Darbo pokalbis
5 (100%) 1 vote

Darbo pokalbis

112131415161

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

VERSLO VADYBOS FAKULTETAS

REFERATAS

POKALBIS PRIIMANT Į DARBĄ

Vlinius, 2003

ĮVADAS

Šiuo metu, vyraujant dideliam nedarbui, ypač paaštrėjusi konkurencija dėl

laisvų darbo vietų, tad norint gauti darbą, reikia būti ne tik geru

specialistu, bet ir mokėti save parduoti, t.y. nepriekaištingai pateikti

savo sugebėjimus potencialiam darbdaviui, subtiliai išsisukti iš keblių

kalusimų bei situacijų. Sudarius puikų įspūdį pokalbio metu, padidėja

šansas užimti norimą darbo vietą. Garsiose firmose į vieną vietą

pretenduoja daug kandidatų. Rizikuoti verta tiems, kurie mano esantys

geriausi, kurie moka pateikti savo privalumus.

Šiame referate pateikiami patarimai, kaip pasiruošti darbo pokalbiui, kaip

elgtis jo metu bei ką daryti po pokalbio. Žinoma, darbdavys taip pat

renkasi darbuotoją savo firmai, todėl čia nepamirštama ir jo situacija,

t.y. pasirengimas pokalbiui su kandidatu į laisvą darbo vietą, į ką

atkreipti dėmesį, kokius klausimus užduoti.

.

Turinys

Turinys 3

DARBO POKALBIS IŠ POTENCIALAUS DARBUOTOJO PUSĖS 4

PRIEŠ POKALBĮ SU DARBDAVIU 4

Įvaizdžio galia sėkmingai karjerai bei pasitikėjimas 4

Ką svarbu žinoti apie aprangą ir išvaizdą 4

Punktualumas ir kvepalai 5

Patarimai moterims 5

Nevalia pamiršti šypsenos bei geros nuotaikos 6

Neverbalinė kalba 6

Pasiruošimas pokalbiui su darbdaviu 6

Dažniausiai pateikiami klausimai 7

POKALBIS SU DARBDAVIU 8

Svarbiausi patarimai, kaip elgtis pokalbio metu 8

Nenumatytos aplinkybės 9

Ar reikia užsipulti darbdavį 9

Nuo ko pradėti 9

Ką būtina žinoti apie darbą 9

Keblus atlyginimo klausimas 9

Baimę klausti lydintys kuriozai 10

Pokalbiui pasibaigus 10

Kandidato elgesys po interviu su darbdaviu 10

DARBO POKALBIS IŠ POTENCIALAUS DARBDAVIO PUSĖS 12

Kad pokalbis su kandidatais būtų efektyvus 12

Išvados 14

Naudoti šaltiniai 16

DARBO POKALBIS IŠ POTENCIALAUS DARBUOTOJO PUSĖS

PRIEŠ POKALBĮ SU DARBDAVIU

Įvaizdžio galia sėkmingai karjerai bei pasitikėjimas

 

Geras kandidatas yra ne tas, kurio išsilavinimas labiausiai atitinka

siūlomas pareigas, bet tas, kuris padarys geriausią įspūdį. Didelės įmonės

paprastai apmoko naujus darbuotojus, todėl priimant į darbą ne visada

vadovaujamasi jų kvalifikacija. Svarbiausia, ar kandidatas yra dinamiškas,

ar sugeba greitai išmokti naujų dalykų. Nepraranda galimybės tie, kurie

atvirai prisipažįsta, kad ko nors nemoka, bet parodo norą išmokti.

Kreipiamas dėmesys ir į kandidato sugebėjimą dirbti kolektyve.

Individualistai, mėgstantys ir norintys dirbti vieni, atkrinta per pirmąją

atranką. Vertinami aktyvūs, kūrybingi, netradiciškai žiūrintys į problemas

ir jas sprendžiantys žmonės.

Norint įveikti savo neigiamus įsitikinimus, sukurti teigiamą įvaizdį,

reikia išmokti nereaguoti į kitų žmonių kritiką apie kandidatą, nepamiršti,

kad nors jie ir yra mūsų veidrodžiai, tačiau atspindi iškreiptą, neteisingą

vaizdą. Reikia pažinti ir kurti save tokį, kokiu norite būti.

