Darbuotojų sauga ir sveikata
5 (100%) 1 vote

Darbuotojų sauga ir sveikata

11213141

KAUNO RYŠININKŲ MOKYKLA

DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA

REFERATAS

KAUNAS 2005

TURINYS

ĮVADAS

1. DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA LIETUVOJE………………………………………………….4

1. 1. Pagrindiniai teisės aktai………………………………………………………………………………………………..4

1. 2. Darbdavių ir darbuotojų pareigos ir teisės darbuotojų saugos ir sveikatos srityje…………………4

2. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS RIZIKOS VEIKSNIŲ KLASIFIKACIJA…..5

2. 1. Saugos ir sveikatos reikalavimai darbo aplinkai ir darbo vietoms…………………………….6

2. 1. 1. Meteorologinės darbo sąlygos………………………………………………………………………………7

2. 1. 2. Gamybinės dulkės………………………………………………………………………………………………7

2. 1. 3. Kenksmingosios cheminės medžiagos…………………………………………………………………..7

2. 1. 4. Darbo patalpų vėdinimas………………………………………………………………..8

2. 1. 5. Darbo vietų apšvietimas…………………………………………………………………9

2. 1. 6. Triukšmas darbo vietose………………………………………………………………..10

2. 1. 7. Elektromagnetinių laukų poveikis žmogui……………………………………………..10

2. 1. 8. Stresų įtaka saugiam darbui…………………………………………………………….10

2. 1. 9. Elektros pavojus…………………………………………………………………………11

2. 1 .10. Gaisro pavojus…………………………………………………………………………11

2. 2. Priedai sveikatai ir saugai palaikyti…………………………………………………………….12

3. SOCIALINIS DIALOGAS ĮMONĖJE IR DARBO TEISĖ……………………………………………..12

3. 1. Darbo ir poilsio laikas…………………………………………………………………………………………….13

LITERATŪRA………………………………………………………………………………………………………………….15

ĮVADAS

Lietuvoje kasmet nemažai darbuotojų susižaloja krisdami iš aukščio, sprogimų metu. Dar kiti nukenčia nuo triukšmo, vibracijos ar kancerogeninių medžiagų. Didžioji dalis tragedijų nutinka dėl darbdavių aplaidumo. Tiesa, dėl daugelio pažeidimų darbdaviai atsiperka simbolinėmis kelių šimtų ar tūkstančio litų baudomis.

Nepriklausomybės atkūrimas ir spartėjantys, integracijos į pažangias pasaulio rinkos bei bendradarbiavimo struktūras, procesai teoriškai vis labiau išryškina bendrosios kultūros pokyčius, kurie daro teigiamą įtaką požiūrio į darbuotojų saugą ir sveikatą kaitai. Ypač šie procesai paspartėjo ir įgavo konstruktyvią išraišką Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą laikotarpiu.

Statistika pateikia kitokius rezultatus: per 2005 metų 8 mėnesius, palyginti su 2004 metų tuo pačiu laikotarpiu, bendras sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičius išaugo nuo 159 iki 220, arba 38 proc. Nelaimingų atsitikimų darbe padidėjo beveik visuose pavojingiausiuose veiklos sektoriuose – statyboje, transporte, medienos apdorojime, žemės ūkyje, maisto ir chemijos pramonės šakose, miškininkystėje, elektros tiekime. Tokie padariniai siejasi su nuolat didėjančiu darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo įstatymų pažeidimų skaičiumi, kurių šiais metais nustatyta beveik 57 tūkst., arba 9 proc., daugiau nei pernai. (Šiais metais įvyko dvi itin skaudžius padarinius turėjusios avarijos – grupiniai nelaimingi atsitikimai: Kauno baldų akcinėje bendrovėje „Karigė“, kur dėl blogos techninės priežiūros sugriuvo pastato dalis, ir Vilniaus plytų gamybos akcinėje bendrovėje „Silikatas“. Pastaroji avarija įvyko sprogus potencialiai pavojingam įrenginiui – autoklavui, kai buvo visiškai nesilaikoma jo saugaus naudojimo reikalavimų).

