Diplominis darbas
5 (100%) 1 vote

Diplominis darbas

1121314151617181

KAUNO MIŠKŲ IR APLINKOS INŽINERIJOS KOLEGIJA

MIŠKO ŪKIO SPECIALYBĖ

Diplominis darbas

V. Į. RIETAVO MIŠKŲ URĖDIJOS PAUŠKIŲ (AUKŠTOJO) TYRO TELMOLOGINIO DRAUSTINIO PAŽINTINIO TAKO ĮRENGIMO PROJEKTAS

DIPLOMANTAS Antanas Liaudonas

VADOVAS Dr. Gintautas Urbaitis

RECENZENTAS Dr. Antanas Malinauskas

Kaunas, 2005

SANTRAUKAŠiame darbe aprašomas Pauškių (Aukštajį) tyras, jame augantys augalai, gyvenantys gyvunai, o taip pat sunki tyro išlikimo istorija, jo geografinė padėtis, esamas dirvožemis bei kiti veiksniai, sąlygojantys pažintinio tako įrengimą.

Pagrindinis diplominio darbo tikslas – Pauškių (Aukštojo) tyro pažintinio tako įrengimas.

Visas pažintinis takas sudaro 6,7 kilometro su dvylika pažintinių stebėjimo aikštelių bei regimų vaizdų aprašomųjų stendų. Tako maršrutas parinktas taip, kad atvykęs lankytojas ne tik pailsėtų, bet ir per kuo trumpesnį laikotarpį pamatytų kuo daugiau ir pažintų visas tyro paslaptis, netrukdydamas jo gyvavimui, vystimusi ir grožiui. Įrengus taką Pauškių tyre bus galima išplėsti pažintinį turizmą, pritraukti daugiau lankytojų, saugiai supažindinti turistus su visomis Pauškių (Aukštojo) tyro paslaptimis, kadangi žmogus, pažinęs gamtos paslaptis, labiau susižavi gamta ir jos turtais, tampa fiziškai ir morališkai turtingesnis ir pailsėjęs. Darbe taip pat pateikiama preliminari pažintinio tako įrengimo savikaina, atsispindi ir automobilių stovėjimo aikštelės būtinumas ir įrengimas, nes pažinties su tyru pradžia prasideda nuo atvykimo ir transporto saugaus pasistatymo.

Darbe siūlomo projekto Pauškių (Aukštojo) tyro pažintinio tako, su automobilių stovėjimo aikštele, įrengimo preleminari sąmata sudarytų 187896 lt.

Turinys

Įvadas…………………………………………………………………….……….4 psl.

1. Literatūros apžvalga……………………………….…………………………5 psl.

1.1. Saugomos teritorijos………………………………..………….……..5 psl.

1.2. Saugomų teritorijų tinklas – NATURA 2000………………..……..8 psl. 1.3. Pasaulio saugomų teritorijų istorija……………..………………..….8 psl.

1.4. Lietuvos saugomų teritorijų istorija……………………………….…9 psl.

1.5. Draustiniai………………………….………………………………..10 psl.

1.5.1. Telmologiniai draustiniai……………..…………………..12 psl.

2. Tyrimo tikslas, uždaviniai, metodai ir apimtis……………..………………15 psl.

3. Bendroji objekto charakteristika…………………………………………..17 psl.

3.1. Pauškių (Aukštojo) tyro istorija…………………………………….17 psl.

3.2. Tyro geografinė padėtis………………………………….…………18 psl.

3.3. Pauškių (Aukštojo) tyro apibūdinimas……………………………..18 psl.

3.4. Aukštasis tyras – tipiška aukštapelkė…………………………….…20 psl.

3.5. Miško fondo charakteristika………………………………………..21 psl.

3.6. Pauškių (Aukštojo) tyro augmenija…………………………………22psl.

3.7. Pauškių (Aukštojo) tyro gyvūnija……………..………………..…..23 psl.

4. Pažintinis takas………………………………………………………….….25 psl.

4.1. Pažintinio tako įrengimo būtinumas…………………………………25 psl.

4.2. Pažintinio tako parinkimas……………………….……………….…26 psl.

4.2.1. Pažintinio maršruto aprašymas…………………..………..….26 psl.

4.3. Neakivaizdinė pažintis su tyru………………………………………27psl.

4.4. Pažintinio tako preliminari savikaina………………………….……37 psl.

5. Pasiūlymai……………………………………………….…………………….45 psl.

6. Literatūros sąrašas……………………………………………………………46psl.

7. Priedai.………………………………………………………………………47 psl.

ĮVADAS

Žmogus su gamta turi bendrus ryšius ir bruožus. Gamta kaip ir žmogus turi savo charakterį, jausmus, nuotaiką. Nepabuvęs gamtoje ir nepasiklausęs jos viso to negali suvokti ir įvertinti. Vos įžengęs į nuostabų gamtos prieglobstį išgyveni didžiausio malonumo jausmą. Gamta – nuostabiausia knyga, kurią skaityti ir suprasti nelengva. Vienas iš šios knygos svarbiausių skyrių – ,,pažintis su gamta ir jos tausojimas”.

