Demonstravimo- stebejimo mokymo metodas
5 (100%) 1 vote

Demonstravimo- stebejimo mokymo metodas

Referatas

Demonstravimo – stebėjimo mokymo metodas

Kiekvienas mokytojas savo darbe privalo siekti,kad jo pamokos būtų įdomios, kad pamokų metu būtų kuo labiau ugdomi bendrieji gebėjimai,kad atitinkamai parinkti mokymo metodai padėtų mokiniams kuo greičiau ir kuo efektyviau įsisąmoninti mokomąją medžiagą, keltų mokymosi motyvaciją, ugdytų kūrybingą ir psichologiškai stiprią asmenybę.

Šio mokymo esmė:

Mokyklos darbo praktikoje stebėjimui skiriama svarbi vieta. Paanalizuokime stebėjimą,kuris organizuojamas per pamokas.

Pedagogikos vadoveliuose ir atskirų dalykų mokymo metodikose neretai stebėjimai vadinami demonstravimu ir iliustravimu. KadangI demonstruoja, rodo mokytojas, tai šie jo veiksmai laikomi esminiu metodo turiniu. Vadinasi, stebėjimo procesas irgi yra ne mažiau svarbus šio metodo bruožas. Todėl šį metodą būtų tikslingiausia vadinti demonstravimu – stebėjimu.

Demonstavimas – tai konkrečių daiktų, reiškinių ir procesų arba jų atvaizdų rodymas. Stebėjimas – demonstruojamų objektų suvokimas jutimo organais; esminė stebejimo sąlyga – dėmesio sutelkimas į objektą, kurį norima pažinti.

Demonstruojant galima parodyti objektą taip, kad mokiniai susidarytų aiškų jo vaizdinį, galima atkreipti jų dėmesį į atskiras stebimojo objekto detales, į tai, kas svarbiausia, galima skatinti apgalvoti stebėjimą, apibūdinti jo reikšmę. Todėl demonstravimas – stebėjimas duoda efektą tada,kai jis derinamas su žodiniais metodais (pokalbiu, aiškinimu). Vienais atvejais mokytojas nurodo, ką stebėti, o mokiniai tikslingai stebėdami objektą, atskleidžia jo požymius, savybes ir pan., – čia vaizdumas tampa žinių šaltiniu; kitais atvejais mokytojas skatina mokinius, remiantis stebėjimais ir turimomis žiniomis, daryti išvadas, apibendrinimus ir pan., – čia žinių šaltiniu virsta ir vaizdumas, ir mokytojo žodis; gali būti ir taip: įvairią informaciją apie objektą pateikia mokytojas, o mokiniai stebėdami tas žinias perverting, – čia vaizdumas yra iliustracija; atskirais atvejais mokytojas, remdamasis mokinių stebėjimais, pats apibūdina objektą, jo savybes, kartu su mokiniais daro išvadas, – čia vaizdumas tarnauja kaip pagalbinė medžiaga.

Vaizdumas turi būti įvairus, naudotinas saikingai ir tikslingai; jį galima taikyti visose mokymosi proceso etapuose, o ypač – supažindinant su nauja informacija.

Demonstravimo priemonių rūšys:

Demonstravimui skiriamos vaizdinės mokomosios priemonės yra įvairios. Jomis gali būti:

1. Natūralūs objektai: mineralai, augalai, gyvūnai, medžiagos, prietaisai ir pan. Mokiniai, supažindinami su autentiškais objektais, tiesiogiai suvokia juos pojūčiais. Šitaip jie gali susipažinti su objektų išore, nesunkiai pastebimais procesais (pavyzdžiui, varlės kvėpavimu).

2. Realių objektų atvaizdai: fotografijos, paveikslai, piešiniai. Jie reikalingi,kai neįmanoma parodyti natūralų objektą, o be tiesioginio stebėjimo sunku suformuoti to objekto vaizdinį.

3. Objektų simboliai: žemėlapiai, brėžiniai, diagramos, grafikai, schemos, lentelės. Šios priemonės paprastai atspindi daiktų ar reiškinių ryšius, santykius, atskirų jų dalių tarpusavio priklausomybę.

