Turinys
ĮVADAS………………………………………………………………………………………2
1. DARBO PASIŪLA…………………………………………………………………….3
1.1 Darbo pasiūlos teoriniai aspektai……………………………………………3
1.2 Alytaus rajono gyventojų užimtumas ir darbo rinkos ypatumai….5
1.3 Darbo jėgos pasiūla Alytaus rajone…………………………………………8
2. DARBO PAKLAUSA………………………………………………………………..12
2.1Darbo paklausa Alytaus rajone……………………………………………….12
3. ALYTAUS DARBO BIRŽOS TIKSLAI IR
UŽDAVINIŲ REALIZAVIMAS…………………………………………………….17
IŠVADOS…………………………………………………………………………………………….21
LITERATŪROS SĄRAŠAS…………………………………………………………………22
ĮVADAS
Pereinamuoju į rinkos ekonomiką laikotarpiu formuojasi darbo rinka. Lemiamą poveikį padėčiai šioje rinkoje turi ekonominė būklė, struktūriniai ir finansiniai ūkio pokyčiai. Darbo rinką apibūdina dvi tarpusavyje susijusios tendencijos, didinančios nedarbo mastą: mažėja darbo jėgos paklausa ir kartu didėja jos pasiūla. Dabartiniu metu beveik visos socialinės gyventojų grupės susiduria su nedarbo grėsme, darbo pobūdžio pasikeitimu, darbo užmokesčio neatitikimu realiems poreikiams.
Įdarbinimą apsunkina darbo vietų neatitikimas nedirbančių žmonių profesinio pasiruošimo. Mažos pašalpos, daug pretendentų į vieną laisvą darbo vietą, struktūrinis nedarbas priverčia nemažą dalį nedirbančių piliečių visai nesikreipti į darbo biržą.
Alytuje – viename iš didžiausių Lietuvos pramonės miestų – oficialus nedarbo lygis šiais metais šoktelėjo iki 15%. Realus bedarbių skaičius gerokai didesnis.
Nedarbo problema opi visoje šalyje ir turi ne tik skaudžią ekonominių, bet ir moralinių padarinių. Alytaus darbo biržoje tarnybos darbuotojai beveik kasdien susiduria su morališkai traumuotais, sutrikusiais, išsigandusiais žmonėmis: 10 ar 15 metų dirbę prie konvejerio, jie tarsi praranda sugebėjimą mokytis naujos profesijos, nepasitiki savimi, nesugeba mastyti apie ateitį.
Tyrimo objektas – Alytaus rajonas, tyrimo dalykas – darbo pasiūla ir paklausa.
Šio darbo tikslas – išsiaiškinti kokių veiksmų ir priemonių imasi Alytaus darbo birža, kad kuo labiau būtų subalansuota darbo jėgos pasiūla ir paklausa, o darbo uždavinys – išanalizuoti Alytaus rajone vyraujančią darbo jėgos pasiūla ir paklausa, taip pat jų suderinamumą per dešimt (1990-2000) metus.
1. DARBO PASIŪLA
1.1 Darbo pasiūlos teoriniai aspektai
Rinkos santykių formavimasis intensyvina darbo išsilavinimo procesą. Rinka ne vienam negarantuoja pastovios darbo vietos, o samdos būdas įgauna realią prasmę. Daugeliui žmonių šie klausimai yra gyvenimiškai svarbūs. pasaulio patirtis parodė, kad dalies darbuotojų išsilavinimas susijęs su darbo produktyvumu ir darbo našumu, o taip pat veikia užimtųjų pajamas. Tuo pačiu mažėja paslėptas nedarbas, formuojasi naujos socialinės problemos. Masiškas darbas jėgos išsilavinimas ir jos perspektyvumas tarp įvairių ekonomikos sferų ir ūkio šakų lemia naują visuomenės socialinės struktūros formavimąsi.
Darbo rinka suprantama kaip visuomeninių santykių, atspindinčių ekonomikos išsivystymo lygį ir konkrečiu laikotarpiu pasiektą įmonių, darbuotojų ir valstybės interesų suderinimo laipsnį, visumą.
Plačiąja prasme šis mechanizmas apima ekonominius, juridinius, socialinius ir psichologinius veiksnius, sąlygojančius darbo rinkos funkcionavimą, sistemą. Darbo rinkos reguliavimas vyksta pasinaudojant įdarbinimo sistema. Šią sistemą sudaro įvairaus lygio užimtumo tarnybos, duomenų apie laisvas vietas bankai, valstybinės gyventojų užimtumo programos, padedančios nedirbantiems persikvalifikuoti arba įsigyti naują profesiją.
