Darbo vietos ergonomika1
5 (100%) 1 vote

Darbo vietos ergonomika1

TURINYS

Įvadas 1psl.

Dėstymas 2psl.

Standartai ir kompiuterinės įrangos kokybė 2psl.

Kompiuterizuotos darbo vietos higieninis įvertinimas 3psl.

Dirbančiųjų kompiuteriais sveikata 6psl.

Darbo vietos ergonomika 10psl.

Išvados 16psl.

Literatūra 17psl.

Priedas Nr. 1 18psl.ĮVADAS

Lietuvoje 2000 metų pradžioje buvo instaliuota apie 230000 kompiuterių. Įvertinant tai, kad daugelis šių kompiuterių yra kolektyviai naudojami mokyklose, biuruose ar namuose, realiai šiuo metu apie pusė milijono Lietuvos gyventojų dalį laiko arba net ir visą darbo dieną praleidžia kompiuterių aplinkoje.

Nemažas darbuotojų būrys įvairiose Lietuvos institucijose kasmet tampa kompiuterių vartotojais. Įvertinant bendrąją informacinės visuomenės kūrimo Europoje ir Lietuvoje tendenciją, galima prognozuoti, kad kompiuterinės įrangos plitimo tempai ateityje dar sparčiau augs. Daugės kompiuterizuotų darbo vietų, atsiras naujos kompiuterių klasės mokyklose ir universitetuose, vis daugiau ekonominių, valdymo, projektavimo, mokymo, kūrybos uždavinių padės spręsti intelektualaus darbo įrankis – kompiuteris.

Pastaruoju metu nemažai kompiuterių įsigyja piliečiai privačiam naudojimui. Prie bute instaliuoto kompiuterio ilgas valandas leidžia studentai, moksleiviai ir net darželinukai.

Kadangi darbo vietoje centrinis darbuotojo veiklos objektas yra kompiuteris, darbo vietos įvertinimas dažniausiai ir siejamas su kompiuterio kokybe bei vartotojo santykiu su juo. Šis santykis nėra paprastas, nes kompiuteris – sudėtingas intelektualaus darbo įrankis, kurį valdyti yra nepalyginamai sudėtingiau negu bet kokį kitą darbo vietoje naudojamą įrenginį.

Lietuvoje jau dabar nemažai laiko – nuo keleto valandų per savaitę iki ištisų darbo dienų su viršvalandžiais – kompiuterių aplinkoje praleidžia bent pusė milijono įvairių specialybių, amžiaus ir polinkių žmonių. Daugeliui Lietuvos gyventojų iškyla klausimas – ar darbo su kompiuteriu sąlygos bent minimaliai tenkina saugos ir sveikatos reikalavimus. Labai trūksta informacijos lietuvių kalba apie tai, kaip turi būti organizuota kompiuterizuota darbo vieta, kad vartotojui būtų užtikrintas pakankamas komfortas darbinei veiklai ir čia jis jaustųsi ekologiškai saugus.

DĖSTYMAS

 STANDARTAI IR KOMPIUTERINĖS ĮRANGOS KOKYBĖ

Kiekvienas kompiuterio vartotojas siekia, kad jo veikla kompiuterio aplinkoje būtų produktyvi ir nesusidarytų pavojaus sveikatai. Pirmasis klausimas, keliamas šiuo požiūriu – ar darbo vietoje instaliuotas kompiuteris yra kokybiškas. Klausimas nėra retoriškas, nes darbo vietą papildo vis nauji kompiuteriniai įrenginiai, kurie padeda efektyviau dirbti. Šiuolaikiniame biure dirbantįjį supa ne tik displėjus, klaviatūra, pelė, sisteminis blokas, bet ir kita orgtechnika – spausdintuvas, skeneris, kopijavimo aparatas, mobilus telefonas. Stebima aiški kompiuterinės įrangos gausėjimo darbo vietoje tendencija. Kiekvienas naujas įreginys darbo vietoje – tai ne tik darbo efektyvumo didinimo priemonė, bet ir galimas įtakos dirbančiojo sveikatai šaltinis. Tuo labiau, reikia įvertinti tai, kad didelė kompiuterinės įrangos darbo vietoje dalis negali būti fiziškai iškelta toliau nuo vartotojo.

