Dietologija ir mytibos problemos
5 (100%) 1 vote

Dietologija ir mytibos problemos

Turinys

1. Įvadas

2. Vegetarinė ir gydomoji mityba

2.1. Ligonių sergančių opalige ir lėtiniu gastritu su padidėjusia skrandžio sulčių sekrecija, mityba.

3. Maisto energinė vertė. Medžiagų ir energijos apykaita.

3.1. Energijos teikiantis maistas.

3.2. Į organizmą patekęs maistas virsta gryna energija keturiomis pakopomis.

3.3. Gyvybinės energijos atsargos kaupiamos trimis pavidalais.

3.4. Energijos šaltiniai.

3.5. Patarimai kurie padės apsispręsti kokius produktus ir kaip rinktis parduotuvėje.

4. Racionali mityba

4.1. Maisto derinimas

5. Įvairaus amžiaus žmonių grupių mityba

5.1. Iki mokyklinio amžiaus vaikų mityba.

5.2. Mokyklinio amžiaus vaikų mityba.

5.3. Pagyvenusių žmonių mityba.

5.4. Sportininkų mityba.

6. Mitybos pokyčiai

6.1. 5 elementų mityba.

7. Maistas ir sveikata

7.1. Mitybos ir svorio reguliavimas.

7.2. Imuninė sistema.

8. Išvados

9. Literatūros sąrašas

Įvadas

Visuomenė vis daugiau domisi mityba, jos poveikiu sveikatai. Beveik visuose laikraščiuose ar žurnaluose galima rasti patarimų, kaip sveikai maitintis. Sveika mityba padeda saugoti ir stiprinti sveikatą, išvengti daugelio ligų. Vien sveikas maistas negarantuoja, kad sveikata bus gera, tačiau suteikia galimybę ją saugoti ir stiprinti. Sveikata, darbingumas ir grožis labai priklauso nuo paties žmogaus pastangų. O sveikata ir visavertė mityba daro poveikį fiziniam ir protiniam žmogaus vystymuisi, darbingumui bei ilgaamžiškumui. Sveika mityba yra sveikatos pagrindas.

Sveika mityba turi remtis šiais principais:

• maistas turi būti įvairiapusiškas

• maistas turi būti subalansuotas

• niekada nepersivalgykite

Valgome tam, kad gyventume, o ne gyvename tam, kad valgytume. (Sokratas) 1. tema Vegetarinės mitybos ypatumai

Vegetarizmo pradžia glūdi senovės Azijoje. Vegetarizmas – dietos apribojimas tik augalinės kilmės maistinėm medžiagom, įtraukiant vaisius, grūdus ir riešutus arba iš dalies įtraukiant ir gyvulinį maistą. Vegetarizmo idėjų ištakomis laikomos indų Vedų knygos.

Vegetarizmas turi kelias skirtingas rūšis. Kai kurie vegetarai valgo paukštieną ir žuvį. Kiti vegetarai visiškai atsisako mėsos, bet kartais valgo kiaušinius, sūrį, geria pieną. Yra vegetarų kurie visiškai vengia bet kokių gyvulinių produktų, tokį kaip pienas ir kiaušiniai, netgi šalutinių produktų – saldainių ir želatinos.

Vegetarai teigia, kad valgant mėsą, organizme susidaro toksinių medžiagų, kurios nuodija ląsteles, trumpina gyvenimą, daro žmogų dirglesnį ir piktesnį. Gyvūninės kilmės maistą atsisakoma valgyti dėl įvairiausių priežasčių: ekonominių, sveikatos, religinių ir dėl mados. Vegetarai nevartoja alkoholio, nerūko.

Vegetarų tipai

• Veganai – griežtas (visiškas) vegetaras – nevartoja jokių gyvulinės kilmės maisto produktų.

Amerikoje jų yra apie 2% visų vegetarų.

• Ovolaktovegetarai – nevalgo žuvies, mėsos, bet valgo kiaušinius, pieną ir jo produktus.

• Laktovegetarai – valgo pieną ir pieno produktus (propaguoja krišnajistai, vienuoliai trapistai).

• Semivegetarai ar iš dalies (pusiau) vegetarai – nevalgo raudonos mėsos, valgo baltą mėsą ir

žuvį, taip pat kiaušinius, pieną ir jo produktus.

