Darbuotojų sauga
5 (100%) 1 vote

Darbuotojų sauga

11213141

Turinys

Įvadas……………………………………………………………………………………………………………………………..3

Darbų saugos reikšmė ir uždaviniai…………………………………………………………………………………….4

Teisiniai darbų saugos dokumentai…………………………………………………………………………………….5

Darbdavių ir darbuotojų pareigos darbų saugos srityje………………………………………………………….7

Darbdavių ir darbuotojų teisės darbų saugos srityje………………………………………………………………8

Darbų saugos kontrolės formos………………………………………………………………………………………….8

Atsakomybės formos, pažeidus darbų saugos reikalavimus………………………………………………….10

Nelaimingi atsitikimai darbe…………………………………………………………………………………………….11

Profesinės ligos………………………………………………………………………………………………………………13

Darbo ir poilsio laikas……………………………………………………………………………………………………..14

Išvados………………………………………………………………………………………………………………………….16

Naudota literatūra…………………………………………………………………………………………………………..17

Įvadas

Darbuotojų saugos problema ypač aktuali, nes, pažeidžiant šios sistemos pagrindus, žmonėms padaroma ne tik moralinė žala, bet dažnai ir žala sveikatai, kartais sukeliamas pavojus jo gyvybei. Teisiniu požiūriu įvertinti tokius įstatymo, dažnai net konstitucinių garantijų pažeidimus yra nelengva,nes tiek darbdavys, tiek darbuotojas stengiasi konfliktinę situaciją interpretuoti savo naudai.

Atliekant prevencinį darbą, dažnai susiduriama su lengvabūdiška tiek darbdavio, tiek darbuotojų nuostata, tikintis laimingos pažeidimo baigmės.

Norint užtikrinti darbuotojų saugos teisinį reguliavimą, būtina gerai išmanyti įstatymus ir poįstatyminius aktus, su šia sritimi susijusius nutarimus.

Taigi mano referato tikslas – supažindinti su darbuotojų saugos darbe teisine baze ir jų teisiniu reglamentavimu.

Darbų saugos reikšmė ir uždaviniai

Demokratinėje valstybėje žmogus turi prigimtinę ir konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Taigi šias teises garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 ir 49 straipsniai. 48 – ąjame minima, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atžvilgiu. 49 – ąjame, kad kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas. Darbo laiko trukmę apibrėžia įstatymas.

Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, šalyje vyko ir tebevyksta esminė pertvarka darbuotojų saugos srityje.

1991 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė sprendimą dėl Lietuvos prisijungimo prie Tarptautinės žmogaus teisių chartijos dokumentų. 1991 m. spalio 4 d. Lietuva tapo Tarptautinės darbo organizacijos nare. Šių Lietuvai svarbių sprendimų priėmimas įpareigoja laikytis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos normų ir socialinės gerovės principų.

Valstybės įstatymai, žmonių saugos darbe norminiai aktai, darbų saugai skiriamos lėšos, saugos darbe būklė parodo valstybės rūpestį dėl kiekvieno žmogaus konstitucinių teisių bei Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos nuostatų dėl darbo sąlygų įgyvendinimo. Ekonominės ir socialinės gerovės kūrimo pagrindas – tai žmonių sveikata ir darbingumas.

Darbuotojų saugos valstybės politika pagrįsta šiais pagrindiniais principais:

1. darbuotojų gyvybės, sveikatos ir darbingumo išsaugojimo prioritetas, palyginti su darbo arba gamybos rezultatais;

2. trišalis valstybės, darbdavių ir darbuotojų organizacijų bendradarbiavimas;

3. saugos darbe mokslo plėtojimas;

4. saugių darbo priemonių, asmeninių ir kolektyvinių apsaugos priemonių gamybos skatinimas;

5. vienodu saugos darbe reikalavimų įmonėms nustatymas;

6. darbdavių ir darbuotojų atsakomybė už saugos darbe norminių aktų pažeidimus;

7. saugos darbe ir darbo medicinos tarnybų steigimas;

8. ekonominių svertų, skatiniančių saugų darbą, nustatymas;

9. saugos darbe specialistų rengimo, nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų priežasčių tyrimo vienodos tvarkos nustatymas;

10. valstybinė saugos darbe kontrolė.

Darbuotojų sauga ir sveikata – tai visos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti skirtos priemonės, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmonoma sumažinta.

Siekiant išsaugoti darbuotojų sveikatą, gyvybę ir darbingumą numatomos tokios priemonės:

– darbų saugos ir gamybinės buities gerinimas, darbo vietų tobulinimas techniniu ir organizaciniu požiūriu;

– darbuotojų sveikatos
gerinimas;

– darbų saugos ir darbo medicinos teisinio reguliavimo sistemos kūrimas;

– darbų saugos ir darbo medicinos mokymo sistemos kūrimas, darbų saugos mokslo plėtojimas;

– darbų saugos ir darbo medicinos valdymo sistemos kūrimas.