Esama padėtis rodo, kad darbdavių diegiamų priemonių neužtenka užtikrinti profesinei saugai ir sveikatai, kad gamybos ir komerciniai rezultatai iškeliami aukščiau už darbuotojų sveikatą ir net gyvybę.

Darbuotojų sauga ir sveikata – tai visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti. Darbdavys privalo rūpintis, kad šios priemonės būtų naudojamos visuose įmonės, įstaigos ar organizacijos veiklos etapuose, o darbuotojų sveikatos pakenkimo tikimybė būtų kuo mažesnė.

1. DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA LIETUVOJE

Kas turi būti daroma norint užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą , kokios yra darbuotojų ir darbdavių teisės bei pareigos šioje srityje, reglamentuoja Lietuvos Respublikos vyriausybė.

1.1. Pagrindiniai teisės aktai

Svarbiausi reikalavimai darbuotojų saugai ir sveikatai darbe nustatyti Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Kaip įmonėse laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, kontroliuoja Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymas.

Siekiant užtikrinti darbuotojams saugias ir
sveikas darbo sąlygas, įmonėse steigiamos:

1. Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba , kurios veiklą reglamentuoja Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro.

2. Darbo medicinos tarnyba (medicinos punktas) , kurios veiklą reglamentuoja pavyzdiniai įmonių darbo medicinos tarnybų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos , šie nuostatai nustato medicinos punktų steigimo tvarką, funkcijas, darbuotojų teises, pareigas ir atsakomybę.

1.2. Darbdavių ir darbuotojų pareigos ir teisės darbuotojų saugos ir sveikatos srityje

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimai rodo, kad didžioji dalis nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta dėl organizacinių priežasčių, darbdavių, jų įgaliotų asmenų, padalinių vadovų savo tiesioginių pareigų nevykdymo, nepakankamo darbuotojų paruošimo, netinkamos darbo aplinkos.

Darbdavys – fizinis asmuo turi būti išmokytas, atestuotas komisijos ir turėti pažymėjimą, įrodantį jo kompetenciją darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Jis privalo:

• Organizuoti rizikos, darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą;

• Vadovaujantis profesinės rizikos vertinimo rezultatais, nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką;

• Tvirtinti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatus, darbuotojų pareiginius nuostatus, darbo tvarkos taisykles, priešgaisrinės saugos instrukcijas; užtikrinti, kad darbuotojai būtų instruktuojami pradėjus naudoti naujas, modernizuotas darbo priemones;

• Užtikrinti, kad nustatyta tvarka būtų atestuoti: darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai, darbų vadovai, potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meistrai;

• Užtikrinti, kad darbuotojai būtų aprūpinti kolektyvinėmis ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis, kontroliuoti, kad jomis tvarkingai naudotųsi pagal paskirtį;

Darbdavys turi teisę reikalauti iš pavaldinių ,kad jie laikytųsi savo pareiginių nuostatų, kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų, instrukcijų, turinčių įtaką padalinių gamybinei veiklai, reikalavimų.

Darbuotojas – darbdavio įdarbintas asmuo atliekantis savo pareigas paskirtoje darbo vietoje pagal terminuotą ar neterminuotą darbo sutartį. Jis privalo:

• gerai išmanyti savo saugaus darbo ir sveikatos instrukciją, kurioje išvardinti pavojingi ir kenksmingi darbo vietos bei aplinkos veiksniai, nurodyti jo veiksmai pradedant darbą , darbo metu, avariniais atvejais bei baigus darbą. Griežtai laikytis jos reikalavimų;

• pagal paskirtį ir teisingai naudotis asmeninėmis saugos priemonėmis, saugoti jas, laiku pranešti apie jų susidėvėjimą;

• savavališkai neišjungti, nekeisti ir nešalinti apsaugos įtaisų, priemonių, ženklų;

• turi žinoti, kur yra pirminės gaisro šalinimo priemonės ir mokėti jomis pasinaudoti esant tam tikrai situacijai;

• bendradarbiauti su darbuotojų saugos ir sveikatos atstovais, pranešti apie traumas, nelaimingus atsitikimus, pagal nustatytą tvarką pasitikrinti sveikatą

Darbuotojas turi teisę reikalauti, kad jam būtų sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, būtų aprūpintas tvarkingomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Jis gali sužinoti iš darbdavio apie darbo aplinkoje esančius kenksmingus ir pavojingus veiksnius, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta sveikatai padaryta žala. Darbuotojas gali atsisakyti dirbti jei jis tam darbui nėra parengtas arba gresia pavojus sveikatai bei gyvybei.