Neišmokysime vaikų mylėti gamtos tik pamokose, tik žiūrėdami televizijos laidas, tik skaitydami knygeles. Geriausia mokykla – praktinė veikla. Ekskursijos, išvykos metu į gamtą su vaikais praturtinsime juos dvasiškai, išvalysime plaučius, rasime daugybę atsakymų į dominančius klausimus, išmokysime jaunąją kartą kultūringai elgtis. Kur, jei ne gamtoje, galime vaiką pamokyti rimties, paklusnumo ir dėmesio mažesniam už save, pamatyti besileidžiančią bei tekančią saulę, išgirsti spengiančią tylą, pamatyti gamtoje vyraujančias spalvas, pajusti natūralius kvapus ir tarpusavio jausmus?

Tačiau šie ryšiai taip pat turi būti ribojami, nes šiuo metu gamtos turtai yra nelabai įvertinami,
niokojami ir sparčiai mažėja.

Šiame darbe aprašomas Pauškių (Aukštojo) tyro telmologinio draustinio kraštovaizdis, jame augantys augalai, gyvenantys gyvūnai ir paukščiai, taip pat kiek būtina šiame draustinyje įrengti pažintinį taką, kad lankytojas pats būtų saugus ir savo buvimu netrukdytų draustinio egzistavimui. Pauškių tyre reikia elgtis labai atidžiai, nes čia peri ir gyvena itin reti paukščiai, drugiai, o taip pat auga reti augalai.

Neatsargiai elgiantis, vienu neatsargiu žingsneliu Pauškių tyre galima sunaikinti visa tai, ką gamta kūrė ištisus tūkstantmečius. Sovietmečiu buvo norima sunaikinti šį unikalų gamtos kampelį, tačiau jau tada tam buvo pasipriešinta.

Pažintiniame take, kuris bus 5 kilometrų ilgio, lankytojai galės susipažinti su visu Pauškių (Aukštuoju) tyre verdančiu gyvenimu, neklaidžiodami po visą tyrą.

Pažintiniam takui išleistos lėšos atsiperka šimteriopai, nes žmogus, pažinęs gamtą, ją pradeda labiau vertinti, mylėti ir gerbti. Kultūringas žmogus niekada nenuskriaus nei gyvūno, nei augalo, o tuo labiau kito žmogaus.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Saugomos teritorijos

Saugomos teritorijos – tai kiekvienos šalies vertingiausios bei vaizdingiausios teritorijos, tai kiekvienos šalies pasididžiavimas, indėlis į pasaulio paveldo išsaugojimą. Kiek sugebėsime jas išsaugoti, tiek išlaikysime krašto savitumą, patrauklumą. Ne viena Europos šalis jau prarado natūralias teritorijas, todėl ėmėsi atkurti pažeistus kraštovaizdžio kompleksus, ekosistemas. Atkurti gerokai sunkiau nei išsaugoti (1).

Lietuvos saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos buklės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes).

Lietuvos saugomos teritorijos užima 12 % šalies ploto. Lietuvos saugomų teritorijų sistemą sudaro 5 rezervatai: iš jų 3 gamtiniai (vertingiems gamtinio kraštovaizdžio kompleksams išsaugoti) ir du – kultūriniai (vertingiems kultūrinio kraštovaizdžio kompleksams išsaugoti); 5 nacionaliniai parkai (vienas jų istorinis), 30 regioninių parkų (vienas jų istorinis), vienas biosferos rezervatas ir visa eilė paveldo objektų. Rezervatai – tai saugomos teritorijos, skirtos išsaugoti bei tirti moksliniu požiūriu ypač vertingus gamtinius ar kultūrinius teritorinius kompleksus, užtikrinti natūralią gamtinių procesų eigą arba kultūros vertybių autentiškumo palaikymą, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų apsaugą. Šiose teritorijose numatoma konservacinė, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, nutraukiant jose ūkinę veiką. Apie 300 draustinių, kurių tikslas – išsaugoti bei atkurti kokį nors vieną komponentą ir išlaikyti bendrąjį ekologinį balansą. Draustiniams nustatoma dalinės gamtos apsaugos tvarka, leidžianti tokią ūkinę bei kitą veiklą ir tokios apimties, kuri neprieštarauja draustinių tikslams bei uždaviniams. Nacionalinių parkų paskirtis – išsaugoti natūralų kraštovaizdį, propaguoti ir vertinti to krašto etinės kultūros vertybes, vystyti tradicinę ekologiškai švarią ūkinę veiką, sudaryti sąlygas organizuotam poilsiui, pažintiniam turizmui Lietuvoje. Nacionaliniuose parkuose saugoma tai, ką vertingiausio turi kiekvienas kraštas, kur gamta mažiausiai nukentėjusi nuo žmogaus ūkinės veikos. Be didžiausių natūralios gamtos vertybių, parkuose kaupiami kraštovaizdžio estetiški etalonai, kultūros paveldo vertybės. Senieji parkai, daugiausia buvę prie dvarų, turėjo geometrinę struktūrą. Gausi augalija ir gyvūnija, didelė jų įvairovė. Parkuose yra beveik visos augalų rūšys, įtrauktos į LRK, taip pat galima aptikti visų retųjų Lietuvos gyvūnų (11).