Šių priemonių įgyvendinimas sumažins nelaimingų atsitikimų darbe skaičių ir sergamumą profesinėmis ligomis.

Pradedant įgyvendinti nacionalinės darbų saugos sistemą Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir vyriausybinės institucijos patvirtino Įmonės saugos darbe tarnybų, Nelaimingų atsitikimų tyrimo ir apskaitos, Saugos darbe mokymo, instruktavimo ir atestavimo, Higieninio darbo sąlygų pavyzdinius vertinimo nuortatus, Profesinių ligų tyrimo tvarką, Potencialiai pavojingų techninių įrengimų bei pavojingų gamybų (darbų) sąrašus, Saugos darbe instrukcijų rengimo taisykles bei kitus norminiius aktus.

Teisiniai darbų saugos dokumentai

Kiekvienas žmogus turi teisę į saugų darbą ir sveikas darbo sąlygas. Tai užtikrina Lietuvos Respublikos įstatymai.

2000 m. priimtas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, reglamentuojantis darbuotojų saugą įmonėse, įstaigose, organizacijose, neatsižvelgiant į jų nuosvybių formas ir pavaldumą. Įstatymas numato, kad, palyginti su darbo arba gamybos rezultatais, darbuotojų gyvybės, sveikatos ir darbingumo išsaugojimas yra prioritetas. Įstatyme pabrėžiama būtinybė plėtoti mokslus, susijusius su darbų sauga. Šis įstatymas priimtas remiantis Respublikos Konstitucijos 48 ir 49 straipsniais, atsižvelgiant į Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas ir rekomendacijas bei kitų šalių patirtį.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo paskirrtis yra nustatyti:

• bendrąsias teisines nuostatas ir reikalavimus siekiant darbuotojus apsaugoti nuo profesinės rizikos ar tokią riziką sumažinti;

• profesinės rizikos įvertinimo ar sumažinimo principus, nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų tyrimo tvarkos bendrąsias nuostatas;

• darbo ir poilsio organizavimo bendrąsias nuostatas, privalomus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, taikomus dirbantiems jauniems asmenims, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims, neįgaliems asmenims;

• valstybės ar savivaldybių kompetenciją, darbdavių ir darbuotojų teises ir pareigas siekiant sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas;

• atsakomtbės už darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimus bendruosius principus.

Visi darbuotojai turi teisę saugiai dirbti nepriklausomai nuo įmonių veiklos rūšies, rentabilumo, darbo vietos, darbo aplinkos, darbo pobūdžio, pilietybės, rasės, tautybės, amžiaus, socialinės kilmės, politinių ar religinių įsitikinimų.

Darbuotojų priėmimo į darbą tvarką, darbo sąlygas, darbo ir poilsio laiką, darbo sutarties nutraukimo sąlygas reglamentuoja 2002 m. birželio 4 d. priimtas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, įsigaliojęs nuo 2003 m. sausio 1 d.

Saugos darbe norminiais aktai įvardijami įstatymai, Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nutarimai, nustatyta tvarka patvirtinti valstybiniai arba įmonių standartai, nuostatai, normos ir taisyklės, instrukcijos, reglamentuojančios veiksmų, veikimo metodų, techninių ir kitų priemonių, įdiegimą ir naudojimą bei kolektyvinių sutarčių nuostatų saugos darbe klausimais.

Šie ir daugelis kitų dokumentų parengti ar rengiami atsižvelgiant į Tarptautinės darbo organizacijos pastabas ir pasiūlymus. Rūpinantis darbuotojų sauga darbe yra aptvirtinta daugiau kaip 50 svarbiausių saugos darbe teisės aktų. Svarbiausi iš jų:

o Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas, numatantis šios valstybinės įstaigos uždavinius, funkcijas, darbo inspektorių teises, pareigas, atsakomybę, tikrinant saugą darbe ir darbo organizavimą;

o Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas;

o Privalomojo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymas ir kt.

Veikia Lietuvos Respublikos saugos darbe komisija, sudaryta iš darbuotojų (profesinių sąjungų) , darbdavių organizacijų ir vykdomosios valdžios atstovų.

Teisinių aktų darbų saugos klausimais kūrimas ir tobulinimaas yra nepertraukiamas procesas, kuriam reikia nemažai intelektualaus potencialo, ypač dabar, Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą, kurios direktyvų taikymas padės Lietuvoje sukurti naują saugos darbe teisės aktų sistemą.

Įstatymai nustato saugos darbe komisijų bei komitetų nuostatus. Įmonių saugos darbe komisijų bei komitetų nuostatus, nelaimindų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatus, patvirtintas profesinių ligų sąrašas, nustatyta mokymo, instruktavimo ir atestavimo saugos darbe klausimais tvarka.

