VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS
VERSLO VADYBOS FAKULTETAS
REFERATAS
POKALBIS PRIIMANT Į DARBĄ
Vlinius, 2003
ĮVADAS
Šiuo metu, vyraujant dideliam nedarbui, ypač paaštrėjusi konkurencija dėl
laisvų darbo vietų, tad norint gauti darbą, reikia būti ne tik geru
specialistu, bet ir mokėti save parduoti, t.y. nepriekaištingai pateikti
savo sugebėjimus potencialiam darbdaviui, subtiliai išsisukti iš keblių
kalusimų bei situacijų. Sudarius puikų įspūdį pokalbio metu, padidėja
šansas užimti norimą darbo vietą. Garsiose firmose į vieną vietą
pretenduoja daug kandidatų. Rizikuoti verta tiems, kurie mano esantys
geriausi, kurie moka pateikti savo privalumus.
Šiame referate pateikiami patarimai, kaip pasiruošti darbo pokalbiui, kaip
elgtis jo metu bei ką daryti po pokalbio. Žinoma, darbdavys taip pat
renkasi darbuotoją savo firmai, todėl čia nepamirštama ir jo situacija,
t.y. pasirengimas pokalbiui su kandidatu į laisvą darbo vietą, į ką
atkreipti dėmesį, kokius klausimus užduoti.
.
Turinys
Turinys 3
DARBO POKALBIS IŠ POTENCIALAUS DARBUOTOJO PUSĖS 4
PRIEŠ POKALBĮ SU DARBDAVIU 4
Įvaizdžio galia sėkmingai karjerai bei pasitikėjimas 4
Ką svarbu žinoti apie aprangą ir išvaizdą 4
Punktualumas ir kvepalai 5
Patarimai moterims 5
Nevalia pamiršti šypsenos bei geros nuotaikos 6
Neverbalinė kalba 6
Pasiruošimas pokalbiui su darbdaviu 6
Dažniausiai pateikiami klausimai 7
POKALBIS SU DARBDAVIU 8
Svarbiausi patarimai, kaip elgtis pokalbio metu 8
Nenumatytos aplinkybės 9
Ar reikia užsipulti darbdavį 9
Nuo ko pradėti 9
Ką būtina žinoti apie darbą 9
Keblus atlyginimo klausimas 9
Baimę klausti lydintys kuriozai 10
Pokalbiui pasibaigus 10
Kandidato elgesys po interviu su darbdaviu 10
DARBO POKALBIS IŠ POTENCIALAUS DARBDAVIO PUSĖS 12
Kad pokalbis su kandidatais būtų efektyvus 12
Išvados 14
Naudoti šaltiniai 16
DARBO POKALBIS IŠ POTENCIALAUS DARBUOTOJO PUSĖS
PRIEŠ POKALBĮ SU DARBDAVIU
Įvaizdžio galia sėkmingai karjerai bei pasitikėjimas
Geras kandidatas yra ne tas, kurio išsilavinimas labiausiai atitinka
siūlomas pareigas, bet tas, kuris padarys geriausią įspūdį. Didelės įmonės
paprastai apmoko naujus darbuotojus, todėl priimant į darbą ne visada
vadovaujamasi jų kvalifikacija. Svarbiausia, ar kandidatas yra dinamiškas,
ar sugeba greitai išmokti naujų dalykų. Nepraranda galimybės tie, kurie
atvirai prisipažįsta, kad ko nors nemoka, bet parodo norą išmokti.
Kreipiamas dėmesys ir į kandidato sugebėjimą dirbti kolektyve.
Individualistai, mėgstantys ir norintys dirbti vieni, atkrinta per pirmąją
atranką. Vertinami aktyvūs, kūrybingi, netradiciškai žiūrintys į problemas
ir jas sprendžiantys žmonės.
Norint įveikti savo neigiamus įsitikinimus, sukurti teigiamą įvaizdį,
reikia išmokti nereaguoti į kitų žmonių kritiką apie kandidatą, nepamiršti,
kad nors jie ir yra mūsų veidrodžiai, tačiau atspindi iškreiptą, neteisingą
vaizdą. Reikia pažinti ir kurti save tokį, kokiu norite būti.