 

Savęs vertinimas (kai atrodo gerai, labiau savimi pasitiki, didžiuojasi) ir

tai, kaip kandidatas yra suvokiamas aplinkos (jaučia kitų pritarimą),

priklauso nuo jo įvaizdžio. Kai potencialus darbuotojas nepaiso savo

išorės, jam geriau vengti rodytis žmonėms, viešai kalbėti. Kai kandidatas

atrodo gerai, susilaukia didesnio aplinkinių pripažinimo, nes daro jiems

malonų įspūdį. Tai pakelia nuotaiką, mažina stresą. Nuo nuotaikos, jausmų,

nuo viso psichinio gyvenimo priklauso darbingumas.

Ką svarbu žinoti apie aprangą ir išvaizdą

Būtina kreipti dėmesį į savo išorinę išvaizdą, ypač į drabužius. Ši sukuria

pirmą įspūdį ir todėl turi didelės reikšmės. Išvaizda, kūno kalba ir

atsakymai turi sukelti darbdavio pasitikėjimą, sukurti pasitikinčio savimi

žmogaus įvaizdį, tokio žmogaus, kuris gali gerai dirbti.

Labai svarbu, kaip kandidatas prisistatome ir kaip kalbame. Bendravimas –

tai ne vien kalbėjimas. Atrankos metu darbdavys nori kuo tiksliau įvertinti

kandidatus. Todėl neverbalinių žinučių svarba labai padidėja. Taigi

kandidatai turi bandyti kontroliuoti informaciją, suteikiamą neverbaliniu

būdu.

Darbdaviai turi per mažai informacijos, kuria galėtų pagrįsti galutinį

sprendimą. Todėl potencialaus darbuotojo išvaizda sėkmei turi didelę įtaką.

Fizinis patrauklumas turi įtakos atrankai. Šis reiškinys taip gerai

žinomas, kad net buvo pavadintas „įspūdžio vadyba“.

Kuo vyresnis kandidatas, tuo svarbesnė tampa išvaizda. Darbdaviai nori

energingų žmonių, nusiteikusių sunkiam darbui ir galinčių atlaikyti

stresus.
Iš kandidato gyvenimo aprašymo darbdavys sužinos kandidato amžių.

Taigi metai nėra didelė problema (priešingu atveju nebūtų jis gavęs

kvietimo). Svarbu, kokio amžiaus kandidatas atrodo ir kokios fizinės formos

yra.

Jei visos kitos kandidatų savybės yra vienodos, darbą gaus tas, kuris

atrodo energingiausias ar turi geriausią sveikatą.

Apranga yra labai svarbi „įspūdžio vadybos“ strategijos dalis. Be abejo,

atrinkėjai labai domisi tuo, ką sugeba dirbti, kokius gabumus turi

kandidatas. Bet dėmesys drabužiams gali būti, o dažnai ir yra,

sprendžiamasis faktorius. Patrauklūs ir rūpestingai apsirengę kandidatai

paprastai geriau vertinami nei tie, kurie į savo išvaizdą nekreipia

dėmesio. Reikia priminti, kad patrauklesni darbuotojai pasiekia didesnių

laimėjimų.

Štai keletas pagrindinių aprangos taisyklių, kurių vertėtų laikytis:

·        Pirmenybę teikiama žmogui tinkančiam stiliui ir spalvai, o ne

aukštajai madai.

·        Tradiciškumui.

·        Tamsesnės spalvos turi didesnę įtaką nei šviesios, be to, jos turi

būti derinamos.

·        Plaukai turi būti tvarkingai apsikirpti, sušukuoti.

·        Vertėtų nusipirkti gerus batus ir kruopščiai juos nuvalyti.

·        Jei rūbai nauji, prieš pokalbį reikia panešioti, kad žmogus

apsiprastų.

·        Kuo mažiau papuošalų.

·        Apranga turi atitikti organizacijos tipą.

Kaip yra mada rūbams, taip organizacijoje yra mada stiliui ir spalvai.

