Darbo vietos ergonomika
5 (100%) 1 vote

Darbo vietos ergonomika

Visiems gerai suprantama profesinių pakenkimų rizika dirbant atominėje

elektrinėje, statyboje, medžio padirbimo įmonėse ir t.t. Biurai, raštinės

ir įstaigos dažniausiai priskiriamos saugiai ir nekenksmingai darbo

aplinkai. Tradicinėse šių įstaigų darbo vietose, kai pagrindinės darbo

priemonės buvo rašiklis ir popierius, darbuotojas atlikdavo eilę fizinių

veiksmų ir turėjo pakankamai vietos kūno padėčių ir judesių įvairovei. Jis

galėjo tvarkyti dokumentus, naudotis telefonu, skaityti tekstą, keistis

informacija su kolegomis, spausdinti ir atlikti kitus veiksmus. Tokiam

įvairiam fiziniu požiūriu darbui, per žemas ar per aukštas stalas ar kėdė

negalėjo sukelti dirginančio poveikio ar fizinio diskomforto. Vis daugiau

darbo vietų tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje aprūpinamos kompiuteriais. Deja,

kompiuterinė įranga ne tik palengvina darbą, bet gali ir rimtai pakenkti

sveikatai. Darbuotojai ištisas valandas dažnai be pertraukos praleidžia

prie kompiuterio. Vis daugiau darbuotojų biuruose ir valstybės tarnautojų

įstaigose praleidžia darbo dieną dirbdami su klaviatūra, pele ir visą laiką

žiūrėdami į displėjų. Dirbantis kompiuteriu tampa sistemos žmogus-

kompiuteris-aplinka dalimi. Sistemoje apriboti operatoriaus fiziniai

judesiai, dėmesys sukoncentruotas į displėjų, o abi rankos fiksuotos ant

klaviatūros. Dėl tokių darbo sąlygų kompiuterių vartotojai yra labiau

jautrūs darbo vietos trūkumams, tokiems kaip netinkamas apšvietimas,

nepatogūs baldai, nevykęs sistemos komponentų išdėstymas ir t.t. Fiksuota

darbo poza, netinkamas darbo stalo aukštis, regos įtampa tampa sveikatos

pakenkimų rizikos šaltiniu. Kad taip neatsitiktų, rūpinasi medicinos šakos

– ergonomikos – specialistai.

Ergonomika – tai mokslinė disciplina, tirianti žmogaus arba žmonių

grupių psichofiziologines galimybes, ribas ir ypatumus darbo procese,

naudojant įvairias technines priemones. Remiantis ergonominių tyrimų

išvadomis, kuriamos optimalios darbo sąlygos, didinančios darbo našumą,

užtikrinančios saugumą darbe, tausojančios žmogaus sveikatą, mažinančios

įtampą ir nuovargį. Ji remiasi technikos, fiziologijos, psichologijos,

higienos, anatomijos, biochemijos, biofizikos ir kitų mokslų duomenimis.

Ergonominis projektavimas apima žmogaus sugebėjimų įvertinimą,

optimizuojant sistemą žmogus – kompiuteris saugos, efektyvumo ir patogumo

žmogui kriterijais. Pagrindinis kompiuterizuotos darbo vietos organizavimo

principas – technika turi tarnauti žmogui, o ne žmogus turi prisitaikyti

prie technikos

Lietuvoje 2000 metų pradžioje buvo instaliuota apie 230000

kompiuterių. Įvertinant tai, kad daugelis šių kompiuterių yra kolektyviai

naudojami mokyklose, biuruose ar namuose, realiai šiuo metu apie pusė

milijono Lietuvos gyventojų dalį laiko arba net ir visą darbo dieną

praleidžia kompiuterių aplinkoje. Asociacijos INFOBALT duomenimis

pastaraisiais metais kasmet Lietuvoje buvo nuperkama ir instaliuojama apie

30000-40000 kompiuterių. Žemiau pateiktoje diagramoje parodyta, kaip

pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje augo bendras kompiuterių kiekis.

