Darbuotojų sauga ir sveikata
5 (100%) 1 vote

Darbuotojų sauga ir sveikata

KAUNO RYŠININKŲ MOKYKLA

DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA

REFERATAS

KAUNAS 2005

TURINYS

ĮVADAS

1. DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA LIETUVOJE………………………………………………….4

1. 1. Pagrindiniai teisės aktai………………………………………………………………………………………………..4

1. 2. Darbdavių ir darbuotojų pareigos ir teisės darbuotojų saugos ir sveikatos srityje…………………4

2. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS RIZIKOS VEIKSNIŲ KLASIFIKACIJA…..5

2. 1. Saugos ir sveikatos reikalavimai darbo aplinkai ir darbo vietoms…………………………….6

2. 1. 1. Meteorologinės darbo sąlygos………………………………………………………………………………7

2. 1. 2. Gamybinės dulkės………………………………………………………………………………………………7

2. 1. 3. Kenksmingosios cheminės medžiagos…………………………………………………………………..7

2. 1. 4. Darbo patalpų vėdinimas………………………………………………………………..8

2. 1. 5. Darbo vietų apšvietimas…………………………………………………………………9

2. 1. 6. Triukšmas darbo vietose………………………………………………………………..10

2. 1. 7. Elektromagnetinių laukų poveikis žmogui……………………………………………..10

2. 1. 8. Stresų įtaka saugiam darbui…………………………………………………………….10

2. 1. 9. Elektros pavojus…………………………………………………………………………11

2. 1 .10. Gaisro pavojus…………………………………………………………………………11

2. 2. Priedai sveikatai ir saugai palaikyti…………………………………………………………….12

3. SOCIALINIS DIALOGAS ĮMONĖJE IR DARBO TEISĖ……………………………………………..12

3. 1. Darbo ir poilsio laikas…………………………………………………………………………………………….13

LITERATŪRA………………………………………………………………………………………………………………….15

ĮVADAS

Lietuvoje kasmet nemažai darbuotojų susižaloja krisdami iš aukščio, sprogimų metu. Dar kiti nukenčia nuo triukšmo, vibracijos ar kancerogeninių medžiagų. Didžioji dalis tragedijų nutinka dėl darbdavių aplaidumo. Tiesa, dėl daugelio pažeidimų darbdaviai atsiperka simbolinėmis kelių šimtų ar tūkstančio litų baudomis.

Nepriklausomybės atkūrimas ir spartėjantys, integracijos į pažangias pasaulio rinkos bei bendradarbiavimo struktūras, procesai teoriškai vis labiau išryškina bendrosios kultūros pokyčius, kurie daro teigiamą įtaką požiūrio į darbuotojų saugą ir sveikatą kaitai. Ypač šie procesai paspartėjo ir įgavo konstruktyvią išraišką Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą laikotarpiu.

Statistika pateikia kitokius rezultatus: per 2005 metų 8 mėnesius, palyginti su 2004 metų tuo pačiu laikotarpiu, bendras sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičius išaugo nuo 159 iki 220, arba 38 proc. Nelaimingų atsitikimų darbe padidėjo beveik visuose pavojingiausiuose veiklos sektoriuose – statyboje, transporte, medienos apdorojime, žemės ūkyje, maisto ir chemijos pramonės šakose, miškininkystėje, elektros tiekime. Tokie padariniai siejasi su nuolat didėjančiu darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo įstatymų pažeidimų skaičiumi, kurių šiais metais nustatyta beveik 57 tūkst., arba 9 proc., daugiau nei pernai. (Šiais metais įvyko dvi itin skaudžius padarinius turėjusios avarijos – grupiniai nelaimingi atsitikimai: Kauno baldų akcinėje bendrovėje „Karigė“, kur dėl blogos techninės priežiūros sugriuvo pastato dalis, ir Vilniaus plytų gamybos akcinėje bendrovėje „Silikatas“. Pastaroji avarija įvyko sprogus potencialiai pavojingam įrenginiui – autoklavui, kai buvo visiškai nesilaikoma jo saugaus naudojimo reikalavimų).

