Dirvotyra ir geologija
5 (100%) 1 vote

Dirvotyra ir geologija

TURINYS

1. Įvadas……………………………………………………………………………………………………………3

2. Dirvožemis ir jo esminė savybė derlingumas……………………………………………………..4

3. Dirvožemis kaip biodinaminė sistema………………………………………………………………5

3.1. Augalų reikšmė …………………………………………………………………………….6

3.2. Mikroorganizmų reikšmė………………………………………………………………..6

4. Mainų sorbcija dirvožemyje…………………………………………………………………………….6

5. Vandens rėžimo tipai dirvožemyje ir vandens balansas……………………………………….7

6. Dirvodaros veiksniai……………………………………………………………………………………….8

7. Alytaus apskrities dirvožemiai ………………………………………………………………………..9

8. Literatūros sąrašas…………………………………………………………………………………………10

1.Įvadas

Paprastai dirvožemis apibrėžiamas kaip viršutinis žemės plutos sluoksnis, sudarytas iš mineralinių dalelių, organinių medžiagų, vandens, oro ir gyvųjų organizmų. Tai sąlyčio paviršius tarp žemės, oro ir vandens, kuriame yra didžioji biosferos dalis. Dirvožemis formuojasi be galo lėtai, tad jį galima laikyti neatsinaujinančiu ištekliu. Iš jo gauname maistą, biomasę ir žaliavas. Jis yra žmonijos veiklos ir kraštovaizdžio pagrindas. Dirvožemis yra labai sudėtinga ir kintanti terpė. Yra labai daug dirvožemio rūšių, ir kiekviena iš jų skiriasi fizinėmis, cheminėmis ir biologinėmis savybėmis. Dirvožemio gebėjimas atlikti savo funkcijas labai priklauso nuo jo struktūros. Pažeidus dirvožemio struktūrą pažeidžiamos ir kitos aplinkos terpės bei ekosistemos. Dirvožemį veikia įvairūs degradacijos procesai, jam gresia įvairūs pavojai. Pavyzdžiui, erozija, organinių medžiagų mažėjimas, tarša, biologinės įvairovės nykimas, įdruskėjimas, potvyniai, nuošliaužos. Susidėjus keliems iš šių veiksnių ir esant sausoms arba pusiau sausoms klimato sąlygoms, dirvožemis gali pradėti virsti dykuma. Degradaciją taip pat gali sukelti arba paspartinti žmogaus veikla, pavyzdžiui, netinkamas ūkininkavimas ir miškininkystė, pramonės veikla, turizmas, miestų ir pramonės plėtra, statybos darbai. Visa tai neigiamai veikia dirvožemį ir neleidžia jam atlikti daugybės savo funkcijų, reikalingų žmonėms ir ekosistemoms. Dėl to mažėja dirvožemio derlingumas, anglies kiekis ir biologinė įvairovė, gebėjimas sulaikyti vandenį, sutrikdomi dujų ir maistinių medžiagų ciklai, blogiau skaidosi teršalai.

2. Dirvožemis ir jo esminė savybė derlingumas

“Mūsų dirvožemio derlingumą kuriame ne mes! Mes su savo kastuvais, su visa technika, laistydami ir tręšdami pastoviai griauname derlingumą” (Н. И. Курдюмов. “УмныйОгород” ).