Darbdavių, darbdaviui atstovaujančių arba jo įgaliotų asmenų darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinios privalomai tikrinamos prieš pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas, vėliau ne rečiau kaip kas penki metai. Privalomas atestavimas reikalingas darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimui.

2. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS RIZIKOS VEIKSNIŲ KLASIFIKACIJA

Pagal žmogaus veiklos pobūdį galima išskirti įvairių rūšių riziką. Profesinės veiklos metu darbo aplinkoje pasireiškia įvairūs rizikos veiksniai ir jų kombinacijos, dėl kurių poveikio darbuotojai gali susirgti profesinėmis ligomis, gali pablogėti jų sveikata, jie gali patirti traumą ar net žūti. Asmeninių apsaugos priemonių naudojimas mažina riziką, tačiau kartais turi ir neigiamų pasekmių (pvz. naudojant klausos apsaugos priemones pablogėja informacijos gavimas, pavojaus signalų suvokimas).

Svarbiausia laiku pastebėti rizikos veiksnius, juos įvertinti ir imtis priemonių jiems šalinti arba juos sumažinti iki minimumo. Tai turi būti atlikta pagal tam tikrą metodiką, įdėmiai apsistojant ties kiekvienu punktu:

• aprašyti pavojingus objektus, nurodyti pavojingus įrenginius, technologinius procesus, naudojamas pavojingas medžiagas; įvertinti kokie įrangos gedimai gali sukelti avarijas, gaisrą, sprogimus;

• įvertinti konkrečius pavojaus šaltinius, analizuoti bei vertinti galimas pasekmes, sudaryti avarinių situacijų ir veiksmų jose scenarijus;

• įvertinti esamas prevencijos, kontrolės ir avarijų išvengimo priemones, spręsti ar jos pakankamos, ar teisingai parinktos asmeninės apsaugos priemonės, ar pakankama darbuotojų kvalifikacija;

• sudaryti sveikatai žalingų veiksnių ir avarijų likvidavimo planą, remiantis surinkta
medžiaga.

Rizikos vertinimas įmonėse turi būti atliekamas:prieš pradedant veiklą, pakeitus technologinį procesą, įrengus kolektyvines apsaugos priemones ar jas modernizavus, įvykus sunkiam ar mirtinam nelaimingam atsitikimui, darbuotojui įtarus ar nustačius profesinę ligą, nustačius darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimus, teisės aktais nustatytu rizikos veiksnių vertinimo periodiškumu.

Nustačius rizikos veiksnius, vertinama jų trukmė priežastys, lemiančios tų veiksnių pasireiškimą; nustatomi darbuotojai, kurie yra veikiami arba gali būti veikiami tų veiksnių. Atliekami įvairių rizikos veiksnių matavimai.

Nustačius didelę riziką ji turi būti šalinama nedelsiant, tose vietose turi būti stabdomi darbai. Pašalinus ar sumažinus profesinę riziką įmonė įgyja nemažai privalumų: sumažėja valstybinių institucijų įsikišimas, sukuriama didesnio pasitikėjimo atmosfera tarp institucijų, gerėja pasikeitimas informacija, mažėja prastovų, taupomos lėšos, neišleidžiant jų papildomam personalui, kompensacijoms už padarytą žalą, teisminėms išlaidoms, sumažėja darbuotojų sergamumas, stresai, daroma mažiau gamybinių klaidų. Mažėja avarijų, incidentų ir nelaimingų atsitikimų darbe skaičius.