Esama padėtis rodo, kad darbdavių diegiamų priemonių neužtenka užtikrinti profesinei saugai ir sveikatai, kad gamybos ir komerciniai rezultatai iškeliami aukščiau už darbuotojų sveikatą ir net gyvybę.

Darbuotojų sauga ir sveikata – tai visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti. Darbdavys privalo rūpintis, kad šios priemonės būtų naudojamos visuose įmonės, įstaigos ar organizacijos veiklos etapuose, o darbuotojų sveikatos pakenkimo tikimybė būtų kuo mažesnė.

1. DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA LIETUVOJE

Kas turi būti daroma norint užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą , kokios yra darbuotojų ir darbdavių teisės bei pareigos šioje srityje, reglamentuoja Lietuvos Respublikos vyriausybė.

1.1. Pagrindiniai teisės aktai

Svarbiausi reikalavimai darbuotojų saugai ir sveikatai darbe nustatyti Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Kaip įmonėse laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, kontroliuoja Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymas.

Siekiant užtikrinti darbuotojams saugias ir
sveikas darbo sąlygas, įmonėse steigiamos:

1. Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba , kurios veiklą reglamentuoja Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro.

2. Darbo medicinos tarnyba (medicinos punktas) , kurios veiklą reglamentuoja pavyzdiniai įmonių darbo medicinos tarnybų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos , šie nuostatai nustato medicinos punktų steigimo tvarką, funkcijas, darbuotojų teises, pareigas ir atsakomybę.

1.2. Darbdavių ir darbuotojų pareigos ir teisės darbuotojų saugos ir sveikatos srityje

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimai rodo, kad didžioji dalis nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta dėl organizacinių priežasčių, darbdavių, jų įgaliotų asmenų, padalinių vadovų savo tiesioginių pareigų nevykdymo, nepakankamo darbuotojų paruošimo, netinkamos darbo aplinkos.

Darbdavys – fizinis asmuo turi būti išmokytas, atestuotas komisijos ir turėti pažymėjimą, įrodantį jo kompetenciją darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Jis privalo:

• Organizuoti rizikos, darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą;

• Vadovaujantis profesinės rizikos vertinimo rezultatais, nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką;

• Tvirtinti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatus, darbuotojų pareiginius nuostatus, darbo tvarkos taisykles, priešgaisrinės saugos instrukcijas; užtikrinti, kad darbuotojai būtų instruktuojami pradėjus naudoti naujas, modernizuotas darbo priemones;

• Užtikrinti, kad nustatyta tvarka būtų atestuoti: darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai, darbų vadovai, potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meistrai;

• Užtikrinti, kad darbuotojai būtų aprūpinti kolektyvinėmis ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis, kontroliuoti, kad jomis tvarkingai naudotųsi pagal paskirtį;

Darbdavys turi teisę reikalauti iš pavaldinių ,kad jie laikytųsi savo pareiginių nuostatų, kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų, instrukcijų, turinčių įtaką padalinių gamybinei veiklai, reikalavimų.

Darbuotojas – darbdavio įdarbintas asmuo atliekantis savo pareigas paskirtoje darbo vietoje pagal terminuotą ar neterminuotą darbo sutartį. Jis privalo:

• gerai išmanyti savo saugaus darbo ir sveikatos instrukciją, kurioje išvardinti pavojingi ir kenksmingi darbo vietos bei aplinkos veiksniai, nurodyti jo veiksmai pradedant darbą , darbo metu, avariniais atvejais bei baigus darbą. Griežtai laikytis jos reikalavimų;

• pagal paskirtį ir teisingai naudotis asmeninėmis saugos priemonėmis, saugoti jas, laiku pranešti apie jų susidėvėjimą;

• savavališkai neišjungti, nekeisti ir nešalinti apsaugos įtaisų, priemonių, ženklų;

• turi žinoti, kur yra pirminės gaisro šalinimo priemonės ir mokėti jomis pasinaudoti esant tam tikrai situacijai;

• bendradarbiauti su darbuotojų saugos ir sveikatos atstovais, pranešti apie traumas, nelaimingus atsitikimus, pagal nustatytą tvarką pasitikrinti sveikatą

Darbuotojas turi teisę reikalauti, kad jam būtų sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, būtų aprūpintas tvarkingomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Jis gali sužinoti iš darbdavio apie darbo aplinkoje esančius kenksmingus ir pavojingus veiksnius, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta sveikatai padaryta žala. Darbuotojas gali atsisakyti dirbti jei jis tam darbui nėra parengtas arba gresia pavojus sveikatai bei gyvybei.

