Darbo sutarties nutraukimas
5 (100%) 1 vote

Darbo sutarties nutraukimas

11213141516171

TURINYS

1. ĮVADAS 3

2. DARBO SUTARTIES SĄVOKA IR TURINYS 4

3. DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS 6

3.1 DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS ŠALIŲ SUSITARIMU 8

3.2 DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS SUĖJUS TERMINUI 9

3.3 DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS DARBUOTOJO PAREIŠKIMU 9

3.4 DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS NUO NEPRIKLAUSANČIŲ NUO DARBUOTOJO APLINKYBIŲ 11

3.5 DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS DARBDAVIO INICIATYVA, KAI NĖRA DARBUOTOJO KALTĖS 11

3.6 DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS BE ĮSPĖJIMO 13

3.7 DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS DARBDAVIO BANKROTO ATVEJU 13

3.8 DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS ŠALINANT PRIEŠTARAVIMUS ĮSTATYMAMS 14

4. DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMO YPATUMAI 14

4.1 GARANTIJOS DARBUOTOJAMS DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMO ATVEJU 15

4.2 APRIBOJIMAI NUTRAUKTI DARBO SUTARTĮ 16

4.3 IŠMOKOS IR ATSISKAITYMAI SU ATLEIDŽIAMAIS DARBUOTOJAIS 17

5. IŠVADOS 18

6. LITERATŪRA 20

1. ĮVADAS

Žmonės mainosi kuo įvairiausiomis gėrybėmis, kad geriau patenkintų savo poreikius, pasiektų savo tikslų. Visų gėrybių sukūrimui reikalingas žmogaus darbas. Žmogus darbus atlieka nevienodai, taip pat ne visi vienodai gerai sugeba atlikti tuos pačius darbus. Todėl žmonės mainosi ne tik savo darbo rezultatais, bet ir savo darbu kaip procesu. Darbo santykiai susiklosto tada, kai tam tikros paslaugos mainomos į kitas vertybes. Taigi, darbas ekonomine prasme yra prekė, kuri yra perkama, parduodama, todėl turi savo kainą.

Darbas yra viena svarbiausių ekonominių ir socialinių garantijų. Kiekvienos šiuolaikinės valstybės tikslas darbo teisės šakoje – nustatyti ir efektyviai taikyti tokias teisės normas, kurios užtikrintų darbuotojų saugumą, teisę į poilsį, laisvalaikį ir atostogas, teisingą apmokėjimą, socialinę apsaugą nedarbo atveju; suteiktų lygias galimybes darbui gauti, nepriklausomai nuo rasės, lyties, socialinės padėties, seksualinės orientacijos, ar kitų individualių, su darbo rezultatais nesusijusių savybių; griežtai apibrėžtų darbuotojo ir darbdavio pareigas bei teises; užkirstų kelią nelegaliam ir priverčiamajam darbui.

Lietuvos Respublikos Konstitucija mūsų valstybės piliečiams garantuoja visas teises, susijusias su darbo santykiais, socialines garantijas, kurias padeda įgyvendinti darbo sutartis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. rašoma: “Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju”.

Konstitucinę žmogaus teisę laisvai pasirinkti darbą piliečiai įgyvendina sudarydami darbo sutartis su darbdaviais.

Darbo sutartis yra lokalinis norminis aktas, kurio pagrindu atsiranda darbo teisiniai santykiai. Šios sutartys Lietuvos Respublikos įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepriklausomai nuo jų rūšies, sudaromos remiantis Lietuvos Respublikos Darbo kodeksu, įsigaliojusiu 2003 m. sausio 1 d., bei kitais darbo santykius reglamentuojančiais įstatymais. Darbo kodeksas yra pirmas per visą Lietuvos valstybės istoriją savarankiškai priimtas įstatymas, kompleksiškai reguliuojantis ypač sudėtingą visuomeninių santykių sritį – darbo santykius. Įsigaliojus LR Darbo kodeksui iš esmės reformuota darbo teisė, naujai sureguliuoti daugelis darbo santykių. Darbo kodeksas naujai sureguliuoja darbo sutarties nutraukimo tvarką.