Savęs vertinimas (kai atrodo gerai, labiau savimi pasitiki, didžiuojasi) ir
tai, kaip kandidatas yra suvokiamas aplinkos (jaučia kitų pritarimą),
priklauso nuo jo įvaizdžio. Kai potencialus darbuotojas nepaiso savo
išorės, jam geriau vengti rodytis žmonėms, viešai kalbėti. Kai kandidatas
atrodo gerai, susilaukia didesnio aplinkinių pripažinimo, nes daro jiems
malonų įspūdį. Tai pakelia nuotaiką, mažina stresą. Nuo nuotaikos, jausmų,
nuo viso psichinio gyvenimo priklauso darbingumas.
Ką svarbu žinoti apie aprangą ir išvaizdą
Būtina kreipti dėmesį į savo išorinę išvaizdą, ypač į drabužius. Ši sukuria
pirmą įspūdį ir todėl turi didelės reikšmės. Išvaizda, kūno kalba ir
atsakymai turi sukelti darbdavio pasitikėjimą, sukurti pasitikinčio savimi
žmogaus įvaizdį, tokio žmogaus, kuris gali gerai dirbti.
Labai svarbu, kaip kandidatas prisistatome ir kaip kalbame. Bendravimas –
tai ne vien kalbėjimas. Atrankos metu darbdavys nori kuo tiksliau įvertinti
kandidatus. Todėl neverbalinių žinučių svarba labai padidėja. Taigi
kandidatai turi bandyti kontroliuoti informaciją, suteikiamą neverbaliniu
būdu.
Darbdaviai turi per mažai informacijos, kuria galėtų pagrįsti galutinį
sprendimą. Todėl potencialaus darbuotojo išvaizda sėkmei turi didelę įtaką.
Fizinis patrauklumas turi įtakos atrankai. Šis reiškinys taip gerai
žinomas, kad net buvo pavadintas „įspūdžio vadyba“.
Kuo vyresnis kandidatas, tuo svarbesnė tampa išvaizda. Darbdaviai nori
energingų žmonių, nusiteikusių sunkiam darbui ir galinčių atlaikyti
stresus.
Iš kandidato gyvenimo aprašymo darbdavys sužinos kandidato amžių.
Taigi metai nėra didelė problema (priešingu atveju nebūtų jis gavęs
kvietimo). Svarbu, kokio amžiaus kandidatas atrodo ir kokios fizinės formos
yra.
Jei visos kitos kandidatų savybės yra vienodos, darbą gaus tas, kuris
atrodo energingiausias ar turi geriausią sveikatą.
Apranga yra labai svarbi „įspūdžio vadybos“ strategijos dalis. Be abejo,
atrinkėjai labai domisi tuo, ką sugeba dirbti, kokius gabumus turi
kandidatas. Bet dėmesys drabužiams gali būti, o dažnai ir yra,
sprendžiamasis faktorius. Patrauklūs ir rūpestingai apsirengę kandidatai
paprastai geriau vertinami nei tie, kurie į savo išvaizdą nekreipia
dėmesio. Reikia priminti, kad patrauklesni darbuotojai pasiekia didesnių
laimėjimų.
Štai keletas pagrindinių aprangos taisyklių, kurių vertėtų laikytis:
· Pirmenybę teikiama žmogui tinkančiam stiliui ir spalvai, o ne
aukštajai madai.
· Tradiciškumui.
· Tamsesnės spalvos turi didesnę įtaką nei šviesios, be to, jos turi
būti derinamos.
· Plaukai turi būti tvarkingai apsikirpti, sušukuoti.
· Vertėtų nusipirkti gerus batus ir kruopščiai juos nuvalyti.
· Jei rūbai nauji, prieš pokalbį reikia panešioti, kad žmogus
apsiprastų.
· Kuo mažiau papuošalų.
· Apranga turi atitikti organizacijos tipą.
Kaip yra mada rūbams, taip organizacijoje yra mada stiliui ir spalvai.