Kiekvienos prekės, įskaitant ir kompiuterinę įrangą, kokybę nusako jos atitikimo konkrečių standartų reikalavimams laipsnis, kurį užtikrina ir už kurį atsako šią įrangą gaminanti firma.

Standartai parengti praktiškai viskam ir visose šalyse. Lietuvoje standartizacijos klausimus aukščiausiu lygiu kuruoja Lietuvos Standartizacijos departamentas (LSD). Be to, atskirais atvejais yra taikomi nevyriausybinių organizacijų patvirtinti standartai. Savo vidinius standartus gali pasitvirtinti firmos ar žinybos.

Kompiuterinės įrangos kelią pas vartotoją Lietuvoje formalizuoja nuo 1998 metų įdiegta kompiuterinės įrangos sertifikavimo sistema. Pagal priimtą tvarką kompiuterinė įranga privalo tenkinti saugos, elektromagnetinio suderinamumo ir žemo dažnio elektromagnetinės spinduliuotės standartų reikalavimus.

Dabartiniu metu pats griežčiausias iš visų pasaulyje kompiuterinei įrangai taikomų standartų yra TCO 99. TCO 99 yra pateikti reikalavimai ekologijos, elektros taupymo, ergonomikos skyriuose. Iš kitų reikalavimų reikia pažymėti reikalavimus vaizdo kokybei, atsparumui išorinių elektromagnetinių laukų. poveikiui, draudimą kompiuterinėje įrangoje naudoti metalizuotas plastmasines komponentes.Pažymėtinas ryškus TCO standartų apimties augimas. TCO 92 pagrindinis dėmesys buvo skiriamas displėjui, TCO 95 jau buvo aprašomi reikalavimai bei bandymų metodikos kompiuterių sisteminiams blokams, klaviatūroms. TCO 99 papildomai apima reikalavimus spausdintuvams, kopijavimo aparatams, faksams.  KOMPIUTERIZUOTOS DARBO VIETOS HIGIENINIS ĮVERTINIMAS

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1277 patvirtintuose „Darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatuose“ apibrėžiama: „darbo vietų higieninis įvertinimas – darbuotojo (darbuotojų) darbo aplinkoje esančių veiksnių dydžių matavimų rezultatų įvertinimas jų kenksmingumo darbuotojo (darbuotojų) sveikatai požiūriu“.

Kokybiška kompiuterinė įranga kompiuterizuotoje darbo vietoje – tai būtina sąlyga, siekiant užtikrinti sveiką aplinką. Deja, tai nėra pakankama sąlyga, nes :

1.Kokybės
parametrai paprastai nustatomi atskiram įrenginiui, o ne tam tikram jų rinkiniui – apjungtos sistemos parametrai nebūtinai atitiks standarto nuostatas;

2.Kompiuterizuota darbo vieta yra sudėtinga sistema, kuri apima ne tik kompiuterinę bet ir kitokią orgtechninę įrangą, baldus, patalpas;

3.Kompiuterinės įrangos kokybės parametrai laiko bėgyje gali keistis, todėl darbo vietos įvertinimas negali būti vienkartinis ir galutinis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. spalio 27 d. priėmė Nutarimą Nr. 1277 „Dėl darbo vietų higieninio įvertinimo“. Dokumentas priimtas, siekiant gerinti darbų saugą. 1998 metais buvo sudaryta darbo grupė naujam kompiuterizuotos darbo vietos higieninio įvertinimo normatyviniam dokumentui parengti. Darbo grupė paruošė higienos normos HN 32-1998 „Darbas su videoterminalais“ projektą. Higienos norma griežtai orientuojasi į Europos Sąjungos nurodymus.

Ją sudaro:

• Darbo ir poilsio režimas. Pagal higienos normas,dirbant 8 val. Per dieną, po vienos darbo valandos turi būti daromos 5-10 min. pertraukos. Pertraukų metu ir po darbo rekomenduojama atlikti akių ir fizinius pratimus.

• Išankstiniai ir periodiniai sveikatos tikrinimai. Prieš priimant į darbą, o po to periodiškai darbuotojas turi pasitikrinti sveikatą pas vidaus, nervų ir akių ligų specialistus.