Viena iš svarbių darbo sutarties instituto naujovių, numatytų Darbo kodekse yra ta, kad kodekse atsisakyta baigtinio darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, pagrindų sąrašo ir įtvirtinta nuostata, leidžianti darbdaviui pačiam apsispręsti dėl darbo sutarties nutraukimo būtinumo ir konkrečių pagrindų.

Darbo sutartis – teisinių darbo santykių atsiradimo pagrindas. Pasibaigus darbo sutarčiai, baigiasi teisiniai darbo santykiai, jų subjektų teisės ir pareigos. Darbo sutartis yra pagrindinė teisinė asmens teisės į darbą įgyvendinimo forma, todėl darbo sutarties reikšmė labai didelė. Dėl šios priežasties Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas darbo sutarties pasibaigimą reglamentuoja pakankamai detaliai ir griežtai.

Savo darbe aš pabandysiu atskleisti pagrindines su šia tema susijusias sąvokas ir jų turinį. Taip pat manau, kad labai svarbu pradėti savo darbą nuo to, kas tai yra darbo sutartis apskritai, koks yra jos turinys ir kaip ji yra sudaroma. Po to konkrečiau aptarsiu, kokie yra darbo sutarties nutraukimo pagrindai ir iš to kylančios pasekmės.

Darbo sutarties nutraukimas – tai aktuali tema tiek teoriniu, tiek praktiniu aspektu. Kaip tinkamai įtvirtinti darbo santykius, kaip nepažeidžiant galiojančių norminių teisės aktų reikalavimų juos nutraukti – tai klausimai, iškylantys bene kiekvienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ar ji būtų valstybinė, ar privati. Netinkamai įforminus darbo santykius, gresia įgaliotų valstybės institucijų ar pareigūnų sankcijos, nutraukus juos pažeidžiant vienokius ar kitokius įstatymų reikalavimus – ginčai teismuose ir t.t. Siekiant išvengti neigiamų pasekmių, yra būtinas geras norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbo teisinius santykius, žinojimas, jų teisingas supratimas.

2. DARBO SUTARTIES SĄVOKA IR TURINYS

Darbo sutartis yra labai svarbi ne tik teisine, bet ir praktine prasme. Asmuo, kuris dirba pagal darbo sutartį yra draudžiamas valstybiniu socialiniu

draudimu, jam skaičiuojamas darbo stažas. Taip pat turi tam tikras garantijas, jei yra sužalojamas darbe.

Darbo sutartis tai yra pagrindinis darbo teisės institutas. Pagal LR Darbo kodekso 93 str. darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas nustatytai vidaus darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose, kolektyvinėje sutartyje, kituose norminiuose aktuose ir šalių susitarimu. Visi įmonėje, įstaigoje, organizacijoje atliekami darbai, kuriuos fizinis asmuo dirba susitaręs su darbdaviu ar jo įgaliotu asmeniu, turi būti įforminami darbo sutartimi. Ši nuostata netaikoma darbams, atliekamiems pagal autorines sutartis, ir fiziniams asmenims, turintiems patentą šiems darbams atlikti. Taigi, galima sakyti, kad darbo sutartis yra dvišalis ir abipusiu susitarimu nustatytas įsipareigojimas.

Darbo sutartis – tai tam tikri darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo. Darbuotojas yra fizinis asmuo, kuris turi darbinį veiksnumą ir teisnumą, ir kuris dirba pagal darbo sutartį už atlyginimą. Tuo tarpu pagal LR DK 16 str. darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, turinčios darbinį veiksnumą ir teisnumą. Darbdavys gali būti ir kiekvienas fizinis asmuo. Darbuotojai turi atlikti ne konkrečias užduotis, o darbo sutarties galiojimo laikui, vykdyti tam tikrą darbo funkciją, kuri yra nesiejama su darbo rezultatu. Tuo ši sutartis skiriasi nuo rangos, paslaugų teikimo ir autorinių sutarčių, kurių esmė yra atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį. Darbo sutartyje viena šalis yra įsipareigojusi paklusti vidaus darbo tvarkai. Darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams.

