Didieji geografiniai atradimai
5 (100%) 1 vote

Didieji geografiniai atradimai

Turinys

Didžiųjų geografinių atradimų priežastys 3

Didžiųjų geografinių atradimų techninės prielaidos 4

Kristupas Kolumbas 5

Pirmoji Kristupo Kolumbo kelionė 6

Antroji kelionė 7

Trečioji kelionė 8

Ketvirtoji kelionė 9

Amerigas Vespučis 10

Bartolomėjus Diasas 10

Vasco da Gama 11

Fernandas Magelanas 12

Didžiųjų geografinių atradimų padariniai 13

Naudoti šaltiniai 15

Didžiųjų geografinių atradimų priežastys

Didžiaisiais geografijos atradimais laikomi trys reikšmingi įvykiai: Amerikos atradimas, jūrų kelio į Indiją atradimas bei pirmoji kelionė aplink pasaulį. Pagrindinė priežastis, XV-XVI a. paskatinusi europiečius mestis į pavojingas ir ilgas keliones, buvo Europos šalių siekimas prekiauti su Rytų šalimis be tarpininkų. Tiek sausumos, tiek vandens prekybos kelius su Rytų šalimis tuomet kontroliavo musulmonai.

Po Bizantijos žlugimo, 1453 m., turkams užėmus Konstantinopolį, europiečiai buvo išstumti iš prekybos su Rytais. Jau nuo seno Vakarų Europoje buvo nepaprastai vertinami ir Rytų šalių gabenami prieskoniai- pipirai, cinamonas, gvazdikėliai, imbieras bei prabangos prekės- šilkas, kvepalai, perlas, dramblio kaulas. Šios retos prekės iš Kinijos, Indijos arba centrinės Azijos į Europą patekdavo per Artimuosius Rytus sausuma („šilko keliu“) arba vandeniu („pipirų keliu“). Artimuosiuose Rytuose arabai parduodavo prekes venecijiečiams ir genujiečiams. Pastarieji jas perparduodavo kitų Europos šalių pirkliams. Venecija ir Genuja iš šios prekybos turėjo didelę naudą. Tai gerokai pakėlė prieskonių ir prabangos prekių kainas Vakaruose. Norint jomis apsirūpinti be tarpininkų, reikėjo rasti naują kelią.

Keliones į rytus skatino ir troškimas pažinti naujas šalis, nes apie jas buvo pasakojama kaip apie pasakiškai turtingas šalis, kuriose yra gausu brangiųjų metalų ir brangakmenių. Be to, keliautojai girdėjo, jog kažkur yra šalis, kurioje gyvena paslaptingas krikščionių karalius, didelės valstybės valdovas vyskupas Jonas. Vieni galvojo, jog jis valdo didelę Afrikos žemyno dalį, kiti jo valstybę manė esant Azijos centre.

Europiečiai tikėjosi padėti Jonui kovoti su kitatikiais.

Didžiųjų geografinių atradimų techninės prielaidos

Europiečiai didžiųjų kelionių išvakarėse turėjo nemažą jūreivystės patirtį. Labiausiai patyrę buvo portugalų ir ispanų jūrininkai. Portugalija nuo XI a. pradėjo iš arabų atsikovoti savo teritorijas, esančias Pirėnų pusiasalyje. Nuolatiniai karai suformavo visuomenę, siekiančią naujų užkariavimų. Jų jūrininkai turėjo tinkamą patirtį. XV a. portugalai pradėjo veržtis į Afriką. Plaukdami į pietus, išilgai Atlanto vandenyno pakrantės, jie kūrė atramos punktus.

Iki XIII a. laivai buvo vairuojami laivo gale esančiu irklu, vėliau irklas buvo pakeistas vairu, pritvirtintu prie laivo vyriu. Šis patobulinimas leido padidinti laivų dydį.