Saugomi kraštovaizdžio objektai – tai pavieniai arba grupėmis susidarę kultūros paveldo ir gamtos objektai. Dėl istorinės, mokslinės, meninės, bei pažintinės vertės jiems taikomas tam tikras apsaugos režimas (11).

Saugomi kraštovaizdžio objektai skirstomi į: geologinius, hidrografinius, hidrogeologinius, geomorfologinius, botaninius paminklus.

Veiklai saugomose teritorijose reguliuoti skirtas Saugomų teritorijų įstatymas, Specialiosios žemės ir miško sąlygos, saugomų teritorijų nuostatai, indvidualūs ir tipiniai reglamentai. Visi rezervatai, nacionaliniai ir regioniniai parkai, biosferos rezervatai turi direkcijas. 36 saugomų teritorijų direkcijų steigėjas yra Valstybinė saugomų teritorijų taryba prie Aplinkos ministerijos, 3 direkcijų steigėja – Kultūros ministerija, vienos direkcijos steigėja – Kultūros ministerija, vienos – Vilniaus miesto savivaldybė. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamente yra Saugomų teritorijų strategijos skyrius.

Visos saugomos teritorijos turi Vyriausybės patvirtintus ribų ir zonų ribų planus, tačiau tik 6 valstybiniai (5 nacionaliniai ir 1 regioninis) parkai turi patvirtintą tvarkymo planą.

Saugomų teritorijų direkcijos yra pajėgios įgyvendinti apsaugos ir tvarkymo priemones, tačiau šiems darbams labai trūksta
metu nacionalinė Lietuvos saugomų teritorijų sistema sukurta 2002 metais, papildoma Europos Bendrijos svarbos Natura 2000 teritorijomis, steigiamomis įgyvendinant Europos Sąjungos Paukščių ir Buveinių direktyvų reikalavimus. 39 Lietuvos saugomos teritorijos arba jų dalys įtrauktos į paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą, įsteigta 16 naujų paukščių apsaugai svarbių teritorijų, parengti ribų planai dar 15 paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms įsteigti. Aplinkos ministro įsakymu patvirtintas potencialių buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašas. Natura 2000 teritorijų tinklas kuriamas, maksimaliai integruojant jį į esamų saugomų teritorijų sistemą. Šiuo metu Natura 2000 teritorijų statusas daugiausia yra suteiktas esamoms saugomoms teritorijoms (rezervatams, draustiniams, nacionaliniams ir regioniniams parkams, biosferos rezervatui) arba jų dalims.

Neužtenka vien įsteigti saugomas teritorijas. Būtina sukurti reikiamas teisines, administracines, planavimo, švietimo bei kitas prielaidas saugomų teritorijų tikslams pasiekti, įgivendinti apsaugos ir tvarkymo priemones, atkurti pažeistus kompleksus bei objektus. Jei teisės aktų ir administracinė saugomų teritorijų sistema sukurta, tai planavimo dokumentų sistemai sukurti dar reikia nemažai laiko ir lėšų. Saugomose teritorijose vis dar nepakankamai įgyvendinamos apsaugos ir tvarkymo priemonės, įskaitant informacinės sistemos natūroje sukūrimą. Siekiant spręsti problemas saugomų teritorijų planavimo ir tvarkymo srityje, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba teikia projektus finansavimui iš ES struktūrinių fondų, naudoja Phare, GEF ir kt. projektų, biudžeto lėšas.

Dėl kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės svarbos, gamtos ir kultūros paveldo vertybių išsidėstymo netolygumo, universalios gamtos išteklių vertės bei žmogaus veiklos neišvengiamai persidengia, susikerta išsaugojimo ir ūkinio (ypač rekreacinio) naudojimo interesai. Jų tarpusavyje nesuderinus, nesubalansavus ekonominės plėtros, galima prarasti saugomas gamtos ir kultūros paveldo vertybes, netekti jų savitumo ir patrauklumo, sumenkinti turimus rekreacinius, estetinius ir kitus išteklius, gali prasidėti kraštovaizdžio degradavimas, kiti nepageidautini procesai.

Norint sureguliuoti lankytojų srautą, pirmiausia turi būti sukurta pilnavertė informacinė sistema natūroje. Turi būti įrengti lankytojų centrai, siekiant sudaryti geresnes sąlygas pažintiniam (ekologiniam) turizmui, lankytojų srautui sureguliuoti, teikti informaciją apie saugomas gamtos ir kultūros paveldo vertybes bei poilsiavimo galimybes, inicijuoti ir koordinuoti įvairių institucijų veiksmus teritorijų apsaugos bei tvarkymo (pirmiausia pažintinio turizmo organizavimas), propagandos ir kitose srityse, teikti gido paslaugas lankytojams, organizuoti įvairius aplinkosauginius, kraštotyrinius renginius, tradicinių verslų mokymus, parodas, seminarus, konferencijas, minėjimus, kt.

Prie lankomų gamtos ir kultūros paveldo objektų įrengti pažintinius ir mokomuosius takus, pėščiųjų, dviračių turizmo ir autoturizmo trasų pastatyti informacinius stendus, užrašus, nuorodas, išleisti leidinius, lankimui pritaikyti atatinkamas teritorijas, tinkamai eksponuoti kraštovaizdžio kompleksus ir objektus – pirmaeilis darbas pateikiant teritoriją lankytojui. Užrašų, nuorodų nebuvimas ne tik sukelia problemas užtikrinant nustatyto rėžimo laikymąsi, bet ir nesudaro prielaidų lankytojams susipažinti su saugomomis gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis. Iki 2004 metų informacinė sistema buvo kuriama atsietai, savarankiškai, naudojant minimalius finansinius išteklius, nesant vieningos metodikos, kt.