[pic]

Europos Sąjungos valstybėse kompiuterizacijos tempai yra gerokai

spartesni. Lietuva 1999 metais pagal šimtui šalies gyventojų tenkančių

kompiuterių kiekį pakankamai smarkiai atsiliko ne tik nuo pirmaujančių šiuo

požiūriu Europos Sąjungos valstybių, bet ir nuo kaimyninių valstybių –

kandidačių į Europos Sąjungą, kaip tai parodyta kitoje diagramoje.

[pic]

Įvertinant tai, kad mūsų kompiuterių klasės ar biurai su

kompiuterizuotomis darbo vietomis neretai organizuojami be didesnių

investicijų – paprasčiausiai ant darbo stalo atsiranda kompiuteris – tada

skeptikas ir klausia – ar kartu su kompiuteriu į darbo vietą neateina

papildoma rizika sveikatai.

Rizika sveikatai

Įsiviešpatavus šiuolaikinei informacijos ir komunikacijų

technologijai, žmogus tapo kompleksiškos sistemos “žmogus mašina”dalimi.

Personalinis kompiuteris jau senai tapo įprastu prietaisu ne tik darbo

vietose, bet ir daugelio žmonių namuose. Dirbant priešais ekraną, pastebimi

tokie padariniai:

• 60 proc. Žmonių skundžiasi atramos ir judamojo aparato

negalavimais;

• 60 proc. nuolat skauda galvą,

• 40 proc. vargina akių negalavimai;

• daugiau nusiskundimų dirbant kompiuteriu ilgą laiką;

• paprastai moterys išvardija daugiau negalavimų nei vyrai;

• žmonės su akiniais dažnai skundžiasi regėjimo sutrikimais. (H.D.

Kempf. 2001)

Žmogaus ir kompiuterio sąsajos problemos pradėtos nagrinėti 1980

metais. Ergonominių tyrimų metu nustatyta dirbančiųjų darbo vietose su

kompiuteriais sveikatos rizikos dėl ilgalaikės įtampos sindromo pagrindinės

priežastys:

1. blogas darbo vietų ir įrangos darbo vietose išdėstymas;

2. netikę kūno laikysenos įpročiai;


menkas vartotojo supratimas apie darbo vietos su kompiuteriu

komforto svarbą.

Medikai kompiuterio poveikį sveikatai sieja su regėjimo problemomis,

kaulų ir raumenų sistemų pakenkimu, psichosocialinėmis problemomis bei

stresu, veido bei kaklo odos pažeidimais bei įtaka reprodukcinei sistemai.

Augantis susidomėjimas kompiuterių vartotojų sveikata jaučiamas nuo pat

pirmosios Tarptautinės mokslinės konferencijos „Darbas su videodisplėjais“,

įvykusios 1986 metais Švedijoje. Pirmieji moksliniai pranešimai apie

kompiuterių įtaką sveikatai atkreipė visuomenės dėmesį į darbo kompiuteriu

įtaką regos organui, jo nuovargiui ir pakenkimui. Vėliau susidomėta kaulų

ir raumenų sistemų pakenkimais, atsirandančiais dėl nepatogios kūno

padėties ir šių sistemų įtampos darbo metu. Tuo pačiu metu pradėta

diskutuoti apie protinio darbo krūvius, protinio nuovargio įvertinimo

metodus, stresą, monotoniją ir darbo organizavimo įtaką dirbančiųjų

sveikatai. Devintajame dešimtmetyje iškilo tokios naujos mokslinės

problemos, kaip darbo kompiuteriu įtaka nėščiųjų sveikatai, reprodukcinei

funkcijai, odos pakenkimai, susiję su padidintu jautrumu elektros krūviams,

o taip pat karpalinio tunelio sindromas, kurio atsiradimas sutampa su naujo

personalinio kompiuterio priedo – pelės – atsiradimu. Dvidešimtojo amžiaus

paskutiniojo dešimtmečio moksliniai tyrimai, nagrinėjantys dirbančiųjų

kompiuteriu sveikatos pakenkimus, orientuoti atskirų pakenkimų atsiradimo

priežasčių bei jų tarpusavio sąveikos tyrimui. Moksliniuose tyrimuose

pradedamas nagrinėti elektromagnetinės spinduliuotės žemų dažnių diapazone

poveikis sveikatai ir jo vystymosi mechanizmai. Gausios publikacijos

įvairiuose leidiniuose rodo problemos svarbą ir įvairius jos sprendimo

aspektus. Nustatyta, jog susirgimus ar atskirus sindromus lemia įvairūs

aplinkos veiksnių deriniai, kurių tarpe yra svarbiausi psichosocialiniai,

darbo organizavimo ir aplinkos veiksniai.