Kiekvienoje organizacijoje yra priimtas savas aprangos stilius. Todėl
kandidato atitikimas įstaigos stiliui turi didelę įtaką. Apie įstaigos
stilių gauti informacijos visai nesunku. Kelias dienas prieš pokalbį reikia
aplankyti pretendentą dominančią įstaigą pietų metu. Šio vizito metu reikia
atidžiai stebėti, kokio stiliaus ir spalvų rūbus bei aksesuarus dėvi
darbuotojai. Kad sektųsi darbe, kandidatui nereikia būti tokiu pat kaip
visi, bet tai gali jam padėti pokalbio metu.
Punktualumas ir kvepalai
Neverta ir sakyti, kad į pokalbį dėl darbo kandidatas turi atvykti laiku.
Reikia paskaičiuoti, kiek laiko sugaištama kelyje ir pridėti mažiausiai
ketvirtį valandos nenumatytiems trukdžiams. Jei dėl kokių nors priežasčių
negali laiku atvykti pasikalbėti dėl darbo, būtina paskambinti ir perspėti.
Jeigu kandidatas atvyko į didelį pastatą, reikia pasistenkti kuo geriausiai
atrodyti jau lifte. Jo bendrakeleivis gali būti būsimasis pašnekovas.
Kvėpintis vertėtų saikingai. Pernelyg intensyvus kvapas atbaido, tuo labiau
jei darbdavys yra moteris, nes ji junta kvapus tris kartus geriau negu
vyrai. O jei kandidatui dar „pasisekė“ pasirinkti kvepalus, kurių būsima
viršininkė nepakenčia, jis bus prapuolęs. Pirmiausia reikia „kvepėti
profesionalumu“.
Patarimai moterims
Viskas, kas per daug krinta į akis, padeda atmesti tavo kandidatūrą. Taip
pat ir užsienio kalbų nemokėjimas. Nė viena drabužių detalė neturi pernelyg
kristi į akis. Makiažas turi būti beveik nematomas. Ryškiai raudonos lūpos,
ryškiai apvedžiotos akys, per daug pudros ir skaistalų liudija, kad moteris
neturi saiko bei skonio. Tą patį rodo neprižiūrėtos rankos, tamsiai
nulakuoti nagai (geriau juos nulakuoti bespalviu arba šviesiai rausvu
laku).
Nepalankų įspūdį palieka ir bižuterija apsikarsčiusi moteris. Leistinas
brangenybių skaičius neturi viršyti trijų papuošalų (tarp jų – ir
vestuvinis žiedas). Kandidatės geriausias sąjungininkas šiuo atveju bus
perlai: subtilūs auskariukai, nedidelis vėrinys ir žiedelis. Šie klasikinės
elegancijos simboliai suteiks dar daugiau moteriškumo ir įtikins būsimą
viršininką, kad ji turi gerą skonį.
Kandidatei vertėtų apsivilkti suknelę ilgomis rankovėmis, geriau be didelės
iškirptės – puikaus kūno demonstravimas nėra gerai vertinamas. Net ir
pačiame vidurvasaryje nevalia būti be kojinių.
Klasikinė ir patikrinta drabužių derinimo taisyklė: marškinių tipo
palaidinukė arba pusiau golfas, sijonas iki kelių, švarkas. Arba kostiumo
kelnės (jokiu būdu ne džinsai) ir marškinių tipo palaidinukė. Arba jau
anksčiau minėta suknelė.
Elegantiškos ir keliančios pasitikėjimą – balta, granato, pelenų spalvos.
Niekada nereikia rengtis vien juodais drabužiais. Bet kokiu metų laiku
tinka švara tviskantys bateliai. Labiausiai tinka elegantiškas portfelis
arba aplankas negu mažas rankinukas.
Nevalia pamiršti šypsenos bei geros nuotaikos
Kas trečias darbdavys prisipažįsta, kad nesimpatiška išvaizda jam yra
neprielankumo kriterijus. Reikalingi pozityvūs, kupini entuziazmo žmonės.
Veide atsispindi viskas: gyvenimo džiaugsmas arba jo nebuvimas. Darbdavio
sprendimui įtakos gali turėti šypsena ir atvira laikysena. Didesnę
simpatiją kelia žavi baidyklė negu gražuolė, besirūpinanti tik savo
išvaizda.
Viršininkas taip pat žmogus, todėl nori, kad jį suptų besišypsantys ir
kupini energijos, o ne ant viso pasaulio pykstantys žmonės.
