nestabilumo.

Darbdavių informuotumas ribotas dėl techninių darbo rezultatų vertinimo problemų. Dalyje veiklos sričių (švietimas, medicina…) tik apytiksliai galima įvertinti ne tik darbuotojų, bet ir įstaigų darbo rezultatus. Daiktinių produktų gamybos šakose, dirbančiose konkurencijos sąlygomis, įmonių veiklos rezultatus rinka įvertina pakankamai tiksliai, bet atskirų darbuotojų grupių (pvz. vadovų, mokslinių padalinių darbuotojų) darbo rezultatų tiksliai įvertinti neįmanoma.

Rinkos galios problema taip pat aktuali darbo rinkai. Profesinės bei kitos darbuotojų sąjungos kuria monopolinių reiškinių prielaidas darbo pasiūlos sferoje, o įmonininkų sąjungos, tam tikros profesijos darbuotojų telkimasis vienoje įmonėje, ribotas darbdavių skaičius tam tikroje teritorijoje – darbo paklausos sferoje.1. TOBULOS KONKURENCIJOS DARBO JĖGOS RINKA

1.1. Darbo jėgos pasiūla

Žmonės dirba skatinami įvairių motyvų: norėdami pripažinimo, siekdami gauti pajamų, patirti bendravimo su kolegomis džiaugsmą it t.t., tačiau ekonomikoje yra vienas iš motyvų – siekimas gauti pajamų (darbo užmokestį). Siekimas bei gebėjimas dirbti tam tikrą laiką, esant įvairiems dar-bo užmokesčio lygiams, yra darbo pasiūla. Nors darbo rinka tapati prekių rinkai, pasiūlos dėsnin-gumų bendrumas yra akivaizdus. Kuo tam tikros profesijos darbuotojų darbo užmokestis didesnis, tuo daugiau žmonių linkę pasirinkti šią profesiją, tuo daugiau valandų per dieną (kai kitos sąlygos lygios) jie pasirengę skirti darbui.

Rinkos ekonomikoje sprendimus dirbti ar nedirbti ir kiek dirbti priima atskiri asmenys, atsi-žvelgę į darbo užmokestį ir sunkumų, patiriamų darbo metu, lygį. Elementariausias modelis, kuriuo galima kiekybiškai įvertinti darbinių pajamų ir sunkumų sąveiką, yra pajamų ir laisvalaikio, praran-damo dirbant, analizė. Kai darbo užmokestis fiksuotas, norint gauti didesnį atlyginimą, reikia dirbti ilgiau. Kuo ilgiau dirbame, tuo mažiau laiko mums lieka laisvalaikiui bei poilsiui, nes paros trukmė yra ribota. Taigi darbas, kai ir bet kuri kita veikla, turi alternatyvinius kaštus, kurie šiuo atveju api-brėžiami kai laisvalaikio kiekis, kurio tenka atsisakyti darbinės veiklos labui. Norint išsiaiškinti, kokia proporcija bus padalyta para, tikslinga vartoti ribinio naudingumo sąvoką.

Akivaizdu, kad laisvalaikis mums turi tam tikrą naudingumą, kuriam galioja mažėjančio ribi-nio naudingumo dėsnis: kuo daugiau turime laisvo laiko, tuo jį menkiau vertiname.

Tačiau darbas mums irgi reikalingas. Net apsiriboję nuo fakto, kad darbo procesas gali būti malonus savaime, negalime atsisakyti darbo, kaip pajamų šaltinio. Šiuo aspektu ribinį darbo nau-dingumą galime apibrėžti kaip prekių, kurias galima įsigyti už papildomos darbo valandos pajamas, vertę. Pirmos valandos ribinis naudingumas yra labai didelis, nes, negavę kelių litų per dieną ir ne-turėdami papildomų pajamų, numirtume badu. Antros valandos darbas mums būtinas, kad elemen-tariai apsirengtume, trečios – kad suvalgytume kokį gardesnį kąsnelį ir t.t. Kadangi didėjančios pa-jamos leidžia tenkinti vis mažiau gyvybiškai svarbius poreikius, galima teigti, kad ribinis darbo naudingumas mažėja. Taigi, kuo ilgiau dirbame, tuo ribinis
naudingumas mažesnis, o laisvalaikio vertinimai tampa aukštesni.

Augant valandiniam darbo užmokesčiui, didėja produktų, kuriuos galima nusipirkti už darbi-nes pajamas, kiekis, taigi ir ribinis naudingumas. Laisvalaikio naudingumui nesikeičiant, o darbo užmokesčiui didėjant, optimalus darbo laikas ilgėja. Tačiau darbo laiko ilgėjimo tendencija nėra absoliuti. Darbo užmokesčiui pasiekus tam tikrą lygį, darbuotojas gali įsigyti daug prekių ir pradeda galvoti, ar jam geriau vartoti daug, bet mažiau reikšmingų produktų, ar dalies atsisakyti laisvalaikio ilginimo naudai. Taigi darbo užmokesčio didėjimas gali sukelti ne tik teigiamus, bet ir neigiamus darbo pasiūlos pokyčius (pajamų efektą).

1.2. Darbo jėgos paklausa

Rinkoje darbo paklausa formuojasi priklausomai nuo technologiškai apibrėžto darbo kiekio, reikalingo įmonėms, kad atliktų užsakymus, ir nuo darbo užmokesčio lygio.

Gamybos veiksnių paklausa vadinama išvestine paklausa, nes ją lemia firmos gamybos apim-tis ir gamybos veiksnių našumas.

Išvestinė paklausa pasireiškia tuomet, kai prekė ar paslauga vartojama dėl jų sugebėjimo ga-minti kitą prekę ar paslaugą.

1.3. Ribinis pajamų produktas

Darbo ribinis pajamų produktas (RPP) yra bendrųjų įmonės pajamų pokytis, susijęs su gamy-bai panaudoto darbo padidėjimo vienetu (pvz., priėmus į darbą papildomą darbuotoją). Jei papildo-mas darbuotojas firmos pajamas padidina 10Lt per dieną, RPP lygus 10Lt. Maksimizuodama paja-mas, firma darbuotojui negali mokėti daugiau nei gauna pati. Taigi 10Lt yra siūlomo darbuotojui užmokesčio maksimali riba.

1.4. Darbo jėgos rinkos efektyvumas

Įmonės, maksimizuodamos pelną, stengiasi priimti tiek darbuotojų, kad RPP sutaptų su darbo užmokesčiu. Jei, esant tam tikram darbo užmokesčio lygiui, ši taisyklė negarantuoja, kad bus visi įdarbinti (atsiranda nedarbas), dėl darbuotojų tarpusavio konkurencijos pradeda mažėti darbo už-mokestis. Užmokesčio mažėjimas skatina įmones priimti daugiau žmonių, kas ilgainiui panaikina nedarbą. Jei susidaro priešinga situacija, t.y. darbuotojų trūksta, prasideda konkurencija tarp darb-davių, siekiančių prisivilioti trūkstamų specialybių darbuotojus. Užmokestis pradeda didėti, o sam-dos poslinkis slūgti. Ženklus užmokesčio didėjimas skatina diegti ir naujas, darbą taupančias te-chnologijas, o tai irgi prisideda prie pusiausvyros rinkoje atkūrimo. Darbo rinka subalansuota labai sudėtingai, ir ekonominė kasdienybė ne visada telpa į elementarios teorijos rėmus.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1132 žodžiai iš 3411 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.