Draudimas
5 (100%) 1 vote

Draudimas

Draudimo veiklos esmę nagrinėjančios teorijos

Nagrinėjant draudimo veiklą, išskiriami ekonominiai, teisiniai elementai.

Žalos atlyginimo teorija – ši draudimo veiklos esmę apibūdinanti teorija grindžiama teiginiu, kad draudimo įvykio metu draudikas įpareigotas atlyginti nuostolius/žalą. Atstovas – Donati. Kai kuriose draudimo rūšyse draudimo suma išmokama nesant žalos, ir draudimas atlieka kaupimo funkciją.

Poreikio teorija. Jos esmė: patyrus atsitiktinai atsirandančių nuostolių, atsiranda ir poreikis jų patenkinimui. Atstovai – Ulysses Gobbi, Alfred Manes. Atsitiktinai atsirandantys nuostoliai yra pagrindas atsirasti ekonominiam poreikiui, o tai suformuoja paklausą draudimo kontraktams. Neįvertina kitų, neekonominių poreikių, kuriuos patenkina draudimas.

Apsaugojimo teorija. Galimybė draudimo pagalba pašalinti nesaugumą ir garantuoti apsaugą. Atstovas – Hupka.

Įmonių teorija. Draudimo veiklos apibūdinimui akcentuojama teisinė organizacinė draudimo veiklos forma: draudimo veiklą vykdo įmonė, o santykiai tarp draudėjo ir draudiko grindžiami sutartimis. Atstovai – Julliot de la Morandiere, Danjon, Mossa, Rocco. Draudimo įmonė tarpininkauja prisiimant ir sujungiant vienarūšės rizikos veikiamų draudėjų įmokas.

Rizikos bendrijos teorija. Draudėjai, perduodantys draudimo įmonei (draudikui) vienos rūšies riziką sukuria rizikos bendriją. Atstovas – Bruck. Tos pačios rizikos veikiami draudėjai susiburia į grupę, kad draudiminio įvykio metu bendromis lėšomis patenkintų žalą patyrusio grupės nario poreikį.

Draudimo apibrėžimai

Draudimas – tai ekonominių santykių sistema, kur perskirstant tarp draudimo dalyvių lėšas kaupiami specialūs fondai nuostolių, atsiradusių dėl draudiminių įvykių, kompensavimui.

(LR Draudimo įstatymas)

Draudimo veikla – ūkinė veikla, kuria draudimo sutarties pagrindu už draudimo įmoką prisiimama kitų asmenų nuostolių rizika ar kitaip siekiama apsaugoti šių asmenų turtinius interesus įvykus draudiminiams įvykiams, asmenų turtinių interesų apsaugai panaudojant draudiko skaičiuojamus draudimo techninius atidėjimus.

Alfred Manes:

Draudimas yra kolektyvinis patenkinimas atsitiktinio išmatuojamo poreikio, kolektyvui susidedant iš didelio skaičiaus tos pačios rizikos veikiamų ūkio subjektų.

Draudimo veiklos ypatumai

Kolektyviškumas.

Ekonomiškumas

Poreikio egzistavimas

Atsitiktinumas

Išmatuojamumas

Tos pačios rizikos egzistavimas

Kolektyviškumas.

Būsimųjų kiekybiškai įvertinamų poreikių tenkinimas remiasi kolektyviškumu, suburiant tos pačios rizikos veikiamų subjektų grupę.

Draudimo grupės tikslas – kolektyvinis vienam jos nariui atsiradusių poreikių tenkinimas kitų grupės narių įnašais.

Nepatyrę nuostolių dėl draudiminio įvykio ar tie, kuriems poreikiai neatsirado, kompensuoja nuostolius juos patyrusiems. Savidraudos atveju, kai rizika nėra perduodama draudimo grupei, o tenka pačiam draudėjui, negalima jos priskirti draudimo veiklai.

Ekonomiškumas

Ekonomiškumas reiškia ateityje iškilsiančių poreikių (draudimo grupės nariams) tenkinimo sistemiškumą.

Draudimo kolektyvinė veikla turi būti tęstinė.

Sistemiškai ir tęstinai veiklai yra būdingas organizuotumas ir planingumas.

Draudimo veikla yra ekonominė veikla, kuriai būdinga atlygio siekimas.