Mėsos ypatumas tas, kad ji turi baltymų ir riebalų, o angliavandenių – nė kiek. Ji turi daug baltymų, bet kaip tik baltymų žmogui daug nereikia. Augalinio maisto ypatumas tas, kad jis, priešingai, pasižymi angliavandenių gausa, o drauge turi baltymų ir riebalų. Augaliniai riebalai ir baltymai duoda organizmui tą patį, ką ir mėsos baltymai. Mėsa virškinama skrandyje, augalinis maistas – žarnyne. Mėsiškas valgis išbūna skrandyje 3-3,5 valandas ir beveik visas įsiurbiamas į kraują. Skrandžiui tuštėjant, atsiranda alkio jausmas. Mėsos mėgėjai turi valgyti maždaug kas 3-3,5 valandas.

Augalinis maistas išbūna skrandyje neilgai ir po valandos pereina į žarnyną, kur įsiurbiamas lėtai, per kokias 6-7 ar net daugiau valandų. Maistingąsias sultis augalinis maistas išskiria tik praėjus valandai po valgio ir daro tai ilgai ir pamažu, todėl vegetarai valgo gerokai rečiau ir dirba tolygiau, ilgai neprarasdami jėgų. Mėsos likučių į žarnyną patenka labai mažai. Žarnynas nėra pakankamai sudirginamas, todėl jame mėsa užstringa ilgam, sudarydama užtvaras, sukeldama vidurių užkietėjimą ir puvimo procesą – paprastai kaip tik šitais dalykais skundžiasi tie, kurie valgo daug mėsos. Augalinis maistas energingai sudirgina žarnyną, ir virškinimas vyksta kuo normaliausiai. Svarbiausia mėsos teikiama nauda yra ta, kad ji greitai įsisavinama ir organizmą nedelsiant užlieja sotumo banga. Mėsa sužadina organizmą, tačiau tai klaidingai laikoma jėgos antplūdžiu ir dažniausiai nepastebima einančio iš paskos vangumo, nes jį maskuoja vynas, tabakas, kava. Svarbiausia netiesa apie mėsą – esą ji duoda jėgos ir jos baltymai žmogaus organizmui yra būtinai reikalingi. Buvo sudarytos trys skirtingos bandomosios grupės: vieną sudarė 5 profesoriai, antrą – 13 kareivių ir trečią – 8 studentai atletai 24 – 27 metų amžiaus. Jų maiste baltymų kiekis buvo sumažintas iki minimumo, ir bandymas truko 6 mėnesius. Suvartojamų baltymų kiekis sumažėjo iki 50 ir netgi 34 g per dieną, bet visi eksperimento dalyviai jautėsi
neįprastai gerai. Šie bandymai patvirtino daugelio higienistų įžvalgą, kad normaliai žmogaus mitybai baltymų reikia gerokai mažiau, nei yra nustatyta dabar.

Išvada, ko gero, būtų tokia: baltymai žmogui yra būtini, tačiau jų maiste neturėtų būti daug, nes jų įsisavinimui organizmas sudegina daug energijos, todėl žmogus silpsta. Kad ir kaip svarbūs būtų baltymai žmogaus mityboje, jis turi būti tik ,,prieskonis’’, jokiu būdu ne svarbiausia maisto dalis. Svarbiausias mėsos trūkumas tas, kad jos baltymai nėra švarūs, jie visada susijungę su kenksmingomis kraujui ir žmogaus sveikatai priemaišomis.

Gydomoji mityba

Kai kurie produktai ir maisto papildai padeda išvengti venų išsiplėtimo arba jį gydo.

Vitaminas C ir flavonoidai „atjaunina“ kraujagysles. Daug šių medžiagų yra apelsinuose ir greipfrutuose (reikia juos valgyti nenulupus baltos žievelės). Naudingi ne tik švieži vaisiai, bet ir jų ekstraktai. Kraujagysles palankiai veikia ir vitaminas E. Fibrinas sutrikdo kraujagyslių veiklą, todėl naudinga valgyti šią medžiagą ardančius maisto produktus ir prieskonius – svogūnus, česnakus, raudonuosius ankštinius pipirus, imbierą.