Nesant ar trūkstant patikimų duomenų apie saugomų teritorijų būklę sunku laiku gauti informaciją apie nepageidautinas tendencijas, laiku imtis reikalingų priemonių būklei pagerinti, praradimams išvengti.

Saugomų teritorijų sistema nėra nekintanti. Lietuvos saugomų teritorijų ir objektų tinklas nuolat tobulinamas, papildomas, todėl neišvengiamai kinta. Atsižvelgiant į aplinkos pokyčius bei atliekant išsamesnius tyrimus, plečiamos ar mažinamos kai kurios saugomos teritorijos, keičiami jų statusai (1).

1.2. Saugomų teritorijų tinklas – NATURA 2000

Lietuvos ateitis siejasi su Europos Sąjunga, kurioje vienas iš prioritetų yra kokybiškas žmogaus gyvenimas, kuriame būtina kokybiška aplinka, kuri yra būtina sveiko gyvenimo sąlyga. Kokybišką gyvenimą mūsuose žmonės supranta kaip materialinį apsirūpinimą. Labiausiai išsivysčiusiose šalyse, net labai turtingas gyvenimas, tačiau pažeistoje gamtinėje aplinkoje, nelaikomas atitinkantis žmogaus poreikius. Gamta yra visų namai, ne tik žmogaus, bet milijardų kitų gyvų organizmų buveinė. Žmogui įprasta matyti, kad buveinė yra vieta, kurioje galima rasti prieglobstį, jaustis saugiai. Šis poreikis gyvybiškai svarbus visiems gyviems organizmams (gyvūnams, augalams, kerpėms, grybams), kiekvienas turi savo buveines. Visos gyvybės rūšys yra glaudžiai tarp savęs susijusios ir priklausomos viena nuo kitos ir neįmanoma žmogui gyventi harmonijoje su aplinka, nepasirūpinus ir gamtinėmis buveinėmis.

Todėl Europos šalys įsteigė specialų saugomų teritorijų, svarbių visos Europos gamtai, tinklą – NATURA 2000, kuriuo rūpintis turės visos šalys narės. Jis
skirtas nykstančių senajame žemyne buveinių bei paukščių apsaugai.

NATURA 2000 – Europos sąjungos saugomų teritorijų tinklas, skirtas apsaugoti konkrečiam gamtos objektui – buveinei, rūšiai, o ne pačiai teritorijai, todėl tai nėra įprasta teritorija, kur viskas draudžiama. Atvirkščiai, gali būti net skatinama ir remiama žmogaus veikla, kuri padeda išsaugoti vertybes. Pavyzdžiui, pievų buveinės be žmogaus veiklos dažniausiai neišlieka, dėl natūralių procesų jos užauga mišku, todėl tos vietos, kur yra vertingos pievų buveinės bus skatinamas ganymas, šienavimas.

1.3. Pasaulio saugomų teritorijų istorija

Šiuo metu pasaulyje saugomų teritorijų yra per 44000, jų plotas sudaro 10 % žemės paviršiaus ploto. Pvz., Kenijoje yra apie 50 rezervatų ir nacionalinių parkų. Australijoje, Danijoje, Vokietijoje – per 25 %, Skandinavijos šalyse, Olandijoje, Italijoje apie 6 – 10 % šalies teritorijos ploto. Daugumoje Europos valstybių didžiausius saugomų teritorijų plotus sudaro saugomi kraštovaizdžiai (11).

Pirmasis rezervatas pasaulyje įsteigtas Danijoje 1805 metais – tai Gomelmoseno pelkių rezervatas. Vėliau įsteigti JAV Arkanzaso (1832 metais) ir Fonteblo miško Prancuzijoje (1863 metais) (11).

Pasaulyje pirmasis nacionalinis parkas įkurtas 1872 metais JAV, Yellowstone, (Geltonasis akmuo) vulkaninėje plynaukštėje krioklių, geizerių, karštų vandens versmių, ežerų, miškų ir retų gyvūnų (bizonų, lokių, sniego avinų ir kt.) apsaugai. Kituose pasaulio kraštuose įsteigti nacionaliniai parkai: Australijoje – 1891 metais, Naujojoje Zelandijoje – 1893 metais, Švedijoje – 1909 metais (11).

1.4. Lietuvos saugomų teritorijų istorija

Lietuva gali didžiuotis turėdama didelį gamtos ir kultūros vertybių paveldą. Tačiau šiandien, ko gero ir praeityje, nebepakanka turėti vertybes, jas privalome tinkamai tvarkyti ir parodyti. Anot prof. P.Kavaliausko, ”Lietuvos saugomų teritorijų tinklo raidoje galima išskirti šešis kokybiškai gana skirtingus laikotarpius: senąjį baltiškąjį, feodalinį, tarpukario Lietuvos, ankstyvojo sovietmečio, vėlyvojo sovietmečio ir dabartinį”.

