Diskiniai kaupikliai privalumai trūkumai
5 (100%) 1 vote

Diskiniai kaupikliai privalumai trūkumai

Turinys

Įvadas………………………………………………………………………………………………………3

1. Elektroninės informacijos laikmenos……………………………………………………….4

2. Kompaktiniai diskai(CD)………………………………………………………………………..6

2.1. CDROM technologija……………………………………………………………………….8

2.2. CD-R technoligija…………………………………………………………………………….8

2.3. CD-MO technologija………………………………………………………………………..9

2.4. CD-RW tecnologija………………………………………………………………………….9

2.5. Duomenų išdėstymas kompaktiniuose diskuose………………………………….10

2.6. CD patikimumas…………………………………………………………………………….10

3.Universalūs skaitmeniniai diskai(DVD)………………………………………………………11

3.1. DVD veikimo principai……………………………………………………12

3.2. DVD diskų srtuktūriniai tipai……………………………………………………………13

3.3. DVD-R diskai…………………………………………………………… 13

3.4. DVD-RAM diskai………………………………..………………………13

4 .Technologijos leidžiančios praplėsti elektroninės informacijos laikmenų galimybes …………………………………………………………………………………………………14

Išvados………………………………………………………………………………………………..15

Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas…………………………………………………….16

Įvadas

Gyvename dinamiškame, greitai besikeičiančiame pasaulyje, visuomenė, ypač išsivysčiusiose šalyse pamažu transformuojasi į informacinę visuomenę. Tokių pokyčių priežastis vis intensyviau besivystanti kompiuterinė technika, gerėjantys komunikacijos keliai, kas ir įgalina žmones perduoti ir apdoroti didžiulį kiekį informacijos. Visus šiuos duomenis reikia kažkur saugoti, laikyti ir dar taip, kad prireikus informaciją galima būtų greitai ir efektyviai panaudoti. Senovėje tam naudotas akmuo, molinės lentelės, papirusas, ant kurių iškaldavo, įspausdavo ar užrašydavo tai, ką reikia perduoti kitiems žmonėms ar išsaugoti ateinančioms kartoms. Vėliau imtas naudoti popierius, kuris beje labai plačiai tebenaudojamas dabar ir neatrodo, kad artimiausiu laiku jo bus atsisakyta. Tačiau laikai greitai keičiasi ir visai neseniai, kartu su elektroninių skaičiavimo mašinų atsiradimu, buvo sukurtos ir elektroninės informacijos laikmenos. Nors pirmosios buvo labai netobulos ir mūsų akimis žiūrint tiesiog juokingai mažos talpos, tačiau jos greitai keitėsi ir tobulėjo. Atsirado įvairių rūšių ir dydžių ( tiek informacijos kiekio kurį jos galėjo talpinti, tiek ir jų fizinio dydžio prasme) elektroninės informacijos laikmenų. Vienos jų prigijo ir plačiai paplito, kitos tyliai pasitraukė iš rinkos. Šiandien gamintojai siūlo daugybę įvairių tipų informacijos laikmenų, tarp kurių kartais tampa sunku susigaudyti, nors labiausiai paplitusios tėra kelių tipų laikmenos. Dirbant kompiuteriu aktualus klausimas yra informacijos saugojimas, kadangi nuo el. informacijos laikmenos pasirinkimo priklauso duomenų saugumas ir išlaidos susijusios su informacijos laikymu. Nagrinėjamos temos yra aktualios kiekvienam, kas vienaip ar kitaip susijęs su kompiuteriais ir informacijos apdorojimu.

Šio darbo uždavinys apžvelgti šiuolaikines, labiausiai paplitusias ir aktualiausias informacijos laikmenas, pasigilinti į kai kurių iš jų veikimo principus, aptarti privalumus ir trūkumus, bei žvilgtelėti į laikmenų ateitį ir perspektyvas. Jokiu būdu nesiekta aprašyti visas el. informacijos laikmenas, ar kaip nors jas suklasifikuoti, nes vargu ar įmanoma tokios apimties darbe aprėpti visą laikmenų įvairovę. Tikslas atskleisti naudojamų el. informacijos laikmenų panaudojimo galimybes, jų privalumus ir trūkumus, lyginant laikmenų fizines savybes, patogumą naudoti ir kainas. Darbe buvo taikomi tiek empiriniai, tiek analitiniai tyrimo metodai. Sprendžiant tyrimo uždavinius buvo remiamasi įvairia literatūra ir kitų tyrimų rezultatais.

Plačiau aptariami kompaktiniai diskai (CD), nes jie šiandien turbūt labiausiai paplitusios informacijos saugojimo laikmenos mūsuose. Taip pat aprašyta universalių skaitmeninių diskų (DVD), sandara ir veikimo principai, nes jie sparčiai plinta ir atrodo jų laukia nebloga ateitis. Į darbą taip pat įtrauktos, nors ir ne taip plačiai aprašytos informacijos laikmenų naujovės, bei kiti prietaisai susiję su informacijos laikymu, nes šios naujosios technologijos po kurio laiko turėtų pakeisti laikmenas naudojamas šiandien. Nesigilinama į informacijos laikmenų istoriją ir kūrimą.