Kiekvienoje organizacijoje yra priimtas savas aprangos stilius. Todėl

kandidato atitikimas įstaigos stiliui turi didelę įtaką.  Apie įstaigos

stilių gauti informacijos visai nesunku. Kelias dienas prieš pokalbį reikia

aplankyti pretendentą dominančią įstaigą pietų metu. Šio vizito metu reikia

atidžiai stebėti, kokio stiliaus ir spalvų rūbus bei aksesuarus dėvi

darbuotojai. Kad sektųsi darbe, kandidatui nereikia būti tokiu pat kaip

visi, bet tai gali jam padėti pokalbio metu.

Punktualumas ir kvepalai

Neverta ir sakyti, kad į pokalbį dėl darbo kandidatas turi atvykti laiku.

Reikia paskaičiuoti, kiek laiko sugaištama kelyje ir pridėti mažiausiai

ketvirtį valandos nenumatytiems trukdžiams. Jei dėl kokių nors priežasčių

negali laiku atvykti pasikalbėti dėl darbo, būtina paskambinti ir perspėti.

Jeigu kandidatas atvyko į didelį pastatą, reikia pasistenkti kuo geriausiai

atrodyti jau lifte. Jo bendrakeleivis gali būti būsimasis pašnekovas.

Kvėpintis vertėtų saikingai. Pernelyg intensyvus kvapas atbaido, tuo labiau

jei darbdavys yra moteris, nes ji junta kvapus tris kartus geriau negu

vyrai. O jei kandidatui dar „pasisekė“ pasirinkti kvepalus, kurių būsima

viršininkė nepakenčia, jis bus prapuolęs. Pirmiausia reikia „kvepėti

profesionalumu“.

Patarimai moterims

Viskas, kas per daug krinta į akis, padeda atmesti tavo kandidatūrą. Taip

pat ir užsienio kalbų nemokėjimas. Nė viena drabužių detalė neturi pernelyg

kristi į akis. Makiažas turi būti beveik nematomas. Ryškiai raudonos lūpos,

ryškiai apvedžiotos akys, per daug pudros ir skaistalų liudija, kad moteris

neturi saiko bei skonio. Tą patį rodo neprižiūrėtos rankos, tamsiai

nulakuoti nagai (geriau juos nulakuoti bespalviu arba šviesiai rausvu

laku).

Nepalankų įspūdį palieka ir bižuterija apsikarsčiusi moteris. Leistinas

brangenybių skaičius neturi viršyti trijų papuošalų (tarp jų – ir

vestuvinis žiedas). Kandidatės geriausias sąjungininkas šiuo atveju bus

perlai: subtilūs auskariukai, nedidelis vėrinys ir žiedelis. Šie klasikinės

elegancijos simboliai suteiks dar daugiau moteriškumo ir įtikins būsimą

viršininką, kad ji turi gerą skonį.

Kandidatei vertėtų apsivilkti suknelę ilgomis rankovėmis, geriau be didelės

iškirptės – puikaus kūno demonstravimas nėra gerai vertinamas. Net ir

pačiame vidurvasaryje nevalia būti be kojinių.

Klasikinė ir patikrinta drabužių derinimo taisyklė: marškinių tipo

palaidinukė arba pusiau golfas, sijonas iki kelių, švarkas. Arba kostiumo

kelnės (jokiu būdu ne džinsai) ir marškinių tipo palaidinukė. Arba jau

anksčiau minėta suknelė.

Elegantiškos ir keliančios pasitikėjimą – balta, granato, pelenų spalvos.

Niekada nereikia rengtis vien juodais drabužiais. Bet kokiu metų laiku

tinka švara tviskantys bateliai. Labiausiai tinka elegantiškas portfelis

arba aplankas negu mažas rankinukas.

Nevalia pamiršti šypsenos bei geros nuotaikos

Kas trečias darbdavys prisipažįsta, kad nesimpatiška išvaizda jam yra

neprielankumo kriterijus. Reikalingi pozityvūs, kupini entuziazmo žmonės.

Veide atsispindi viskas: gyvenimo džiaugsmas arba jo nebuvimas. Darbdavio

sprendimui įtakos gali turėti šypsena ir atvira laikysena. Didesnę

simpatiją kelia žavi baidyklė negu gražuolė, besirūpinanti tik savo

išvaizda.

Viršininkas taip pat žmogus, todėl nori, kad jį suptų besišypsantys ir

kupini energijos, o ne ant viso pasaulio pykstantys žmonės.

