Darbo sutarties nutraukimas
5 (100%) 1 vote

Darbo sutarties nutraukimas

TURINYS

1. ĮVADAS 3

2. DARBO SUTARTIES SĄVOKA IR TURINYS 4

3. DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS 6

3.1 DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS ŠALIŲ SUSITARIMU 8

3.2 DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS SUĖJUS TERMINUI 9

3.3 DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS DARBUOTOJO PAREIŠKIMU 9

3.4 DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS NUO NEPRIKLAUSANČIŲ NUO DARBUOTOJO APLINKYBIŲ 11

3.5 DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS DARBDAVIO INICIATYVA, KAI NĖRA DARBUOTOJO KALTĖS 11

3.6 DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS BE ĮSPĖJIMO 13

3.7 DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS DARBDAVIO BANKROTO ATVEJU 13

3.8 DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS ŠALINANT PRIEŠTARAVIMUS ĮSTATYMAMS 14

4. DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMO YPATUMAI 14

4.1 GARANTIJOS DARBUOTOJAMS DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMO ATVEJU 15

4.2 APRIBOJIMAI NUTRAUKTI DARBO SUTARTĮ 16

4.3 IŠMOKOS IR ATSISKAITYMAI SU ATLEIDŽIAMAIS DARBUOTOJAIS 17

5. IŠVADOS 18

6. LITERATŪRA 20

1. ĮVADAS

Žmonės mainosi kuo įvairiausiomis gėrybėmis, kad geriau patenkintų savo poreikius, pasiektų savo tikslų. Visų gėrybių sukūrimui reikalingas žmogaus darbas. Žmogus darbus atlieka nevienodai, taip pat ne visi vienodai gerai sugeba atlikti tuos pačius darbus. Todėl žmonės mainosi ne tik savo darbo rezultatais, bet ir savo darbu kaip procesu. Darbo santykiai susiklosto tada, kai tam tikros paslaugos mainomos į kitas vertybes. Taigi, darbas ekonomine prasme yra prekė, kuri yra perkama, parduodama, todėl turi savo kainą.

Darbas yra viena svarbiausių ekonominių ir socialinių garantijų. Kiekvienos šiuolaikinės valstybės tikslas darbo teisės šakoje – nustatyti ir efektyviai taikyti tokias teisės normas, kurios užtikrintų darbuotojų saugumą, teisę į poilsį, laisvalaikį ir atostogas, teisingą apmokėjimą, socialinę apsaugą nedarbo atveju; suteiktų lygias galimybes darbui gauti, nepriklausomai nuo rasės, lyties, socialinės padėties, seksualinės orientacijos, ar kitų individualių, su darbo rezultatais nesusijusių savybių; griežtai apibrėžtų darbuotojo ir darbdavio pareigas bei teises; užkirstų kelią nelegaliam ir priverčiamajam darbui.

Lietuvos Respublikos Konstitucija mūsų valstybės piliečiams garantuoja visas teises, susijusias su darbo santykiais, socialines garantijas, kurias padeda įgyvendinti darbo sutartis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. rašoma: “Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju”.

Konstitucinę žmogaus teisę laisvai pasirinkti darbą piliečiai įgyvendina sudarydami darbo sutartis su darbdaviais.

Darbo sutartis yra lokalinis norminis aktas, kurio pagrindu atsiranda darbo teisiniai santykiai. Šios sutartys Lietuvos Respublikos įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepriklausomai nuo jų rūšies, sudaromos remiantis Lietuvos Respublikos Darbo kodeksu, įsigaliojusiu 2003 m. sausio 1 d., bei kitais darbo santykius reglamentuojančiais įstatymais. Darbo kodeksas yra pirmas per visą Lietuvos valstybės istoriją savarankiškai priimtas įstatymas, kompleksiškai reguliuojantis ypač sudėtingą visuomeninių santykių sritį – darbo santykius. Įsigaliojus LR Darbo kodeksui iš esmės reformuota darbo teisė, naujai sureguliuoti daugelis darbo santykių. Darbo kodeksas naujai sureguliuoja darbo sutarties nutraukimo tvarką.

