Dorovinis ugdymas lopšelyje – darželyje
“gyvenimas pats savaime nėra nei gėris, nei blogis, otik jų buveinė, koks
jis bus, priklausys nuo mūsų pačių.”
M. Montenis
Pagrindinė nuostata ir uždaviniai
Ikimokykliniame amžiuje vaikų dorinis mąstymas yra ikimokyklinio
lygmens (L. Kohlbergo teorija): paklūstama autoritetui siekiant išvengti
bausmės arba siekiama būti geram kitiems, tikintis iš jų to patie. Šio
amžiaus vaikai tiki vertybių absoliutumu ir universalumu, blogiu laiko tai,
už ką baudžiama, o pareiga – paklusnumą autoriteto nurodymams, kaltės dydį
nustato pagal elgesio pasekmes, neatsižvelgiant į intencijas (J.Piaget
teorija). Dėl šių dorinio mąstymo ypatybių, vaikai negali suvokti kai kurių
vertybių santykinumo, individualumo, o jų dorinių principų formavimuisi
ypač didelę įtaką turi auklėtojų elgesys, jų elgesio vertinimai ir tie
tarpusavio santykiai grupės bendruomenėje, kuriuos skatina auklėtoja būti
grindžiami aiškiais ir pastoviais doriniais principais. Veiksmingiausias
ugdymas yra tas, kuris siejamas su elgesio praktika : kasdieninių istorijų
aptarimas, elgesio būdų mokymas.
Ikimokyklinukai nesugeba numatyti savo poelgių įtakos kitiems žmonėms,
todėl svarbu skatinti jų empatiją, nuojautą, dorinę jautrą. Visą tai
lavinti per žaidimą. Žaidimo metu lavinamas gebėjimas atpažinti, ką liudija
apie kito žmogaus dvasinę būseną jo laikysena, žvilgsnis, kalba.
Vaikas siekia būti pripažintas ir gerbiamas toks, koks jis yra, o jo
savigarba lemia savijautą grupės bendruomenėje, gebėjimą sutarti,
bendrauti, bendradarbiauti. Todėl dorinio ugdymo uždaviniai nuolat sietini
su saviraiška. Apie savo patirtį, problemas, svajones vaikai gali kalbėti
žodžiais, piešiniais ir įvairiais dirbiniais, judesiais. Vaikai turi
jausti, kad jų nuomonė ir patirtis yra nepakartojama, įdomi kitiems,
svarbi, vertinama.
Ypatingas dėmesys skiriamas kalbai – ikimokyklinukai labai tiki žodžio
jėga. Ugdant mandagumo taisyklių reikėtų aiškiai formuluoti, tiksliai
parinkti žodžius, žodžiais spręsti konfliktus,.
Kasdieninių situacijų aptarimas nuolat sietinas su literatūros
skaitymu, inscenizavimu, aptarimu. Labai reikėtų atkreipti dėmesį į
liaudies pasakas: jose aiškiai skiriamas gėris ir blogis. Taip pat reikėtų
skatinti kurti įvairiausias istorijas – jose vaikai aiškinasi pasaulio
sąrangą , sprendžia savo pačių ir žmonių tarpusavio santykių problemas,
svajoja.
Ankstyvajame amžiuje vaikas mokosi kultūringai elgtis, formuojami
pirmieji savitvarkos įgūdžiai, atsiranda prieraišumas prie jo
besirūpinančių žmonių.
Dorovinio auklėjimo uždaviniai:
1. Dorovinių jausmų ugdymas.
2. Elementarių dorovės normų aiškinimas ir reikalavimas jų laikytis.
3. Elgesio kultūros ugdymas.
4. Mokymas doroviškai vertinti savo ir kitų elgesį.
5. Pagrindinių dorovinių asmenybės savybių pamatų formavimas įtvirtinant
dorą gyvenimo būdą.
Turinys
Dorovinių jausmų ugdymas
Doroviniai jausmai – tai emocinis žmogaus požiūris į savo ir kitų
elgesį, jo išgyvenimai bendraujant su žmonėmis ir gamta. Žmogaus ir gamtos
vienybė – dorovinių jausmų ugdymo pagrindas, labiausiai atitinkantis vaiko
amžių ir jo pasaulėjautą.
1. Meilė savo artimui; meilė ir prieraišumas namams, šeimai, kiemui,