Lietuvoje jau dabar nemažai laiko – nuo keleto valandų per savaitę iki

ištisų darbo dienų su viršvalandžiais – kompiuterių aplinkoje praleidžia

bent pusė milijono įvairių specialybių, amžiaus ir polinkių žmonių.

Daugeliui Lietuvos gyventojų iškyla klausimas – ar darbo su kompiuteriu

sąlygos bent minimaliai tenkina saugos ir sveikatos reikalavimus.

Keliamą klausimą sudaro bent trys dalys:

1) kompiuterio kelias pas vartotoją – kiek patikimai gamintojas ar

tiekėjas užtikrina, kad kompiuterinė įranga yra kokybiška ir

atitinka jos kokybei keliamus saugos ir sveikatos reikalavimus;

2) kompiuterizuotos darbo vietos organizavimas – ar tikrai

vartotojui darbo metu neatsiranda rizikos laipsnis sveikatai;

3) kaip turi būti organizuotas darbas, kad rizika dirbančiojo

kompiuterio aplinkoje sveikatai būtų minimali ir kokios yra

susirgimų prevencijos priemonės.

Neteisingas veiklos kompiuterizuotoje darbo vietoje organizavimas gali

žymiai sumažinti darbingumą, pabloginti sveikatos stovį, sukelti depresiją

ir kitas nemalonias pasekmes. Abejingas požiūris į standartų reikalavimus,

higieninių normų ar rekomendacijų nesilaikymas gali nemaloniai atsiliepti

dirbančiojo sveikatai.

Pavyzdžiui, nugaros ir sąnarių skausmai – neteisingo sėdėjimo pasekmė.

Šių ligų gydymo kabinetai auga kaip grybai. Lietuvos ligoninėse dėl stuburo

degeneracinių pakitimų kasmet gydosi keli tūkstančiai darbingo amžiaus

žmonių. Skirtingai nei knyga, kompiuterio ekranas negali būti pajudintas,

ir dirbantis žmogus priverstas ilgai sėdėti viena, lyg ir įprasta, tačiau

žalinga poza. Toks sėdėjimas sukelia nepatogumą, dėl kurio savo ruožtu

atsiranda ligų. Paplitusi nuomonė, kad sėdėdamas žmogus pailsi. Be abejo,

taip ir yra, jeigu jis gali pasirinkti patogią padėtį ir laisvai ją keisti,

atsilošti, ištiesti ar užkelti kojas, pasidėti po šonu minkštą pagalvę.

Tačiau dirbant paprastai sėdima viena statiška poza. Sėdintis žmogus

patiria susijusį su kūno padėtimi mechaninį krūvį, reikalaujantį tik

fizinės įtampos, o ne raumenų darbo. Kai raumenys yra įtempti, į visus

audinius patenka mažai deguonies prisotintas kraujas, todėl pavargstama

daug greičiau nei dirbant judrų darbą. Statiškas darbas ir pasikartojantys

mažos amplitudės judesiai (dirbant su klaviatūra, pele) – priežastys

mikrotraumoms atsirasti.

Mikrotraumomis vadinamas lėtas organizmo susidėvėjimas dėl nuolatinių

apkrovų. Besikartojančios mikrotraumos sukelia įvairių organizmo sutrikimų.

Tokie sutrikimai neatsiranda staiga, tuo jie skiriasi nuo makrotraumų –

pavyzdžiui, kojos ar rankos lūžių. Skausmas ar diskomfortas pradedami justi

po kelių mėnesių įtampos arba dar vėliau. Deja, tuomet paprastai jau

konstatuojamos ligos.