Užkietėjus viduriams, rekomenduojama valgyti česnakų, kurie pagerina žarnyno peristaltiką ir kartu apsaugo nuo hemorojaus bei apatinių galūnių venų išsiplėtimo. Norint reguliariai išsituštinti, reikia pasirūpinti, kad išmatos būtų pakankamai minkštos, o tai galima padaryti tik valgant daug ląstelienos turinčio maisto.

– Valgykite daugiau daržovių bei neapdorotų grūdinių kultūrų (tamsiųjų ryžių, avižų, rugių, grikių) ir venkite baltos duonos.

– Per dieną išgerkite mažiausiai 8 stiklines vandens.

Vienas iš varikozinio venų išsiplėtimo rizikos faktorių yra antsvoris, todėl labai svarbu nenutukti.

Gydytojai rekomenduoja kasdien suvalgyti po keletą porcijų uogų, kuriose yra daug flavonoidų: vyšnių, gervuogių, juodųjų serbentų, mėlynių, bruknių, girtuoklių, vynuogių.

Ligonių sergančių opalige ir lėtiniu gastritu su padidėjusia skrandžio sulčių sekrecija, mityba.

Dažnas ligonis, susirgęs opalige ir atsiradus skausmas, pradeda laikytis „dietos“: valgyti vištienos sultinį. Tai būdinga skrandžio ligomis opalige ir lėtiniu gastritu su padidėjusia skrandžio sulčių sekrecija) sergančių žmonių mitybos klaida. Šiuo atveju patariama valgyti:

Vegetarišką: kruopų ar pertrintų daržovių, o jei toleruojamas pienas, – pienišką naminių lakštinių, vermišelių, pertrintų kruopų ar daržovių (išskyrus baltagūžių ar raudongūžių kopūstų). Vegetariška sriuba verdama be mėsos vandenyje ir prieš patiekiant balinama grietine, pagardinama sviestu, aliejumi.

Būtina skrandžio ligomis sergančių ligonių gydymo sąlyga – mitybos režimas. Valgyti reikia 5 – 6 kartus per dieną, geriausia tomis pačiomis valandomis. Ir dar – negalima eiti miegoti alkanam, būtina prieš miegą užvalgyti.

Valgoma vakarykščio kepimo kvietinė duona,neriebus biskvitas, sausainiai, 1 – 2 kartus per savaitę kepamos neriebios tešlos bandelės ar pyragėliai, įdaryti džemu, kiaušiniais, virta mėsa. Mėsos patiekalai ruošiami iš neriebios mėsos (jautienos, vištienos, triušienos). Iš mėsos faršo ruošiami vyniotiniai, sufle, gariniai kokteiliai, verdami kukuliai. Vištiena galima valgyti ir nesmulkintą. Žuvis valgoma taip pat neriebi – sterkas, menkė, lydeka, neriebus karpis. Ji verdama gabalais ar smulkinta. Draudžiama valgyti keptus mėsos ar žuvies patiekalus. Ligoniai 1 – 2 kartus per dieną gali valgyti kruopų kruopų košes. Tinka visos košės, išskyrus kvietines.

Rekomenduojama valgyti daržoves be grubios ląstelienos, švelnias. Iš pradžių jos išverdamos po to pertrinamos. Tinka bulvės, morkos, žiediniai kopūstai, brokoliai, burokėliai, patisonai, žalieji žirneliai.

Kiaušiniuose yra pilnaverčių baltymų, todėl, jei ne per didelis cholesterolio kiekis kraujyje, rekomenduojama per dieną suvalgyti 1 – 2 kiaušinius. Kiaušiniai ilgiau išbus skrandyje ir dirgins gleivinę, didins skrandžio sulčių sekreciją. Tinka ir gariniai omletai.

Pieno geriama po 1 – 2 stiklines per dieną. Valgoma nerūgšti, geriau savo gamybos, varškė. Ji valgoma su nerūgščia grietine, grietinėle, pienu, iš jos daroma sufle, apkepai, verdami virtinukai. Varškė vartojama ir bandelių įdarui.

Opalige ir lėtiniu gastritu su padidėjusia druskos rūgšties sekrecija sergantiems ligoniams tinka vartoti sviestą, aliejų (saulėgrąžų, ypač nerafinuotą), nes jame yra labai reikalingų fosfolipidų.

