Biblioteka(gr.theke-saugykla) ir yra ta vieta, kur laikomos irsaugomos knygos, kiti dokumentai. Dabar visa,kas yra bib-liotekos fonduose, priimta vadinti dokumentais(pranc.fond, lot. Fundus-pagrindas, pamatas:bibliotekoje tai dokumentų sankaupos, ištekliai). Mat bibliotekoje laikomas ne vien kny-gos, spaudiniai, rankraščiai-tekstiuniai dokumentai, bet ir mik-rofilmai, mikrofišos, garsiniai rehinieji, kompiuteriniai ir kito-kie dokumentai.
Tačiau bibliotekos reikšmė daug platesni ir gilesni-ne tik sau-goti įvairiausius raštu ir spaudinius. Biblioteka skleidžia ir platina sukauptus dvasios turtus, kad jie būtų prieinami kiek-vienam. Biblioteka-tai pasaulis, pasiekiamas ranka.
Ne veltui ant vienos senovės bibliotekos durų buvo rašyta:
“Aš esu biblioteka.
Aš nesu nei sienos , nei lentynos,
Net ne knygos , sustatytos eilėmis,
Aš esu pasaulio išmintis,
Aš esu atviros durys.
Įženk!”
Žmogus į biblioteką įžengė priš 5000 metų Egipte.Ten jos steigtos prie faraono rūmų, šventyklų kitose vietose.Visų geriausia antikos laikais buvo Aleksandrijos biblioteka, vadinama “Mūzų šventovė”.
Yra žinių , kad Lietuvoje pirmosios bibliotekos įkurtos XV a. Pabaigoje.Tarp didžiausių ir seniausiųmūsų kraštobibliotekų yra 1570 m.įsteigta Vilniaus universitetobiblioteka. Dabar joje yra 5,5 milijono spaudinių.Lietuvoje nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka turi sutelkusi kone tris kartus daugiau dokumentų nei Lietuvoje yra gyventojų- apie 10 milijonų vienetų.
Bibliotekos skirstomos į nacionalines , aukštųjų mokyklų , universaliąsias, specialiąsias,mokyklų ir viešąsias.Į stacionarines ir nesstacionarines.