Be to, negalima pamiršti, jog darbovietės personalas
pat gali turėti
įtakos darbdavio sprendimui priimti kandidatą į siūlomą darbo vietą ar ne,
tad vertėtų nusišypsoti sekretorei. Ji gali tapti kandidato pirmąja
sąjungininke, kuri padrąsins.
Neverbalinė kalba
Daugelis darbdavių kreipia dėmesį į rankos paspaudimą. Kadangi informacijos
apie kandidatą yra mažai, tikėtina, kad kiekviena smulkmena bus pastebėta
ir panaudota, ypač pokalbio pradžioje, kada sukuriamas pirmas įspūdis.
Taigi privalu išmokti ranką paspausti tvirtai. Jei kandidatas labai
susijaudinęsi ir prakaituoja rankos, prieš paduodant ranką reikėtų
diskretiškai ją nusišluostyti. Baimę ir balso drebulį geriausia iškart
pateisinti pasisveikinus:“Labai atsiprašau, prieš pokalbį visada būnu
susijaudinęs, bet tai man tuoj praeis“. Toks „nuginkluojantis“ nuoširdumas
bus geriau suprastas, negu kandidatas bus įtartas, jog turi kalbos defektą
ar yra isterikas.
Niekas neduos darbo, remdamasis vien rankos paspaudimu. Bet tvirtas ir
draugiškas spustelėjimas gali prisidėti prie bendro įspūdžio, kurį norima
sudaryti.
Kūno kalba labai galinga, todėl duodamas tinkamus neverbalinius ženklus,
galite laimėti sėkmę.
Pagrindiniai neverbaliniai ženklai gali būti:
· Darbdaviui kalbant vis linktelėti galvą.
· Truputį pasilenkti į priekį klausantis ir atsakant.
· Akių kontaktas.
Naudojant neverbalinius ženklus, labiau tikėtina gauti aukštesnį įvertinimą
už tuos kandidatus, kurie nieko nedaro arba daro tik keletą išvardintų
dalykų.
Svarbu, ar žmogus patogiai sėdi. Patartina atsisėsti kaip galima giliau,
patogiau. Jei susijaudinęs kandidatas atsisėsti ant kėdės krašto, tai
kalbėdamas nepatogiai atsiloš, jei gaus sunkų ir netikėtą klausimą, atšoks
atgal, lyg būtų gavęs smūgį. Sėdint teisingai, pavyks paslėpti
susijaudinimą ir į klausimus galės atsakyti lengvai ir pasitikėdamas
savimi.
Pokalbio metu reikia žiūrėti pašnekovui į akis – taip kandidatas atrodys
labiau pasitikintis. Kai kuriems žmonėms sunku žiūrėti kitam į akis.
Pasiruošimas pokalbiui su darbdaviu
Bet kokio, net pirmo pokalbio metu kandidatas privalo išmanyti apie
organizacijos veiklą, pasidomėti apie organizaciją internete, įmonių,
paslaugų kataloguose ir žinynuose, sužinoti apie jos finansinę padėtį,
produkciją, paslaugas ir veiklos kryptis.
Reikia įsigilinkite į organizacijos ar pramonės šakos perspektyvas ir
problemas. Pabandyti išsiaiškinti, ar konkrečiai organizacijai negresia
susijungimas arba pardavimas. Vertėtų žinoti šios organizacijos ar įmonės
ir konkurentų pelningiausius gaminius ir paslaugas. Daug ką galima sužinoti
iš laikraščių ir žurnalų verslo skilčių. Praverstų išmanyti organizacijos
hierarchiją ir skyriaus, kuriame pretenduojate dirbti, sudėtį.
Neverta apsiriboti vien spaudiniais. Galima paklausti žmonių, kurie dirba
dominančioje srityje.
Kuo daugiau per pokalbį kandidatas papasakos apie organizaciją, tuo didesnį
įspūdį padarys pašnekovui. Kuo įdomesnis ir sėkmingesnis bus pirmasis
pokalbis, tuo daugiau galimybių, kad darbas bus pasiūlytas. Iš anksto
paruošti atsakymai į labiausiai tikėtinus klausimus padės atskleisti
kandidato sugebėjimus, kvalifikaciją ir patirtį.