Darbo sutarties turinio reikalavimai yra numatyti Darbo kodekso 94 straipsnyje. Darbo sutarties turinys yra darbuotojo ir darbdavio susitarimu nustatytos jų teisės ir įsipareigojimai. Darbo sutarties turinį sudaro darbo sutartyje numatytos šalių teisės ir pareigos. Šalių sutartos sąlygos ar susitarimai, kurias tos teisės ir pareigos yra apibrėžtos. Šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina darbuotojo padėtį palyginti su ta, kurią nustato LR Darbo kodeksas.

Darbo kodekso 95 str. nurodo, kokios sutarties sąlygos yra būtinos, o kurios ne. Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų – tai dėl darbuotojo darbo vietos (įmonės, jos padalinio ir pan.); darbo funkcijų – dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba dėl tam tikrų pareigų; darbo apmokėjimo sąlygų.

Atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti numatomos ir kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys aptaria, sudarydamos tokią darbo sutartį (susitarimas dėl sutarties termino, sezoninio darbo pobūdžio ir kt.). Šalių susitarimu gali būti susitarta ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, jeigu Darbo kodeksas ir kiti įstatymai nedraudžia jas nustatyti (išbandymas, ne visas darbo laikas, darbdavio lėšų darbuotojui apmokyti ir jo kvalifikacijai kelti panaudojimas, taip pat šių lėšų atlyginimo tvarka bei sąlygos ir kt.). Darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartyje. Dėl papildomo darbo turi būti sudaryta nauja darbo sutartis. Darbdavys turi teisę pakeisti darbuotojo darbo sąlygas (pakeisti darbo vietą toje pačioje įmonėje ir toje pačioje vietovėje, pavesti dirbti kitu mechanizmu, agregatu), taip pat pakeisti kitas sąlygas (lengvatas, darbo režimą, materialinės atsakomybės dydį, pareigų pavadinimą ir kt.) tik tada, kai keičiama gamyba arba pertvarkomas darbo organizavimas, ir dėl to darbdavys turi keisti tam tikrų darbuotojų darbo sąlygas. Apie numatomą darbo sąlygų pakeitimą darbuotojui turi būti pranešta. Jei keičiama gamybos technologija, darbdavys privalo sudaryti darbuotojams sąlygas pasirengti (patobulinti kvalifikaciją) dirbti, esant pakeistai gamybos technologijai. Kolektyvinėje sutartyje gali būti numatyti ilgesni įspėjimo terminai.

Remiantis LR Darbo kodekso 95 str. darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl būtinųjų sąlygų. Darbo kodeksas reikalauja, kad darbo sutartis būtų sudaryta raštu. Darbas, atliekamas nesilaikant šio reikalavimo, laikomas nelegaliu. Maža to, yra patvirtinta pavyzdinė darbo sutarties forma. Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo darbuotojui leidžia pradėti dirbti tik tada, kai darbo sutartis yra įforminta, t.y. sudaryta dviem egzemplioriais ir pasirašyta darbdavio bei darbuotojo. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Už darbo sutarties sudarymą, jos registravimą, darbuotoją identifikuojančio dokumento išdavimą yra atsakingas darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą asmenį su būsimojo darbo sąlygomis, kolektyvine
darbo tvarkos taisyklėmis, kitais norminiais aktais, reglamentuojančiais jo darbo sąlygas.

Taigi, galime daryti išvadą, kad darbo sutartis yra tam tikras garantas darbuotojui, kuris apibrėžia darbuotojo darbo laiką, sąlygas bei darbo užmokestį. Darbdavys turi užtikrinti darbo sutarties sudarymą bei jos laikytis, o darbuotojas savo ruožtu turi laikyti darbo sutarties sąlygų, darbo drausmės bei vidaus tvarkos dokumentų, kurie apibrėžia jo darbo apimtį.

3. DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS

Darbo sutartis yra teisinių darbo santykių atsiradimo pagrindas. Pasibaigus darbo sutarčiai, baigiasi teisiniai darbo santykiai, jų subjektų teisės ir pareigos. Čia galima išskirti kelias sąvokas: darbo sutarties pasibaigimas, darbo sutarties nutraukimas arba atleidimas iš darbo. Plačiausias terminas yra – darbo sutarties pasibaigimas, kuris ir apima darbo sutarties nutraukimą ir atleidimą iš darbo. Darbo sutarties nutraukimas ir yra vienas iš darbo sutarties pasibaigimo atvejų, kai sutartis baigiasi šalių arba vienos šalies valia. Atleidimas iš darbo tai yra darbo sutarties pasibaigimo rezultatas.

Darbo sutarties socialinė reikšmė didelė. Ji yra pagrindinė asmens teisės į darbą įteisinimo forma. Jos pasibaigimas yra bene detaliausiai išnagrinėtas ir LR Darbo kodekso sutvarkytas darbo teisės klausimas.

Darbo sutartis gali būti pabaigta (nutraukta), tik Darbo kodekse nurodytais pagrindais. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindus galima suskirstyti į bendruosius (taikomus visiems darbuotojams) ir specialiuosius (taikomus tam tikrų kategorijų darbuotojams).

Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius. Darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki aštuoniolikos metų, invalidais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.

Įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą turi būti nurodyta atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas; atleidimo iš darbo data; atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka.

Per įspėjimo laikotarpį darbdavys turi duoti darbuotojui laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms. Šio laiko trukmė negali būti mažesnė negu dešimt procentų darbo laiko normos, tenkančios darbuotojui per įspėjimo terminą. Laisvas nuo darbo laikas suteikiamas darbuotojo ir darbdavio sutarta tvarka. Už šį laiką darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis. Kai darbuotojus numatoma atleisti iš darbo dėl ekonominių ar technologinių priežasčių, taip pat dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų, darbdavys, prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą, turi surengti konsultacijas su darbuotojų atstovais, kad būtų išvengta numatomų pertvarkymų neigiamų pasekmių arba jos būtų sušvelnintos. Konsultacijų išvados įforminamos protokolu. Jį pasirašo darbdavys bei darbuotojų kolektyvui atstovaujančio organo atstovai.

Mažindamas darbuotojų skaičių arba nutraukdamas įmonės veiklą, darbdavys privalo raštu prieš du mėnesius pranešti teritorinei darbo biržai, savivaldybės institucijai ir įmonės darbuotojų atstovams, kai per trisdešimt kalendorinių dienų numatoma atleisti dešimt ir daugiau darbuotojų, jeigu įmonėje dirba iki devyniasdešimt devynių darbuotojų; daugiau kaip dešimt procentų darbuotojų, jeigu įmonėje dirba nuo šimto iki dviejų šimtų devyniasdešimt devynių darbuotojų; trisdešimt ir daugiau darbuotojų, jeigu įmonėje dirba trys šimtai ir daugiau darbuotojų.

Įspėjimas netenka galios, jei nuo jo termino pabaigos praeina daugiau kaip vienas mėnuo, neįskaitant darbuotojo laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko. Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.

Darbo sutarties pasibaigimas – tai darbo teisinių santykių tarp darbuotojo ir darbdavio nutrūkimas. Darbo sutartis gali pasibaigti tik įstatymuose nurodytais pagrindais. Šie pagrindai – tai tokios teisinę reikšmę turinčios aplinkybės, kurioms esant, įstatymai numato galimybę atleisti darbuotoją iš darbo. DK 124 str. numatyti trys darbo sutarties pasibaigimo pagrindai: darbo sutarties nutraukimas DK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais; darbdavio likvidavimas be teisių perėmėjo; darbuotojo mirtis.

Taigi, kaip matyti, darbo sutarties nutraukimas yra siauresnė sąvoka nei darbo sutarties pasibaigimas.