Darbo rinka rodo darbo paklausą ir pasiūlą, o jų santykis – darbo apmokėjimo, kuris konkrečiu momentu patenkina daugelį rinkos dalyvių, lygį.
Darbo jėgos pasiūla yra tas visuomeninio darbo kiekis, kurį darbo rinkoje siūlo samdomieji darbuotojai. Konkrečiomis ekonomikos sąlygomis siūlomo darbo kiekį rinkoje išreiškia aktyviai ieškantys darbo, įregistruoti ir neįregistruoti darbo biržoje, bedarbiai.
Darbo jėgos pasiūlai įtakos turi šie veiksniai: darbo užmokestis (darbo kaina); laisvalaikio vertybės; valstybės darbo apmokėjimo politika.
Žmonės dirba skatinami įvairių motyvų: norėdami pripažinimo, siekdami gauti pajamų, patirti bendravimo su kolegomis džiaugsmą ir t.t., tačiau ekonomikos teorijos pagrindams suvokti pakanka nagrinėti tik vieną iš motyvų – siekimą gauti pajamų (darbo užmokestis).
Siekimas bei gebėjimas dirbti tam tikrą laiką, esant įvairiems darbo užmokesčio lygiams, yra darbo pasiūla. Nors darbo rinka nėra tapati prekių rinkai, pasiūlos dėsningumų bendrumas yra akivaizdus. Kuo tam tikros profesijos darbuotojų darbo užmokestis didesnis, tuo daugiau žmonių linkę pasirinkti šią profesiją, tuo daugiau valandų per dieną (kai kitos sąlygos lygios) jie pasirengę
skirti darbui.
Rinkos ekonomikos sprendimus dirbti ar nedirbti ir kiek dirbti priima atskiri asmenys atsižvelgę į darbo užmokestį ir sunkumų, patiriamų darbo metu, lygį. Elementariausias modelis, kuriuo galima kiekybiškai įvertinti darbinių pajamų ir sunkumų sąveiką, yra pajamų ir laisvalaikio, prarandamo dirbant, analizė. Kai darbo užmokestis fiksuotas, norint gauti didesnį atlyginimą, reikia ilgiau dirbti. Kuo ilgiau dirbame, tuo mažiau laiko mums lieka laisvalaikiui bei poilsiui, nes paros trukmė yra pastovi. Jei dirbame 4 valandas, laisvalaikiui lieka 20 valandų, jei 8-16 ir t.t. taigi darbas, kaip ir bet kuri kita veikla, turi alternatyvius kaštus, kurie šiuo atveju apibrėžiami kaip laisvalaikio kiekis, kurio tenka atsisakyti darbinės veiklos labui. Norint išsiaiškinti, kokia proporcija bus padalyta para, tikslinga vartoti ribinio naudingumo sąvokas.
Akivaizdu, kad laisvalaikis mums turi tam tikrą naudingumą, kuriam galioja mažėjančio ribinio naudingumo dėsnis: kuo daugiau turime laisvi laiko, tuo jį menkiau vertiname, arba papildoma laisvalaikio valanda mums teikia mažesnį džiaugsmą.
Kita vertus darbas mums irgi reikalingas. Net atsiriboję nuo fakto, kad darbo procesas gali būti malonus savaime, negalime atsisakyti darbo, kaip pajamų šaltinio. Šiuo aspektu ribinį darbo naudingumą galime apibrėžti kaip prekių, kurias galima įsigyti už papildomos darbo valandos pajamas, vertę. Pirmos darbo valandos ribinis naudingumas yra labai didelis, nes negavę kelių litų per dieną ir neturėdami papildomų pajamų, numirtume badu. Antros valandos darbas mums būtinas, kad elementariai apsirengtume, trečios – kad suvalgytume kokį gardesnį kąsnelį ir t.t. kadangi didėjančios pajamos leidžia tenkinti vis mažiau gyvybiškai svarbius poreikius, galime teigti, kad ribinis darbo naudingumas mažėja. Taigi, kuo ilgiau dirbame, tuo ribinis darbo naudingumas mažesnis, o laisvalaikio vertinimai tampa aukštesni.
