Darbo sauga soc pedagogo darbo vietoje
5 (100%) 1 vote

Darbo sauga soc pedagogo darbo vietoje

Turinys

1. Įvadas

2. Triukšmas

3. Stresas ir emocinis išsekimas

4. Darbo vietų apšvietimas

5. Kompiuterizuotos darbo vietos organizavimas

6. Išvados

7. Naudota literatūra

1. Įvadas

Darbuotojų sauga ir sveikata – visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ir planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.

Šiam tikslui įgyvendinti sprendžiami tokie uždaviniai ir numatomos šios priemonės:

 darbuotojų saugos ir sveikatos, gamybinės buities gerinimas, darbo vietų tobulinimas techniniu ir organizaciniu požiūriu,

 darbų saugos ir darbo medicinos teisinio reguliavimo sistemos kūrimas,

 darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo sistemos kūrimas ir mokslo plėtra,

 darbuotojų saugos ir sveikatos valdymo sistemos kūrimas.

.

2. Triukšmas Triukšmas – tai žmogui nepageidaujamas, nemalonus garsas arba garsų kompleksas. Garsai skiriasi intensyvumu, dažniu ir sklidimo kryptimi. Žmogus gali girdėti nuo 16 iki 20000 Hz dažnio garsus. Ausis jautriausia vidutinio dažnio (800-400 Hz) virpesiams. Mažesnio kaip 16 Hz dažnio virpesių žmogus negirdi (infragarsas), o junta kaip sukrėtimą. Didesnio kaip 2000 Hz dažnio (ultragarso) virpesių žmogus taip pat negirdi.

Triukšmo poveikis žmogui ir normavimas.

Triukšmo poveikį žmogui galima suskirstyti į dvi grupes:

» triukšmo įtaka klausai;

» triukšmo poveikis visam organizmui, žmogaus veiklai.

Žmogaus klausą neigiamai veikia vidutinio ir aukšto dažnio pastovūs siaurajuosčiai ir impulsiniai triukšmai.

Klausos pažeidimas dėl triukšmo poveikio darbe sukelia daugiau negu trečdalį visų profesinių ligų. Pagrindinis šios ligos simptomas yra girdimumo ribos padidėjimas, kuris apibūdinamas kaip kurtumas. Klausos praradimas yra skirtingas įvairiais dažnių intervalais. Jis gali būti laikinas ir pastovus. Tai priklauso nuo triukšmo charakteristikos, individualių žmogaus savybių ir pan.

Klausos apsaugos įtaisai sumažina triukšmo lygį iki leistinų normų. Yra žinomi du klausos apsaugos būdai: ausinės, kurios uždengia ausį, ir ausies kamštukai, kurie įstatomi į ausies kanalą.

Klausos apsaugos priemonės turi tokia triukšmo slopinimo galią: ausinės – 15-25 dB; daugkartinio naudojimo kamšteliai – 10-25 dB; kamšteliai iš putplasčio – 29 dB; vienkartiniai kamšteliai – 20 dB.

Triukšmas veikia ne tik klausą, bet ir visą organizmą. Tokios ligos, kaip hipertonija, opaligė, neurozė, o kartais virškinimo sistemos sutrikimai, odos ligos susijusios su nervų sistemos nusilpimu. Triukšminga aplinka darbo ar poilsio metu erzina, sukelia nuovargį, susilpnina dėmesį, sulėtina psichines reakcijas, vargina nervų sistemą ir gali būti minėtų ligų ar nelaimingų atsitikimų priežastis.

Triukšmingoje aplinkoje sunku bendrauti, girdėti garsinius signalus, įsiminti reikšmingą informaciją, susikaupti. Triukšmas slopina norą suteikti pagalbą, padidina agresyvaus elgesio tikimybę.

Triukšmą normuoja techninės ir higienos normos. Techninės normos nustato leistinąjį įrenginių garso slėgio lygį. Leidžiamus triukšmo lygius darbo ir gyvenamojoje aplinkoje bei triukšmo matavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 33-2001 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“. Darbo vietoje garso lygis negali viršyti 85 dBA. Gyvenamuosiuose kambariuose, poilsio namuose, viešbučiuose dieną garso lygis negali viršyti 40 dBA, naktį (nuo 23 iki 7 val.) – 30 dBA ir pan.

Triukšmo mažinimo būdai yra tokie:

» triukšmo mažinimas pačiame jo kilimo šaltinyje;

» garso sugertis arba absorbcija;

» garso izoliacija;

» aktyvus triukšmo mažinimas;

» organizaciniai administraciniai;

» architektūrinės statybinės priemonės;

» asmeninės apsauginės priemonės.