Dažniausiai pateikiami klausimai
Nors kiekvienas darbas ir darbdavio stilius skiriasi, pokalbio klausimai
būna neįtikėtinai panašūs.
“Papasakokit apie save” arba “Kaip jūs save apibūdintumėt?” Privalu
atminti, kad darbdaviui neįdomu, ar kandidatas save laiko linksmu žmogumi,
ar mėgsta sportuoti (nebent darbas susijęs su sportu). Jam terūpi, ar jis
tinkamas kandidatas tam tikram darbui. Reikia pasinaudoti proga ir
apibendrinti savo sugebėjimus ir ankstesnio darbo patirtį.
“Kokias darote klaidas? Ar turite silpnybių?” Į šį klausimą atsakymas gali
būti truputį linksmesnis, išryškinant paskutinę silpnybę, kuri jau įveikta.
“Kodėl norite šio darbo?” Pašnekovas nori sužinoti, ar kandidatas rimtai
nusprendė ir ar organizacija turės naudos, jį pasamdžiusi. Kandidatui
pravers surinkta informacija apie organizaciją. Atsakymą reikia kuo
išsamiau pagrįsti skaičiais, faktais. Šiuo atveju kandidato kvalifikaciją
vertėtų susieti su konkrečia organizacija ir konkrečiu darbu. Niekuomet
negalima sakyti, kad domimasi dideliu atlyginimu arba galima mažiau mokėti.
Vertėtų užsiminti, kad paliko didelį įspūdį tai, kas buvo skaityta ir
girdėta apie organizaciją: jos vystymasis, darbo aplinka, vadovų savybės,
įdarbinimo politika, moderni produkcija ar darbo stilius.
“Kodėl turėčiau jus samdyti?” Darbdaviai dažnai taip paklausia, tikrindami
kandidato reakciją į užduodamą klausimą. Čia reikėtų kalbėti apie įgūdžius
pasitikint savimi. Tokioje situacijoje nedera save nuvertinti, bet ir
girtis nebūtina. Pavyzdžiui, galima paminėti, kad kandidatas yra laikomas
patikimu darbuotoju, puikiai sugeba parduoti produkciją, kitų darbuotojų
įvertinimą sugebant vadovauti. Tai palanki proga įterpti tokią
informaciją,
kuri nebuvo paminėta kandidato gyvenimo aprašyme (CV).
“Kodėl jūs išėjote (kodėl jūs norite išeiti) iš dabartinio darbo?” arba “Už
ką jus atleido?” Šiuo atveju reikėtų sakyti tiesą ir nekritikuoti buvusio
ar dabartinio darbdavio. Jei kandidatas buvo atleistas, nereikia teisintis.
Jei tebedirba, vertėtų prisipažinti pašnekovui, kad jo dabartinis vadovas
ar darbdavys nieko nežino apie ieškomą darbą ir būtų neblogai, jei
paprašytų, kad neprasitartų kandidato darbovietei anksčiau už jį patį.
Jei kandidatas buvo atleistas ekonominiais sumetimais, vertėtų užsiminti,
ką dar atleido ir kodėl, jei tai bus jam naudinga. Pavyzdžiui, kai kurios
organizacijos pirmiausia atleidžia vėliausiai priimtus darbuotojus arba dėl
biudžeto apribojimų mažina etatus.
”Kiek jūs uždirbdavote?” Į šį klausimą taip pat reikėtų atsakyti atvirai.
Kandidatas turėtų pripažinti, kad tikisi didesnio atlyginimo.
“Kokio pageidautumėte atlyginimo?” Pokalbį apie užmokestį patariama
atidėti, kol pasiūlys darbą.
