VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
REFERATAS
[pic]
DARBĄ ATLIKO – REMIGIJUS MARCINKEVIČIUS
DARBĄ TAISĖ – ALDONA ABLAŠINSKIENĖ
KAUNAS – 2003
[pic]
1) Nelaimingo atsitikimo sąvoka.
2) Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų.
3) Nelaimingų atsitikimų skyrstimas.
4) Draudimo nuo nelaimingu atsitikimų teisės normos.
5) Privalomas draudimas nuo nelaimgų atsitikimų.
6) Draudimo įmoka.
7) Atlyginimas darbuotojas už sužalotą sveikatą.
8) Banko „SNORAS“ draudimas nuo nelaimingų atsitikimų.
[pic]
Kiekvienas žmogus individualus. Skiriasi mūsų poreikiai,
pomėgiai, veikla, tačiau visiems egzistuoja potenciali nelaimingo
atsitikimo galimybė, nepriklausomai nuo to, ar mes pripažįstame jos buvimą
ar ne. Tikimės, kad nemalonumai ir su jais susijusios išlaidos laukia ko
nors kito, o ne mūsų pačių. Bet nereikėtų pasikliauti likimu.
Ekonominiai pastarųjų metų pokyčiai skatina naujų komercinės
veiklos sričių iškilimą ir plėtrą. Viena tokių srišių – Draudimas. Buvęs
valstybės monopoliu, dabar jis vis labiau tampa privačių kompanijų,
dirbančių draudimo rinkoje, sėkmingos veiklos sritimi. Nors čia gerokai
pasistumėta į priekį, vis dėl to draudimo paslaugos mūsų šalyje dar
nepasiekė tarptautinių standartų. Yra žinoma, kad gerai organizuotas
draudimas ne tik skatina verslo pletrą, bet ir tvirtina pačią visuomenę,
nes, gindamas jos piliečius, stiprina žmogaus teises. O tai savo ruoštu
reiškia, kad draudimo plėtojimas susijęs ir su visuomenės kultūros lygiu.
Draudimas – viena seniausių ekonominių kategorijų, atspindinčių
žmonių tarpusavio santykius. Apskritai draudimas yra būdas, kaip apsaugoti
žmogų ar įmonę nuo finansinės nesekmės, kuri patiriama praradus ar
sugadinus turtą, žuvus, sisižalojus ar kitaip netekus darbingumo.
Draudimo kompanijoms ypač sunku dirbti konkurencijos sąlygomis,
nes jų veikla susijusi su kitų subjektų įvairiausios rizikos prisiėmimu ir
neapibrėžtumu. Draudimas įmanomas tik esant pakankamai dideliam skaičiui
draudėjų, nes būtina akumuliuoti daugelio draudėjų smulkias įmokas,
kadvėliau būtu galima kompensuoti neigiamus bet kurio draudiminio įvikio
padarinius. Tai sunkiai pasiekiama pavienėms nedidelėms ir besikuriančioms
kompanijoms.
[pic]
Draudimo sutartyje ar draudimo rūšies taisyklėse paprastai yra
pateikiamas nelaimingo atsitikimo apibrėžimas, pagal kurį vėliau bus
nustatoma, ar draudėjui atsitikęs įvikis yra draudiminis ar ne. Nelaimingas
atsitikimas gali būti kaip staiga dėl įšorinių draudėjo kūną veikiančių
jėgų poveikio prieš draudėjo valia atsiradęs sveikatos sutrikimas. 1990 m.
Gruodžio 29 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr.396 patvirtintos LR muitinių
pareigūnų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų valstybės lėšomis taisyklės
pateikia tokį nelaimingo atsitikimo apibrėžimą:
„Nelaimingu atsitikimu yra laikomas atsitiktinis, ūminis
apsinuodijimas ar staigus įvikis, kurio metu prieš apdraustojo valią
veikianti jo kūną fizinė jėga (smūgis, terminis, nuodingųjų dujų ar kitas
fizinis poveikis) pakenkia apdraustojo sveikatai arba tampa jo mirties
priežastimi“.
Nelaimingu atsitikimu bus laikomas tik staigus, t.y. per trumpą
laiką draustam asmeniui padarytas sveikatos sutrikimas. Nelaimingu
atsitikimu, o tuo pačiu ir draudiminiu įvikiu, dažniausiai nėra laikomas
asmens sveikatos sutrikimas, atsiradęs dėl ilgą laikotarpį trukusio
išorinių jėgų poveikio. Staigus įvikis gali būti apibūdintas kaip
netikėtas, nenuspėjamas bei neišvengiamas įvikis. Net ir dėl ilgą laiką
trukusio išorinių jėgų poveikio (pvz., kvėpavimas nuodingomis dujomis)
atsiradęs draudėjo sveikatos sutrikimas bus laikomas staigiu, jei jis bus
netikėtas, nenuspėjamas bei neišvengiamas.
Draudiminiu įvikiu bus pripažintas tik dėl įšorinių jėgų poveikio
metu atsiradęs sveikatos sutrikimu. Išorinės jėgos poveikis gali būti:
• Mechaninis (pvz., sunkaus daikto užkritimas)
• Cheminis (pvz., apsipylimas rūgštimis ar nuodingų dujų įkvėpimu)
• Terminis (pvz., nusiplykimas verdančiu vandeniu)
• Elektrinis (pvz., prisilietus prie aukštos įtampos laidų)
Draudiminiu įvikiu nebus laikomas dėl vidinių, nuo asmens
nepriklausančių procesų atsiradęs draudėjo sveikatos sutrikimas, kaip antai
infarktas ar trumparegystė.
Draudiminiu įvikiu bus laikomas tik prieš draudėjo valią
atsitikęs sveikatos sutrikimas. Nei draudėjo savižudybė, nei
kitoks tyčinis
susižalojimas nebus laikomi draudiminiais įvikiais, ir draudimo išmokos
nebus mokamos. Tačiau draudiminiais įvikiais dažniausiai yra pripažystami
visi dėl didelio neatsargumo atsiradę sveikatos sutrikimai.
[pic]
Lietuvos respublikos draudimo įstatymas bei Europos Sąjungos
direktyva Nr. 73239EWG išskiria draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, kaip
atskirą ne gyvybės draudimo šakai priskiriamą draudimo grupę. Neprivalomą
(savanorišką) draudimą nuo nelaimingų atsitikimų gali vykdyti tiek gyvybės,
tiek ir ne gyvybės draudimo veiklos vykdymo licenzijas turinčios draudimo
įmonės. Valstybės draudimo priežiuros tarnybos prie finansų ministerijos
1996 m. Gruodžio 11 d. Valdybos nutarimu Nr.12 patvirtintas gyvybės
draudimo šakos ir ne gyvybės draudimo šakai priskiriamų draudimo grupių