• Klaviatūra. Reikalavimai:

 klaviatūra turi būti atskirta nuo displėjaus;

 klaviatūra turi būti pakreipta taip, kad darbuotojas galėtų nusistatyti patogią padėtį, padedančią išvengti plaštakų ir rankų nuovargio;

 priešais klaviatūrą turi būti pakankamai erdvės;

 klaviatūros paviršius turi būti matinis;

 ženklų klavišai turi būti išdėstyti taip, kad būtų lengva naudotis klaviatūra;

 klavišų simboliai turi būti įskaitomi ir atitinkamai kontrastuoti.

• Reikalavimai erdvei. Vienai darbo vietai turi būti skiriama ne mažiau kaip 6 m2 ploto ir ne mažiau 20 m3 erdvės.Atstumas tarp displėjaus ekrano ir kito displėjaus užpakalinio paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 2 m, o tarp šoninių paviršių turi būti ne mažesnis kaip 1,2 m.

• Apšvieta. Patalpoje apšvietimas turi būti natūralus ir dirbtinis. Reikalui esant, gali būti įrengtas ir vietinis apšvietimas (šviestuvas ant darbuotojo stalo). Apšvietimas turi būti įrengtas taip, kad neakintų darbuotojo ir būtų išvengta atspindžio blyksnių displėjaus ekrane.

• Triukšmas. Garso lygis ar ekvivalentinis garso lygis patalpoje neturi viršyti 50 dBA, o patalpose, skirtose duomenų spausdinimui – 70dBA. Jeigu triukšmas viršija nurodytus lygius, patalpos sienas galima uždengti garsą sugeriančiomis medžiagomis.

• Šiluminė aplinka. Normuojami darbo patalpų šiluminiai parametrai yra tokie: oro temperatūra, oro santykinis drėgnis ir oro judėjimo greitis. Šių parametrų reikšmės nustatomos priklausomai nuo metų laikotarpio: šaltojo ir šiltojo. Šaltasis laikotarpis, kai trijų iš eilės parų oro vidutinė temperatūra žemesnė arba lygi +10 oC, o šiltasis – aukštesnė kaip +10 oC.

Komfortinės šiluminės aplinkos parametrai pateikti lentelėje:

Metų laikotarpis Oro temperatūra, oC Oro santykinis drėgnis, % Oro judėjimo greitis m/s, ne daugiau kaip

Šaltasis 22 -24 40 – 60 0,1

Šiltasis 23 -25 40 – 60 0,1

Pakankamos šiluminės aplinkos parametrai pateikti lentelėje:

Metų laikotarpis Oro temperatūra, oC Oro santykinis drėgnis, % Oro judėjimo greitis m/s

Šaltasis 21 – 25 ne daugiau 75 ne daugiau 0,1

Šiltasis 22 – 28 55 – 75 0,1 – 0,2

• Spinduliuotė. Elektromagnetinio lauko leidžiamas lygis ir displėjaus ekrano paviršiaus potencialas neturi viršyti techninės normos TN 01:1998 reikalavimų. Jonizuojančios spinduliuotės dozės galia, išmatuota 5 cm atstumu nuo displėjaus ekrano paviršiaus, neturi viršyti 1 Sv/h. Higienos normoje nurodoma, kad patalpos ore teigiamų ir neigiamų jonų kiekis neturi viršyti 50000 jonų/cm3.

Vaizdo ergonominių parametrų įvertinimas darbo vietoje.

Kompiuterizuotoje darbo vietoje ergonominiams parametrams gali turėti įtakos aplinkos sąlygos. Paprastai darbo vietoje visi ergonominiai parametrai netikrinami, nes tai sunku atlikti. Be to, daugelis parametrų dėl aplinkos sąlygų mažai keičiasi.

Ergonominius reikalavimus darbo vietose nustato higienos normos. Lietuvoje galiojanti higienos norma HN 32-1998 vaizdo ergonominiams parametrams konkrečių normų nenurodo, o pateikia direktyvinius reikalavimus:

• visi naudojami videoterminalo įrenginiai neturi kelti pavojaus darbuotojų sveikatai;

• ženklai displėjaus ekrane turi būti ryškaus kontūro, lengvai skaitomi, tarpai tarp ženklų ir eilučių darbuotojui tinkamo dydžio;

• vaizdas displėjaus ekrane turi būti stabilus ir nemirgėti;

• ryškumas ir/arba kontrastas tarp ženklų ir fono turi būti lengvai reguliuojamas;

• displėjaus ekranas turi būti lengvai bei laisvai pasukamas ir pakreipiamas pagal darbuotojų poreikius;

