Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai darbo sutarties nutraukimas
5 (100%) 1 vote

Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai darbo sutarties nutraukimas

1121

ĮVADAS

Darbo sutartis yra darbdavio ir darbuotojo susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas nustatytai tvarkai, o drabdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose, kolektyvinėje sutartyje, kituose norminiuose aktuose ar šalių susitarimu.

Darbo sutartis – pagrindinė asmens teisės į darbą įgyvendinimo forma. Jos sudarymas sąlygoja darbo yteisinių santykių atsiradimą, o pasibaigimas – šių santykių nutrūkimą. Atsižvelgiant į socialinę ir ekonominę darbo sutarties svarbą, darbo įstatymai neatsitiktinai tiek daug reikšmės teikia darbo sutarties pasibaigimo teisiniam reguliavimui.

(Čiočys P. Teisės pagrindai. – Vilnius, 2000, – 164,165,180 p.)

1. DARBO SUTARTIES PASIBAIGIMO PAGRINDAI

Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai – tai tokios teisinę reikšmę turinčios aplinkybės (juridiniai faktai), kurioms atsiradus darbo sutartis gali būti nutraukta. Darbo sutarties pasibaigimas – tai plačiausia sąvoka, apimanti visus teisinių darbo Santykių pasibaigimo atvejus.

Pagal DK darbo sutartis baigiasi ją nutraukus DK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais (šalių susitarimu – DK 125 str.; suėjus terminui – DK 126 str.; darbuotojo pareiškimu – DK 127 str.; dėl nepriklausančio nuo darbuotojo aplinkybių – DK 128.; darbdavio iniciatyva kai nėra darbuotojo kaltės – DK 129 str.; be įspėjimo – DK 136 str.). darbo sutartis taip pat baigiasi likvidavus darbdavį be teisių perėmėjo ar darbuotojui mirus.

Darbo sutarties nutraukimas būna tais atvejais, kai darbo sutartis pasibaigia vienos iš šalių iniciatyva arba šalių susitarimu.

(Lietuvos teisės pagrindai. – Vilnius., 2004, – 368 p.)

Darbo sutarties pasibaigimo pagrindas yra gyvenimiška aplinkybė, įtvirtinta įstatyme kaip juridinis faktas darbuotojo darbo teisiniams santykiams nutraukti.

Darbo sutartis gali būti nutraukiama tik remiantis įstatyme numatytais pagrindais ir laikantis nustatytų taisyklių.

Įstatymuose vartojami trys terminai, kurie reiškia darbo teisiniuų santykių pasibaigimą. Tai darbo sutarties pasibaigimas; darbo sutarties nutraukimas; atleidimas iš darbo.

Pirmieji du vartojami, kai kalbama apie darbo sutartį, o trečias – kai kalbama apie darbuotoją. Darbo sutarties pasibaigimas – tai plačiausia sąvoka, apimanti visus darbo teisinių santykių pasibaigimo atvejus. Sąvoka „darbo sutarties nutraukimas“ vartojama tais atvejais, kai darbo sutartis pasibaigia vienos iš šalių iniciatyva arba dėl įstatymų įgaliotų organų ar pareigūnų reikalavimo. Atleidimas iš darbo yra darbo yra sutarties pasibaigimo rezultatas, išskyrus atvejį, kai ji pasibaigia dėl darbuotojo mirties.

Lietuvos darbo įstatymuose, skirtingai nuo kitų užsienio valstybių norminių aktų, bandoma aprėpti visus darbo sutarties pasibaigimo pagrindus ir šitaip juos padaryti išsamius, ir dėl to šis sąrašas nuolatos papildomas naujais punktais. DSĮ 26 straipsnyje yra numatyti net 18 tokių pagrindų, o tai apsunkina suvokti bet kokios sistemos išdėstytus darbo sutarties pasibaigimo atvejus.

Todėl darbo teisės specialistai šiuos darbo sutarties pasibaigimo pagrindus klasifikuoja įvairiais kriterijais. Atsižvelgiant į įvairių darbo sutarties pagrindų lyginamąjį svorį tarp visų nutraukimo sutarčių, didesnis dėmesys skiriamas pasibaigimo pagrindų, priklausančių nuo šalių valios pareiškimo, analizei. Tai darbo sutarties pasibaigimas: šalių susitarimu; darbuotojo iniciatyva; darbdavio iniciatyva ir val;ia; įgalioto organo reikalavimu ( t.y. trečiųjų asmenų iniciatyva)

(Čiočys P. Teisės pagrindai. – Vilnius, 2000, -280 p.)

2. DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS

2.1. DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS ŠALIŲ SUSITARIMU

Šis darbo sutarties nutraukimo pagrindas yra numatytas DSĮ 27 straipsnyje: viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti sutartį šalių susitarimu. Kita šalis, jei ji sutinka su pasiūlymu, per penkias kalendorines dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Sutarusio nutraukti sutartį šalys taip pat susitaria, nuo kurio laiko ji nutraukiama, ir dėl kitų sutarties nutraukimo sąlygų (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.).

Jei antroji šalis per penkias kalendorines dienas nepraneša, kad ji sutinka nutraukti sutartį, tai laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu atmestas.

DSĮ 27 straipsnio formuluotė reiškia, kad darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu iniciatorius gali būti tiek darbdavys tiek darbuotojas. Gali būti įvarių tokio sprendimo priežasčių.

Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu gali būti atliktas bet kuriuo laiku, nesaistant su kokiomis nors konkrečiomis priežastimis.

Tokio sutarties nutraukimo pagrindas yra tik šalių raštiškas pasiūlymas (prašymas), kuriame turi būti nurodytos visos nutraukimo sąlygos – ar kompensacijos, ar kitokios išmokos ir pan. Jeigu darbdavys gavo darbuotojo sutikimą apgaulės būdu (atsisakė išmokėti kompensacijas, dėk kurių buvo susitarta), tai tokį darbo sutarties nutraukimą galima ginčyti teismine tvarka.

(Čiočys P. Teisės pagrindai. – Vilnius, 2000, -281 p.)

2.2.

DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS DARBUOTOJO PAREIŠKIMU

Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, bet jis negali viršyti vieno mėnesio. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju.

Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris dienas, jei reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo lika ar invalidumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą, arba kitomis svarbiomis priežastimis, nustatytomis kolektyvinėje sutartyje, arba jei darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, apie tai įspėjęsdarbdavį ne vėliau kaip prieš tris dienas, jeigu jis jau įgijęs teisę į visą senatvės pensiją arba ją gauna. Darbo sutartis tokiais atvejais turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos.

Darbo sutartyje gali būti sąlyga: jeigu sutartis nutraukiama darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms ir kt.

Darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris dienas nuo prašymo padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik darbdavio sutikimu.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 992 žodžiai iš 1945 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.