Derlingumas – tai dirvožemio sugebėjimas atiduoti maisto medžiagas, kaupti ir sulaikyti drėgmę bei orą, kurį jau milijardus metų kuria gyvieji dirvožemio organizmai. Vieni jų gyvena dirvožemio viduje, kiti – veisiasi ant dirvos paviršiaus ir perdirba negyvos organikos sluoksnį. Tai kirminai, vabzdžiai ir mikrobai. Gyvybė viduje ir yra pats dirvožemis. Molis, smėlis ir kitos uolienos – ne dirvožemis, o tik jo karkasas. Gyvieji organizmai kuria dirvožemio struktūrą: kanalų, vamzdžių ir urvelių tinklą. Ši struktūra išsilaiko per amžius. Ji ir palaiko gyvybę: siurbia ir kaupia vandenį, užtikrina oro cirkuliaciją bei galimybę anglies dioksidui (CO2), be kurio netirpsta mineralai, nusileisti žemyn, į podirvį. Visa tai ateina iš atmosferos, ir todėl tiesioginis ryšys su atmosfera yra dirvožemio gyvenimo pagrindas. Smėlyje, molyje ir kituose podirvio sluoksniuose pagrindinių maisto medžiagų (kalio, fosforo, kalcio, magnio – išskyrus azotą) ir mikroelementų (cinko, jodo, sieros, mangano, geležies, molibdeno, boro ir t.t.) yra dešimtis kartų daugiau negu išnešama su derliumi. Jei ariame dirvą, tai beveik visos šios maisto medžiagos lieka netirpios ir augalams neprieinamos. Taigi, augalams augti būtinas sveikas dirvožemis: jis aprūpina augalus oru, vandeniu, maisto medžiagomis, palaiko juos fiziškai. Todėl nuo to, kaip yra prižiūrimas dirvožemis, priklauso auginamų daržovių, vaismedžių, uogų, gėlių ir kitų augalų gyvybingumas bei gausumas. Derlingas dirvožemis yra neutralios arba jai artimos reakcijos, jame daug augalams pasisavinti tinkamų medžiagų, pakankamai humuso ir mikroorganizmų.

Dirvožemio derlingumą pagrinde nulemia jo rūšis. Išskiriami šie dirvožemių tipai: smėlis, priesmėlis, priemolis ir molis.

Smėlingas dirvožemis pasižymi dideliu pralaidumu vandeniui, todėl iš jo greitai išplaunamos maisto medžiagos. Norint padaryti jį rišlesnį, galima įterpti molio ir priemolio. Tačiau būtina naudoti ir organines medžiagas: mėšlą, kompostą, durpes, auginti žaliąsias trąšas. Šios medžiagos ne tik apsaugo dirvožemį nuo maisto medžiagų išplovimo, bet ir praturtina
skurdų dirvožemį maisto medžiagomis, naudingomis bakterijomis. Smėlingus dirvožemius reikia dažnai drėkinkinti, bet ne per daug, kad tik sudrėktų šaknų zona, bet neišsiplautų maisto medžiagos.

Molingas dirvožemis itin greitai suslegiamas, todėl reikia vengti jo suslėgimo, nedirbti, kai jis šlapias, vengti naudoti sunkią žemės ūkio techniką ir vaikščioti ant jo. Tokį dirvožemį dažnai purenkite ir praturtinkite organinėmis medžiagomis, įterpkite smėlio.

Taigi derlingumą galime apibūdinti kaip:

– esmingiausia kokybinė dirvožemio savybė, skirianti jį nuo uolienos.

– natūralų dirvodaros procesą, taip pat jo sukultūrinimo rezultatą.

– dirvožemio gebą aprūpinti augalus maisto medžiagomis, drėgme, suteikti jų šaknims pakankamai oro ir šilumos bei sudaryti palankią fizikinę – cheminę aplinką normaliai jiems plisti, augti ir vystytis.

Taip pat yra išskiriamos kelios derlingumo rūšys:

1) Natūralus derlingumas – kurį suformulavo gamta, kurią supa žmogus.

2) Dirbtinis derligumas – tai dirvožemio derlingumo dalis, kurią sukūrė žmogus.

3) Potencialus – tai tarsi paslėgtas derlingumas, ta dirvožemio dalis, kuri neišnaudojama duotomis sąlygomis.

4) Efektyvusis – matuojamas derliaus didumu.

4.1. Santykinis derlingumas – dirvožemio derlingumas kokiai nors augalų grupei ar augalų rūšiai (vieniems augalams derlingas dirvožemis gali būti visiškai netinkamas kitiems).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 885 žodžiai iš 2893 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.