LR Darbo kodekse įtvirtinama nuostata, kad darbo sutartis gali būti nutraukiama tik dėl svarbių priežasčių, kuriomis gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais sugebėjimais, jo elgesiu darbe, bei dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ar dėl kitokių analogiškų aplinkybių. Tokiu atveju darbdavys gali pats apsispręsti dėl darbo sutarties nutraukimo būtinumo ir pagrindo.

Gyvenime pasitaiko įvairių situacijų, ir įstatymas negali numatyti jų visų. Dėl šios priežasties LR DK buvo įtvirtintos kelios bendro pobūdžio dažniau pasitaikančios situacijos, kurios ir
nustato, kokiais atvejais ir kokia tvarka darbo sutarties šalys gali nutraukti tarpusavio santykius. Pagal DK darbo teisinius santykius šalys gali nutraukti abipusiu sutarimu, tą patį gali padaryti darbuotojas vienašališkai bei darbdavys – tačiau tik esant svarbioms priežastims. Darbo sutartį taipogi gali nutraukti tiek darbuotojas, tiek darbdavys dėl kitos šalies kaltės arba dėl nuo abiejų šalių nepriklausančių aplinkybių.

3.1 DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS ŠALIŲ SUSITARIMU

Darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu tvarką nustato DK 125 str., kuriame numatyta, kad viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Kita šalis, jei ji sutinka su pasiūlymu, per septynias kalendorines dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Sutarusios nutraukti darbo sutartį, šalys taip pat raštu susitaria, nuo kurio laiko ji nutraukiama, bei dėl kitų sutarties nutraukimo sąlygų (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.). Darbuotojas turi nepamiršti raštu susitarti dėl išeitinės pašalpos dydžio ir kitų kompensacijų, nes žodinis susitarimas juridinės galios vėliau neturės. Jei antroji šalis per nustatytą laiką nepraneša, kad ji sutinka nutraukti sutartį, tai laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu yra atmestas.

Atleidimas iš darbo šalių susitarimu nereiškia, kad atleidimo sąlygas nustato darbdavys vienašališkai. Darbuotojas, kaip viena iš darbo sutarties šalių, taip pat turi teisę reikalauti jam palankesnių išėjimo iš darbo sąlygų – didesnių išeitinių kompensacijų ir pan. Visų kompensacijų dydžiai šiuo atveju priklauso tik nuo darbuotojo ir darbdavio susitarimo. Labai svarbu, kad darbuotojas, rašydamas prašymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, nurodytų, kokiomis sąlygomis jis norėtų ją nutraukti.

3.2 DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS SUĖJUS TERMINUI

LR DK 109 str. esant tam tikroms aplinkybėms, leidžia sudaryti terminuotas darbo sutartis. Pasibaigus tokios sutarties terminui, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys – atleisti darbuotoją iš darbo (DK 126 str.). Nė vienai iš šalių to nepadarius ir nereikalaujant jos nutraukti, bei faktiškai tebesitęsiant darbo santykiams, sutartis tampa neterminuota (DK 111 str. 1d.); taip pat atsitinka, jei darbo santykių buvimo laikotarpiu išnyksta aplinkybės, dėl kurių buvo apibrėžtas sutarties terminas (DK 111 str. 2d.). Terminuotoms darbo sutartims būdinga ir tai, kad jei pasibaigus sutarties terminui ji nutraukiama (arba nepratęsiama), tačiau nepraėjus vienam mėnesiui vėl su tuo pačiu darbuotoju sudaroma terminuota darbo sutartis tam pačiam darbui, darbuotojo reikalavimu tokia darbo sutartis gali būti pripažįstama neterminuota, išskyrus DK 109 str. 2, 3d. nurodytus atvejus (DK 111str. 3d.). Kilusius šiuo klausimu ginčus sprendžia darbo ginčus nagrinėjantys organai. Jeigu darbo sutartis šiuo atveju pripažįstama neterminuota, tai pertrauka iki vieno mėnesio yra įskaičiuojama į darbuotojo nepertraukiamąjį darbo stažą toje įmonėje.