Viena iš svarbių darbo sutarties instituto naujovių, numatytų Darbo kodekse yra ta, kad kodekse atsisakyta baigtinio darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, pagrindų sąrašo ir įtvirtinta nuostata, leidžianti darbdaviui pačiam apsispręsti dėl darbo sutarties nutraukimo būtinumo ir konkrečių pagrindų.

Darbo sutartis – teisinių darbo santykių atsiradimo pagrindas. Pasibaigus darbo sutarčiai, baigiasi teisiniai darbo santykiai, jų subjektų teisės ir pareigos. Darbo sutartis yra pagrindinė teisinė asmens teisės į darbą įgyvendinimo forma, todėl darbo sutarties reikšmė labai didelė. Dėl šios priežasties Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas darbo sutarties pasibaigimą reglamentuoja pakankamai detaliai ir griežtai.

Savo darbe aš pabandysiu atskleisti pagrindines su šia tema susijusias sąvokas ir jų turinį. Taip pat manau, kad labai svarbu pradėti savo darbą nuo to, kas tai yra darbo sutartis apskritai, koks yra jos turinys ir kaip ji yra sudaroma. Po to konkrečiau aptarsiu, kokie yra darbo sutarties nutraukimo pagrindai ir iš to kylančios pasekmės.

Darbo sutarties nutraukimas – tai aktuali tema tiek teoriniu, tiek praktiniu aspektu. Kaip tinkamai įtvirtinti darbo santykius, kaip nepažeidžiant galiojančių norminių teisės aktų reikalavimų juos nutraukti – tai klausimai, iškylantys bene kiekvienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ar ji būtų valstybinė, ar privati. Netinkamai įforminus darbo santykius, gresia įgaliotų valstybės institucijų ar pareigūnų sankcijos, nutraukus juos pažeidžiant vienokius ar kitokius įstatymų reikalavimus – ginčai teismuose ir t.t. Siekiant išvengti neigiamų pasekmių, yra būtinas geras norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbo teisinius santykius, žinojimas, jų teisingas supratimas.

2. DARBO SUTARTIES SĄVOKA IR TURINYS

Darbo sutartis yra labai svarbi ne tik teisine, bet ir praktine prasme. Asmuo, kuris dirba pagal darbo sutartį yra draudžiamas valstybiniu socialiniu

draudimu, jam skaičiuojamas darbo stažas. Taip pat turi tam tikras garantijas, jei yra sužalojamas darbe.

Darbo sutartis tai yra pagrindinis darbo teisės institutas. Pagal LR Darbo kodekso 93 str. darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas nustatytai vidaus darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose, kolektyvinėje sutartyje, kituose norminiuose aktuose ir šalių susitarimu. Visi įmonėje, įstaigoje, organizacijoje atliekami darbai, kuriuos fizinis asmuo dirba susitaręs su darbdaviu ar jo įgaliotu asmeniu, turi būti įforminami darbo sutartimi. Ši nuostata netaikoma darbams, atliekamiems pagal autorines sutartis, ir fiziniams asmenims, turintiems patentą šiems darbams atlikti. Taigi, galima sakyti, kad darbo sutartis yra dvišalis ir abipusiu susitarimu nustatytas įsipareigojimas.

Darbo sutartis – tai tam tikri darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo. Darbuotojas yra fizinis asmuo, kuris turi darbinį veiksnumą ir teisnumą, ir kuris dirba pagal darbo sutartį už atlyginimą. Tuo tarpu pagal LR DK 16 str. darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, turinčios darbinį veiksnumą ir teisnumą. Darbdavys gali būti ir kiekvienas fizinis asmuo. Darbuotojai turi atlikti ne konkrečias užduotis, o darbo sutarties galiojimo laikui, vykdyti tam tikrą darbo funkciją, kuri yra nesiejama su darbo rezultatu. Tuo ši sutartis skiriasi nuo rangos, paslaugų teikimo ir autorinių sutarčių, kurių esmė yra atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį. Darbo sutartyje viena šalis yra įsipareigojusi paklusti vidaus darbo tvarkai. Darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams.