• atstumas nuo operatoriaus akių iki displėjaus ekrano neturi būti mažesnis kaip 40 cm;

• displėjus turi turėti stovą arba reguliuojamą stalą, kurie leistų keisti displėjaus padėtį;

• ant displėjaus ekrano neturi būti akinančių blyksnių ir atspindžių, kad nesukeltų darbuotojui nemalonių jutimų ir akių nuovargio;

• darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad
šaltiniai (lengvai permatomos arba peršviečiamos pertvaros, ryškiai dažyti įrenginiai arba sienos) neakintų ir kiek galima mažiau atsispindėtų displėjaus ekrane;

• languose turi būti šviesos reguliavimo įrenginys, kuriuo galima mažinti šviesos srautą, krintantį į darbo vietą.

Įsigyjant naują kompiuterį ar rengiant naujas darbo vietas, būtina pasirinkti displėjų, kuris turėtų geras pagrindines technines charakteristikas ( ekrano matmenys, skiriamoji geba, kadrų skleidimo dažnis, paleidžiamų dažnių juostos plotis, atspindį mažinantis padengimas).

 DIRBANČIŲJŲ KOMPIUTERIAIS SVEIKATA IR JOS PAKENKIMŲ PROFILAKTIKA

Kasdien didėja susidomėjimas naujomis kompiuterių galimybėmis. Kompiuteriai naudojami valstybinėse ir privačiose institucijose, mokyklose ir universitetuose, buityje. Daugeliu atvejų, be kompiuterio nebeįsivaizduojama darbo vieta. Tuo pačiu daugelio pasaulio šalių medikų tarpe didėja nerimas dėl kompiuterių vartotojų sveikatos. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad darbas kompiuteriu gali būti akių, kaulų ir raumenų sistemos, padidinto nuovargio bei odos pakenkimų priežastimi. Švedijos mokslininkų yra apskaičiuotas tam tikrų susirgimų rizikos laipsnis ir jo ryšys su laiku, praleistu dirbant kompiuteriu. Tai matote paveiksle: Ryšys tarp darbo kompiuteriu trukmės ir sveikatos pažeidimų rizikos laipsnio(%) / National Institute for Working Life, Solna, Švedija, 1992 m./

Žmogaus darbą kompiuteriu galima vertinti kaip sistemos “žmogus– kompiuteris” veiklą. Šios sistemos efektyvumas priklauso nuo dirbančiojo sveikatos būklės, kurią apsprendžia keli pagrindiniai faktoriai:

• Regėjimas – vartotojas turi dirbti neįtempdamas regos organo ir nevargindamas akių.

• Stuburas, nugaros ir pečių lanko raumenys – sėdima kūno padėtis darbo metu neturi sukelti nemalonių pojūčių.

• Psichinė įtampa – vartotojas darbo vietoje turi jausti pakankamą komfortą, tada jo veikla bus efektyvi, naudinga ir atneš dirbančiajam pasitenkinimą. Tai yra ypatingai svarbu, nes kompiuteris dažnai tampa streso ir psichologinės įtampos šaltiniu.

Didžioji dalis dirbančiųjų kompiuteriu mano, kad kompiuteris yra daugelio sveikatos pažeidimų pagrindinė priežastis:

• Trys ketvirčiai dirbančiųjų skundžiasi sąnarių, kaulų ir raumenų sistemos skausmais.

• Pusė vartotojų kenčia pastovius galvos skausmus.

• Du penktadaliai nuolat kalba apie regėjimo problemas.

Tenka konstatuoti, kad kiekvienas dirbantysis dirba ne uždaroje erdvėje su kompiuteriu, o gyvena normalų gyvenimą, todėl ir darbo vieta bei su ja susiję sveikatos sutrikimai nebūtinai yra susiję vien tik su kompiuteriu. Absoliučiai tiksliai atskirti šių sferų negalima, taip pat kaip neįmanoma atlikti tikslių laboratorinių eksperimentų. Yra surenkama ir apibendrinama statistinė informacija, pagal kurią yra daromos išvados ir parengiamos rekomendacijos, atitinkami standartai bei normatyviniai dokumentai. Kadangi visuotinis kompiuterizacijos procesas vyksta tik antrą dešimtmetį, toli gražu ne visos problemos yra įvardytos ar vienareikšmiškai išspręstos.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1915 žodžiai iš 6360 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.