Dariaus ir girėno skrydis per atlantą
5 (100%) 1 vote

Dariaus ir girėno skrydis per atlantą

Steponas Darius

Steponas Jucevičius, dabar mums žinomas kaip Steponas Darius, gimė 1897 m. ir augo Judrėnuose (dabar priklauso Klaipėdos rajonui). Stepono tėvai Jonas ir Augustina susilaukė 4 vaikų. Turėjo žemės ūkį ir iš pat mažens pratino savo vaikus prie darbo. Vaikai klausė tėvų ir mokėjo draugiškai bendrauti su kaimynų vaikais. Mažas Steponukas, užgrūdintas darbe, visada buvo energingas berniukas ir viskuo domėjosi. Visi šeimoje vieni kitus labai mylėjo, vaikai buvo draugiški.

Ne visada ir ne visų gyvenimas būna laimingas. Mirė Stepono tėvas, kai berniukui buvo vos 8 metukai. Mirus tėvui, motina sunkiai viena ūkininkavo. Spaudė skolos, tad pardavė truputį ūkio – mišką. 1906 m. ji ištekėjo už Kazio Degučio, gyvenusio tame pačiame kaime. Ūkininkauti jam nesisekė, tad prikalbėjo savo naują žmoną išvykti į Ameriką. Kaip sumanė, taip ir padarė, – 1907 m. visi išvyko į tą naują šalį. Galutinai apsistojo Čikagoje, kur tuo metu gyveno daug lietuvių. Čikagoje Stepono tėvai atidarė valgyklą. Vaikai lankė amerikietišką mokyklą.

Steponas baigė pradinę, vėliau vidurinę technikos mokyklą. Buvo gabus ir pareigingas mokinys. Jis mėgo beisbolą, boksą, krepšinį, domėjosi aviacija. Skaitė daug knygų apie aviaciją, nemažai laiko praleisdavo aerodrome, stebėdamas lėktuvus.

1917 m. sutrumpino savo tėvo Jucevičiaus-Darašiaus antrąją pavardę ir pasivadino Dariumi. Tais metais Europoje vyko karas. S. Darius, kaip JAV savanoris, išvyko kovoti su kaizerine Vokietija. Spalio 19 d. iš Niujorko laivu „President Lincoln“ išplaukė į Europą. Buvo telefonininkas. Keletą kartų vos išvengė mirties. Rugpjūčio 1 d. fronte jis buvo sužeistas į dešinįjį šoną, sulaužyti 4 šonkauliai, dar apnuodytas kenksmingomis dujomis. Išsigydęs žaizdas jis dar kartą grįžo į frontą, tiesdamas telefono linijas vos nežuvo.

Toliau studijavo Čikagos universitete ir lankė atsargos karininkų kursus prie universiteto, tikėdamasis, kad šis mokslas ateityje, grįžus į Lietuvą, bus naudingas tėvynei prie Nemuno.

Čikagoje namie visi kalbėjo lietuviškai. Steponas neturėjo progos lankyti lietuviškos mokyklos, bet vis dėlto išmoko gerai lietuviškai skaityti ir rašyti. Jaunesnė už jį trejais metais sesė rūpestingai mokė brolį lietuviškai. Steponas sakydavo: „Esame lietuviai ir negalime pamiršti savo gimtosios kalbos“. Jis ilgėjosi gimtojo krašto, domėjosi 1919-1920 m. įvykiais Lietuvoje, džiaugėsi, kad Lietuva tapo nepriklausoma valstybe. Darius pasiryžo pagal savo išgales padėti Lietuvai. Sėdo į laivą ir pradėjo plaukti Europos link. Laimingai atvyko į Vokietijos uostą, sėdo į traukinį ir važiavo į savo šalį. 1920 m. liepos 27 d. 14 val. išvydo Lietuvą. Užrašų knygelėje jis parašė: „Antrą valandą (dienos) pamačiau Tėvynę Lietuvą – puikūs jos laukai, tyras oras“.