Pirmoji saugomų teritorijų kūrimo tradicija buvo sakralinė, susijusi su gamtmaldyste. Tai draudžiamų bendruomenei lankytis ir bet kokiu būdu naikinti šventgirių ir šventųjų medžių, akmenų ar kitų gamtos objektų saugojimo tradicija. Šių teritorijų saugojimo supratimas labai skyrėsi nuo šiuolaikinio, tačiau režimo griežtumas artino jas prie rezervatų ar paminklų, o ir to režimo buvo neabejotinai geriau laikomasi nei dabar. Feodaliniame laikotarpyje keitėsi požiūris į aplinką. Tik didžiūnų medžioklės poreikiams buvo išskiriami miško masyvai, vadinamieji “medžiokliai”.

Jau pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį žymūs šviesuoliai T. Ivanauskas, P. Matulionis, J. Tumas – Vaižgantas ir kt. pradėjo kalbėti apie specialių saugomų teritorijų, pirmiausia rezervatų ir nacionalinių parkų, steigimą. Pastarųjų, paprastai, buvo ieškoma didžiosiose Lietuvos giriose (Gudų, Labanoro, Rūdninkų) arba ryškėjančio gamtosaugos prioriteto vietovėse (Žuvintas, Punios šilas). Deja, tuometinė Lietuvos Vyriausybė buvo gana abejinga gamtosauginėms iniciatyvoms. Pirmosios saugomos teritorijos – Žuvinto, Kiauneliškio, Kamšos gamtos rezervatai – juridiškai tebuvo įteisintos tik ketvirtojo dešimtmečio antroje pusėje.

Seniausia Lietuvos saugoma teritorija – 1937 metais įsteigtas Žuvinto gamtinis rezervatas, nuo 2002 m. Žuvinto biosferos rezervatas (1).

Iki 1960 m. buvo ieškoma teritorinės aplinkosaugos organizavimo formų. 1945 m. buvo išskirti pirmieji 8 gamtiniai draustiniai (17,8 tūkst. ha): Punios šilo – gamtinis, Metelių – paukščių, Kiauneliškio – kurtinių, Vizgirio – maumedžių, Ratnyčios – šernų, briedžių, Žagarės girios – elnių – šernų, Padauguvio – šernų, Žaliosios girios – briedžių. Draustinių pavadinimai atspindėjo medžiojamųjų žvėrių atkūrimo tikslus. Neatsitiktinai 1948 m. dalis draustinių buvo paversti medžioklės rezervatais, o kita dalis panaikinta. Buvo įsteigta 13 medžioklės rezervatų. Atsirado naujų reikšmingų saugomų teritorijų: Kuršių Nerijos, Gudų giria (Čepkeliai), Užvinčių, Dubravos ir Šešiuolių girios.

1946 m. buvo atkurtas Žuvinto rezervatas. Jo teritorija padidinta iki 3,2 tūkst. ha ir perduota Mokslų akademijai administruoti. Deja, tokios apimties rezervatai išsilaikė 3 metus: 1951 m. vykdant stalininę rezervatų reformą, visi medžioklės rezervatai buvo panaikinti, o jų teritorijoje įsteigti medžioklės ūkiai. 1954 m. buvo sukurtas platus medžioklės draustinių tinklas: 149 draustiniai užėmė beveik 300 tūkst. ha plotą. Šis laikotarpis buvo paženklintas medžioklės ženklu.

1959 m. buvo priimtas pirmasis Gamtos apsaugos įstatymas, numatęs pagrindines Lietuvoje formuotinas saugomų teritorijų kategorijas ir jų režimus.

1960 m. Lietuvoje pradėjo funkcionuoti pirmieji tikri, konservacinių tikslų siekiantys, gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai. Jų buvo įsteigta arti šimto, apsaugant apie 2% viso Lietuvos ploto. Ypač svarbu buvo tai, kad šie draustiniai apėmė beveik visas tuo metu žinomas vertingiausias teritorijas. Svarbus šio laikotarpio bruožas: ne tik buvo išplėstas gamtinių rezervatų tinklas, bet
atsirado ir pirmosios integracinio pobūdžio saugomos teritorijos – nacionaliniai ir regioniniai parkai.

Pirmasis nacionalinis parkas (Aukštaitijos nacionalinis parkas), šiuo metu užimantis daugiau nei 40 tūkst. ha plotą, įsteigtas 1974 metais. 1991 metais įsteigti Dzukijos, Kuršių Nerijos ir Žemaitijos nacionaliniai, Trakų istorinis – nacionalinis parkai, o 1992 metais įsteigta 29 regioninių parkų ir vienas istorinis regioninis parkas (Dieveniškių kaime, Šalčininkų rajone) (1).

Kai kurios Lietuvos teritorijos svarbios ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mąstu. Čepkelių, Kamanų ir Viešvilės gamtiniai rezervatai, Žuvinto biosferos rezervatas ir Nemuno deltos regioninis parkas 1993 metais įrašytas į Ramsaro konvencijos (Convention on Wetlands, Ramsar, 1971) tarptautinės svarbos šlapažemių sąrašą (1).