Saugos darbe specialistus rengia Lietuvos respublokos aukštosios mokyklos, o jų kvalifikacijos kėlimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Darbdavių ir darbuotojų pareigos darbų saugos srityje

Darbdavys privalo laikytis saugos darbe norminių aktų reikalavimų, sudaryti darbuotojui sveikas ir saugias darbo sąlygas, nustatytas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, o darbuotojas – saugoti savo ir kitų sveikatą, saugiai dirbti, susipažinti su saugos darbe norminių aktų reikalavimais ir juos vykdyti atsižvelgdamas į atliekamų darbų specifiką.

Užtikrinti saugą ir sveikatą privalo darbdavys. Atsižveldamas į įmonės dydį, pavojus darbuotojams,
steigia įmonėje arba samdo darbuotojų saugos ir sveikatos atestuotą tarnyba, arba šias funkcijas atlieka pats.

Darbdavys privalo instruktuoti darbuotojus ir mokyti juos saugiai dirbti, kontroliuoti, kaip jie laikosi saugos darbe reikalavimų, aprūpinti darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, įrengimais, organizuoti medicinos paslaugas, sudaryti normalų dardo ir poilsio rėžimą, nustatyta tvarka apdrausti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, tvirtinti saugos darbe ir pareigines funkcijas.

Prieš pradedant įmonės veiklą, o vėliau ne rečiau kaip kas penkeri metai darbdavys ir jo įgaliotas asmuo pateikia Valstybinei darbo inspekcijai pranešimą apie darbdavio ir jo įgalioto asmens atestavimą saugos darbe klausimais.

Darbdaviai negali skirti darbuotojų dirbti tol, kol jie neinstruktuoti apie saugius darbo būdus. Darbdavys privalo nemokamai darbuotojams duoti darbo drabužius, avalynę, asmeninės ir kolektyvinės saugos darbe priemones norminiuose aktuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Darbdavys privalo organizuoti darbo drabužių, avalynės ir asmeninių apsauginių priemonių laikymą, džiovinimą, skalbimą, valymą ir taisymą.

Nelaimingų atsitikimų, ūmių susirgimų darbe atvejais darbdaviai privalo užtikrinti darbuotojams skubią medicinos pagalbą. Pagal medicininės arba invalidumą nustatančios komisijos išvadą darbuotoją, negalintį dirbti darbo sutartyje sulygto darbo, darbdavys privalo perkelti darbuotojo sutikimu jį į kitą darbą, atitinkantį darbuotojo sveikatą.

Du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje įmonėje ar teritorijoje, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuotas visų darbuotojų saugus darbas, neatsižvelgiant į tai, su kuriuo iš darbdavių yra sudaryta darbo sutartis.

Darbuotojas privalo ne tik susipažinti su saugos darbe norminių aktų reikalavimais ir juos vykdyti, bet ir dirbti su specialiaisiais darbo drabužiais, avalyne, naudotis asmeninėmis ir kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis, kai to reikalauja taisyklės, imtis priemonių atsižvelgiant į galimybes ir pagal kompetenciją pašalinti priežastis, galinčias sukelti traumas, avarijas, arba apie tai nedelsdamas informuoti darbdavį. Darbuotojas informuoja darbdavį (jo įgaliotą asmenį) apie darbo metu gautas traumas, įvykusius nelaimingus atsitikimus, vykdo darbdavių, jo įgaliotų asmenų bei pareigūnų, kontroliuojančių saugą darbe, teisėtus nurodymus.

Darbdavių ir darbuotojų teisės darbų saugos srityje

Kad būtų užtikrinta darbuotojų sauga ir sveikata, darbdaviai turi teisę leisti įsakymus, potvarkius dėl darbuotojų saugos ir sveikatos įmonėje ir reikalauti, kad darbuotojai dirbdami rūpintųsi savo pačių, taip pat kitų darbuotojų sauga ir sveikata, vykdytų jiems privalomų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų, kuriuos vykdyti jie buvo darbdavio apmokyti ir (ar) instruktuoti, reikalavimus ir laikytųsi darbo bei technologinių procesų reglamentų, bei nustatytų poilsio ir darbo laiko normų.

Darbdavys turi teisę skirti drausmines, tarnybines nuobaudas, įstatymų numatyta tvarka darbuotojams, pažeidusiems norminių dokumentų reikalavimus neleisti dirbti asmenims, kurie darbe yra neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių ar toksinių medžiagų. Taip pat reikalauti juos atlyginti pažeidimu padarytą žalą įmonei arba atleisti juos iš darbo įstaymų numatyta tvarka.