Svarbi techninė atradimų prielaida- naujo tipo laivas karavelė, pradėtas statyti XIII a. Karavelė turėjo du arba tris stiebus. Ant pagrindinio stiebo buvo kabinama keturkampė burė, ant kitų- trikampės. Didžioji burė, esant palankiam vėjui, užtikrindavo greitą plaukimą. Trikampės burės, pučiant nepalankiam vėjui, leido manevruoti. XV a. pab. Karavelė vidutiniškai buvo nuo 25 iki 30 m ilgio ir nuo 6 iki 8 m pločio. Ji galėjo plaukti 12-15 km per valandą greičiu. Laivo ekipažą sudarė apie 40 žmonių. Šis laivas galėjo įveikti vandenyną, gabenti daug žmonių, krovinių, karinės technikos, pabūklų.

Keliones žymiai palengvino kompasas, kuris Vakarus iš Kinijos pasiekė per arabus. Patobulintas ir įdėtas į dėžutę, jis tapo nepakeičiamu instrumentu, padedančiu orientuotis vandenyne. Anksčiau jūrininkas orientuodavosi pagal Šiaurinę žvaigždę, tačiau esant apsiniaukusiam dangui, ji nebuvo matoma. Niekas nedrįsdavo nutolti nuo kranto. Kompasas jūrininkams leido saugiau jaustis vandenyne.

Perversmas įvyko ir kartografijoje. Portugalai patobulino žemėlapius- portulanus. Jie buvo žymiai tikslesni už įprastus žemėlapius.

Tuo metu paplito ir astroliabija, kurios pagalba buvo nustatoma laivo padėtis vandenyne.

Kristupas Kolumbas

K. Kolumbą išgarsino tai, kad jis su Ispanijos vėliava 1492 metais perplaukė Atlanto vandenyną ir pasiekė Amerikos krantus, nors tuo metu manė, kad priplaukė Tolimuosius Rytus. Išplaukęs trimis laivais „Niña“, „Pinta“ ir „Santa Maria“, Kolumbas tikėjosi įrodyti, kad Žemė yra apvali ir Indiją galima pasiekti plaukiant į priešingą pusę. Tuo metu idėja, kad Žemė yra sferinės formos, jau buvo gana paplitusi ir Kolumbo idėjai prieštarauta daugiau dėl to, kad manyta, jog vandenynas, esantis tarp Indijos ir Europos yra per didelis, kad jį būtų galima perplaukti.

Kolumbas pirmiausiai atplaukė į Bahamų salas, vėliau ištyrė ir kitas Karibų jūros salas, įskaitant Kubą ir Espanjolą (dabartinį Haitį). Žemyninę Amerikos dalį Kolumbas pasiekė tik trečiosios ekspedicijos metu. Vėliau ištyrė dalį Centrinės ir Pietų Amerikos krantų.

Iš viso buvo keturios kelionės:

Pirmoji 1492 m., kurios metu Kristupas Kolumbas atrado Bahamų salyną, Kubos šiaurinę pakrantę ir Haičio salą.

Antroji 1493-1496 m., kai buvo atrastos kelios salos
Mažuosiuose Antiluose, Puerto Rikas, Jamaika ir pietinis Kubos krantas.

Trečioji 1498-1500 m. Buvo atrasta Trinidado sala ir dalis Pietų Amerikos pakrantės.

Ketvirtosios 1502-1504 m. Metu atrastos Centrinės Amerikos pakrantės iš Atlanto vandenyno pusės nuo Hondūro iki Darjeno įlankos. Pirmoji Kolumbo kelionė

1484 metais K. Kolumbas pateikė planą Portugalijos karaliui, tačiau negavęs pritarimo, jis pabėga į Ispaniją, kad pasiūlytų savo projektą karaliui Ferdinandui. Po ilgų pastangų projektas buvo patvirtintas. 1492 m. gegužės 22 d. Kolumbas atvyko į Paloso miestą, kuriame gavo dvi karaveles: „Nina“ ir „Pinta“. Tai buvo apie 20 metrų ilgio ir 7 metrų pločio laivai. Savo flagmanui Kolumbas iš Juano de la Cosa išsiderėjo didesnį laivą „Santa Marija“.