Dabartinis draustinių tinklas pradėtas formuoti 1960 m. Priklausomai nuo saugomų vertybių draustiniai gali būti įvairių rūšių. Dalies draustinių pagrindu buvo įsteigti rezervatai, nacionaliniai ir regioniniai parkai. Draustinio sąvoka turi ypatingą, teisiniais aktais įprasmintą reikšmę, kuri Lietuvoje buvo įteisinta 1959 metais priimtu Lietuvos TSR gamtos apsaugos įstatymu. Daugiausia draustinių įsteigta 1988–1992 metais (11).

Paskutinis valstybinis draustinis įsteigtas 1992 ir 1997 metais. Pastaraisiais metais daugėja savivaldybių draustinių (1).

1960 metais keli šimtai medžių paskelbti gamtos paminklais. Vėliau gamtos paminklais buvo skelbiami medžiai, akmenys, šaltiniai, atodangos, ozai, dvarų sodybų parkai ir kt. (1).

Valstybiniai draustiniai 2002 metais sumažėjo maždaug 2 tūkst. ha, nes jie pavirto į kitų saugomų teritorijų plotus. Per 2002 metus Lietuvoje saugomų teritorijų plotas padidėjo apie 25000 ha (11).

1.5. Draustiniai

Dar visai neseniai draustiniai buvo pagrindinė pagal plotą saugoma teritorija Lietuvoje. Tik pastaraisiais metais jie užleido savo pozicijas valstybiniams parkams, nes dalis draustinių buvo įjungta į nacionalinių ir regioninių parkų teritorijas. Visgi draustiniai svarbūs, atlikdami saugomų teritorijų funkcijas (11).

Draustinių paskirtis – išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo kompleksus ar atskirus kraštovaizdžio elementus, augalijos irgyvūnijos rūšis, užtikrinti kraštovaizdžio įvairovę bei ekologinę pusiausvyrą, būti mokslo tyrimų ir pažintinės rekreacijos objektais (1).

Valstybiniai draustiniai – tai respublikinės reikšmės koncervacinės paskirties saugomos teritorijos, kuriose įvesta dalinės apsaugos tvarka (11).

Atskirų draustinių rūšių apsaugos ir naudojimo rėžimai skiriasi. Veiklos apribojimus draustinių teritorijose nustato Vyriausybės patvirtintos specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Pagal saugomų objektų ypatumus draustiniai skirstomi į: gamtinius, kultūrinius, kompleksinius.

Geologiniai draustiniai steigiami žemės gelmių struktūrų, tipiškų sluoksnių atodangų, uolienų ir fosilijų kompleksams saugoti (11).

Geomorfologiniai draustiniai steigiami tipiškiems ir unikaliems reljefo formų kompleksams saugoti. Juose saugoma šalies reljefo formų įvairovė: moreninės kalvos ir gūburiai, filuvioglacialiniai senslėnai, upių slėniai, ežeruoti duobaklonai, eroziniai raguvynai, žemyninių kopų ruožai, kt. (1 ).

Telmologiniai draustiniai yra skirti tipiškiems bei unikaliems pelkių kompleksams išsaugoti.

Hidrografiniai draustiniai skiriami hideografinio tinklo – upių ir ežerų natūralios struktūros apsaugai. Saugomos upių, ežerų, tvenkinių struktūros, pasižyminčios retai pasitaikančiais ar originaliais požymiais (11).

Pedologiniai draustiniai skirti naturalios dirvožemio dangos pavyzdžiams saugoti. Jie parinkti išskirtiniuose miškuose, kur dirvožemio horizontas ir praeitije nebuvo paliestas žemės dirbimo. Šie draustiniai steigiami, siekiant apsaugoti būdingus arba retuosius natūralaus dirvožemio pavydžius, turinčius didelę pažintinę reikšmę (11).

Botaniniai draustiniai skirti augalų ir grybų rūšims, jų bendrijoms ir biotopams saugoti; šioje draustinių grupėje gali būti išskirtos miškų, pievų, vandens augalijos ir kitos draustinių rūšys. Botaniniai draustiniai steigiami apsaugoti retųjų ir nykstančiųjų augalų augavietes, taip pat būdingus Lietuvos sąlygomis bei retuosius Lietuvos augalų bendrijų ir ištisų ekologinių sistemų tipus (11).

Zoologiniai draustiniai skirti gyvūnų rūšims, jų bendrijoms ir biotopams sagoti. Draustinio teritorijoje draudžiama ūkinė bei kita veikla, dėl kurios gali kilti pavojus saugomiems gyvūnams, kartu gali pakisti jų egzistavimo ir normalaus vystymosi sąlygos.

Zoologiniai draustiniai skirstomi į: teriologinius, ornitologinius, herpetologinius, ichtiologinius, entomologinius.

Teriologiniai draustiniai – tai teritorijos, kuriuose saugomi reti žinduoliai. Lietuvoje saugoma viena unikali šikšnosparnių žiemojimo vieta (11).

Ornitologiniai draustiniai steigiami siekiant apsaugoti paukščius, jų lizdus, veisimosi, mitybos ir poilsio vietas (11).

Herpetologiniai draustiniai skirti balų vėžlių apsaugai.

Ichiologiniai draustiniai skirti apsaugoti vertingas žuvų rūšis (lašišas, šlakius, upėtakius, žiobrius, kt. ), jų mitybos vietas ir nerštavietes (11).

