Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų
5 (100%) 1 vote

Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų

TURINYS

1. Įvadas 1

2. Draudimo šakos ir grupės 2

3. Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų 2

4. Savanoriškas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų 4

5. Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų skirstymas 7

ĮVADAS

Visais žmogaus gyvenimo ir veiklos etapais labai svarbią reikšmę turi siekimas būti saugiam ir apsaugoti savo artimuosius, turtą. Tik saugus žmogus gali jaustis laimingas. Žmonės rūpinasi savo užgyventu turtu įvairiai: vieni rengia signalizaciją, kiti deda šarvuotas duris, treti – grotas balkonuose. Bet visa tai brangu, gali sugesti, neapsaugo nuo gaisro, sprogimo ir stichinių nelaimių. O netekti turto ir stogo virš galvos – pati baisiausia nelaimė.

Dėl šios priežasties žmonės nuo labai senų laikų savo saugumui padidinti ir galimų rizikų poveikiui sumažinti ėmė taikyti įvairias draudimo formas ir elementus. Prieš kelis dešimtmečius vokiečių draudimo teoretikas A. Manės rašė, kad „draudimas yra žmogaus proto pergalė prieš žiaurias gyvenimo jėgas, mąstančios logikos laimėjimas prieš analogiškus šio gyvenimo reiškinius“.

Draudimas turi labai didelę ir įvairiapusę reikšmę. Pirmiausia netikrumą dėl ateities ir drauge paslėptos baimės jausmą jis leidžia pakeisti saugumo jausmu. Socialiniu požiūriu draudimą galima vertinti kaip žmonių gerovės, prisitaikymo ir turtinių skirtumų tarp atskirų visuomenės sluoksnių mažinimo priemonę.

Ekonominiu požiūriu draudimas yra šalies vystymosi ir klestėjimo sąlyga, nes be draudimo bankai nesiryžtų kredituoti daugelio projektų. Draudžiant taip pat yra keliamos sąlygos, kad įrengimai būtų tvarkingi, geros darbo saugos ir priešgaisrinės apsaugos priemonės, todėl draudimas yra ir visuomenės drausminimo veiksnys.

Draudimo šakos yra gyvybės ir ne gyvybės draudimas.

Gyvybės draudimo šakai priskiriamos šios draudimo grupės:

1) gyvybės draudimas, kiek nenumatyta šios dalies 2–5 punktuose;

2) sutuoktuvių ir gimimų draudimas;

3) gyvybės draudimas, susijęs su investiciniais fondais (kai investavimo rizika tenka draudėjui);

4) tontinos;

5) pensijų kaupimo veikla.

Ne gyvybės draudimo šakai priskiriamos šios draudimo grupės:

1) draudimas nuo nelaimingų atsitikimų;

2) draudimas ligos atvejui;

3) sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones, draudimas;

4) geležinkelio transporto priemonių draudimas;

5) skraidymo aparatų draudimas;

6) laivų (jūrų ir vidaus vandenų) draudimas;

7) vežamų krovinių draudimas;

8) turto (išskyrus šios dalies 3–7 punktus) draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų;

9) turto draudimas nuo kitų rizikų (išskyrus šios dalies 8 punktą);

10) su sausumos transporto priemonių valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;

11) su skraidymo aparatų valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;

12) su laivų (jūrų ir vidaus vandenų) valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;

13) bendrosios civilinės atsakomybės draudimas;

14) kredito draudimas;

15) laidavimo draudimas;

16) finansinių nuostolių draudimas;

17) teisinių išlaidų draudimas;

18) pagalbos draudimas.

Aš plačiau aprašysiu draudimą nuo nelaimingų atsitikimų.

1. Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas bei Europos Sąjungos direktyva išskiria draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, kaip atskirą ne gyvybės draudimo šakai priskiriamą draudimo grupę. Neprivalomą (savanorišką) draudimą nuo nelaimingų atsitikimų gali vykdyti tiek gyvybės, tiek ir ne gyvybės draudimo veiklos vykdymo licencijas turinčios draudimo įmonės. Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos 1996 m. gruodžio 11 d. valdybos nutarimu Nr. 12 patvirtintas gyvybės draudimo šakos ir ne gyvybės draudimo šakai priskiriamų draudimo grupių aprašymas numato, kad „draudimo nuo nelaimingų atsitikimų grupė apima tokias draudimo rūšis, kuriose draudimo įmonė įsipareigoja dalinai ar visiškai kompensuoti žalą, susijusią su draudėjo (apdraustojo) mirtimi, pakenkimais sveikatai ar nedarbingumo (pastovaus, laikino ar dalinio) netekimu dėl nelaimingo atsitikimo“.

1.2 Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų teisės normos

Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų yra skirstomas į privalomą bei savanorišką draudimą nuo nelaimingų atsitikimų. Savanorišką draudimą nuo nelaimingų atsitikimų reglamentuoja Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas. Privalomai į nelaimingų atsitikimų draudimą, o būtent nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų draudimą, reglamentuoja keletas įstatymų bei Lietuvos Respublikos teisės normų. Pagrindiniai jų yra Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, Žmonių saugos darbe įstatymas, bei Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymas.

1.3 Privalomas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų

LR žmonių saugos darbe įstatyme yra numatyta, kad nelaimingas atsitikimas – tai ūmus darbuotojo sveikatos pakenkimas dėl trumpalaikio darbo aplinkos pavojingo, kenksmingo veiksnio poveikio, kai darbuotojas netenka darbingumo nors vienai dienai. Darbdaviai privalo drausti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe vadovaudamiesi LR draudimo nuo nelaimingu, atsitikimų darbe įstatymu.

Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų gamyboje, kai draudžiama pašalpoms suluošinimo darbe ir profesinių
susirgimų atvejais ir kitoms išmokoms, numatytoms Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatyme, Valstybinio socialinio draudimo įstatymu yra įteisintas kaip atskira valstybinio socialinio draudimo rūšis.

1.4 Nelaimingų atsitikimų skirstymas

Nelaimingi atsitikimai gali būti skirstomi pagal įvairius požymius. Pagal nelaimingų atsitikimų pasekmes yra išskiriami lengvi, sunkūs bei mirtini nelaimingi atsitikimai. Sunkių nelaimingų atsitikimų klasifikacinius požymius LR vyriausybė. Pagal nukentėjusių nuo nelaimingo atsitikimo skaičių yra išskiriami asmeniniai bei grupiniai nelaimingi atsitikimai.

Pagal ryšį su darbu yra išskiriami susiję su darbu, dažniausiai apimantys ir pakeliui į darbą arba grįžtant iš darbo namo įvykusius nelaimingus atsitikimus, bei nesusiję su darbu nelaimingi atsitikimai.

1.5 Draudimo įmoka

Atsižvelgiant į statistinius duomenis apie nelaimingų atsitikimų dažnį ir sunkumą, darbuotojų darbo sąlygas bei įdiegtas darbo saugos priemones, įmonėms yra nustatomos diferencijuotos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įmokos. Darbuotojų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įmokų dydį ir mokėjimo tvarką pagal saugos darbe būklę įmonėms nustato LR vyriausybė, vadovaudamasi LR draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymu.

1.6 Atlyginimas darbuotojams už sužalotą sveikatą

Ligos pašalpa. Ligos pašalpą už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, susirgimo profesine liga ar kitokio sveikatos pakenkimo, susijusio su darbu, dienas moka darbdavys iš savo lėšų. Ši pašalpa negali būti mažesnė kaip 100% jos gavėjo vidutinio mėnesinio uždarbio, apskaičiuoto pagal paskutinių trijų mėnesių darbo užmokestį. Darbuotojui, kuris dėl nelaimingo atsitikimo darbe neteko darbingumo, žalos dėl darbingumo netekimo, gydymo, slaugymo, protezavimo ir kitų išlaidų, atsiradusių pakenkus sveikatai, o nukentėjusiojo mirties atveju žalos jo šeimai ir kitiems asmenims atlyginimą reglamentuoja LR draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymas ir kiti įstatymai. Jei darbuotojas nebuvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe, žalą dėl nedarbingumo netekimo ir išlaidas, susijusias su medicinos pagalba ir gydymu, taip pat išlaidas, susijusias su nukentėjusiojo socialine, profesine reabilitacija, atlygina darbdavys. Minėtųjų išlaidų apmokėjimo ir žalos atlyginimo sumos turi būti ne mažesnės negu numatyta LR draudimo nuo nelaimingų atsitikiu darbe įstatyme.

Įmonė, kurioje įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas dėl saugos darbe norminių aktų pažeidimo, išmoka mirusiojo šeimai vienkartinę pašalpą, ne mažesnę kaip 500 LR vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų, bet ne mažiau kaip 100 minimalių mėnesinių algų kiekvienam šeimos nariui. Mirusiojo šeimos nariais yra laikomi sutuoktinis (sutuoktinė), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai) bei mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties.

2. Savanoriškas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų

2.1 Nelaimingo atsitikimo sąvoka

Draudimo sutartyje ar draudimo rūšies taisyklėse paprastai yra pateikiamas nelaimingo atsitikimo apibrėžimas, pagal kurį vėliau bus nustatoma, ar draudėjui atsitikęs įvykis yra draudiminis ar ne. Nelaimingas atsitikimas gali būti apibrėžtas kaip staiga dėl išorinių draudėjo kūną veikiančių jėgų poveikio prieš draudėjo valią atsiradęs sveikatos sutrikimas. 1990 m gruodžio 29 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 396 patvirtintos LR muitinių pareigūnų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų valstybės lėšomis taisyklės pateikia tokį nelaimingo atsitikimo apibrėžimą:

„Nelaimingu atsitikimu yra laikomas atsitiktinis, ūminis apsinuodijimas ar staigus įvykis, kurio metu prieš apdraustojo valią veikianti jo kūną fizinė jėga (smūgis, terminis, nuodingųjų dujų ar kitas fizinis poveikis) pakenkia apdraustojo sveikatai arba tampa jo mirties priežastimi“.

Nelaimingu atsitikimu bus laikomas tik staigus, t.y. per trumpą laiką draustam asmeniui padarytas sveikatos sutrikimas. Nelaimingu atsitikimu, o tuo pačiu ir draudiminiu įvykiu, dažniausiai nėra laikomas asmens sveikatos sutrikimas, atsiradęs dėl ilgą laikotarpį trukusio išorinių jėgų poveikio. Staigus įvykis gali būti apibūdintas kaip netikėtas, nenuspėjamas bei neišvengiamas įvykis. Net ir dėl ilgą laikotarpį trukusio išorinių jėgų poveikio (pvz., kvėpavimas nuodingomis dujomis) atsiradęs draudėjo sveikatos sutrikimas bus laikomas staigiu, jei jis bus netikėtas, nenuspėjamas bei neišvengiamas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1360 žodžiai iš 4428 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.