1492 m. rugsėjo 3 d. „Santa Marija“ kartu su dviem karavelėmis – „Pinta“ ir „Nina“, kuriomis iš viso plaukė 90 žmonių, pakėlė bures. Kelionė truko du mėnesius. Spalio 12 d. 2 valandą ryto jūreivis Rodrigo de Trianas pamatė žemę. Išsikėlę į krantą, ispanai pastebėjo, kad vietiniai gyventojai turi auksinių daiktų. „Indėnai“ nurodė kelią į pietus. Kolumbas iš to padarė išvadą, kad yra šiaurėje nuo pagrindinės žemės ir nuplaukęs į pietryčius spalio 28 d. atrado Kubą, gruodžio 6 d. Haičio salą (Ispanjolę), kurią pasirinko savo būstine.

Sudužus flagmanui „Santa Marija“, per audrą praradęs ryšį su „Pinta“, Kolumbas nusprendžia asmeniškai vykti „Niña“ ir pranešti apie naujo kelio į Aziją atradimą Ispanijos dvarui. Gruodžio 16 d. palikęs dalį įgulos Navidado forte Ispanjoloje (Haičio saloje), su 43 savanoriais išplaukė atgal. 1493 m. kovo 21 d. užsuko į Seviliją, iš kurios pranešė į Barseloną Kastilijos monarchams, kad kelionė pavyko.

Pagrindinės kelinės datos:

• 1492 m. rugpjūčio 3 d. – Kolumbas išplaukė iš Paloso įlankos.

• rugsėjo 16 d. – ekspedicijos kelyje pradėjo pasitaikyti žalių augalų gumulai. Palaipsniui jų atsirado vis daugiau. Per tokią keistą vietą laivai plaukė tris savaites. Taip atrasta Sargaso jūra.

• spalio 12 d. – 2 valandą po vidurnakčio iš laivo „Pinta“ pamatyta žemė.

• spalio 13 d. – Kolumbas išsilaipino krante, iškėlė Kastilijos vėliavą ir formaliai sudaręs notarinį aktą tapo salos valdytoju. Salą pavadino San Salvadoru (dabar tai Votlingo sala, viena iš Bahamų salų, į šiaure nuo Haičio.

• lapkričio 20 d. – prapuolė „Pinta“. Du likusieji laivai nuplaukė į rytus, kur pasiekė rytines Kubos apylinkes – Maisos įlanką.

• gruodžio 6 d. – atradęs Haičio salą, Kolumbas ją pavadino Espanjola, todėl, kad jos toliai pasirodė panašus į Kastilijos žemes. Plaukiant palei šiaurinį krantą, atrasta Tortugos sala.

• gruodžio 25 d. – „Santa Marija“ sėdo ant rifų. O Kolumbas 1493 m. sausio 4 d., paėmęs keletą salos gyventojų su mažu laivu „Ninja“ išplaukė į jūrą.

• Kovo 15 d. – „Ninja“ pasiekė Ispaniją. Kolumbas atvežė su savimi čiabuvius, kuriuos pavadino indėnais, truputį aukso, vaisius, paukščius ir jų plunksnas.

Antroji kelionė

Jau tais pačiais metais paskubomis buvo suorganizuota nauja Kolumbo vadovaujama ekspedicija.

Kelionė prasidėjo 1493 m. rugsėjo 25 d. Šį kartą Kolumbas pasirinko labiau pietinę trasą ir atrado Mažuosius Aptikus, Dominiką, Marija-Galante, Gvadelupą, Antigvą ir Puerto Riką. Lapkričio 22 d. Kolumbas dar kartą atplaukė į Haičio salą. Palikęs didžiąją dalį žmonių ieškoti aukso ir kurtis saloje, Kolumbas su 150 žmonių įgula nuplaukė palei Kubos pietinę pakrantę ir atrado Jamaiką. Saloje likę žmonės pasklido po teritoriją, pradėjo plėšikauti, prievartauti, versti vietinius kasti auksą.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1327 žodžiai iš 4215 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.