Per dieną galima suvalgyti nedaug (100 g) prinokusių saldžių uogų: aviečių, braškių, mėlynių. Valgomi nerūgštūs kepti obuoliai, iš jų gaminami putėsiai.

Užkandžiui galima vartoti neaštrius fermentinius sūrius, žuvį ar gerai išvirtą mėsą drebučiuose. Tik patiekalai turi būti nei šalti, nei karšti – ne didesnės kaip 36 – 38 laipsniai C temperatūros.

Geriama nestipri arbatžolių arbata, balinta pienu, grietinėle, morkų sultys.

REKOMENDUOJAMI:

• natūralus pienas. Jis nedaug mažina skrandžio sekreciją ir jame yra optimalus santykis visų organizmui reikalingų nepakeičiamų amino rūgščių. Jei organizmas natūralų pieną blogai toleruoja, galima pabandyti gerti jį po pusę stiklinės po valgio, praskiedžiant silpna šilta
grietinėlė, nerūgšti varškė,

• virtos, troškintos daržovės,

• visos kruopų košės, išskyrus sorų,

• patiekalai iš makaronų,

• neriebi mėsa, žuvis, paukštiena,

• nerūgštūs obuoliai, kriaušės, bananai.

NEREKOMENDUOJAMI produktai, skatinantys skrandžio sulčių išsiskyrimą:

• koncentruoti ir riebūs mėsos, žuvies, ypač grybų sultiniai,

• žalios daržovės, raugintų ir marinuotų daržovių patiekalai, aštrūs užkandžiai,

• bet kokie rūkyti produktai,

• miltinės tešlos gaminiai, pyragai, juoda duona,

• ledai, šalti gėrimai, alkoholis.

Rekomenduojama vaistažolių arbata: ramunėlių žiedai, liepžiedžiai, beržų pumpurai, jonažolė, kraujažolė.

Skrandžio ligomis sergantiems ligoniams siūlomas toks meniu:

Pusryčiai – 25 minkštai virti kiaušiniai ar 80 g garinis kotletas, pieniška pertrinta grikių košė, arbata su pienu;

Priešpiečiai (11 val.) – keptas obuolys ar 100 g šviežios varškės;

Pietūs – pieniška pertrintų ryžių ar kitų kruopų sriuba, gariniai kukuliai ar mėsos vyniotinis su bulvių tyre, vaisių želė, kisielius, sultinys;

Pavakariai – erškėtuogių nuoviras su džiuvėsėliais;

Vakarienė – virta žuvis ar varškėtukai, bulvių tyrė su aliejumi, arbata su pienu;

Prieš miegą – stiklinė pieno, truputis varškės ar gabalėlis baltos duonos.

2. tema Maisto energinė vertė

Energijos ir gyvybinių jėgų trūkumas – vienas dažniausių šių dienų nusiskundimų. Žmogaus gyvybinei veiklai palaikyti būtina energija. Vienintelis energijos šaltinis yra maistas. Iš maisto gaunama cheminė energija panaudojama trijų rūšių darbui: mechaniniam (raumenų susitraukimui), elektriniam (jonų pernešimui per ląstelių membranas) ir cheminiam (naujų molekulių sintezei). Su maistu gaunama ir organizmo sunaudojama energija apskaičiuojama kalorijomis. Iš vieno gramo riebalų žmogaus organizmas gauna 9 kcal, iš vieno gramo baltymų – 4 kcal ir iš vieno gramo angliavandenių – taip pat 4 kcal. Žmogaus organizmas sunaudoja tik tiek energijos, kiek jam būtinai reikia. Skirtumas tarp gaunamos ir išeikvojamos energijos reiškiamas energiniu balansu. Jeigu žmogaus organizmas gauna daugiau energijos negu sunaudoja, energinis balansas pasidaro teigiamas ir energijos perteklius organizme kaupiasi riebalų pavidalu.

Racionalios sveikos mitybos principais baltymai turėtų sudaryti 10 – 12 proc., riebalai – 30 – 35 proc. ir angliavandeniai – apie 55 proc. paros raciono.

Medžiagų ir energijos apykaita

Tarp organizmo ir aplinkos be paliovos vyksta medžiagų ir energijos apykaita.