Ar galima jų išvengti? Taip. Yra bent du būdai: pirma – reguliariai

mankštintis, antra – teisingai susitvarkyti darbo vietą, atsižvelgiant į

ergonomikos specialistų patarimus.

Ergonomika
kompleksiškai nagrinėja žmogaus galimybes ir ypatumus

darbe, kad galima būtų sukurti sąlygas, kurios skatintų darbo našumą ir

garantuotų saugumą. Ergonomikos žinios pritaikomos projektuojant gamybines

erdves, darbo vietas, baldus. Ergonomiškais vadiname tokius gaminius,

dirbant su kuriais rizika patirti mikrotraumų ar pajusti nuovargį yra

minimali, o darbo rezultatyvumas – maksimalus. Pavyzdžiui, kuriant

ergonomiškas darbo kėdes, atsižvelgiama į tai, kokia sėdėjimo padėtis

žmogui yra natūraliausia, palankiausia stuburo slanksteliams, kraujo

apytakos procesams, sukelia mažiausiai įtampos. Kėdė ir yra pagrindinis

ergonomiškos biuro darbo vietos elementas.

Kėdės pasirinkimas

Nuo pat vaikystės buvome mokomi sėdėti tiesiai, pasitempus, 90° kampu.

Tokie sėdėjimo įpročiai yra žalingi, nes labai apkrauna stuburo

tarpslankstelinius diskus bei sukelia statinę įtampą nugaros raumenims ir

padidina juosmens srities skausmų atsiradimo riziką.

Idealios sėdėjimo pozos nėra: kiek žmonių, tiek patogių kūno padėčių.

Tačiau yra bendrų patarimų, paremtų žmogaus anatomijos ir fiziologijos

tyrimais, kurių laikantis galima išvengti kraujo apytakos sutrikimų,

nugaros ir raumenų skausmų

Gerai parinkta ir tinkamai sureguliuota darbo kėdė pati formuoja

taisyklingą sėdėjimo padėtį. Naudojantis netinkama kėde, kai dirbantysis

yra priverstas nepatogiai sėdėti, nugaros ir kojų raumenis veikia

nepageidautinas statinis krūvis. Taigi moderni ir ergonomiška kėdė – ne

snobiškas statuso ar įmonės klestėjimo ženklas, o būtinybė, paremta žmogaus

fiziologiniais poreikiais ir darbo efektyvumo sumetimais, darbuotojų

vertinimo įrodymas.

Higienos norma HN 32:1998 reikalavimus kėdei nusako trimis punktais:

1. Darbo kėdė turi būti stabili, bet leidžianti darbuotojui lengvai

ir laisvai judėti bei pasirinkti patogią pozą.

2. Darbo kėdės konstrukcija turi atitikti ergonominius

reikalavimus: kėdė turi būti su kėlimo ir sukimo mechanizmu,

leidžiančiu keisti kėdės aukštį bei atlošo atlenkimo kampą;

kėdės atlošas turi būti pakankami aukštas ir pasviręs.

3. Pėdų atrama turi būti pritaikoma darbuotojui, kuriam reikia ja

naudotis.

Panagrinėkime smulkiau. Norint išsirinkti ergonomišką kėdę, turite

būti įsitikinę, kad ji atitinka šiuos kriterijus:

• Kėdės sėdimoji dalis yra patogi ir tinka Jūsų kūno formai. Kėdė iš

abiejų pusių turi būti bent 2,5 cm platesnė negu Jūsų klubai ir

šlaunys. Kėdės sėdimoji dalis turi būti ne per ilga kojoms (38-43 cm),

priešingu atveju ji arba užsikabins už pakinklių arba trukdys pilnai

atremti juosmenį. Dauguma ergonomiškų kėdžių turi nuolydį į priekį,

kuris neleidžia kojoms užsikabinti už sėdynės. Kėdės sėdimoji dalis

turi būti tokios formos, kad sudarytų tolygų svorio pasiskirstymą ir

būtų patogu sėdėti.