3.3 DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS DARBUOTOJO PAREIŠKIMU

Darbo sutarties nutraukimą darbuotojo pareiškimu reglamentuoja LR DK 127 str. Jame nurodyta darbo sutarties nutraukimo darbuotojo pareiškimu tvarka ir terminai. Remiantis šiuo straipsniu, galima nutraukti tiek terminuotą, tiek neterminuotą darbo sutartį. Būtinos nutraukimo sąlygos – darbuotojo rašytinis pareiškimas ir tokio pareiškimo savanoriškumas. Savanoriškumas – tai neįtakotos valios pastangos pasiekti tam tikrą tikslą, suvokiant ir galint suvokti pasekmes. Tų pastangų pasekmės gali būti teigiamos ir neigiamos. Suvokiant tokių pasekmių galimybę, įstatymas numato kelias aplinkybes, turinčias įtaką darbuotojo prašymo savanoriškumui. Joms esant, yra skirtinga darbo sutarties nutraukimo tvarka, ją nutraukus gali priklausyti išeitinė pašalpa ir kt. DK 127 str. 2d. vardijamos tokios aplinkybės: darbuotojo liga ar invalidumas, svarbios priežastys, nustatytos kolektyvinėje sutartyje, jei darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį, darbuotojas yra įgijęs teisę į visą senatvės pensiją arba ją gauna.

Darbuotojo liga ar invalidumas laikomi svarbia priežastimi. Būtina, kad ši priežastis darbuotojui trukdytų tinkamai atlikti darbą. Ligą ar invalidumą gali patvirtinti medicininė išvada, kurią darbuotojas turi pateikti darbdaviui nutraukdamas darbo sutartį.

Kitos svarbios priežastys nutraukiant darbo sutartį pagal DK 127 str. yra, jei jos numatytos kolektyvinėje sutartyje. Rekomenduojama kolektyvinėje sutartyje nustatyti, kad šios priežastys laikomos svarbiomis: sutuoktinio pasiuntimas dirbti į kitą vietovę arba dėl persikėlimo į kitą vietovę; kai reikia slaugyti susirgusį šeimos narį (remiantis medicinine išvada); kai darbuotojas įstoja į švietimo įstaigą ir pan.

DK 127 str. numatyti ir terminai, per kuriuos turi būti nutraukta darbo sutartis darbuotojo pareiškimu ar darbuotojas turi įspėti apie darbo sutarties nutraukimą. Darbuotojo įspėjimo terminas darbdaviui apie darbuotojo norą nutraukti darbo sutartį yra darbdavio garantija, kad darbdavys žinotų apie tai ir galėtų pasiruošti būsimoms pasekmėms (pvz.: ieškoti naujo
Darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. Kitoks, tačiau bet kuriuo atveju neviršijantis vieno mėnesio, terminas gali būti numatytas kolektyvinėje sutartyje. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti atleidimą.

Kai reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar invalidumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą, kitomis svarbiomis priežastimis, nustatytomis kolektyvinėje sutartyje, arba jei darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį, darbuotojas yra įgijęs teisę į visą senatvės pensiją arba jau ją gauna (šiuo atveju jis turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį), taikomas trumpesnis įspėjimo terminas – darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai įspėdamas darbdavį ne vėliau kaip prieš tris dienas. Šiais atvejais darbo sutartis turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos.

DK leidžia darbuotojui ir darbdaviui darbo sutartyje susitarti, kad jeigu darbuotojas savo pareiškimu norės nutraukti darbo sutartį be svarbios priežasties, t.y pagal DK 127 str. 1d., tai darbuotojas turės atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms ir kt. (DK 127 str. 3d.). Tokia nuostata, be abejonės, naudingesnė darbdaviui, ji taip pat turėtų paskatinti darbuotoją prieš darbo sutarties nutraukimą gerai apgalvoti šį žingsnį ir jį žengti tik tada, jeigu priežastys yra tikrai svarbios.