Individas, spręsdamas, kiek valandų dirbti ir kiek ilsėtis, lygina laisvalaikio ir darbo ribinius naudingumus, ir geriausios sąlygos pasiekiamos tuomet, kai darbo ir laisvalaikio ribiniai naudingumai susilygina. Esant šioms sąlygoms, tiek darbo trumpinimas, tiek ilginimas mažina bendrąjį naudingumą, gaunamą iš darbo ir laisvalaikio.
Augant valandiniam darbo užmokesčiui, didėja produktų, kuriuos galima nusipirkti už darbines pajamas, kiekis, taigi ir ribinis darbo naudingumas. Laisvalaikio naudingumui nesikeičiant, o darbo užmokesčiui didėjant, optimalus darbo laikas ilgėja. Tiesa darbo laiko ilgėjimo tendencija nėra absoliuti. Darbo užmokesčiui pasiekus tam tikrą lygį, darbuotojas gali įsigyti daug prekių ir pradeda galvoti, ar jam geriau vartoti daug, bet mažiau reikšmingų produktų, ar dalies jų atsisakyti laisvalaikio ilginimo naudai. Taigi darbo užmokesčio didėjimas gali sukelti ne tik teigiamus, bet ir neigiamus darbo pasiūlos pokyčius (pajamų efektą).
1.2 Alytaus rajono gyventojų užimtumas ir darbo rinkos ypatumai
Alytus – stambus pramonės centras. Šeštame – septintame dešimtmetyje čia buvo pastatyta daug stambių pramonės įmonių, sparčiai augo gyventojų skaičius. Dabar didysis pramonės gigantų pertvarkymas ir su tuo susijusios pasekmės turi lemiamą įtaką besiformuojančiai darbo rinkai.
2000 m. pabaigoje Alytaus rajone gyveno 110826 gyventojai, tame skaičiuje mieste – 77241. 1999 ir 1998 metais Alytaus rajone buvo užregistruota 110660 gyventojų, iš jų 77362 – mieste. Didžiausią grupę pagal amžių – 31,3% -sudaro 30-49 metų piliečiai.
Iš pirmosios lentelės duomenų matyti, kad bedarbių skaičius Alytaus rajone nuo 1998 metų kas metai vis didėja. 1999 m. bedarbių skaičius padidėjo 1,3%, o 2000 m.-net 15,9%. Laisvų darbo vietų skaičius 1999 m. palyginus su 1998 m. įdarbinimas padidėjo – 10,4%, o 2000 m. sumažėjo – 9,1%
Alytaus darbo birža per 1998 metus skyrė 2038-iems asmenims bedarbio pašalpas, bet 1999 m. sumažėjo bedarbių 8,7%, kuriems buvo skirtos pašalpos, 2000 m. vėl padidėjo – 7,9%.
Įdarbinimo norma Alytaus rajone 1999 m., palyginus su 1998 m., padidėjo 9,1%, tačiau 2000m. sumažėjo net 21,5%.
1 lentelė
Padėties Alytaus rajono darbo rinkoje 1999-2000 m. bendroji charakteristika
Rodikliai 1999 m. 2000 m. prad. 2000 m. pab.
Užregistruota bedarbių 6295 6375 7388
Užregistruota naujų darbo vietų 2876 3073 2516
Įdarbinta bedarbių 2841 3136 2852
Paskirta pašalpų 2038 1861 2008
Įdarbinimo norma 45,1 49,2 38,6
2000 m. miesto ir rajono ūkyje vyravo visos šalies ekonomikai būdingos tendencijos: ūkio nuosmukis, ekonominės krizės Rusijoje pasėkmės, gamybos apimčių mažėjimas įvairiuose ūkio sektoriuose. Dėl šios priežasties bendras užimtumas 2000 m. sumažėjo 1,1 tūkst. darbuotojų.
Užimtume svarbiausias vaidmuo tenka miesto pramonei. Nors Alytuje gyvena 5,4% visos šalies gyventojų, tačiau Alytaus pramonės personalas sudaro 6,27% visos šalies pramonės personalo. Pramonės produkcijos apimtis vienam gyventojui buvo atitinkamai 2,3 ir 2,4 karto didesnis nei apskrityje ir Lietuvoje. Pramonės augimo tempai 1990-2000 m. buvo didesni nei šalyje. 2000 m. miesto pramonėje buvo užimta 39% visų užimtų gyventojų. Per metus užimtumas pramonėje sumažėjo 0,6 tūkst. darbuotojų.