Darius buvo aktyvus Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos veiksmų dalyvis. 1922 m. gruodžio mėn. pasiprašė atostogų ir nuvyko į Klaipėdos kraštą. Sausio 9 d. Darius kartu su 3-iąja sukilėlių grupe užėmė Šilutę. Tapo tos įgulos viršininku. Klaipėda po ilgo germanų jungo teisėtai amžiams grįžo prie savo motinos Lietuvos.

Dariaus svajonė buvo tapti lakūnu, ir jis ieškojo progos. 1922 m. sausio 7 d. jis tapo karo aviacijos kursantu. Mokėsi įvairių teorinių aviacijos dalykų, įgijo skraidymo įgūdžių. 1922 m. spalio 12 d. lakūnui mokiniui S. Dariui leista skristi savarankiškai. Dariaus „Albatrosas B-2“ pakilo virš žydro Nemuno ir Neries santakos Kaune. Vėliau Darius išmoko skraidyti ir karo lėktuvais. Jis Lietuvos karo aviacijoje išbuvo 5 metus (1922-1927).

Darius nuo pat vaikystės mėgo sportą. Lietuvoje tapo aktyviu sportininku ir organizatoriumi. Pats buvo geras futbolininkas, dalyvavo atletikos varžybose, mėgo boksą. „Sporto“ žurnale išspausdino beisbolo žaidimo taisykles, vėliau išleido 64 puslapių knygelę apie beisbolą. Pats visą laiką buvo pirmaujantis sportininkas, veikėjas, teisėjas, treneris ir dėstytojas. Veikliai prisidėjo prie Kauno stadiono statybos. Dirbti Lietuvai jam buvo malonumas.

Grižęs pas namiškius į Čikagą pradėjo rūpintis, kaip įsigyti tinkamą lėktuvą. Gavo lakūno mėgėjo pažymėjimą, turėjo teisę skraidyti Amerikoje. Už savo santaupas ir dar pasiskolinęs pinigų iš giminių 1927 m. birželio mėnesį už 3000 dolerių nusipirko lėktuvą. Daug skraidė, treniravosi. Amerikoje buvo pastebėti Dariaus gabumai. Viena Amerikos filmų bendrovių sudarė su juo darbo sutartį. Darius turėjo skubiai nugabenti filmus iš Čikagos į Montrealį. Jis 1400 km ruožą įveikė per 44 val., tai anais laikais buvo greičio rekordas. Bendrovė už tą darbą jam sumokėjo 700 dolerių.

Darius vis daugiau skraidė ir tobulinosi. 1927 m. rugsėjo 19 d. Darius gavo tarptautinio lakūno pažymėjimą, galėjo skraidyti į kitas šalis.

Vis dažniau svajojo apie skrydį į Lietuvą. Reikėjo lėšų nusipirkti tinkamam orlaiviui, kuris galėtų nugalėti atstumą iš Niujorko į Kauną – apie 8000 km. Darius su amerikiečiu lakūnu Džordanu (Jordan) įsteigė mažą akcinę aviacijos bendrovę. Jie nusipirko 16,2 ha žemės plotą aerodromui. Darius už 2800 dolerių nusipirko trivietį lėktuvą „Fazanas“ (Pheasant). Steponas Darius tapo tos bendrovės pirmininku. Jos tikslas buvo vežioti
keleivius, oro paštą, taisyti lėktuvus ir mokyti norinčius skraidyti. Darius paskui pardavė „Fazaną“, nes tas reikalavo daug remonto. Pats rado darbą Ilinojaus Polvoks aerouoste. Tapo prekybinės aviacijos lakūnu. Per trejus darbo metus Darius nepadarė nė vienos avarijos ir 99,6 % savo skrydžių atliko pagal tvarkaraštį. Skraidė įvairių tipų lėktuvais.

1932 m. pavasarį Darius susidraugavo su lakūnu Stasiu Girčiumi, kuris vėliau pasivadino Girėnu.

Stasys Girėnas

Stasys Girėnas gimė 1894 m. Šilalės rajono Upynos apylinkėje. Jis buvo neturtingų ūkininkų Juozo ir Marcelės Girskių šešioliktas vaikas. Vargingas gyvenimas, raupai, tymai, kitos ligos pasiglemžė net 12 vaikų.