Darbdavių, darbdaviui atstovaujančių arba jo įgaliotų asmenų darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinios privalomai tikrinamos prieš pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas, vėliau ne rečiau kaip kas penki metai. Privalomas atestavimas reikalingas darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimui.

2. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS RIZIKOS VEIKSNIŲ KLASIFIKACIJA

Pagal žmogaus veiklos pobūdį galima išskirti įvairių rūšių riziką. Profesinės veiklos metu darbo aplinkoje pasireiškia įvairūs rizikos veiksniai ir jų kombinacijos, dėl kurių poveikio darbuotojai gali susirgti profesinėmis ligomis, gali pablogėti jų sveikata, jie gali patirti traumą ar net žūti. Asmeninių apsaugos priemonių naudojimas mažina riziką, tačiau kartais turi ir neigiamų pasekmių (pvz. naudojant klausos apsaugos priemones pablogėja informacijos gavimas, pavojaus signalų suvokimas).

Svarbiausia laiku pastebėti rizikos veiksnius, juos įvertinti ir imtis priemonių jiems šalinti arba juos sumažinti iki minimumo. Tai turi būti atlikta pagal tam tikrą metodiką, įdėmiai apsistojant ties kiekvienu punktu:

• aprašyti pavojingus objektus, nurodyti pavojingus įrenginius, technologinius procesus, naudojamas pavojingas medžiagas; įvertinti kokie įrangos gedimai gali sukelti avarijas, gaisrą, sprogimus;

• įvertinti konkrečius pavojaus šaltinius, analizuoti bei vertinti galimas pasekmes, sudaryti avarinių situacijų ir veiksmų jose scenarijus;

• įvertinti esamas prevencijos, kontrolės ir avarijų išvengimo priemones, spręsti ar jos pakankamos, ar teisingai parinktos asmeninės apsaugos priemonės, ar pakankama darbuotojų kvalifikacija;

• sudaryti sveikatai žalingų veiksnių ir avarijų likvidavimo planą, remiantis surinkta
medžiaga.

Rizikos vertinimas įmonėse turi būti atliekamas:prieš pradedant veiklą, pakeitus technologinį procesą, įrengus kolektyvines apsaugos priemones ar jas modernizavus, įvykus sunkiam ar mirtinam nelaimingam atsitikimui, darbuotojui įtarus ar nustačius profesinę ligą, nustačius darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimus, teisės aktais nustatytu rizikos veiksnių vertinimo periodiškumu.

Nustačius rizikos veiksnius, vertinama jų trukmė priežastys, lemiančios tų veiksnių pasireiškimą; nustatomi darbuotojai, kurie yra veikiami arba gali būti veikiami tų veiksnių. Atliekami įvairių rizikos veiksnių matavimai.

Nustačius didelę riziką ji turi būti šalinama nedelsiant, tose vietose turi būti stabdomi darbai. Pašalinus ar sumažinus profesinę riziką įmonė įgyja nemažai privalumų: sumažėja valstybinių institucijų įsikišimas, sukuriama didesnio pasitikėjimo atmosfera tarp institucijų, gerėja pasikeitimas informacija, mažėja prastovų, taupomos lėšos, neišleidžiant jų papildomam personalui, kompensacijoms už padarytą žalą, teisminėms išlaidoms, sumažėja darbuotojų sergamumas, stresai, daroma mažiau gamybinių klaidų. Mažėja avarijų, incidentų ir nelaimingų atsitikimų darbe skaičius.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1397 žodžiai iš 4623 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.