Entomologiniai draustiniai skirti vabzdžių ir jų buveinių apsaugai.

Botaniniai
zoologiniai draustiniai skirti augalų ir gyvūnų bei jų bendrijoms saugoti. Kraštovaizdžio draustiniai – tai gausiausia ir reikšmingiausia grupė, skirta unikaliems tipiškiems gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio kompleksams saugoti. Draustinių tikslas – išsaugoti įvairaus laikmečio istorijos ir kultūros paminklus bei jų aplinką (11).

1.5.1. Telmologiniai draustiniai

Telmologiniai draustiniai atsirado priėmus Saugomų teritorijų įstatymą ir yra skirti tipiškiems bei unikaliems pelkių kompleksams išsaugoti, nors apskritai pelkių išsaugojimui visuomet buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Jau seniau buvo steigiami pelkių augaliją saugantys draustiniai ir vadinami pelkių spanguolynų draustiniais (įsteigti dar 1974 metais). Šiai grupei priklauso ir kraštovaizdžio draustiniai, skirti didesnių pelkių apsaugai (11).

Telmologiniuose draustiniuose draudžiama:

• sausinti ar kitaip keisti vandens režimą;

• nenumatytu laiku rinkti uogas;

• vaikščioti ir triukšmauti paukščių perėjimo metu;

• gadinti ir žaloti augalinę dangą.

1 lentelė. Telmologinių draustinių sąrašas

Eil. Nr. Pavadinimas Plotas ha Įsteigimo metai Rajonas

1 Adutiškis 764 1974 Ignalinos, Švenčionių

2 Algirdėnai 75 1974 Švenčionių

3 Alionys 2096 1974 Širvintų, Vilniaus

4 Aloja 38 1974 Kupiškio

5 Aukštasis tyras 882 1986 Plungės

6 Balčiai 50 1974 Utenos, zarasų

7 Baltasamanė 601 1974 Švenčionių

8 Barėnai 23 1974 Ukmergės

9 Bartkuškis 188 1974 Širvintų

10 Eituniškė 114 1974 Švenčionių

11 Gėjus 660 1992 Trakų

12 Girkančiai 159 1974 Akmenės

13 Ilgininkai 283 1992 Varėnos

14 Iženas 289 1974 Kupiškio

15 Karniškės 181 1974 Akmenės

16 Kepurinė 711 1988 Kupiškio

17 kernavas 1449 1988 Šalčininkų

18 Karkinis 181 1974 Lazdijų

19 Kuzapiškė 19 1974 Lazdijų

20 Laukėnai 210 1992 Ukmergės

21 Lygiaraistis 416 1974 širvuntų

22 Milašius 736 1988 Ignalinos

23 Mūšos tyrelis 1449 1988 Joniškio

24 Notigalė 1539 1974 Kupiškio, Rokiškio

25 Paginskai 159 1992 Kelmės

26 Pakėvis 416 1974 Kelmės

27 Palaraistis 342 1998 Kaišiadorių

28 perūnas 1025 1998 Švenčionių

29 Petriošiškių 138 1974 Rokiškio

30 Pleinė 276 1992 Šilutės

31 Pušnis 771 1974 Ignalinos

32 Raudonoji bala 113 1974 Vilniaus

33 Reiskių tyras 4054 1960 Klaipėdos, Plungės

34 Sakonių bala 62 1974 Kupiškio

35 Suvainiškis 1201 1988 Rokiškio

36 Svencelė 1204 1992 Klaipėdos, Šilutės

37 Šernynė 119 1992 Mažeikių

38 Šešuolėliai 507 1992 Širvintų

39 Vytėnai 264 1974 Ignalinos

Ornitologiniu požiūriu svarbus Aukštojo tyro telmologinis draustinis, skirtas Žemaičių aukštumos takoskyrinio pelkių komplekso apsaugai. Šiame draustinyje peri tetervinai, mažieji ereliai rėksniai, tikučiai, pievinės lingės, dirviniai sėjikai ir dar daug kitų retų ir vertingų paukščių.

Šiame telmologiniame draustinyje yra natūralių distrofinių ežerų, vertingų gamtinių buveinių, aktyvių aukštapelkių, pelkinių miškų ir šiaip jame galima pamatyti daug įdomaus ir gražaus, ką sukuria gamta.

Pauškių (Aukštasis) tyras ypač atgyja pavasarį, kai sužaliuoja visa augmenija ir parskrenda paukščiai iš tolimųjų kraštų. Tada prasideda paukščių jungtuvės ir draustinis atgyja įvairiausiomis spalvomis ir linksmumu.

2. TYRIMO TIKSLAS, UŽDAVINIAI, METODAI IR APIMTIS

Miškas – vienas iš pagrindinių rekreaciją įtakojančių veiksnių. Šios funkcijos įgauna vis didesnę reikšmę.

Sudėtingo miško pasaulio gyvenimas, jo grožis yra gera estetinio ir etinio auklėjimo priemonė, padedanti formuoti dorovinius asmenybės bruožus. Augalų formų, spalvų ir fenologijos įvairumas, žinojimas, kad jie taip pat maitinasi, kvėpuoja, dauginasi, jautriai reaguoja į aplinkinius dirgiklius ir miršta, žvėrių ir paukščių gyvenimas, vabzdžių margumynas ir jų sugebėjimas prisitaikyti prie gamtos sąlygų ne vieną žmogų padaro aktyvų gamtos gyvenimo stebėtoją, jo draugą ir gynėją.