Paugęs Stasys trejus metus mokėsi privačiai, nes toje apylinkėje mokyklų nebuvo.

1904 metai mirė tėvas, o dar po ketverių metų – ir motina.

1910 m. jis su savo vyresniu broliu Petru atvyko į Ameriką. Apsigyveno Čikagoje. Broliams teko nugalėti daug sunkumų. Stasys, išmokęs dirbti spausdinimo mašina, dirbo „Naujienų“ spaustuvėje.

Pirmojo pasaulinio karo metu kaip savanoris įstojo į Amerikos kariuomenę. Jis buvo paskirtas į 136-ąją eskadrilę. Baigė aviacijos mechanikų mokyklą, tapo aviacijos techniku. 1925-27 m. lankė oreivystės mokyklą, baigė ją su pagyrimu. Mokėsi skrajoti. Kartą leidžiantis žemyn jo draugą lakūną ir Stasį Girėną ištiko avarija. Lakūnas Larsonas liko sveikas, o Stasys sunkiai susižeidė (sulaužyta koja ir 3 šonkauliai).

Kai Girėnas pasveiko, nieko nepaisydamas su tuo pačiu Larsonu nusipirko lėktuvą ir vėl ėmė skraidyti ir 1927 metais kovo 8d. pirmą kartą skrido savarankiškai. Netrukus su draugais įsigijo naujų lėktuvų ir gavęs komercinio piloto licenciją vežiojo keleivius. Dar išmokė skraidyti 52 žmones.

1927 metai Stasys susipažino su Steponu Dariumi.

1930 m. Stasys gavo transporto lakūno teises.

1932 m. S. Dariaus patarimu Girskis sulietuvino savo pavardę ir tapo mums visiems žinomu Stasiu Girėnu. Jiedu susidraugavo ir nutarė kartu skristi per Atlantą į Lietuvą. Tada dar nieks nebuvo skridęs lėktuvu iš Amerikos į tolimą Lietuvą.

Pasiruošimas skrydžiui

Labiausiai žinomas Lietuvoje buvo ir yra Dariaus ir Girėno skrydis per Atlantą. Apie skrydį buvo dainuojamos dainos, o lakūnai tapo patriotizmo simboliais. Abudu lietuvius lakūnus siejo noras prisidėti prie aviacijos pažangos, viliojo sunki ir pavojinga kelionė per Atlanto vandenyną. Gyvendamas Lietuvoje ir dalyvaudamas visuomeninėje veikloje, S. Darius matė, jog 1918–1920 metais savąjį valstybingumą atkurianti tauta tebebuvo išsaugojusi gyvą Lietuvos šviesuolių dvasią. Skrydžiu per Atlantą S. Darius ir S. Girėnas tikėjosi pakelsią Lietuvą ant sparnų, parodysią pasauliui, jog Europos žemėlapyje tik ką pasirodžiusio mažo žemės lopinėlio žmonės – lygiaverčiai tautų bendruomenės nariai.

1927 m. per išleistuvių Amerikon vakarą į generolo J. Bulotos linkėjimus Steponas Darius atsakęs: “Pone generole, aš Lietuvon grįšiu, aš parskrisiu lėktuvu tiesiai Kaunan”.

1932 m. Darius ir Girėnas nusipirko šešių vietų keleivinį lėktuvą “Belanca CH 300”, su kuriuo S. Darius trejus metus buvo skraidęs Floridoje. Tai buvo aukštasparnis monoplanas; jo liemens griaučiai iš plieno vamzdžių, sparnai, stabilizuojančios plokštumos ir vairai iš medžio. Tačiau skrydžiui per Atlantą serijinį lėktuvą reikėjo pertvarkyti ir parengti. Tam reikėjo nemažai lėšų, buvo nutarta jų sutaupyti iš visuomenės aukų. 1932 m. liepos 31 d. lietuvių laikraščiuose Draugas ir Naujienos buvo išspausdintas lakūnų kreipimasis: “Mes skrisime į Lietuvą”:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1393 žodžiai iš 4606 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.