Darbuotojai savo atžvilgiu taip pat turi teisių. Jie turi teisę reikalauti, kad darbdavys užtikrintų saugą ir sveikatą darbe, įrengtų kolektyvinės apsaugos priemones, aprūpintų asmeninėmis apsaugos priemonėmis, sužinoti apie darbo aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus veiksnius. Darbuotojų teisė yra susipažinti su išankstinių ir periodinių sveikatos patikrinimų rezultatais, o nesutikęs su jais sveikatą gali tikrintis pakartotinai. Jie gali tartis su darbdaviu dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo arba tam įgalioti darbuotojų atstovą. Darbuotojai gali atsisakyti dirbti, jei yra pavojus jo saugai bei sveikatai, bei reikalauti, kad būtų atlyginta žala padaryta jo sveikatai dėl nesaugių darbo sąlygų.

Darbų saugos kontrolės formos

Darbų saugos būklei įmonėse tikrinti įvesta valstybinė, visuomeninė ir vietinė kontrolė.

Valstybinė darbų saugos kontrolė.

Valstybinę darbų saugą kontroliuoja:

 Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdo valstybinę darbų saugos politiką, kad būtų užtikrinta darbų saugos pažeidimų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencija. Taip pat kontroliuoja, ar laikomasi darbi ir darbų saugos įstatymų, kitų šiuos klausimus reglamentuojamčių teisės aktų.

 Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba. Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų bei asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, veiklą kontroliuoja ir koordinuoja Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba. Visuomenės sveikatos priežiūros programų rengimo, finansavimo, įgyvendinimo ir kontrolės tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

 Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos pagrindinis tikslas – vykdyti Lietuvos fizinių ir juridinių asmenų energetikos įrenginių valstybinę priežiūrą ir kontrolę,
siekiant užtikrinti patikimą, efektyvų ir saugų energijos išteklių, energijos tiekimą ir vartojimą.

 Valstybinė atominės energetikos inspekcija yra Lietuvos respublikos vykdomosios valdžios institucija, užtikrinanti saugų branduolinių ir radioaktyviųjų medžiagų ir atominės energijos naudojimą ir priežiūrą inspekcijos kontroliuojamuose objektuose.

 Valstybinę priešgaisrinę priežiūrą Lietuvos Respublikoje atlieka Priešgaisrinės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos bei jam pavaldžių miestų, rajonų, gyvenviečių ir objektų priešgaisrinės apsaugos dalys, daliniai ir tarnybos. Pagrindiniai uždaviniai – rūpintis gaisrų prevencija ir užtikrinti technines bei organizacines priemones giasrams gesinti ir atlikti gelbėjimo darbus. Kontroliuoja, kaip vykdomi gaisrinės saugos normų ir taisyklių reikalavimai projektuojans, statant ir eksploatuojant pastatus, taip pat atliekant darbus, galinčius sukelti gaisrą.

Visuomeninė saugos darbų kontrolė.

Visuomeninę saugos darbų kontrolę vykdo:

 Lietuvos Respublikos saugos darbe komisija. Valstybės darbuotojų, darbdavių tarpusavio interesams ir santykiams reguliuoti, formuojant ir įgyvendinant saugos darbe politiką, trišaliu principu įsteigta Lietuvos Respublikos saugos darbe komisija.

 Įmonių profesinės sąjungos. Jos gina savo narių sveikatos ir gyvybės išsaugojimo darbe interesus vadovaudamosi Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu. Profesinių sąjungų atstovai dalyvauja tiriant lengvus, sunkius ir mirtinis nelaimingus atsitikimus.

 Įmonės saugos darbe komitetas. Išklauso, analizuoja ir vertina atsakingų asmenų veiklą saugos darbe klausimais ir teikia pasiūlymus šiai veiklai gerinti ir t.t.

Vietinė darbų saugos kontrolė.

Saugos darbe ir darbo medicinos tarnybos.

Darbdavys saugos darbe, darbo higienos ir gaisrinės saugos profilaktikai, priežiūrai ir kontrolei steigia įmonės saugos darbe ir darbo medicinos tarnybą arba šioms funkcijoms vykdyti samdo kitą organizaciją (asmenis). Tarnyba yra tiesiogiai pavaldi darbdaviui. Jei įmonėje tarnyba nesteigiana, jos funkcijas vykdo pats darbdavys. Įmonėje, kurioje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų, tarnybos funkcijas gali atlikti darbdavio paskirtas asmuo (asmenys).

Atsakomybės formos, pažeidus darbų saugos reikalavimus

Įmonių, organizacijų, statybų vadovai ir darbuotojai už darbų saugos norminių aktų reikalavimų nevykdymą ar pažeidimą dėl jų kaltės traukiami drausminėn, administracinėn, materialinėn arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų numatyta tvarka.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2329 žodžiai iš 4636 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.