„Dievų miško“ recenzija
Vieną dieną naršiau internete, savo mėgiamoje svetainėje Delfi. Ir pamačiau, jog vyksta filmų recenzijos konkursas. Todėl ir aš nusprendžiau išbandyti savo, kaip filmų kritiko, jėgas. Todėl noriu recenzuoti vieną garsiausių lietuviškų filmų A.puipos „Dievų mišką“
Režisierius : Algimantas Puipa. Scenarijaus autorius : Algimantas Puipa, Ričardas Gavelis. Operatorius : Algimantas Mikutėnas. Garso operatorius : Jonas Maksvytis, Romualdas Fedaravičius. Dailininkas : Galius Kličius. Kostiumų dailininkė : Daiva Petrulytė. Montažistas : John Grover. Prodiuseris : Robertas Urbonas. Vaidino : Steven Berkoff, Valentinas Masalskis, Liubomiras Laucevičius, Rolandas Boravskis, Šarūnas Puidokas, Robertas Urbonas, Saulius Mykolaitis, Monika Bičiūnaitė.
Filmas, sukurtas remiantis Balio Sruogos romanu “Dievų miškas”, pasakoja apie žmogų, menininką, mąstytoją, kuriam buvo lemta likti nepalūžusiu dviejų totalitarinių – nacių ir sovietinio – režimų kaliniu. Filmo herojus Profesorius – išskirtinė asmenybė, gyvenanti pagal savo Dekalogą, savus tiesos ir moralės principus. Įkalintas vokiečių koncentracijos stovykloje Profesorius tampa myriop pasmerktų žmonių dramos dalimi. Išgyventi šioje ekstremalioje situacijoje, atsiriboti nuo savęs ir žiaurios realybės jam padeda ironija.
Grįžęs iš konclagerio, Profesorius parašo prisiminimų knygą, kurioje sarkastiškomis spalvomis nupiešia mirties „Babelį“ – Štuthofą, tačiau sovietų valdžiai toks kūrinys nepriimtinas. Tariamoji sovietinė laisvė jam tampa ne mažesniu išbandymu nei vokiečių konclageris. „Aš išmokau žiūrėti į pasaulį su išminties šypsena. Kai man ypač sunku, aš labai daug juokiuosi. Šiaip aš žvalus ir giliai ironiškas – ne žmonėms, su kuriais kartu žūsiu, bet viso plačiojo pasaulio atžvilgiu“, – rašė Balys Sruoga laiške žmonai 1944 m. iš Štuthofo koncentracijos stovyklos.
„Filmą „Dievų miškas“ galime vadinti juodąja komedija. Kiti sako, kad taip sumenkinamas filmas. Geriausia, gal vadinti šį filmą taip, kaip B.Sruoga pavadino savo knygą – kūrinys pilnas pakaruokliško humoro“.