Derybos dėl atlyginimo – paskutinė ir bene sunkiausia užduotis, ieškant
naujo darbo, tačiau yra būdų ją palengvinti. Įsidėmėtina pagrindinė derybų
taisyklė: tegul darbdavys pirmas pasiūlo atlyginimą. Taip jis parodys, kad
nori kandidatą įdarbinti. Taip pat kandidatas sužinos, ką organizacija
galvoja apie pareigas, į kurias jis pretenduoja. Niekada nediskutuojama
apie pinigus, kol organizacija neįvardijo pirminės sumos. Jei pokalbis apie
pinigus užsimegs prieš tai, vertėtų pasakyti, kad kandidatas vis dar bando
išsiaiškinti, ką tiksliai jam reikės daryti, ir neapsisprendė, kiek jo
paslaugos galėtų būti vertos. Jeigu jie paklaus: ”O kiek jūs norėtumėte
uždirbti?”, reikia atsakyti klausimu: “Ar jūs man siūlote darbą?” Jeigu jie
atsakys “Taip”, tada paklauskite, kiek sutiktų kandidatui mokėti. Jeigu jie
mėgintų išsisukinėti sakydami: “Jeigu mes pasiūlytume jums darbą, už kokį
atlyginimą jūs sutinkate dirbti?, kandidatas turėtų atsakyti: “Jeigu jūs
siūlote man darbą, mes diskutuosime dėl atlyginimo”. Tuomet geriausia
paklausti, kokį atlyginimą kandidatui galėtų pasiūlyti. Išgirdęs apytikslį
dydį, kandidatas turėtų pasiprašyti didžiausios siūlomos sumos.
POKALBIS SU DARBDAVIU
Svarbiausi patarimai, kaip elgtis pokalbio metu
· Prieš įeinant į kabinetą verta stabtelėti, šiek tiek palaukti, kol
kandidatas bus pakviestas praeiti toliau.
· Sveikinantis su pašnekovu galima tvirtai paspausti oponentui ranką
ir pasakyti: “Malonu susipažinti” arba “Ačiū, kad skyrėte man laiko”.
· Negalima sėstis, kol nepasiūlys. Sėdėti tiesiai, bet ne per daug
įsitempus
· Pokalbį prada pašnekovas. Tikriausiai jis pasistengs, kad
kandidatas jaustųsi laisvai. Atsakius į pirmąjį pašnekovo klausimą arba
pačiam jį uždavus, kandidatas turėtų pasijusti labiau pasitikintis savimi.
· Apsikeitus mandagumo frazėmis, reikėtų papasakoti apie save ir
kodėl būtent šis kandidatas yra tinkamas šiam darbui. Kalbant reikia
žiūrėti pašnekovui į akis. Balso intonacija išlaikoma vienoda, be to,
nekalbama nei per lėtai, nei per greitai. Vertėtų pasistenkti, kad
bendraujant nebūtų naudojami netinkami įpročiai , pavyzdžiui, nereikia
taršyti plaukų.
· Pokalbis yra dialogas, bet ne monologas. Sėkmingiausiai jis
pavyksta tuomet, kai pašnekovai po lygiai kalba ir klauso. Tačiau jeigu
pašnekovas nukrypsta nuo temos, negalima jo nutraukti.
· Reikia atidžiai įsiklausyti į pašnekovo klausimus. Susijaudinus ir
išsigandus lengva pamiršti pokalbio pagrindinę mintį. Svarbu atminti, kad
pašnekovo intonacija, loginiai kirčiai ir pauzės gali daryti įtaką
kandidato atsakymams.
· Pradėjus kalbą apie dabartinį ar buvusį darbą, jokiu būdu nereikia
pareikšti neigiamų minčių ir atsiliepimų apie buvusį (vis dar esamą)
darbdavį arba organizaciją, verčiau pasakyti, kad išeita iš ankstesnio
darbo, nes nebuvo perspektyvų tobulėti.
· Nederėtų užduoti savanaudiškų klausimų: ar reikės dirbti
viršvalandžius, kiek dienų truks kandidato pirmosios atostogos. To bus
galima paklausti tik įsidarbinus.
· Negalima rūkyti. Jei kandidatui siūloma cigaretė, vertėtų mandagiai
atsisakyti, net jeigu pašnekovas rūko.
· Pokalbiui pasibaigus svarbu nedelsti ir išeiti. Pašnekovas pats
duos ženklą, kada pokalbis baigtas. Jis padėkos kandidatui už vizitą ir gal
būt pasakys, kad jam buvo malonu susitikti. Pašnekovas gali pažvelgti į
laikrodį arba tiesiog atsistoti. Kandidatui gali pasakyti: “Pranešiu
maždaug per savaitę” arba “Paskambinkite po savaitės”. Jeigu pašnekovas