Medžiagų apykaita vadiname sudėtingą medžiagų virsmų vykstančių organizme, grandinę, kuri prasideda, kai jos patenka iš aplinkos ir baigiasi pasišalinus skilimo produktams.

Apykaitos metu organizmas gauna medžiagų ląstelėms gaminti ir energijos gyvybiniams procesams.

Energijos teikiantis maistas

Trys pagrindinės energijos teikiančios maisto sudedamosios dalys – angliavandeniai, riebalai, ir baltymai. Tam tikras šių pagrindinių elementų santykis lemia maisto kaip energijos šaltinio kokybę.

ANGLIAVANDENIAI yra smegenų ir raumenų ląstelių energijos šaltinis. Iš jų gaunamas anglies dioksidas ir vanduo. Angliavandenių šaltinis – cukrus ir krakmolas. Reikiamą cukraus kiekį kraujyje iš esmės palaiko angliavandeniai – iš kitų maisto medžiagų organizmas gali gauti tik labai ribotą cukraus kiekį. Sudėtingesni angliavandeniai suskyla į gliukozę, kuri įsiurbiama į kraują. Gliukozės lygis kraujyje visada pastovus (0.10 – 0.12 proc.). Ją reguliuoja insulinas. Gliukozės perteklius kraujyje virsta gyvuliniu krakmolu – glikogenu, kuris kaupiasi kepenyse ir raumenyse. Kai gliukozės trūksta, ji gali virsti glikogenu. Kai organizme trūksta insulino, susergama sunkia liga – cukriniu diabetu. Angliavandeniai yra vienas pagrindinių energijos šaltinių. Jų yra daugelyje augalinių produktų, kuriuose gausu krakmolo ir cukraus: gausu duonoje, ryžiuose, sausainiuose, javainiuose, bulvėse, šviežiuose ir džiovintuose vaisiuose, pupelėse, žirniuose, uogienėje ir meduje.

RIEBALAI saugo organus nuo deformacijos ir mechaninių pakenkimų. Mūsų valgomas maistas yra tarsi degalai, iš kurių organizmas gauna energijos. Dauguma riebalų turintys maisto produktai papildo organizmo degalų atsargas, tačiau jų teikiame energija sunkiai atsipalaiduoja ir valgant daug riebaus maisto galima pakenkti savo sveikatai. Jie susikaupę jungiamojo audinio ląstelyne. Riebalai blogai praleidžia šilumą, todėl atlieka termoreguliacinę funkciją. Skaidydamiesi riebalai energijos išskiria 2 kartus daugiau, nei baltymai ar angliavandeniai. Jie suskaidomi į gliceriną ir riebiąsias rūgštis. Jie patenka į limfą ir kraują. Organizmui reikia gyvulinių ir augalinių riebalų. Daug riebalų turintys maisto produktai – sviestas, margarinas, įvairių rūšių aliejus,mėsa ir paukštiena, padažai, paštetai ir sūris.

BALTYMAI yra pagrindinė ląstelių statybinė medžiaga. Nuo jų priklauso daugelis gyvybinių funkcijų – deguonies perdavimas, imuniniai procesai, raumenų susitraukimas. Visas chemines reakcijas ląstelėse katalizuoja fermentai-baltymai. Virškinamajame trakte maisto baltymai suskaidomi į amino rūgštis (jų yra apie 20 rūšių), kurios įsisiurbia į kraują. Po to
jie suskyla į anglies dioksidą, vandenį ir kitas organizmui reikalingas medžiagas. Skilimo produktai pašalinami per inkstus, plaučius ir odą. Iš baltymų sudaryti visi ląstelių organoidai. Sudegintas gramas baltymų išskiria 4 kilokolorijas.

Baltymų yra augaliniuose ir gyvuliniuose produktuose: riešutuose, varškėje, mėsoje, žuvyje, piene, sūryje, jogurte, kiaušiniuose, žirniuose ir kt.

Į organizmą patekęs maistas virsta gryna energija keturiomis pakopomis.:

1. Virškinimas. Nurytas maistas patenka į virškinamąjį traktą. Maistas susmulkinamas – iš pradžių sukramtomas, vėliau jį skaido skrandžio rūgštys ir plonosios žarnos virškinimo fermentai, kol pagaliau per žarnų sieneles maisto medžiagos rezorbuojasi į kraują.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2421 žodžiai iš 8042 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.