3. Nuovargis

Nuovargis – organizmo darbingumo sumažėjimas po tam tikrą laiką trukusios veiklos (fizinis, protinis, emocinis). Požymiai – pakinta širdies veikla, kvėpavimo, raumenų, nervų sistemos veikla, reakcijos greitis, sutrinka judesių koordinacija, nusilpsta regėjimas, klausa, pablogėja atmintis, dėmesys, sulėtėja mąstymas ir orientacija, kyla neigiamos emocijos

Psichologinėje literatūroje skiriamos trys nuovargio rūšys

» fiziologinis nuovargis, kai ilgai dirbant sutrinka žmogaus fiziologinės funkcijos. Darbo našumui jis gali neturėti įtakos;

» psichologinis nuovargis, kai pavargimas jaučiamas subjektyviai; jis nebūtinai susijęs su fiziologiniu nuovargiu;

» gamybinis nuovargis, kai mažėja darbo našumas, intensyvumas, blogėja darbo kokybė.

Yra ir toks nuovargio skirstymas:1) fizinis, kuris kyla atliekant fizinį darbą; 2) protinis, kuris kyla sprendžiant protinius uždavinius; 3) emocinis, kuris kyla dėl intensyvaus dėmesio, susirūpinimo, baimės padaryti klaidą

Socialiniams pedagogams yra būdingas protinis ir emocinis nuovargis.

Nuovargį sukeliantys veiksniai

» mikroklimato sąlygos: deguonies trūkumas, per didelė kenksmingų dujų koncentracija, aukšta temperatūra, didesnis už normalų oro drėgnumas, atmosferos slėgio pakitimas ir t.t.;

» oro užterštumas,
vibracija, triukšmas, blogas apšvietimas, nepatogi darbo poza ir kt.;

» neapgalvotas darbo ir poilsio režimas, nepakankamas poilsio laikas, poilsiui skirto laiko netinkamas panaudojimas, miego režimo pažeidimas.;

» dažni ar stiprūs išgyvenimai;

» nervų sistemos liguista būklė, anksčiau patirtos traumos, alkoholio vartojimas ir kt.;

» netobuli darbo įgūdžiai.

Aš dar pridėčiau nepakankamą poilsį kaip tolesnio nuovargio priežastį. Jei žmogus vieną kartą nepailsi, neišsimiega, jis ir toliau jausis nuvargęs.

Nuovargis ir darbingumas

Nuovargis yra fiziologinis, laikinasis darbingumo ir organizmo funkcinių galimybių sumažėjimas po sunkaus ar įtempto darbo. Nuovargis yra sudėtingas fiziologinis procesas, kuris apima visas organizmo sistemas, bet daugiausia centrinę nervų sistemą. Ilgas, sunkus ir įtemtas darbas mažina organizmo darbingumą ir darbo našumą, blogėja bendra savijauta, dėmesys, atmintis, sunkiau susikoncentruoti, žmogus subjektyviai jaučiasi pavargęs.Pavargus mažėja raumenų jėga ir jų ištvermė, blogėja judesių koordinacija ir tikslumas, judesiai tampa vangesni, jaučiamas nedidelis raumenų skausmas. Mažėja regos, klausos, lytėjimo ir kitų analizatorių jautrumas, pablogėja regos, klausos sensomotorinių reakcijų greitis. Gerai pailsėjus, nuovargis praeina, atsistato savijauta ir darbingumas

Nuovargio profilaktika.

Didžiausią įtaką nuovargiui atsirasti ir jo dydžiui turi darbo organizavimas, higienos bei ergonominės darbo sąlygos. Sunkų fizinį darbą svarbu mechanizuoti, o gamybos procesus – automatizuoti, įrengti nuotolinį valdymą. Tai mažina darbo sunkumą ir jo trukmę sveikatai kenksmingomis sąlygomis.

Didelės įtakos turi darbuotojų treniruotumas konkrečiam darbui, t.y. jie nedaro nereikalingų, o tik racionalius ir tikslingus judesius, dirba ritmiškai, operacijas atlieka tiksliai, mažiausiomis pastangomis, tarsi automatiškai. Kūno padėtis darbo metu turi būti patogi, darbo vietos įrengimas turi atitikti ergonomikos reikalavimus: sėdėti reikia dirbti pritaikytame krėsle, kuris turi atlošą nugarai, atramą kojoms, alkūnėms, reguliuojamą aukštį ir kt. Darbo objektas, priemonės ir įrankiai turi būti pasiekiami. Didelis darbo intensyvumas didina nuovargį ir mažina darbo kokybę.

Daugumos profesijų darbuotojų darbo dienos trukmė neturi būti ilgesnė kaip 8 darbo valandos, o per savaitę – 40 valandų. Per darbo dieną ir savaitę svarbu tiksliai laikytis darbo ir poilsio režimo bei racionalios jų kaitos principų. Norint sumažinti nervinę ir emocinę įtampą ir pervargimo profilaktikai svarbu racionalus aktyvus poilsis: sportas, turizmas, teatrų, parodų lankymas, darbas sode, išvykos į gamtą, žvejyba ir kt. Svarbu turėti mėgstamų užsiėmimų. Rekomenduotina perprasti ir naudoti autotreningo principus. Dirbant svarbu daryti reguliarias pertraukas, atlikti fizinius pratimus, atsipalaiduoti poilsio arba specialiai įrengtose relaksacijos patalpose.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1167 žodžiai iš 3746 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.