Grupės nariams iš įmokų sukaupus kapitalą, iš jo yra finansuojama suteikiama parama. Sukauptas kapitalas turi sutapti bent jau su draudimo išmokų suma. Dabartinių draudimo įmokų būsimoji vertė ir ateityje būsiančių išmokų vertės lygybė gali neegzistuoti kiekvieno grupės nario atžvilgiu.

Poreikio egzistavimas

Draudimo veiklos tikslas – poreikio, iškilusio grupės nariui dėl draudiminio įvykio, tenkinimas. Jei draudiminis įvykis sumažina turtą, tai draudimo veiklos tikslas – kompensuoti nuostolius. Poreikio egzistavimas sukuria paklausą draudimo paslaugoms.

Atsitiktinumas

Draudiminis įvykis – atsitiktinimas, kuriam įvykti negalima draudėjo įtaka.

Vienose draudimo šakose draudėjas yra bejėgis įtakoti draudiminį įvykį, kitose – draudiminis įvykis gali priklausyti nuo draudėjo, tačiau draudėjas nėra suinteresuotas įtakoti, kad šis įvykis atsitiktų, nes draudimo išmoka būtų mažesnė už patirtą (pvz., transporto priemonių susidūrimo atveju).

Atsitiktinumas nereiškia, kad nėra žinoma apie draudiminio įvykio atsiradimą, nėra žinomas tik laikas, kada jis įvyks (pvz., gyvybės draudimas).

Išmatuojamumas

Draudimo rizika turi būti išmatuojama – aktualu išmatuoti draudiminio įvykio atsiradimo dažnumą bei vidutinį žalos dydį.

Įvykio atsiradimo dažnumas išreiškiamas įvykio atsiradimo tikimybe,

vidutinis žalos dydis išreiškiamas pinigų suma vidutinio draudiminio įvykio metu atsiradusio poreikio patenkinimui.

Išmatuojamumas remiasi statistikos metodais, kai yra didelis kiekis duomenų apie atsitiktinius įvykius. Atitinkamai juos sugrupavus yra galima nustatyti dėsningumus. Šie dėsningumai su tam tikru patikimumu leidžia numatyti ateities įvykių galimybę.

Neišmatuojama rizika laikoma nedraudžiama. Praktikoje ne visuomet laukiama, kol bus sukaupta pakankamai duomenų apie rizikos dydį. Didelių skaičių dėsnio veikimas pasireiškia ir draudimo grupės dydžiu – rizikos paskirstymas tarp mažo dalyvių
skaičiaus reiškia didesnę riziką bankrutuoti.

Tos pačios rizikos egzistavimas

Visi į draudimo grupę susibūrę nariai yra veikiami tos pačios rizikos.

Pagrindinės sąvokos

Draudėjas – asmuo, sudaręs su draudimo įmone sutartį.

Draudimo įmonė – draudikas – įmonė, vykdanti draudimo, taip pat su draudimu susijusią veiklą ir įsipareigojanti draudėjui sutartyje numatytų draudiminių įvykių atvejais mokėti draudimo išmokas.

Draudimo rizika – draudimo objektui gresiantis tikėtinas pavojus.

Draudimo interesas – nuostolis, kurį gali patirti draudėjas, apdraustasis arnaudos gavėjas įvykus draudiminiam įvykiui.

Apdraustasis – gyvybės draudimo atveju – draudėjo nurodytas ir draudimo sutartyje įvardytas fizinis asmuo, kurio gyvenime atsitikus draudiminiam įvykiui draudimo įmonė privalo mokėti draudimo išmoką;

– civilinės atsakomybės draudimo atveju – draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio turtiniai interesai, susiję su civiline atsakomybe, yra draudžiami;

– turto draudimo atveju – draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio turtiniai interesai yra draudžiami .

Naudos gavėjas – draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką.

Draudimo rūšies taisyklės – draudiko parengtos draudimo sutarties standartinės sąlygos.

Draudiminis įvykis – draudimo sutartyje numatytas atsitikimas, kuriam įvykus, draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.

Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma arba pinigų suma, kuri apskaičiuojama draudimo sutartyje nustatyta tvarka, kuri yra lygi maksimaliai draudimo išmokai, galimai išmokėti pagal draudimo sutartį.

Draudimo įmoka – premija – draudimo sutartyje nustatyti draudėjui privalomi mokėjimai už draudiminę apsaugą.

Draudimo išmoka – pinigų suma, kurią draudimo įmonė, įvykus draudimo sutartyje nustatytam draudiminiam įvykiui ir turėdama draudiminį įvykį patvirtinančius dokumentus, privalo mokėti draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui, tretiesiems asmenims.