2. 1. Saugos ir sveikatos reikalavimai darbo aplinkai ir darbo vietoms

Norint maksimaliai sumažinti arba išvengti nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų, avarijų LR vyriausybė nuolat rengia norminius teisės aktus reikalaujančius užtikrinti palankias darbo sąlygas. Darbo aplinkai keliamų reikalavimų esmė – užtikrinti, kad darbuotojai dirbtų tokioje aplinkoje, kurioje praktiškai nėra sveikatai kenksmingų ir pavojingų rizikos veiksnių. Jei taip nėra turi būti numatomos lengvatos: sutrumpintas darbo laikas, ilgesnės atostogos, papildomas užmokestis.

Reikalavimai darbo vietoms turi užtikrinti saugų ir patogų darbą stovint ar sėdint: darbo vietos turi atitikti darbuotojų antropometrinius duomenis; turėti pakankamą apšvietimą, ventiliaciją; triukšmo ir vibracijos mažinimo priemones; normalios darbo aplinkos temperatūros ir santykinės oro drėgmės palaikymo priemones; apsaugą nuo elektros srovės poveikio; saugumą sprogimo ar gaisro atveju.

2.1. 1. Meteorologinės darbo sąlygos.

Meteorologines darbo sąlygas sudaro: šiluminė spinduliuotė, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis ir slėgis. Šie meteorologinių sąlygų parametrai ypač svarbūs darbingumui, žmogaus šilumos apykaitai, šiluminei organizmo pusiausvyrai.

Patalpos ir darbo zonos temperatūra turi būti reguliuojama, kad jos svyravimai neveiktų žmogaus organizmo. Darbo patalpų temperatūra turi būti neaukštesnė nei 28 laipsniai šilumos, nes aukštesnėje temperatūroje sutrinka organizmo termoreguliacijos procesai. Karštame ore žmogaus organizmas perkaista, pavargsta, sutrinka medžiagų apykaitos procesai, sulėtėja reakcija, padidėja traumų pavojus. Žemoje temperatūroje sulėtėja kraujo apytaka, rankų ir kojų judrumas, organizmas gali peršalti.

Dirbant lengvą fizinį darbą optimalią savijautą suteikia 16 – 20 laipsnių oro temperatūra, dirbant sunkų darbą ji turėtų būti penkiais laipsniais žemesnė. Žalinga pakilusios temperatūros įtaka darbingumui padidėja, kai yra didelė santykinė oro drėgmė. Optimali santykinė oro drėgmė darbo patalpose 40 – 60 % .

2.1. 2. Gamybinės dulkės.

Gamybinės dulkės taip pat kenkia sveikatai, kartu su jomis juda įvairios bakterijos ir gaisrą bei sprogimą sukeliančios medžiagos.Pagal kenksmingumą dulkės ura inertinės, kurias sudaro nenuodingos organizmui medžiagos ir agresyvios, kurios turi nuodingų savybių. Nuolat kvėpuojant dulkėmis susergama sunkia liga – silikoze, kurią sukelia silicio dioksidas. Dulkės gali sukelti viršutinių kvėpavimo takų katarą, erzinančios dulkės sukelia odos uždegimus; aštrios dulkės žeidžia akis ir ardo plaučių audinius.

Dulkių kiekis darbo zonoje neturi viršyti ribinių koncentracijos verčių. Vienas pagrindinių metodų oro užterštumui darbo zonoje nustatyti yra svorinis metodas – oras aspiratoriumi yra siurbiamas pro žinomo svorio popierinį filtrą, matuojamas siurbiamo oro tūris, filtras džiovinamas ir sveriamas. Oro pavyzdys imamas darbuotojo kvėpavimo aukštyje.

2.1. 3. Kenksmingosios cheminės medžiagos.

Kenksmingosios cheminės medžiagos – tai medžiagos, kurios patekusios į žmogaus organizmą pro kvėpavimo takus, virškinimo traktą ar odą, jį veikia neigiamai. Kenksmingųjų medžiagų poveikis priklauso nuo jų koncentracijos, toksiškumo, jos patekimo į organizmą būdo, dažniausiai pasitaikančių kenksmingų medžiagų ribinės vertės ir poveikis žmogaus organizmui nurodyti pirmoje lentelėje.