Pastaraisiais metais itin didelis dėmesys skiriamas technicians brėžiniams. Be jų neįmanoma suprasti sudėtingos mašinos mechanizmo, jo sandaros bei veikimo. Jų reikia ir praktinei veiklai.

4. Demonstraciniai bandymai. Jie ypač svarbūs mokant biologijos, chemijos, fizikos.

5. Audiovizualinė mokymo technika. Tai įvairios techninės mokymo priemonės. Atsižvelgiant į šios technikos paskirtį ir naudojimo specifiką, jos skirstomos į šias grupes:

a) informacijai perteikti garsais – tai elektofonai, magnetofonai, radijo imtuvai, patefonai, ir kt.

b) informacijai perteikti ekrane – tai epiprojektoriai, diaprojektoriai, epidiaprojektoriai, grafoprojektoriai ir kt.

c) informacijai perteikti garsu ir vaizdu, t.y. įgarsintais fotografiniais ir televizijos kadrais. Tai mokomieji kino filmai ir mokomoji televizija.

d) informacijai pateikti specialiai parengtomis dalimis (dozėmis) – tai programinė mokymo technika: mechaninė, elektromechaninė, elektroninė. Pastarąsias dvi grupes įprasta vadinti mokymo mašinomis. Prie elektroninės mokymo technikos priskirti ir kompiuteriai.

Šiuo metu audiovizualinė mokymo technika vis plačiau naudojama, ypač kompiuteriai. Ji ne tik leidžia greičiau ir lengviau įgytti žinių, bet ir padeda sudaryti šiuolaikiškumo atmosferą pamokose.

Demonstravimo – stebėjimo metodo taikymas

Kam teikti pirmenybę – natūraliems daiktams, jų vaizdiniams ar simboliams? Tai priklauso nuo jų demonstravimo tikslo.

Demonstruodamas mokytojas turi organizuoti ir stebėjimą, panašiai kaip dėstydamas turi užtikrinti klausymą. tačiau mokytojai ne visuomet skiria reikiamą dėmesį, ar mokiniai stebi. Ne visuomet rūpinasi,kad mokiniai išmoktų septic,t.y. naudingai naudotųsi jutiminiu suvokimu: gretintų objektus, išskirtų esminius jų požymius, grupuotų reiškiniu ir pan.

Norėdamas veiksmingai taikyti demonstravimo – stebėjimo metodą, mokytojas turi paaiškinti stebėjimo tikslą, nurodyti stebėsimų reiškinių kompleksą, atkreipti mokinių dėmesį į svarbiausius objekto požymius. Kartais reikia ir nuodugniau parengti mokinius,kad jie visapusiškiau ir nuodugniau
suprastų demonstruojamą objektą. Todėl mokinių mokymas stebėti ir analizuoti objektus – reikšminga šio metodo efektyvaus taikymo sąlyga.

Neretai mokytojas, demonstruodamas objektą, pats jį ir apibūdina: šiuo atveju objekto savybes ir tų savybių santykius mokiniai sužino iš paties mokytojo. Pats objektas tik padeda patvirtinti arba sukonkretinti tai, ką mokytojas pasako žodžiu. Tačiau kur kas naudingiau remtis savarankišku mokinių stebėjimu, kad jie, mokytojo skatinami, patys išskirtų būdingus reiškinio požymius, juos lygintų, grupuotų ir pan., t.y. kad žinias apie objektą įgytų stebėjimo procese.

Galimi ir kiti variantai derinant mokinių stebėjimą ir mokytojo vadovavimą: remdamasis mokinių stebėjimu, mokytojas arba skatina juos apibendrinti ir padaryti išvadas, arba pats analizuoja objekto savybes, kurių mokiniai negali pastebėti, ir padaro išvadas.

Įvairūs efektyviai taikomi demonstravimo – stebėjimo derinimo būdai padeda mokinius sudominti, suteikia jų stebėjimams realism kryptį. Kad mokiniai įdėmiai sektų rodoma objektą, nepatartina per vieną pamoką naudoti daugiau kaip 4-5 iliustracijas. Didelis kiekis iliustracijų trukdo suvokti nagrinėjamų reiškinių esmę, blaško mokinių dėmesį.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 919 žodžiai iš 1788 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.