Kadangi vakarinėje Žemaitijoje palyginus gana mažai aukštapelkių, todėl dauguma žmonių net nėra matę ir neįsivaizduoja, kaip atrodo joms būdingi augalai.

Šio darbo tikslas – su mažiausiais nuostoliais gamtai parodyti žmonėms aukštapelkės grožį ir išskirtinumą.

Darbo uždavinys – suprojektuoti saugų lankytojams ir minimaliai pažeidžiantį trapią aukštapelkės biocenozę pažintinį taką, kuris atspindėtų aukštapelkėje vykstančius procesus, gyvūnų bei augalų gyvenimą.

Metodai: literatūros analizė, interviu, gyventojų apklausa, projektų analizė, sprendimų, pasiūlymų formulavimas.

Darbo objektas – Pauškių (Aukštojo) tyro telmologinis draustinis, esantis Rietavo miškų urėdijoje, Skroblės girininkijoje.

Terminai:

1. Lankytojas – asmuo, keliaujantis į kitą vietą už jam įprastos gyvenamosios aplinkos ribų ir ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui ir jo pagrindinis tikslas nėra veikla, už kurią atlyginama lankomoje vietoje (21).

2. Poilsiniai (rekreaciniai) miškai – miškai, skirti žmonių poilsiavimui, kuriuose ūkininkaujant pirmaeilis dėmesys skiriamas jų poilsinių savybių gerinimui ir atsparumo didinimui.

3. Rekreacinė sistema – daugybė erdvinių elementų, susietų tarpusavio ryšiais, sudarančių tam tikrą vientisumą ir užtikrinančių pilnavertį žmonių poilsį, jėgų atstatymą ir
pramogavimą.

4. Trumpalaikis poilsis – kai poilsiaujama dažniausiai be nakvynės poilsio vietoje: kasdieninės ar savaitgalio išvykos į gamtą, poilsis po darbo arti gyvenamosios vietos esančiose rekreacinėse teritorijose.

5. Turizmo ištekliai – atitinkamos teritorijos ar atskirų gamtos, kultūros, socialinės, ūkio bei valdymo paskirties objektų vertybės ir galimybės tenkinti turistų poreikius (6).

6. Poilsiniai (rekreaciniai) miškai – miškai, skirti žmonių poilsiavimui, kuriuose ūkininkaujant pirmaeilis dėmesys skiriamas jų poilsinių savybių gerinimui ir atsparumo didinimui.

7. Vaizdinga vietovė – taksacinis sklypas, vaizdingas ne dėl savybių, bet dėl jį supančios aplinkos. Tokiame mišku apaugusiame, bet gerai permatomame sklype, patrauklūs reginiai atsiveria iš daugelio vietų.

3. BENDROJI OBJEKTO CHARAKTERISTIKA

3.1. Pauškių (Aukštojo) tyro istorija

Pauškių (aukštojo) tyro telmologinio draustinio istorija yra labai spalvinga ir graudi. Jis iki mūsų dienų būtų neišlikęs – turėjo būti suniokotas ir sunaikintas, tačiau pasiaukojančių, gerų savo krašto mylėtojų ir specialistų dėka per ilgas kančias ir vargus jis buvo išsaugotas mums ir ateinančioms kartoms kaip unikalus gamtos kampelis, kuris suteikia prieglobstį daugybei paukščių, gyvūnų, vabzdžių, o taip pat ir retiems augalams. Žmogui, užsukus į draustinį, jis suteikia ramybę ir pasigėrėjimą gamta.

Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1964 metų gruodžio 3 dienos nutarimu Nr. 563 Aukštasis (Pauškių) tyras (Kadastro Nr. 53) buvo perduotas Liaudies ūkio tarybos Kuro pramonės valdybai durpių gamybai organizuoti.

Valstybinio gamtos apsaugos komiteto užsakymu 1975 – 1976 m. respublikos pelkes tyrinėjo Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Zoologijos ir parazitologijos instituto Geografijos skyrius. Buvo surinkti duomenys, kurių pagrindu sudarytas saugotinų pelkių sąrašas. Į jį, kaip svarbiausias objektas, yra įtraukta Plungės rajone esanti 452 ha Aukštojo tyro pelkė, tačiau 1985 metais pradėtas ruošti Aukštojo tyro durpių įsisąvinimo projektas. Jį įgyvendinus būtų sunaikinta ypač vertinga aukštapelkė. Komitetas, kad išsaugoti aukštapelkę, papildomai konsultavosi su Mokslų Akademijos Zoologijos ir parazitologijos institutu, Botanikos institutu, tačiau 1986 metais jau atlikti Aukštojo tyro durpyno tyrinėjimo darbai, paruošta projektinė dokumentacija. Šių darbų finansavimui išleista virš 57 tūkstančių rublių, bet jau 1986 metų gruodžio mėnesio 14 dieną Lietuvos Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 342 įkurtas Aukštojo tyro landšaftinis draustinis. Bendras draustinio plotas – 882 ha.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 4518 žodžiai iš 8907 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.