Be to, negalima pamiršti, jog darbovietės personalas
pat gali turėti

įtakos darbdavio sprendimui priimti kandidatą į siūlomą darbo vietą ar ne,

tad vertėtų nusišypsoti sekretorei. Ji gali tapti kandidato pirmąja

sąjungininke, kuri padrąsins.

Neverbalinė kalba

Daugelis darbdavių kreipia dėmesį į rankos paspaudimą. Kadangi informacijos

apie kandidatą yra mažai, tikėtina, kad kiekviena smulkmena bus pastebėta

ir panaudota, ypač pokalbio pradžioje, kada sukuriamas pirmas įspūdis.

Taigi privalu išmokti ranką paspausti tvirtai. Jei kandidatas labai

susijaudinęsi ir prakaituoja rankos, prieš paduodant ranką reikėtų

diskretiškai ją nusišluostyti. Baimę ir balso drebulį geriausia iškart

pateisinti pasisveikinus:“Labai atsiprašau, prieš pokalbį visada būnu

susijaudinęs, bet tai man tuoj praeis“. Toks „nuginkluojantis“ nuoširdumas

bus geriau suprastas, negu kandidatas bus įtartas, jog turi kalbos defektą

ar yra isterikas.

Niekas neduos darbo, remdamasis vien rankos paspaudimu. Bet tvirtas ir

draugiškas spustelėjimas gali prisidėti prie bendro įspūdžio, kurį norima

sudaryti.

Kūno kalba labai galinga, todėl duodamas tinkamus neverbalinius ženklus,

galite laimėti sėkmę.

Pagrindiniai neverbaliniai ženklai gali būti:

·        Darbdaviui kalbant vis linktelėti galvą.

·        Truputį pasilenkti į priekį klausantis ir atsakant.

·        Akių kontaktas.

Naudojant neverbalinius ženklus, labiau tikėtina gauti aukštesnį įvertinimą

už tuos kandidatus, kurie nieko nedaro arba daro tik keletą išvardintų

dalykų.

Svarbu, ar žmogus patogiai sėdi. Patartina atsisėsti kaip galima giliau,

patogiau. Jei susijaudinęs kandidatas atsisėsti ant kėdės krašto, tai

kalbėdamas nepatogiai atsiloš, jei gaus sunkų ir netikėtą klausimą, atšoks

atgal, lyg būtų gavęs smūgį. Sėdint teisingai, pavyks paslėpti

susijaudinimą ir į klausimus galės atsakyti lengvai ir pasitikėdamas

savimi.

Pokalbio metu reikia žiūrėti pašnekovui į akis – taip kandidatas atrodys

labiau pasitikintis. Kai kuriems žmonėms sunku žiūrėti kitam į akis.

 Pasiruošimas pokalbiui su darbdaviu

  

Bet kokio, net pirmo pokalbio metu kandidatas privalo išmanyti apie

organizacijos veiklą, pasidomėti apie organizaciją internete, įmonių,

paslaugų kataloguose ir žinynuose, sužinoti apie jos finansinę padėtį,

produkciją, paslaugas ir veiklos kryptis.

Reikia įsigilinkite į organizacijos ar pramonės šakos perspektyvas ir

problemas. Pabandyti išsiaiškinti, ar konkrečiai organizacijai negresia

susijungimas arba pardavimas. Vertėtų žinoti šios organizacijos ar įmonės

ir konkurentų pelningiausius gaminius ir paslaugas. Daug ką galima sužinoti

iš laikraščių ir žurnalų verslo skilčių. Praverstų išmanyti organizacijos

hierarchiją ir skyriaus, kuriame pretenduojate dirbti, sudėtį.

Neverta apsiriboti vien spaudiniais. Galima paklausti žmonių, kurie dirba

dominančioje srityje.

Kuo daugiau per pokalbį kandidatas papasakos apie organizaciją, tuo didesnį

įspūdį padarys pašnekovui. Kuo įdomesnis ir sėkmingesnis bus pirmasis

pokalbis, tuo daugiau galimybių, kad darbas bus pasiūlytas. Iš anksto

paruošti atsakymai į labiausiai tikėtinus klausimus padės atskleisti

kandidato sugebėjimus, kvalifikaciją ir patirtį.