Darbuotojas savo prašymą nutraukti darbo sutartį gali atšaukti ne vėliau kaip per tris dienas nuo prašymo padavimo dienos. Taigi įstatymas jam suteikia galimybę apsigalvoti, ir darbdavys šiuo atveju negali tam prieštarauti. Po to prašymą jis gali atšaukti tik darbdaviui sutikus (DK 127 str. 4d.). Į šį terminą įeina ir nedarbo dienos, nes DK terminą nustato kalendorinėmis dienomis. Jei darbuotojas suserga, jo liga termino nepratęsia.

3.4 DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS NUO NEPRIKLAUSANČIŲ NUO DARBUOTOJO APLINKYBIŲ

Darbuotojo teisę dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių nutraukti darbo sutartį reglamentuoja DK 128 str. Šiuo straipsniu darbuotojui suteikta teisė nutraukti neterminuotą darbo sutartį, taip pat ir terminuotą, jeigu ji sudaryta ilgesniam kaip šešių mėnesių laikui, dviem atvejais. Pirmas, kai jo darbo vietoje darbo sutartyje nustatytu darbo laiku prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip šešiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių. Prastova ne dėl darbuotojo kaltės – tai tokia padėtis darbovietėje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (gamybinių ar kt.) (DK 122 str. 1d.). Kitas atvejis – jeigu jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga). Darbo sutartis turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos, kuri turi būti ne ankstesnė kaip trys kalendorinės dienos nuo prašymo padavimo dienos.

Ta aplinkybė, kad darbdavys sumokėjo tik dalį darbo užmokesčio, o ne visą darbuotojui priklausančią sumą, iš darbuotojo neatima teisės pasinaudoti DK 128 str. numatyta teise nutraukti sutartį. Taip pat neturi reikšmės ir ta aplinkybė, kad darbdavys išmokėjo einamojo mėnesio darbo užmokestį, tačiau liko nesumokėtas atlyginimas už du iš eilės ankstesnius mėnesius, įstatymas šiuo atveju nenumato jokių išimčių.

3.5 DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS DARBDAVIO INICIATYVA, KAI NĖRA DARBUOTOJO KALTĖS

DK 129 str. aptaria darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės. Darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį DK 130 str. nustatyta tvarka. Pritaikyti šį straipsnį nutraukiant darbo sutartį galima tik tada, jei darbuotojo jo sutikimu negalima perkelti į kitą darbą. Kitaip tariant, darbdavys turi darbuotoją įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir, esant galimybei, pasiūlyti jam kitą darbą. Jeigu tokios galimybės nėra (pvz.: nėra laisvų etatų), pasibaigus įspėjimo terminui darbuotojas atleidžiamas pagal DK 129 str.

Kaip jau buvo minėta, atleidimas šiuo pagrindu įmanomas tik tada, jei atleidimo priežastys yra svarbios. Kokios tai priežastys, įstatymas konkrečiai neišvardija, tik nurodo, kad jos turi būti susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais sugebėjimais, jo elgesiu darbe. Kita svarbių priežasčių grupė siejama su pačiu darbdaviu. Nurodoma, kad darbo sutartis su darbuotoju taip pat gali būti nutraukiama dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir pan. (pvz.: įmonės darbo kompiuterizavimas, struktūrinio padalinio likvidavimas), pažymėtina, kad nė viena iš tokių priežasčių nelaikomas įmonės reorganizavimas. Bet kuriuo atveju atleidimas bus neteisėtas, jei darbdavys atleis darbuotoją dėl jo narystės profesinėje sąjungoje arba dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje ne darbo metu, o darbdavio sutikimu ir darbo metu; darbuotojų atstovo funkcijų atlikimo dabartyje ar praeityje; dalyvavimo byloje
darbdavį, kaltinamą įstatymų, kitų norminių teisės aktų ar kolektyvinės sutarties pažeidimais, taip pat kreipimosi į administracinius organus; lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms; amžiaus, išskyrus atvejus, kai darbuotojas jau yra įgijęs teisę į visą senatvės pensiją arba ją gauna; nebuvimo darbe, kai darbuotojas įstatymų nustatytais atvejais atlieka karines ar kitokias Lietuvos Respublikos piliečio pareigas ir prievoles.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 3952 žodžiai iš 7431 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.