Draudimo polisas – draudimo sutartį patvirtinantis dokumentas, išduodamas draudiko.

Draudimo tarpininkas – asmuo už atlygį vykdantis draudimo tarpininkavimo veiklą.

Draudimo tarpininkavimas – ūkinė komercinė veikla, susijusi su pasiūlymu sudaryti draudimo sutartį ar kitu parengiamuoju darbu, kurio tikslas – sudaryti draudimo sutartį, o taip pat veikla, susijusi su draudimo sutarties sudarymu bei administravimu. Jei šią veiklą vykdo pats draudikas ar jo darbuotojai – tai nelaikom draudimo tarpininkavimu.

Draudimo laikotarpis – laiko tarpas nuo draudimo apsaugos pradžios iki pabaigos, kuris nebūtinai sutampa su draudimo sutarties terminu.

Pagrindinės draudimo funkcijos

Rizikos perkėlimas (paskirstymas)

Bendras draudimo pulas

Teisingos premijos

Rizikos perkėlimas (paskirstymas)

Suinteresuotas asmuo perkelia savo rizikos finansines pasekmes draudikui, sumokėdamas draudikui tam tikrą premiją – draudimo įmoką.

Perkeliant riziką yra valdomos rizikos finansinės pasekmės arba valdoma pati rizika.

Bendras draudimo pulas

Apdraustų nuostolių tiksliai įvertinti negalima. Draudimo kompanija veikia kaip bendras draudimo grupės dalyvių piniginis fondas, sudarytas iš grupės dalyvių įnašų, iš kurio ir atlyginami nuostoliai tiems grupės nariams, kurie dėl draudiminio įvykio patyrė nuostolių.

Įnašų turi būti tiek, kad užtektų kompensuoti nuostolius per metus ir padengti operacinėms draudiko išlaidoms ir draudiko pelnui.

Bendras pulas bei atskirų narių įnašai įvertinami, remiantis didžiųjų skaičių dėsniu: tikras įvykių skaičius yra artimas lauktajam, jeigu yra pakankamai didelis skaičius panašių įvykių.

Vienam žmogui sudėtinga vertinti galimą riziką ir nuostolius iš anksto.

Pvz., 50 000 Lt vertės namo savininkas nežino, ar per ateinančius metus jis patirs nuostolius ir kokio dydžio jie bus.

Drausdamas namą ir dalyvaudamas draudimo grupėje savininkas gali žinoti tikimybę pvz., ugnies rizikai 1 iš 1000. Šie duomenys iš statistikos. Jeigu draudimo grupėje yra 1000 namų savininkų, tuomet galima tikėtis, kad per ateinančius metu 1 praras namą, o vidutiniai nuostoliai draudimo pului sudarys 50 000 litų. Tam, kad kompensuoti šiuos nuostolius, draudimo dalyvių įmokos į bendrą fondą 50 litų.

Draudikas tiksliau gali žinoti apie galimus nuostolius, jeigu draudimo grupėje dalyvauja didelis skaičius draudėjų. Tuo remiantis, draudikas apskaičiuoja draudimo įmokas – premijas.

Teisingos premijos

Draudiko prisiimamos rizikos nėra lygios.

Pvz., draudžiant namus nuo ugnies rizikos, medinis ir mūrinis namai veikiami skirtingos rizikos.

Prisiimama rizika skiriasi rizikos dydžiu – t.y., draudiminio įvykio tikimybe (pvz., mediniam namui sudegti yra didesnė tikimybė negu mūriniam, t.y., pirmajam rizika didesnė).



Priklausomai nuo draudžiamo turto vertės, draudiminio įvykio metu bus padaroma skirtinga žala, t.y. draudikas prisiims skirtingą rizikos vertę.

Pvz., žmogus, kurio namo vertė 50 000 litų turėtų mokėti didesnes draudimo įmokas negu 250 000 litų vertės namo savininkas.

Teisinga premijos – draudimo įmokos – vertė nustatoma pagal:

Rizikos dydį (draudiminio
tikimybė)

Rizikos vertę (vidutinis nuostolių dydis)

Draudimo įmoka yra kaina, kuri mokama už tai, kad draudimo bendrovė suteiktų nuostolių atlyginimo garantijas. Tam tikra prasme, draudimo įmoka yra draudimo kaina.