• Kėdės aukštis yra reguliuojamas. Geriausiai, kai kėdė turi pneumatinį

reguliavimo įtaisą, kad galima būtų pritaikyti jos aukštį. Kėdės gali

būti reguliuojamos ir mechaniškai (pvz. sukimas).

• Kėdės aukščio reguliavimo ribos atitinka vartotojo antropometrinius

duomenis. 95% vartotojų tenkina reguliavimo diapazonas nuo 38 cm iki

53 cm. Turite sureguliuoti kėdės aukštį taip, kad šlaunys būtų

horizontaliai arba truputį žemiau, o pėdos būtų tvirtai padėtos ant

grindų. Daugumoje atvejų atramos kojoms Jums nereikia. Kėdės aukščio

reguliavimo mechanizmas turi būti lengvai pasiekiamas bei užtikrinamas

reikiamas lygis. Fiksuoto aukščio kėdė taip pat yra tinkama, jeigu tik

sėdėdami jaučiatės patogiai, o be to, jeigu ja dažniausiai naudositės

tik Jūs.

• Kėdė turi patogų atlošą apatiniai nugaros daliai (juosmeniui). Dauguma

kėdžių turi minkštus atlošus, kuriuos galima reguliuoti pritaikant

pagal Jūsų kūno formą. Jeigu kėde naudosis daug vartotojų, tada bus

reikalingas toks reguliavimas. Kėdės atlošo palinkimas svarbus

operatoriui, kad šis galėtų patogiai palinkti į priekį ar atgal,

išlaikydamas teisingą kampą tarp kėdės sėdynės ir atlošo. 90( – 130(

atlošo palinkimo kampo reguliavimo galimybė yra tinkama. Kėdės su

aukštais atlošais yra labiau mėgstamos, kadangi jos suteikia atramą ir

apatinei, ir viršutinei nugaros daliai. Rekomenduojama pilna atrama,

kurios aukštis 45 – 51 cm. Mažiausias atlošo plotis 36 cm. Tam, kad

apsaugoti nugarą nuo įtempimo, rekomenduojama kėdė su atrama

juosmeniui, kadangi sėdint ši kūno dalis yra labiausiai įsitempusi.

• Sėdint atsirėmus į kėdės atlošą yra pakankamai vietos klubams. Jeigu

nėra pakankamai vietos klubams, gali tekti sėdėti pasislinkus toliau į

priekį taip, kad šlaunys neturės pilnos atramos.

• Kėdė dar yra patogi po 40 – 60 minučių
Naudojantis kėdės

sėdimąja dalimi, pagaminta iš mažo tankumo akyto plastiko, jos forma

gali pasikeisti. Šiuo atveju nebeliks tinkamos atramos. Netinkama

sėdynė bei netinkanti jos forma gali sukelti nepatogumą, pusiausvyros

nebuvimą, klubų ir nugaros nuovargį.

• Kėdės sėdimosios dalies palenkimas yra reguliuojamas. Kai kuriais

atvejais reikalingas sėdimosios dalies reguliavimas tam, kad

palaikytumėte sėdimos padėties pusiausvyrą.

• Kėdės sėdimosios dalies palenkimas yra nesusietas su kėdės atlošo

palenkimu. Reguliuojant kėdės atlošo palenkimo kampą, neturi keistis

sėdimosios dalies kampas, t.y. turi būti du nepriklausomi reguliavimo

mechanizmai. Jei pavertus kėdės atlošą atgal, pakyla sėdimosios dalies

priekis, tai jis gali spausti šlaunis ar pakinklius.

• Kėdė turi penkias stovo atramas. Jeigu dirbant svarbu kėdės judrumas,

tada kėdės stovas turi turėti bent penkias atramas su ratukais, kurie

laisvai slystų grindų paviršiumi.

• Jums reikalingi kėdės porankiai. Jie turi būti platūs, kontūriniai,

minkšti ir patogūs. Įsitikinkite, kad sėdint galite laisvai pakeisti

porankių aukštį bei pritraukti prie savęs ir atitolinti. Porankių

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2305 žodžiai iš 7683 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.