Darbe aprašytos svarbiausios ir aktualiausios “šios ir rytojaus dienos” informacijos laikmenos ir apžvelgtos jų suteikiamos galimybės.

1.Elektroninės informacijos laikmenos*

Šiame
skyrelyje bendrai aptariamos elektroninės informacijos laikmenos ir aprašoma jų paskirtis.

Šiuolaikiniuose personaliniuose kompiuteriuose (toliau PK) yra skirtingų paskirčių atmintys :

1. 1. Pastovioji atmintis – ROM;

2. 2. Operatyvioji atmintis – RAM;

3. 3. Spartinančioji atmintis – CACHE;

4. 4. Vaizdo atmintis – vRAM.

Kur ROM ir RAM sudaro pagrindinę PK atmintį.

Atmintys yra suskirstytos ląstelėmis, kuriose laikoma informacija. Kiekviena ląstelė turi savo adresą (location address), kurį sudaro tam tikro ilgio dvejetainis kodas. Adresas nurodo konkrečią atminties ląstelę. Nuo adresų magistralės pločio priklauso jos valdomos atminties talpa. Pagrindinis mikroprocesorius (toliau PP) pirmiausia adresų magistrale siunčia adresą, kuris jame nurodytą atminties vietą padaro prieinama duomenims skaityti arba rašyti. Po to siunčiamas signalas, nurodantis, ar duomenys bus skaitomi, ar rašomi, ir duomenys perduodami duomenų magistrale. Pagrindinė atmintis yra suskirstyta į:

v v Įprastinę (Conventional) atmintį.

v v Rezervuotąją (Reserved) atmintį.

v v Papildomąją (EMS – Expanded Memory System) atmintį.

v v Viršutinę (HMA – High Memory Area) atmintį.

v v Išplėstąją (Extendet) atmintį.

Fizinė atminties talpa priklauso nuo to, kokios talpos ir kiek atminties mikroschemų yra kompiuteryje.

Nuo RAM talpos priklauso PK darbo greitis. Kai RAM pakanka, programai veikiant, PK retai kreipiasi į diskinį kaupiklį. Kai RAM yra per mažai , PK dažnai tenka kreiptis į diskinį kaupiklį, kuris veikia daug lėčiau. Dėl dažno kreipimosi į diskinį kaupiklį, labai lėtėja PK veikimas, kreipimosi į diskinį kaupiklį trukmė yra apie 6 – 8 kartus ilgesnė lyginant su kreipimosi į RAM. Reikalinga RAM talpa priklauso nuo to, su kokiomis programomis dirbate. Talpesnę RAM galima lanksčiau valdyti. Kreipiantis į atmintį puslapiais arba kitaip tariant “Ping pong” metodu, informacijos skaitymas ar rašymas vyksta žymiai greičiau. Kreipiantis “Ping pong” metodu, vienas paskui kitą einantys adresai nukreipiami skirtingoms RAM mikroschemoms. Taip sutaupoma laiko ir visa atmintis veikia greičiau. Todėl atmintį turi sudaryti ne mažiau kaip dvi mikroschemų grupės – moduliai. Pvz.: 128 Mbaitų RAM , sudaryta iš 4 modulių po 32 Mbaitus gali būti greitesnė už RAM, susidedančią iš dviejų modulių po 64 Mbaitus.

Informacijos perdavimą iš PP į DRAM ir atgal galima pagreitinti naudojant statinę operatyviąją atmintį SRAM (DRAM – dinamiškai valdomos atminties mikroschemos) vadinama spartinančiąja atmintimi. Ji yra tarp pagrindinės RAM ir PP. Spartinančioji atmintis paspartina PP darbą, nes į ją iš pagrindinės RAM perrašoma dalis informacijos, kuri tuoj bus reikalinga. Tuomet PP beveik visą laiką bendrauja su daug greitesne spartinančia atmintimi ir PK veikia 15 – 20 % greičiau, bei mažiau informacijos cirkuliuoja PK magistrale. Spartinančioji atmintis yra vidinė, kai ji yra mikroprocesoriaus (toliau μP) mikroschemoje, ir išorinė, kai yra šalia μP.

Dideliems informacijos kiekiams kaupti ir saugoti PK plačiausiai naudojami magnetiniai disketiniai ir diskiniai kaupikliai, taip pat optiniai diskiniai kaupikliai ir elektroniniais diskais vadinamos labai talpios puslaidininkinės atmintys, išlaikančios į jas įrašytą informaciją ir išjungus maitinimą.