Konkurencinėje rinkoje, kai daugelis draudimo kompanijų siūlo draudimo paslaugas, įmokų dydį lemia ir konkurencija.

Draudikui nustačius premijas, aukštesnes nei kiti draudikai, jis praras klientus.

Jei draudikas nustato pernelyg mažas premijas, tai jo įsipareigojimai viršys pajamas, bs patiriami nuostoliai, draudimo įmonė bankrutuos.

Draudimo veiklos naudingumas ekonominiu požiūriu

Draudimas padeda paskirstyti riziką. Tai, kas yra atsitiktina ir ko negali numatyti atskiras asmuo, atitinkamam atvejų kiekiui yra galima įvertinti, numatant tam tikrus dėsningumus. Pvz., ar išgyvens dar 30 metų asmuo, kuriam dabar yra 20 metų – tai atsitiktinumo reikalas, tačiau didžiųjų skaičių dėsnis garantuoja, kad iš kiekvieno 100 tūkst. visai sveikų 20-mečių praėjus 30 metų išgyvens žinoma dalis. Todėl gyvybės draudimo kompanija gali lengvai nustatyti draudimo premijos dydį.

Kodėl negali apsidrausti visiems gyvenimo atvejams? Tam, kad gauti pakankamai tikslų statistinį draudiminių įvykių pasiskirstymo įvertinimą, reikalingas didelis atvejų skaičius – tik tuo atveju įmanoma apjungti riziką – vienų išmokos yra padengiamos kitų įmokomis.

Rizikos atvejai turi būti nepriklausomi vienas nuo kito. Jeigu visi vienodi namai vienoje teritorijoje sudegtų, reiškia kompanija ėmėsi drausti vieną atvejį, o ne tūkstantį nepriklausomų.

Draudimo kompanija turi diferencijuoti įvairias rizikas. Todėl negalima privačioje kompanijoje apsidrausti nuo atominio bombardavimo. Didelių nelaimių, kurios vienu metu paveikia daugelį žmonių, įvykimo negalima numatyti t.t. tikslumu.

Tačiau daugeliu atvejų prisiimamą riziką galima įvertinti, ir draudimo bendrovės prisiima riziką įvertintą gana didelėmis sumomis.

Kai rizikuojama didelėmis sumomis, naudinga draustis – premijos sumokėjimas gal ir nedaug atsilieps šeimos biudžetui, tačiau draudiminio įvykio atveju nuostoliai būtų dideli.

Draudimo polisas nežymiai sumažina pajamas, neįsigijus tokio draudimo tam tikru laikotarpiu padėtis kiek geresnė – nereikia mokėti draudimo įmokų, tačiau rizikuojama netekti nemažo turto.

Tokia argumentacija yra paremta mažėjančio naudingumo dėsniu, pagal kurį laimėjimas (sutaupant premiją, jeigu nesidraudžiama) turi mažesnį naudingumą negu netekimas.

Ekonomiškai naudingiau yra pastovios pajamos, kurios paskirstytos teisingai tarp atskirų asmenų (draudimo fondo dalyvių, sudarančių draudimo pulą), o ne netolygus, stichiškas pajamų pasiskirstymas tarp laimingųjų, kurių namai nesudegė ir nelaimingųjų, kurių sudegė.

Pavyzdys, iliustruojntis pajamų perskirstymo naudingumą:

Jeigu naudingumas gali būti išmatuojamas litais, kur kiekv. litas atitinka tą patį ribinį naudingumą, tai paklausos kreivė turi ribinio naudingumo grafiko formą.

Grafikai parodo, kas atsitiktų, jeigu nebūtų perkeliamos draudimo įmokos.

Pirmais metais kaina A1, antrais A2, bendras naudingumas sudaro

(4+3+2)+4=13. Jeigu draudimo bendrovės veiklos dėka optimalus kiekis (šiuo atveju vienas vienetas) bus perkeliamas iš pirmų metų į antrus, tada kaina ir kiekis bus taškuose E1 ir E2, o bendras naudingumas (4+3)+(4+3)=14.

Draudimo veikla reikšminga ne tik efektyviau perskirstant pajamas, bet ir išsaugant kapitalą ir pajamas.

Suteikiant verslo objektų draudimą ir kompensuojant draudiminių įvykių metu patirtą žalą, yra išsaugomas kapitalas. Tuo pačiu, yra išsaugomos pajamos dirbantiesiems ir verslo savininkams.