 

Dažniausiai pateikiami klausimai

Nors kiekvienas darbas ir darbdavio stilius skiriasi, pokalbio klausimai

būna neįtikėtinai panašūs.

“Papasakokit apie save” arba “Kaip jūs save apibūdintumėt?” Privalu

atminti, kad darbdaviui neįdomu, ar kandidatas save laiko linksmu žmogumi,

ar mėgsta sportuoti (nebent darbas susijęs su sportu). Jam terūpi, ar jis

tinkamas kandidatas tam tikram darbui. Reikia pasinaudoti proga ir

apibendrinti savo sugebėjimus ir ankstesnio darbo patirtį.

“Kokias darote klaidas? Ar turite silpnybių?” Į šį klausimą atsakymas gali

būti truputį linksmesnis, išryškinant paskutinę silpnybę, kuri jau įveikta.

“Kodėl norite šio darbo?” Pašnekovas nori sužinoti, ar kandidatas rimtai

nusprendė ir ar organizacija turės naudos, jį pasamdžiusi. Kandidatui

pravers surinkta informacija apie organizaciją. Atsakymą reikia kuo

išsamiau pagrįsti skaičiais, faktais. Šiuo atveju kandidato kvalifikaciją

vertėtų susieti su konkrečia organizacija ir konkrečiu darbu. Niekuomet

negalima sakyti, kad domimasi dideliu atlyginimu arba galima mažiau mokėti.

Vertėtų užsiminti, kad paliko didelį įspūdį tai, kas buvo skaityta ir

girdėta apie organizaciją: jos vystymasis, darbo aplinka, vadovų savybės,

įdarbinimo politika, moderni produkcija ar darbo stilius.

“Kodėl turėčiau jus samdyti?” Darbdaviai dažnai taip paklausia, tikrindami

kandidato reakciją į užduodamą klausimą. Čia reikėtų kalbėti apie įgūdžius

pasitikint savimi. Tokioje situacijoje nedera save nuvertinti, bet ir

girtis nebūtina. Pavyzdžiui, galima paminėti, kad kandidatas yra laikomas

patikimu darbuotoju, puikiai sugeba parduoti produkciją, kitų darbuotojų

įvertinimą sugebant vadovauti. Tai palanki proga įterpti tokią
informaciją,

kuri nebuvo paminėta kandidato gyvenimo aprašyme (CV).

“Kodėl jūs išėjote (kodėl jūs norite išeiti) iš dabartinio darbo?” arba “Už

ką jus atleido?” Šiuo atveju reikėtų sakyti tiesą ir nekritikuoti buvusio

ar dabartinio darbdavio. Jei kandidatas buvo atleistas, nereikia teisintis.

Jei tebedirba, vertėtų prisipažinti pašnekovui, kad jo dabartinis vadovas

ar darbdavys nieko nežino apie ieškomą darbą ir būtų neblogai, jei

paprašytų, kad neprasitartų kandidato darbovietei anksčiau už jį patį.

Jei kandidatas buvo atleistas ekonominiais sumetimais, vertėtų užsiminti,

ką dar atleido ir kodėl, jei tai bus jam naudinga. Pavyzdžiui, kai kurios

organizacijos pirmiausia atleidžia vėliausiai priimtus darbuotojus arba dėl

biudžeto apribojimų mažina etatus.

”Kiek jūs uždirbdavote?” Į šį klausimą taip pat reikėtų atsakyti atvirai.

Kandidatas turėtų pripažinti, kad tikisi didesnio atlyginimo.

“Kokio pageidautumėte atlyginimo?” Pokalbį apie užmokestį patariama

atidėti, kol pasiūlys darbą.