Darbo sutarties turinio reikalavimai yra numatyti Darbo kodekso 94 straipsnyje. Darbo sutarties turinys yra darbuotojo ir darbdavio susitarimu nustatytos jų teisės ir įsipareigojimai. Darbo sutarties turinį sudaro darbo sutartyje numatytos šalių teisės ir pareigos. Šalių sutartos sąlygos ar susitarimai, kurias tos teisės ir pareigos yra apibrėžtos. Šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina darbuotojo padėtį palyginti su ta, kurią nustato LR Darbo kodeksas.

Darbo kodekso 95 str. nurodo, kokios sutarties sąlygos yra būtinos, o kurios ne. Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų – tai dėl darbuotojo darbo vietos (įmonės, jos padalinio ir pan.); darbo funkcijų – dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba dėl tam tikrų pareigų; darbo apmokėjimo sąlygų.

Atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti numatomos ir kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys aptaria, sudarydamos tokią darbo sutartį (susitarimas dėl sutarties termino, sezoninio darbo pobūdžio ir kt.). Šalių susitarimu gali būti susitarta ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, jeigu Darbo kodeksas ir kiti įstatymai nedraudžia jas nustatyti (išbandymas, ne visas darbo laikas, darbdavio lėšų darbuotojui apmokyti ir jo kvalifikacijai kelti panaudojimas, taip pat šių lėšų atlyginimo tvarka bei sąlygos ir kt.). Darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartyje. Dėl papildomo darbo turi būti sudaryta nauja darbo sutartis. Darbdavys turi teisę pakeisti darbuotojo darbo sąlygas (pakeisti darbo vietą toje pačioje įmonėje ir toje pačioje vietovėje, pavesti dirbti kitu mechanizmu, agregatu), taip pat pakeisti kitas sąlygas (lengvatas, darbo režimą, materialinės atsakomybės dydį, pareigų pavadinimą ir kt.) tik tada, kai keičiama gamyba arba pertvarkomas darbo organizavimas, ir dėl to darbdavys turi keisti tam tikrų darbuotojų darbo sąlygas. Apie numatomą darbo sąlygų pakeitimą darbuotojui turi būti pranešta. Jei keičiama gamybos technologija, darbdavys privalo sudaryti darbuotojams sąlygas pasirengti (patobulinti kvalifikaciją) dirbti, esant pakeistai gamybos technologijai. Kolektyvinėje sutartyje gali būti numatyti ilgesni įspėjimo terminai.

Remiantis LR Darbo kodekso 95 str. darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl būtinųjų sąlygų. Darbo kodeksas reikalauja, kad darbo sutartis būtų sudaryta raštu. Darbas, atliekamas nesilaikant šio reikalavimo, laikomas nelegaliu. Maža to, yra patvirtinta pavyzdinė darbo sutarties forma. Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo darbuotojui leidžia pradėti dirbti tik tada, kai darbo sutartis yra įforminta, t.y. sudaryta dviem egzemplioriais ir pasirašyta darbdavio bei darbuotojo. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Už darbo sutarties sudarymą, jos registravimą, darbuotoją identifikuojančio dokumento išdavimą yra atsakingas darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą asmenį su būsimojo darbo sąlygomis, kolektyvine
darbo tvarkos taisyklėmis, kitais norminiais aktais, reglamentuojančiais jo darbo sąlygas.

Taigi, galime daryti išvadą, kad darbo sutartis yra tam tikras garantas darbuotojui, kuris apibrėžia darbuotojo darbo laiką, sąlygas bei darbo užmokestį. Darbdavys turi užtikrinti darbo sutarties sudarymą bei jos laikytis, o darbuotojas savo ruožtu turi laikyti darbo sutarties sąlygų, darbo drausmės bei vidaus tvarkos dokumentų, kurie apibrėžia jo darbo apimtį.

3. DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS

Darbo sutartis yra teisinių darbo santykių atsiradimo pagrindas. Pasibaigus darbo sutarčiai, baigiasi teisiniai darbo santykiai, jų subjektų teisės ir pareigos. Čia galima išskirti kelias sąvokas: darbo sutarties pasibaigimas, darbo sutarties nutraukimas arba atleidimas iš darbo. Plačiausias terminas yra – darbo sutarties pasibaigimas, kuris ir apima darbo sutarties nutraukimą ir atleidimą iš darbo. Darbo sutarties nutraukimas ir yra vienas iš darbo sutarties pasibaigimo atvejų, kai sutartis baigiasi šalių arba vienos šalies valia. Atleidimas iš darbo tai yra darbo sutarties pasibaigimo rezultatas.

Darbo sutarties socialinė reikšmė didelė. Ji yra pagrindinė asmens teisės į darbą įteisinimo forma. Jos pasibaigimas yra bene detaliausiai išnagrinėtas ir LR Darbo kodekso sutvarkytas darbo teisės klausimas.

Darbo sutartis gali būti pabaigta (nutraukta), tik Darbo kodekse nurodytais pagrindais. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindus galima suskirstyti į bendruosius (taikomus visiems darbuotojams) ir specialiuosius (taikomus tam tikrų kategorijų darbuotojams).

Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius. Darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki aštuoniolikos metų, invalidais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.

Įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą turi būti nurodyta atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas; atleidimo iš darbo data; atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka.

Per įspėjimo laikotarpį darbdavys turi duoti darbuotojui laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms. Šio laiko trukmė negali būti mažesnė negu dešimt procentų darbo laiko normos, tenkančios darbuotojui per įspėjimo terminą. Laisvas nuo darbo laikas suteikiamas darbuotojo ir darbdavio sutarta tvarka. Už šį laiką darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis. Kai darbuotojus numatoma atleisti iš darbo dėl ekonominių ar technologinių priežasčių, taip pat dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų, darbdavys, prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą, turi surengti konsultacijas su darbuotojų atstovais, kad būtų išvengta numatomų pertvarkymų neigiamų pasekmių arba jos būtų sušvelnintos. Konsultacijų išvados įforminamos protokolu. Jį pasirašo darbdavys bei darbuotojų kolektyvui atstovaujančio organo atstovai.

Mažindamas darbuotojų skaičių arba nutraukdamas įmonės veiklą, darbdavys privalo raštu prieš du mėnesius pranešti teritorinei darbo biržai, savivaldybės institucijai ir įmonės darbuotojų atstovams, kai per trisdešimt kalendorinių dienų numatoma atleisti dešimt ir daugiau darbuotojų, jeigu įmonėje dirba iki devyniasdešimt devynių darbuotojų; daugiau kaip dešimt procentų darbuotojų, jeigu įmonėje dirba nuo šimto iki dviejų šimtų devyniasdešimt devynių darbuotojų; trisdešimt ir daugiau darbuotojų, jeigu įmonėje dirba trys šimtai ir daugiau darbuotojų.

Įspėjimas netenka galios, jei nuo jo termino pabaigos praeina daugiau kaip vienas mėnuo, neįskaitant darbuotojo laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko. Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.

Darbo sutarties pasibaigimas – tai darbo teisinių santykių tarp darbuotojo ir darbdavio nutrūkimas. Darbo sutartis gali pasibaigti tik įstatymuose nurodytais pagrindais. Šie pagrindai – tai tokios teisinę reikšmę turinčios aplinkybės, kurioms esant, įstatymai numato galimybę atleisti darbuotoją iš darbo. DK 124 str. numatyti trys darbo sutarties pasibaigimo pagrindai: darbo sutarties nutraukimas DK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais; darbdavio likvidavimas be teisių perėmėjo; darbuotojo mirtis.

Taigi, kaip matyti, darbo sutarties nutraukimas yra siauresnė sąvoka nei darbo sutarties pasibaigimas.

LR Darbo kodekse įtvirtinama nuostata, kad darbo sutartis gali būti nutraukiama tik dėl svarbių priežasčių, kuriomis gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais sugebėjimais, jo elgesiu darbe, bei dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ar dėl kitokių analogiškų aplinkybių. Tokiu atveju darbdavys gali pats apsispręsti dėl darbo sutarties nutraukimo būtinumo ir pagrindo.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2243 žodžiai iš 7431 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.