Draudimo veikla reikšminga aktyvinant finansų kredito veiklą. Suteikiant garantijas kreditams, o taip pat apdraudžiant turtą, esantį kredito garantu, draudžiant gyvybės draudimu asmenis, paėmusius kreditą yra sudaromos prielaidos palengvinti skolinimąsi.

Draudimo bendrovėse sukaupti draudimo fondai yra finansų šaltinis investavimui kapitalo rinkoje .

Kaip ir kitų verslo sričių įmonės, draudimo sektorius ekonomikoje reikšmingas ir kaip mokesčių subjektas, mokant mokesčius, sukuriant darbo vietas.

Socialiniu požiūriu draudimo veikla reikšminga, nes suteikiant garantijas asmenims ar turtui bei kompensuojant draudiminių įvykių žalą yra užtikrinamas gerbūvio ar tam tikrų dėl draudiminių įvykių atsiradusių poreikių patenkinimas. Nesant draudimo, šie poreikiai turėtų būti bent iš dalies patenkinti naudojant visuomeninius lėšų šaltinius.

Draudimo įmokų tarifai

• Draudimo įmokos tarifas turėtų būti:

• Stabilus,

• Reaguojantis į draudžiamų rizikų pokyčius

• Sąlygojantis nuostolių mažėjimą

• Draudimo įmokos apskaičiavimo pavyzdys.

• Paprasčiausias variantas: rizikos požymiai nekintantys, visos draudžiamos rizikos vienodos.

• Draudimo įmonė yra apdraudusi 10 000 automobilių. Kiekvienais metais nuostoliams išmokėti buvo sumokama 2 mln. Lt. Nekintant apdraustų mašinų skaičiui ir vidutiniams nuostoliams, ateinantiems metams grynosios rizikos premijos dydis – (2 000 000/10 000) 200 Lt.

• Sakykime, draudimo įmonės veiklos kaštai per metus 1 mln. Lt. Įmonės veiklos kaštai – nuostolių sureguliavimo išlaidos, įsigijimai,

valdymo išlaidos, mokesčiai.

• Draudimo įmonės kaštų vienam draudžiamam automobiliui tenka

(1 000 000/10 000) 100 Lt.

• Draudimo įmoka lygi: 300 Lt (200 + 100)

• Draudimo įmokų tarifų apskaičiavimo metodai:

• Įvertinimo metodas,

• Nuostolingumo pritaikymo metodas

• Draudimo įmokos sudėtinių dalių metodas.

• Įvertinimo metodas

• Draudimo įmokų tarifai nustatomi, atsižvelgiant į patirtį ir subjektyvų vertinimą, ribotai naudojant statistinę informaciją.Taikomas jūrų laivų, skaraidymo aparatų draudimo šakose, kur nėra pakankamai statistinių duomenų.

• Nuostolingumo pritaikymo metodas

• Anksčiau nustatytų draudimo įmokų tarifų pritaikymas, atsižvelgus į naujas aplinkos sąlygas.

• Anksčiau paskaičiuotų draudimo įmokų tarifų padidinimas arba sumažinimas priklauso nuo santykio:

• Esamas nuostolingumas nustatomas pagal statistinius duomenis apie draudiminius įvykius.

• Prognozuojamas nuostolingumas – nuostolingumas, kuriam esant draudimo įmokos užtikrintų draudimo įmonės planuotą pelningumą.

• Jeigu procentinis nuostolingumo pokytis neigiamas, tuomet tarifai atitinkamu procentu sumažinami, jeigu teigiamas – padidinami.

• Pvz., esamas draudimo įmonės nuostolingumas 45 proc., prognozuojamas nuostolingumas 50 proc., tuomet nuostolingumo pokytis 10 porc.(45-50/50)

• Nuostolingumo pritaikymo metodas negali būti panaudotas draudimo įmokų tarifams apskaičiuoti naujose draudimo šakose, nes čia dar nėra paskaičiuotas esamas nuostolingumas.

• Draudimo įmokos sudėtinių dalių metodas

• Tarifų sudėtinės dalys – grynosios rizikos premija,

• Draudimo įmonės veiklos kaštai, tenkantys vienam draudėjui ar draudimo sutarčiai

• Nuostolių svyravimo išlyginimo priedas, įmonės pelnas



• Grynoji rizikos premija – prognozuojamų draudiminių nuostolių dalis, tenkanti vienam apdraustam objektui ar asmeniui.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2362 žodžiai iš 7871 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.