Disketiniai kaupikliai

PK naudojami 5.25 ir 3.5 colio diskeliai. 5.25 colio disketės, esančios lanksčiame plastmasiniame voke, jau seniai nebenaudojamos. Pirmosios tokios disketės buvo pagamintos 1976 metais ir buvo vienpusės. PK vis dar naudojamos 3.5 colio disketės (SONY, 1981m.), įdėtos į uždarą standų plastmasinį voką. Jos yra kur kas patikimesnės, ilgaamžiškesnės, joms skirtas disketinis kaupiklis yra mažesnis, tačiau jo talpa ir informacijos perdavimo greitis nebetenkina šiuolaikinio vartotojo.

Disketės paviršius yra lygus, padengtas trinčiai atspariu ferolaku. Kaupiklio galvutė juda tiesiai nuo disketės centro jos išorės link ir atvirkščiai. Informacija įrašoma į koncentrinius takelius, kurie yra suskirstyti į sektorius. Takelių ir sektorių skaičius priklauso nuo disketės kokybės, informacijos kodavimo būdo, naudojamo formato ir kaupiklio. Viename sektoriuje dažniausiai telpa 512 baitų duomenų. Pvz., 3.5 colio 1.44 Mbaito disketės kiekvienoje pusėje yra 80 takelių, sudarytų iš 18 sektorių. Sektoriaus takelyje telpa 512 baitų informacijos.

Disketinio kaupiklio našumas nusakomas kreipimosi trukme (100 – 500 ms) – laiku per kurį kaupiklis suranda informaciją arba informacijos perdavimo greičiu (apie 30 kbaitų/s).

Diskiniai kaupikliai

Diskiniai kaupikliai ne tik talpesni, bet ir daug greitesni už disketinius.

Informacija į diskinį kaupiklį įrašoma panašiai kaip ir į disketinį. Diską sudaro keli vienodi diskeliai, turintys bendrą ašį, todėl takeliai vadinami cilindrais. Kaupiklyje yra kelios galvutės. Diskiniuose kaupikliuose diskeliai sukasi 3500 – 10000 apsisukimų per minutę greičiu. Skaitymo galvutės plaukia ant oro pagalvėlės, neliesdamos diskelių paviršiaus. Diskeliuose informacijos įrašymo tankis yra daug didesnis, kaupiklio mechanika daug tikslesnė negu disketėse. Kaupiklio korpusas hermetiškas, pripildytas inertinių dujų.

Optiniai kaupikliai

Informacijai saugoti
pat naudojami optiniai diskeliai, sutrumpintai vadinami CD (Compact Disc).

Yra kelios optinių kaupiklių sistemos:

· · Audio-CD – buitniai skaitmeninių garso įrašų grotuvai;

· · CD-ROM (Compact Disc – Read Only Memory) – kaupikliai darbui su PK. Jų diskeliuose būna įrašytos programos ir duomenys;

· · Photo-CD kaupikliai, kurių diskeliuose yra fotografinės kokybės paveikslėliai;

· · CD-I (Compact Disc Interactive) – tiesiog prie TV jungiami buitiniai kaupikliai. Jie turi savo mikroprocesorių ir OS;

· · Video-CD – buitiniai skaitmeninių vaizdo įrašų grotuvai, suderinami su CD-I sistema;

· · CD+G ir CD-XA (Extended Architecture) – kaupikliai duomenims ir garsui su vaizdu įrašyti. Pirmasis, grojant muzikai sugeba ekrane rodyti, pvz., dainos tekstą, o antrasis – paveikslą.

Pagrindinis CD- ROM kaupiklių trūkumas yra palyginti ilga kreipimosi trukmė (dėl sunkios galvutės). Optiniuose diskeliuose patogu transportuoti ir saugoti didelius informacijos kiekius.

DVD (Digital Video Disc) optiniai kaupikliai.

Jie skirti saugoti dideliems informacijos kiekiams, iki 17 Gbaitų.DVD- ROM kaupikliai labai panašūs į CD- ROM kaupiklius. Juose naudojamas trumpesnės bangos lazerio spindulys, tikslesnė skaitymo galvutės valdymo sistema, informacija gali būti įrašyta dviem sluoksniais į abi puses, todėl jie gerokai talpesni.

Magnetiniai juostlaikiai (cartidges)

Magnetiniai juostlaikiai (cartidges) yra panašūs į kasetes įtaisai, kuriuose juosta daug tiksliau fiksuota. 1/2 colio juostlaikiuose būna 200 metrų juostos, galinčios sukaupti 60 – 1500 MB informacijos. Duomenų skaitymo ir rašymo greitis 2.5 MB/sec, 1/4 colio juostlaikiai turi 330 metrų juostos, galinčios kaupti 250MB informacijos. 8 mm juostlaikiai talpina iki 10 GB informacijos.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1508 žodžiai iš 4981 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.