Už cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo reikalavimų įgyvendinimą atsakingi gamintojai, importuotojai tiekiantys chemines medžiagas ir preparatus į rinką. Jie turi: numatyti priemones mažinančias arba šalinančias cheminių produktų poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai. Turėti duomenis apie tiekiamų į rinką cheminių produktų savybes ir saugos priemones. Teikti naudotojams informaciją apie pavojingąsias cheminių medžiagų ir preparatų savybes, galinčias pakenkti žmonių sveikatai ir aplinkai, taip pat apie taikytinas saugos priemones, ženklinti tiekiamus cheminius produktus
ženklais.

1 lentelė

Kenksmingoji medžiaga Ribinė vertė mg/m3 Poveikis organizmui Pirmoji pagalba

Amoniakas

14,0

Dirgina kvėpavimo takus, akis, odą. Sukelia dusulį. Veikia centrinę nervų sistemą. Grynas oras, ramybė, šiltas užklojimas. Duoti gerti šilto pieno su soda.

Anglies monoksidas

40,0 Veikia kraują, sukelia deguonies badą, galvos skausmą, silpnumą, pykinimą, širdies plakimą. Grynas oras, duoti kvėpuoti deguonies, ramybė.

Azoto dioksidas

2,0 Sukelia kosulį, galvos skausmus, vėmimą, akių uždegimą, silpnina kvėpavimą ir širdies veiklą. Grynas oras. Akių, odos ir gleivinės plovimas vandeniu ir 2% sodos tirpalu.

Gyvsidabris

0,03 Apsinuodijimo požymiai atsiranda ne iš karto, tai – galvos skausmai, atminties susilpnėjimas. Būtina medikų pagalba.

Metanolis

260 Veikia regėjimą, kvėpavimo organus. Sukelia galvos svaigimą, pykinimą, vėmimą, regėjimo sutrikimus. Išnešti į gryną orą, sukelti vėmimą; akis, odą plauti vandeniu.

Sieros dioksidas

5,0 Sukelia stiprų skausmą, kosulį, apsunkina kvėpavimą. Grynas oras, plovimas vandeniu.

2.1. 4. Darbo patalpų vėdinimas.

Darbo patalpų vėdinimas – techninių įrenginių sistema šilumai, drėgmei, dulkėms, kenksmingoms dujoms ar garams pašalinti iš patalpos bei jos mikroklimato parametrams normalizuoti. Oro mainai patalpoje gali vykti per langus, stoglangius, specialias angas ar plyšius. Tai vyksta dėl šiluminių arba vėjų slėgių, tai natūralios vėdinimo sistemos. Orui į patalpą tiekti ar šalinti gali būti naudojama papildoma mechaninė energija. Mechaninės sistemos gali būti tiekiamosios ir ištraukiamosios arba kombinuotos.

Visose darbo patalpose, turi būti įrengiamos natūralios vėdinimo sistemos. Natūraliajam vėdinimui nereikia energijos sąnaudų, iš patalpos galima pašalinti didelį kiekį užteršto oro bei perteklius šilumos. Šio vėdinimo trūkumas – jo efektyvumo priklausomybė nuo išorės oro temperatūros, vėjo stiprumo bei krypties, be to negalima reguliuoti į pastatą patenkančio oro parametrų.

2.1. 5. Darbo vietų apšvietimas.

Apšvietimas yra neatskiriamas veiklos elementas. Higienos normas atitinkantis darbo vietų apšvietimas sudaro geras darbo sąlygas, mažina darbuotojų nuovargį, užtikrina atliekamų darbų kokybę. Blogas apšvietimas padidina nelaimingų atsitikimų skaičių, kenkia dirbančiųjų sveikatai. Dėl nuolatinės akių įtampos blogėja regėjimas. Tinkamai įrengtas apšvietimas turi racionaliai nukreipti šviesos srautą, nesudaryti šešėlių, neakinti dirbančiųjų.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2333 žodžiai iš 4623 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.