Derybos dėl atlyginimo – paskutinė ir bene sunkiausia užduotis, ieškant

naujo darbo, tačiau yra būdų ją palengvinti. Įsidėmėtina pagrindinė derybų

taisyklė: tegul darbdavys pirmas pasiūlo atlyginimą. Taip jis parodys, kad

nori kandidatą įdarbinti. Taip pat kandidatas sužinos, ką organizacija

galvoja apie pareigas, į kurias jis pretenduoja. Niekada nediskutuojama

apie pinigus, kol organizacija neįvardijo pirminės sumos. Jei pokalbis apie

pinigus užsimegs prieš tai, vertėtų pasakyti, kad kandidatas vis dar bando

išsiaiškinti, ką tiksliai jam reikės daryti, ir neapsisprendė, kiek jo

paslaugos galėtų būti vertos. Jeigu jie paklaus: ”O kiek jūs norėtumėte

uždirbti?”, reikia atsakyti klausimu: “Ar jūs man siūlote darbą?” Jeigu jie

atsakys “Taip”, tada paklauskite, kiek sutiktų kandidatui mokėti. Jeigu jie

mėgintų išsisukinėti sakydami: “Jeigu mes pasiūlytume jums darbą, už kokį

atlyginimą jūs sutinkate dirbti?, kandidatas turėtų atsakyti: “Jeigu jūs

siūlote man darbą, mes diskutuosime dėl atlyginimo”. Tuomet geriausia

paklausti, kokį atlyginimą kandidatui galėtų pasiūlyti. Išgirdęs apytikslį

dydį, kandidatas turėtų pasiprašyti didžiausios siūlomos sumos.

POKALBIS SU DARBDAVIU

 

Svarbiausi patarimai, kaip elgtis pokalbio metu

·       Prieš įeinant į kabinetą verta stabtelėti, šiek tiek palaukti, kol

kandidatas bus pakviestas praeiti toliau.

·       Sveikinantis su pašnekovu galima tvirtai paspausti oponentui ranką

ir pasakyti: “Malonu susipažinti” arba “Ačiū, kad skyrėte man laiko”.

·       Negalima sėstis, kol nepasiūlys. Sėdėti tiesiai, bet ne per daug

įsitempus

·       Pokalbį prada pašnekovas. Tikriausiai jis pasistengs, kad

kandidatas jaustųsi laisvai. Atsakius į pirmąjį pašnekovo klausimą arba

pačiam jį uždavus, kandidatas turėtų pasijusti labiau pasitikintis savimi.

·       Apsikeitus mandagumo frazėmis, reikėtų papasakoti apie save ir

kodėl būtent šis kandidatas yra tinkamas šiam darbui. Kalbant reikia

žiūrėti pašnekovui į akis. Balso intonacija išlaikoma vienoda, be to,

nekalbama nei per lėtai, nei per greitai. Vertėtų pasistenkti, kad

bendraujant nebūtų naudojami netinkami įpročiai , pavyzdžiui, nereikia

taršyti plaukų.

·       Pokalbis yra dialogas, bet ne monologas. Sėkmingiausiai jis

pavyksta tuomet, kai pašnekovai po lygiai kalba ir klauso. Tačiau jeigu

pašnekovas nukrypsta nuo temos, negalima jo nutraukti.

·       Reikia atidžiai įsiklausyti į pašnekovo klausimus. Susijaudinus ir

išsigandus lengva pamiršti pokalbio pagrindinę mintį. Svarbu atminti, kad

pašnekovo intonacija, loginiai kirčiai ir pauzės gali daryti įtaką

kandidato atsakymams.

·       Pradėjus kalbą apie dabartinį ar buvusį darbą, jokiu būdu nereikia

pareikšti neigiamų minčių ir atsiliepimų apie buvusį (vis dar esamą)

darbdavį arba organizaciją, verčiau pasakyti, kad išeita iš ankstesnio

darbo, nes nebuvo perspektyvų tobulėti.

·       Nederėtų užduoti savanaudiškų klausimų: ar reikės dirbti

viršvalandžius, kiek dienų truks kandidato pirmosios atostogos. To bus

galima paklausti tik įsidarbinus.

·       Negalima rūkyti. Jei kandidatui siūloma cigaretė, vertėtų mandagiai

atsisakyti, net jeigu pašnekovas rūko.

·       Pokalbiui pasibaigus svarbu nedelsti ir išeiti. Pašnekovas pats

duos ženklą, kada pokalbis baigtas. Jis padėkos kandidatui už vizitą ir gal

būt pasakys, kad jam buvo malonu susitikti. Pašnekovas gali pažvelgti į

laikrodį arba tiesiog atsistoti. Kandidatui gali pasakyti: “Pranešiu

maždaug per savaitę” arba “Paskambinkite po savaitės”. Jeigu pašnekovas

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3022 žodžiai iš 6022 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.